Baudžiamoji byla Nr. 2K-181-648/2019

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24104-2017-4

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                             2.1.2.4; 2.1.6.2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       D. K. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis viešai tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl tautybės, kilmės, būtent: 2017 m. vasario 9 d. 16.46 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), viešai tinklalapyje www.lrytas.lt komentuodamas straipsnį „Įspėja: Rusija ruošiasi didžiausioms puolimo pratyboms prie Lietuvos sienų“ parašė: „Rusija yra Lietuvos PRIEŠAS ir viso Vakarų pasaulio jungtinėmis pajėgomis Rusija bus sunaikinta, kaip buvo sunaikinta SSSR 1991 metais. Rusija yra skurdo, bado, nevykėlių, lūzerių šalis ir neužilgo rusai klūpės ant kelių ir maldaus vakarų duoti maisto. Mirtis Rusijai. Rusija yra Lietuvos priešas nuo pat Lietuvos karalystės susikūrimo 11 amžiuje iki pat šių dienu, tai amžinas Lietuvos priešas, visa Lietuvos ir vėliau bendros Lenkijos-Lietuvos federacinės valstybės istorija yra nesibaigiantis karas su Rusija“; taip pasisakė apie rusų tautinę grupę žeminančiai, bet negrubiai (2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1450 (17)); skleidė niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius, iš jų tyčiojosi (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvada Nr. EAN-8).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2017 m. vasario 9 d. apie 17.09 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), viešai tinklalapyje www.lrytas.lt komentuodamas straipsnį „Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi“ parašė: „Ačiū Dievui, kad buvo nužudytas kacapai, kurie nužudė tūkstančius žmonių. Kacapų kūnais nukloti Ukrainos laukai, kacapų kūnai nesurenkami ir pūna mūšių laukose, bent vienas privalumas iš kacapų, kad išsigimusios Rusijos kareivių lavonai tresia Ukrainos žemę. Iš kacapo kitos naudos negali būti. MIRTIS RUSIJAI, mirtis okupantui. Rusija yra išsigimusi lavonienos tiekėja į Ukraina, o pagrindinis kacapų lavonų užsakovas yra nusikaltėlis fiureris Putinas“; taip išskyrė asmenų grupę tautybės pagrindu – rusus, šią grupę žemino įvardijimu „kacapai“, pūvančių lavonų aprašymu, asmenų grupės nužmoginimu teigdamas, kad jų kūnai tręšia žemę, taip pat teigdamas, kad „iš kacapo kitos naudos negali būti“ (2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1450 (17)); skleidė niekinamą nuomonę apie rusus, Rusijos piliečius ar iš Rusijos kilusius asmenis, iš jų tyčiojosi (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvada Nr. EAN-8).

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2017 m. vasario 9 d. apie 18.08 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), viešai tinklalapyje www.lrytas.lt komentuodamas straipsnį „Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi“ parašė: „<...> rusai yra fašistai, o išsigimusi Rusija yra dvokianti fašistinė šalis, kurią valdo oligarchas fiureris Putinas“, taip išskyrė asmenų grupę tautybės pagrindu – rusus – ir šią grupę žemino įvardijimu „fašistai“ (2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1450 (17)); skleidė niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvada Nr. EAN-8).

II.        Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį nustatęs teismo objektyvųjį šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių klaidų ir buvo galimai objektyviai šališkas, nes išteisinamajame nuosprendyje detaliau neanalizavo nė vienos iš specialistų išvadų, specialistų pasisakymų teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepašalino išvadose egzistavusių prieštaravimų, netyrė prokuroro argumentų dėl D. K. kaltės, todėl liko neaišku, kokie bylos duomenys, be kaltinamojo paaiškinimų, patvirtino jo nekaltumą. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai patvirtino teisėjo netinkamą požiūrį į bylos nagrinėjimo ribų nustatymą, jo abstraktų įrodymų vertinimą, nepateikiant išsamios įrodymų analizės ir teisiniais argumentais pagrįstų išvadų. Šie pažeidimai pirmosios instancijos teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį, o bylą perdavė iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

III.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Kasaciniu skundu kaltinamasis D. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus ir nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismą buvus objektyviai šališką. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo svarbią aplinkybę, turinčią esminę reikšmę taikant BK 170 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtent tai, kad kasatoriaus pasisakymai buvo nukreipti tik prieš agresyvią ir demagogišką Rusijos Federacijos politiką, ypač dėl Ukrainos, o ne prieš etninės kilmės rusus. Tokie kasatoriaus veiksmai neatitinka moralės normų, tačiau nesudaro BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties. Kasatorius nesutinka, kad „naudingu idiotu“ jis turėtų būti laikomas todėl, jog padarė lingvistinių ir stiliaus klaidų.

3.2.                      Apeliacinės instancijos teismas klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nepašalino prieštaravimų, esančių skirtingose specialistų išvadose. Pažymi, kad šiose specialistų išvadose esančių prieštaravimų pašalinti neįmanoma, nors pirmosios instancijos teismas bandė tai padaryti apklausdamas visus tris išvadas teikusius specialistus (G. H., L. L. ir R. M.). Taigi pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad pašalintų byloje esančius prieštaravimus, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateikta išsami bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų analizė, nepateiktos argumentuotos išvados ir tai sudaro prielaidas laikyti, kad teismas nagrinėdamas bylą galėjo būti šališkas, yra nepagrįsta.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė argumentais, sutampančiais su Lietuvoje vyraujančia pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomos politikos prieš Ukrainą. Viešoje erdvėje yra visuotinai pripažinta, kad Rusijos Federacija okupavo ir aneksavo Ukrainos teritoriją – Krymo pusiasalį, todėl jai yra taikomos politinės ir ekonominės sankcijos, taip pat Rusijos Federacija dalyvauja ginkluotame konflikte Rytų Ukrainos teritorijoje, vykdo agresyvią politiką prieš kitas valstybes, grasindama ginkluotais konfliktais. Kasatorius viso proceso metu teigė, jog nėra priešiškai nusiteikęs prieš rusus, tačiau neigiamai vertina Rusijos Federacijos vadovų vykdomą politiką ir tokią politiką palaikančius asmenis. Tokius jo parodymus patvirtina pateikti dokumentai, kur jis kreipėsi į prokuratūrą dėl neigiamų pasisakymų prieš rusų tautybės žmones. Be to, ir specialistai nurodė, kad kasatoriaus komentarai nukreipti ne prieš rusų tautą, o tik prieš Rusijos Federacijos valdžią, vykdančią nusikalstamus veiksmus.

4.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

4.1.                      Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrindė įtikinamais argumentais, yra deklaratyvūs, prieštarauja skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Pažymėtina, kad kasatorius skunde net nenurodo, kokius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, apsiribojo išimtinai jam pareikšto kaltinimo pagrįstumo vertinimu, pakartojo teismo posėdžių metu savo duotus parodymus ir poziciją dėl savo nekaltumo bei išreiškė pritarimą pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadoms apie tai, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo išvadomis apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, iš esmės nenurodė. Skirtingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius ir įtikinamus motyvus, kuriais remdamasis konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (objektyvusis šališkumo požymis).

4.2.                      Pritartina apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nevertino įrodymų visumos, o išvadų nepagrindė teisiniais argumentais. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame tik pakartoti kaltinamojo parodymai, nepateikiama jų analizė, nevertinami kiti bylos įrodymai, tik trumpai išdėstomos specialistų išvados, tačiau jų turinys neanalizuojamas. Šios aplinkybės pavirtina apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalies 3, 4 punktą, nepateikė išsamios bylos įrodymų analizės, nesusiejo įrodymų į visumą, prioritetą teikė kaltinamojo parodymams, o kaltinamąjį vien dėl jo komentarų po straipsniais surašymo būdo, stiliaus, gramatinių klaidų pateikė kaip galimai netinkamą baudžiamosios atsakomybės subjektą. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepateikė jokios kaltinamojo padarytos veikos, nurodytos kaltinamajame akte, atitikties BK 170 straipsnio 2 daliai, o vadovavosi vien politiniais argumentais, todėl liko neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl kasatoriaus nekaltumo.

4.3.                      Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo ydingumą, BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, nesilaikymą bei sudarė apeliacinės instancijos teismui pagrindą padaryti teisingą išvadą, kad bylą galėjo išnagrinėti šališkas pirmosios instancijos teismas (objektyvus šališkumas).

IV.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl teismo šališkumo

6.       Kasaciniame skunde kaltinamasis D. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo išteisintas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui konstatavęs šališkumą.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

8.       Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai šališkas. Savo išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad, patikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį bei formą, darytina išvada, jog teismas nesilaikė BPK 303–307 straipsniuose įtvirtintų nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame D. K. išteisintas pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, atlikto įrodymų vertinimo negalima laikyti tinkamu ir pagrįstu teisiniais argumentais, nes nuosprendis nėra aiškus, išsamus, įtikinamas ir nekeliantis abejonių dėl jame padarytų išvadų teisingumo. Į tai atsižvelgdamas, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad nustatyti nuosprendžio surašymo trūkumai bei kiti nuosprendyje išdėstyti teiginiai sudaro pagrindą laikyti, jog nuosprendis priimtas esant galimiems objektyvaus šališkumo pagrindams.

10.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo motyvacija nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme, t. y. nenustatytas nei galimas teisėjo (teisėjų kolegijos) asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

11.       Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, klaidingai konstatavęs pirmosios instancijos teismą buvus objektyviai šališką dėl nuosprendžio surašymo trūkumų, motyvacijos stokos, išplėtė šališkumo sąvoką, taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neišnagrinėjo pateikto prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. K. pripažinti kaltu pagal BK 170 straipsnio 1 dalį. Neišnagrinėjęs apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino savo pagrindinės baudžiamojo proceso įstatymu apibrėžtos pareigos – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Todėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 303–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio surašymo reikalavimus, privalėjo šį pažeidimą ištaisyti nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinio skundo ribas.

12.       Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13.       Remiantis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, dėl kasatoriaus D. K. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl BK 170 straipsnio 2 dalies taikymo teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                Olegas Fedosiukas

Vytautas Masiokas

                                                                        Artūras Pažarskis