Civilinė byla Nr. 3K-3-486/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

72; 118.3         (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui techninių paslaugų kooperatinei bendrovei „Kotenas“ dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsakovo techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ priešieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė N. Š. 2006 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, remdamasi CK 6.983, 6.985 straipsniais, prašė patvirtinti jos ir atsakovo 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią: šalys konstatavo ieškovės 114 145 Lt skolą atsakovui; ieškovė įsipareigojo iki 2005 m. rugsėjo 15 d. sumokėti atsakovui 80 000 Lt, o atsakovas nuo likusios 34 145 Lt skolos dalies atsisakė; atsakovas įsipareigojo, kad, ieškovei sumokėjus nurodytą skolos dalį – 80 000 Lt, jis ateityje jai nereikš jokių turtinių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su bet kokiais jų – kreditoriaus ir skolininkės – teisiniais santykiais iki šios sutarties sudarymo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė, atsakovui pervedė 80 000 Lt, tačiau atsakovas elgėsi nesąžiningai ir toliau reikalavo atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje ji buvo skolininkė. Ieškovė nurodė, kad ji taikos sutartį perdavė antstoliui ir prašė, kad šis perduotų sutartį tvirtinti teismui, tačiau antstolis atsisakė taip padaryti. Anot ieškovės, ji antstolio atsisakymą apskundė teismui, tačiau jos skundą dėl antstolio veiksmų Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai atmetė. Ieškovės teigimu, taikos sutartis sudaryta abiejų šalių valia, neprieštarauja jokioms imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų šio sandorio negaliojimo pagrindų.

Atsakovas TPKB „Kotenas“ 2006 m. spalio 16 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį negaliojančia. Atsakovas nurodė, kad ginčijama taikos sutartis niekada nebuvo sudaryta, tai buvo tik projektas, dar vienas bandymas susitarti dėl skolos grąžinimo. Atsakovo teigimu, taikos sutartis buvo sudaryta dėl ieškovės apgaulės, jis buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, pagrįstai manė, kad tai yra projektas, derybų dokumentas, tuo tarpu ieškovė, slėpdama savo tikruosius ketinimus, pritarė, esą tai tik projektas. Anot atsakovo, nesant ieškovės apgaulės, tokia sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Atsakovas nurodė, kad ginčijama taikos sutartis prieštarauja suderintos šalių valios, interesų pusiausvyros, sąžiningumo, teisingumo, sąžiningos verslo etikos principams; sutartis nuostolinga atsakovui, pažeidžiami jo teisėti interesai, ieškovė atsakovo sąskaita įgyja didelį pranašumą ir nepagrįstai didelę naudą. Be to, atsakovas teigė, kad ginčijamos taikos sutarties turinys neatitinka tokiai sutarčiai civilinės teisės keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažįstama taikos sutartimi.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi bylą nutraukė. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, kad į taikos sutartį skolos sumos buvo įrašytos remiantis 2004 m. spalio 19 d. skolų suderinimo aktu ir 2004 m. lapkričio 30 d. sąskaita-faktūra, pagal kurią buvo grąžintos atsakovei prekės, teismas sprendė, kad ieškovė taikos sutartimi siekia išspręsti ne tik Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 5 d. įsakymo vykdymo klausimus, bet ir išvengti skolos, dėl kurios dar nebuvo kilęs teisminis ginčas 2005 m. rugsėjo 12 d. pasirašant sutartį. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai, nagrinėdami ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų, ištyrė ir taikos sutarties pasirašymo aplinkybes bei nustatę, kad antstoliui pateiktos sutarties sąlygos neatitiko tikrosios išieškotojo valios, pripažino antstolio veiksmus teisėtais. Pažymėjęs, kad teismų nutartys įsiteisėjusios ir kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl taikos sutarties pripažinimo galiojančia, nepateikė įrodymų, paneigiančių teismų nutartimis nustatytas taikos sutarties pasirašymo aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė tuo pačiu pagrindu ginčija teismų nustatytus faktinius ir teisinius santykius dėl tos pačios taikos sutarties su tuo pačiu išieškotoju (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinis taip pat grindžiamas tuo pačiu pagrindu, t. y. tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teismų ištirtos nagrinėjant ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas sprendė, kad byla nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą, 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikino Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl priešieškinio ir atsakovo priešieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia perdavė nagrinėti iš esmės. Kolegija nustatė, kad, kreipdamasi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, ieškovė prašė, be kita ko, klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, arba įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir perduoti taikos sutartį patvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytoje byloje teismas ieškovės reikalavimų netenkino konstatavęs, kad taikos sutartis vykdomojoje byloje Nr. 0022/05/07544 šalių nėra sudaryta, nes pateikta taikos sutartis yra tik bandymas susitarti geruoju dėl skolos grąžinimo; skolininkė šia sutartimi bando išvengti visos skolos grąžinimo išieškotojui. Kolegija konstatavo, kad ieškovė šioje byloje jokių naujų taikos sutarties sudarymo bei galiojimo patvirtinimo aplinkybių nenurodė. Kolegija pažymėjo, kad jeigu N. Š. skunde dėl antstolio veiksmų būtų neprašiusi pripažinti taikos sutartį galiojančia, t. y. ją patvirtinti, o tik būtų prašiusi įpareigoti antstolį vykdomąją bylą sustabdyti ir kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, tai CPK 293 straipsnio 3 punkto ir bylos nutraukimo problemos nekiltų. Kolegijos vertinimu, tai, kaip reikalavimas suformuluotas: taikos sutartį patvirtinti ar pripažinti ją galiojančia, neturi reikšmės, nes iš esmės tai ir yra sutarties patvirtinimas. Esminės reikšmės, kolegijos nuomone, neturi ir tai, kokia teisena ginčas sprendžiamas. Kolegija konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nutartyje nurodydamas teisę kreiptis į teismą ieškinio tvarka, turėjo mintyje tas aplinkybes, kurios nebuvo skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu. Pažymėjusi, kad reikalavimas pripažinti ginčo taikos sutartį negaliojančia nebuvo pareikštas ankstesnėje byloje, dėl jo nėra priimta teismo sprendimo ar nutarties, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė nepagrįstai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė N. Š. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 279 straipsnio 4 dalį bei 293 straipsnio 3 punktą. Kasatorės nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, priimtos civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 2-1809/2006, nėra pagrindas taikant CPK 279 straipsnio 4 dalį ir 293 straipsnio 3 punktą nutraukti nagrinėjamą Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinę bylą dėl taikos sutarties pripažinimo galiojančia. Kasatorė nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje buvo ypatingosios teisenos tvarka skundžiami antstolio veiksmai, buvo išnagrinėtas tik vienintelis klausimas, t. y. buvo nustatyta, kad antstolis, vykdomojoje byloje atsisakydamas tenkinti jos prašymą ir pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį, nepažeidė įstatymų reikalavimų, tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjamas jos ieškinys, sprendžiamas civilinis teisinis ginčas, ji ieškiniu prašo teismą apginti jos pažeistas teises, kurias atsakovas ginčija, ir pripažinti taikos sutartį galiojančia remiantis CK 6.985 straipsniu. Kasatorės nuomone, ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėjami jokie ieškinio reikalavimai, todėl jau vien dėl to nebuvo pagrindo nutraukti šią bylą pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį. Kasatorė pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartyje netgi nurodyta, kad ji turi teisę ginti savo civilines teises paduodama ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kasatorės teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1809/2006 nagrinėjo būtent antstolio veiksmus, o ne taikos sutarties galiojimą, tuo tarpu ta aplinkybė, kad jos skunde gal ir buvo perteklinis reikalavimas, nėra pagrindas teigti, kad jį teismas toje civilinėje byloje išnagrinėjo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutarties motyvai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 6 d. konsultacijoje A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ išdėstytus teiginius. Kasatorės teigimu, iki jos ieškinio šioje civilinėje byloje padavimo teisme nebuvo nagrinėjamas joks ieškinys dėl ginčo taikos sutarties pripažinimo galiojančia, taip pat dėl atitinkamo įpareigojimo atsakovui šią sutartį įvykdyti. Kasatorės manymu, net jeigu ir būtų pagrindas teigti, kad įsigaliojusioje teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartyje buvo konstatuoti kai kurie faktai ir teisiniai santykiai, tai tokia aplinkybė nėra pagrindas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, tai būtų aktualu tik vertinant šioje byloje surinktus įrodymus. Taigi nebuvo ir nėra įsiteisėjusių jokių teismo sprendimų ar nutarčių, priimtų dėl ginčo tarp kasatorės ir atsakovo dėl 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutarties pripažinimo galiojančia ir dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti šioje taikos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Kasatorės nuomone, teismai, neteisėtai ir nepagrįstai nutraukę bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas dėl žmogaus teisės kreiptis dėl savo teisių gynimo į nepriklausomą ir nešališką teismą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nesant atsakovo atskirojo skundo, neteisėtai ir nepagrįstai priėmė nutartį grąžinti priešieškinį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas TPKB „Kotenas“ prašo skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas kasatorės skundą dėl antstolio veiksmų, ištyrė ginčo taikos sutarties pasirašymo aplinkybes, jos turinį, šalių valią. Anot atsakovo, įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartis yra priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi kasatorė tuo pačiu pagrindu ginčija teismų nustatytus faktinius ir teisinius santykius dėl tos pačios taikos sutarties ir tarp tų pačių šalių. Atsakovas pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartyje nurodė, priešingai nei teigia kasatorė, kad šalys pasirašė ne taikos sutartį, o derybų dokumentą. Atsakovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad reikalavimas pripažinti taikos sutartį negaliojančia savarankiškai nebuvo nagrinėjamas, dėl jo teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Kauno apygardos teismas 2004 m. sausio 5 d. išdavė teismo įsakymą dėl 100 414,81 Lt skolos išieškojimo iš N. Š. TPKB „Kotenas“ naudai. Pagal šį teismo įsakymą buvo pradėtas išieškojimas ir N. Š. vykdymo procese pateikė antstoliui 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį, kurią antstolis atsisakė perduoti tvirtinti teismui. N. Š. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu bei panaikinti antstolio atsisakymą perduoti jos ir TPKB „Kotenas“ 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui, klausimą išspręsti iš esmės ir vadovaujantis CPK 595 straipsnio 3 dalimi patvirtinti 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį, sudarytą jos ir TPKB „Kotenas“. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1809/2006 N. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios proceso taisyklės taikomos tiek ginčo teisenos bylose, tiek ir ypatingosios teisenos bylose dėl antstolių veiksmų, su išimtimi, kad pastarąsias bylas teismas išsprendžia priimdamas nutartį (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skundu dėl antstolio veiksmų skundžiami antstolių procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas pirmiausia atlieka tik antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas vertina, ar antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas) yra teisėti, ar ne. Jeigu teismas nustato, kad tam tikras antstolio veiksmas buvo neteisėtas, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį tą veiksmą atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių (skundų) tapatumą. Tai nustatoma pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio (skundo) dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar ieškinių ir (ar) skundų dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1809/2006, matyti, kad, N. Š. šioje ypatingosios teisenos byloje skundė antstolio veiksmą – atsisakymą perduoti teismui tvirtinti 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį, bei prašė šį antstolio veiksmą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, jį (veiksmą) panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės ir, vadovaujantis CPK 595 straipsnio 3 dalimi, patvirtinti 2005 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį. Taigi, aptariamoje civilinėje byloje teisminio nagrinėjimo objektas visų pirma buvo vykdymo procese tarp skolininkės N. Š. ir antstolio atsiradęs civilinis procesinis teisinis santykis dėl CPK 595 straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolio pareigos perduoti taikos sutartį teismui vykdymo, taip pat procesinis teisinis santykis tarp skolininkės N. Š. ir išieškotojo TPKB „Kotenas“ dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo. Įrodinėjimo dalykas aptariamoje byloje buvo tai, ar antstolio atsisakymas perduoti taikos sutartį teismui buvo teisėtas, ar ne. Pažymėtina, kad teismas vykdymo proceso metu sudarytą taikos sutartį tvirtina pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 straipsnio 3 dalis), teismas atsisako tvirtinti pateiktą šalių rašytinę taikos sutartį ir tuo atveju, jeigu kuri nors iš taikos sutarties šalių teismo posėdyje prieštarauja jos patvirtinimui. Išnagrinėjęs aptariamą civilinę bylą, Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė N. Š. skundą dėl antstolio veiksmų motyvuodamas galutinai tuo, kad antstolio veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje jos teisminio nagrinėjimo objektas yra ieškovės N. Š. ir atsakovo TPKB „Kotenas“ materialinis teisinis santykis dėl taikos sutarties, kuria, kaip nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ieškovė siekia išspręsti ne tik Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 5 d. teismo įsakymo vykdymo klausimus, bet ir išvengti skolos, dėl kurios dar nebuvo kilęs teisminis ginčas 2005 m. rugsėjo 12 d. pasirašant taikos sutartį. Šis ginčo materialinis teisinis santykis nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1809/2006, todėl negalima teigti, kad pastarosios ir nagrinėjamos bylų ginčo dalykai yra tapatūs, kad šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo nagrinėjimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) dėl tapataus ginčo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nutraukdami bylos dalį dėl ieškinio, netinkamai taikė CPK 274 straipsnio 4 dalį, 293 straipsnio 3 dalį ir tai yra pagrindas iš dalies naikinti apskųstas teismų nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovės atskirojo skundo (T. 1, b. l. 155-167) matyti, kad ieškovė skundė visą pirmosios instancijos teismo nutartį, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: jos ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Esant tokioms ieškovės atskirajame skunde apibrėžtoms bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms, apeliacinės instancijos teismas privalėjo tikrinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl priešieškinio, nes tai įėjo į bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas priešieškinį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė CPK 320 straipsnį. Pažymėtina, kad kasatorė ir kasaciniame skunde tam tikra prasme išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl priešieškinio, nes prašo priešieškinį atmesti, tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi reikšmės apskųstų nutarčių teisėtumui.

Kadangi ieškovės ieškinys pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir faktinės bylos aplinkybės nėra nustatytos, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovo priešieškinis yra perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai panaikinus apskųstų teismų procesinių sprendimų dalį, kuria bylos dalis dėl ieškinio yra nutraukta, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 4 dalis, 360 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria bylos dalis dėl ieškinio nutraukta, bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria minėta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties dalis palikta nepakeista, panaikinti ir bylos dalį dėl ieškinio perduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Aloyzas Marčiulionis

 

 

 

 

Dangutė Ambrasienė

 

 

 

 

Antanas Simniškis