Civilinė byla Nr. 2A-124-221/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09997-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.6.1.5; 2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui V. Č. dėl žalos atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys: antstolis M. P., antstolė A. A., antstolis V. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, BIGBANK AS filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo 209,4 Eur žalos ir 368,17 Eur nepagrįsto praturtėjimo; atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisiant atsakovui iš ieškovės 7 024,85 Eur kompensaciją už atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra dviejų kambarių buto, kurio plotas 49,35 m2, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/4 ginčo buto dalys (37,01 m2), o atsakovui – 1/4 jo dalis (12,34 m2). Naudojimosi ginčo butu tvarka nėra nustatyta, tačiau faktiškai atsakovas naudojasi kambariu, kurio plotas 11,83 m2, ieškovė naudojasi kambariu, kurio plotas 16,97 m2, likusiomis patalpomis, kurios sudaro 20,55 m2, šalys naudojasi bendrai, t. y. po 10,275 m2. Atsakovas šiuo metu faktiškai naudojasi 22,105 m2, nors jam nuosavybės teise priklauso 12,34 m2. Atsakovas neteisėtai naudojasi 9,76 m2, be to, atsakovas vienas naudojasi butui priklausančiu balkonu, į jį neleidžia patekti ieškovei. Naudodamasis didesne nei jam priklauso ginčo buto dalimi, atsakovas ieškovei padarė 209,4 Eur žalą, nes ieškovė mokėjo už buto patalpų šildymą, kuriomis faktiškai naudojosi atsakovas, be to, atsakovas, nemokėdamas ieškovei nuomos mokesčio už naudojimąsi jai priklausančiomis ginčo buto patalpomis, neteisėtai praturtėjo/sutaupė ieškovės sąskaita. Buto su rūsiu rinkos vertės ir nuomos kainos ekspertizės akte nurodyta, jog kvadratinio metro buto nuomos rinkos vertė vienam mėnesiui yra 1,33 Eur, todėl atsakovas, neatlygintinai naudodamasis ieškovės nuosavybe, kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nepagrįstai praturtėja 12,98 Eur (9,76 m2 x 1,33 Eur). Atsakovo buto dalies atidalinimas natūra yra negalimas, kadangi nėra galimybės išskirti atsakovui nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies ginčo buto, todėl butas atidalintinas, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią nuosavybės dalį bute.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad nuo 2007 metų ginčo bute pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką jis naudojasi kambariu, kurio plotas yra 11,83 m2, ir 1/4 dalimi (5,13 m2) ginčo buto bendrojo naudojimo patalpų. Taigi atsakovas naudojasi iš viso 16,96 m2, o ne 22,105 m2 ploto ginčo buto patalpomis. Ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovui dėl naudojimosi bendrosiomis patalpomis, nesiūlė sudaryti nuomos sutarties dėl naudojimosi jai tenkančia didesne bendrųjų patalpų dalimi. Atsakovas nepadarė žalos ieškovei, nes visada sumoka jam tenkančią mokesčių dalį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu patenkino ieškinį: atidalino šalių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės atsakovui 7 024,85 Eur kompensaciją už atsakovo 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrojoje dalinėje nuosavybėje; priteisė ieškovei iš atsakovo 209,4 Eur išlaidų už šildymą ir 368,17 Eur nepagrįsto praturtėjimo, iš viso 577,57 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 631 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovė nepageidavo buto atidalinti natūra, atsakovo atstovas teisme teigė, jog yra galimybių butą atidalinti natūra, tačiau atsakovas nepateikė projekto, pagal kurį būtų galima pertvarkyti dviejų kambarių su bendrojo naudojimo patalpomis butą į du atskirus turtinius vienetus, atsakovas teismo posėdyje prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teismas konstatavo, kad yra neįmanoma atidalinti ginčo butą natūra pagal šalių turimas nuosavybės dalis be neproporcingos žalos buto paskirčiai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo siūloma naudojimosi ginčo butu tvarka yra neproporcinga šalių turimoms dalims bendrame turte ir objektyviai įtvirtina prielaidas kilti naujiems konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Teismas, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog atsakovui priklausantis turtas (1/16 gyvenamojo namo su priklausiniais) yra menkavertis ir atsakovas jame negalėtų gyventi, atmetė atsakovo argumentus, jog jis neturi kitos gyvenamosios patalpos. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog jo poreikis į ginčo butą yra reikšmingesnis, nes ieškovė ginčo bute negyvena ir nuosavybės teise valdo vieno kambario butą, atsakovui nustatytas neįgalumas, didelis specialiųjų poreikių lygis, tačiau pažymėjo, kad ieškovei išreiškus valią atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti svarstoma, kaip teisingai tą padaryti. Atsakovas teismui nepateikė savo pasiūlymų, kaip racionaliai spręsti bendraturčių ginčą, jo poziciją dėl ieškovės pasiūlymo netinkamumo pagrindžiančių įrodymų. Šalims nepavykus rasti nei atidalinimo natūra, nei racionalios naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo variantų, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teismų praktikoje suformuotos sąlygos priteisti kompensaciją be savininko sutikimo, kadangi kompensacijos išmokėjimas atsakovui kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus. Teismas nustatė, kad šalių buto rinkos vertė – 28 099,4 Eur, atsakovui priklauso 1/4 dalis, todėl už atsakovui priklausančią turto dalį jam iš ieškovės priteisė 7 024,85 Eur kompensaciją, pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį ginčo buto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dirba, turi santaupų, todėl ji gali išmokėti atsakovui kompensaciją. Iš ieškovės į bylą pateiktų skelbimų nustatęs, jog vieno kambario kaina yra vidutiniškai 5 000 Eur, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog už atsakovui tenkančią kompensacijos dalį rinkoje negalima įsigyti kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nepateikė detalių skaičiavimų, kaip yra gavusi tikslią sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo, tačiau, patikrinęs ieškovės prašomas priteisti sumas už patikslintame ieškinyje nurodytą laikotarpį, t. y. ieškovės sumokėtą sumą už šildymą konkretų mėnesį padalijęs iš ieškovei priklausančios 37,01 m2 dalies ir tokiu būdu gavęs vieno kvadratinio metro šildymo kainą, kurią padauginęs iš atsakovo faktiškai naudojamo 9,76 m2 bendrųjų patalpų ploto, kuris priklauso ieškovei, teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos sumos yra pagrįstos, todėl, atsakovui ieškovės nurodyto skaičiavimo nepaneigus, iš atsakovo ieškovei priteisė 209,4 Eur už ieškovės sumokėtą šildymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, be atlygio naudodamasis 9,76 m2 ieškovei priklausančių bendrųjų patalpų dalimi nuo ieškovės nuosavybės įsigijimo momento 2014 m. rugpjūčio 21 d., sutaupo ieškovės sąskaita, šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieškovės negautoms lėšoms, sutaupymą ir lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 368,17 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų už ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. vasario 1 d.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nevertinta, kad ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl bendrose patalpose esančių baldų, nesiaiškino, kurie yra atsakovo, o kurie palikti pardavėjos. Ieškovė taip pat niekada nėra pareiškusi, kad atsakovas naudojasi jam nepriklausančiomis patalpomis. Atsakovas faktiškai nesinaudojo šiomis patalpomis, jas tik prižiūrėjo, kadangi ieškovė bute niekada negyveno. Dėl to atsakovas neprivalo mokėti už tai, kuo nesinaudojo, o faktiškai prižiūrėjo, kad turtas neprarastų vertės. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji patyrė žalą, kadangi atsakovas mokėjo mokesčius už jam priklausančią turto dalį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, jam naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia buto dalimi pagal šalių nustatytą ir nusistovėjusią tvarką. Ieškovė, įsigijusi 3/4 dalis ginčo buto, niekada nesikreipė į atsakovą dėl naudojimosi tvarkos ir mokesčių už bendrojo naudojimo patalpas nustatymo.

Neatsižvelgta, kad yra įmanomas ginčo buto atidalinimas, paliekant bendrojo naudojimosi patalpas. Ieškovė, įgydama buto dalį, žinojo, kad jame yra gyventojas, taigi sutiko, kad teks gyventi su bendraturčiu. Atsakovas yra nedarbingas, gauna 179,79 Eur netekto darbingumo pensiją, todėl negali įsigyti naujo būsto. Už priteistos piniginės kompensacijos dydžio kainą nėra galimybės įsigyti butą. Teismui pateiktas buto pardavimo skelbimas yra sudarytas pačios ieškovės, kadangi paskambinus skelbime nurodytais numeriais, buvo pasakyta, kad butai neparduodami.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.              Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis naudojasi tik 12 m2 kambariu. Atsakovas naudojasi virtuve, koridoriumi, vonia ir tualetu, nes jis negali naudotis tik kambariu, be to, į kambarį, virtuvę, vonią ir tualetą atsakovas patenka per koridorių. Aplinkybę, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog naudojasi tik kambariu, patvirtina ir atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodė, kad naudojasi ir bendrojo naudojimo patalpomis – virtuve, vonia, tualetu ir koridoriumi. Iš antstolio R. S. 2015 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas pats antstoliui nurodė, jog koridoriuje, virtuvėje, vonioje ir tualete esantys daiktai priklauso jam, koridoriuje esančioje spintoje yra atsakovo drabužiai, virtuvėje – baldai, šaldytuvas taip pat yra jo. Apeliacinio skundo argumentai, kad bendrojo naudojimo patalpose esantys daiktai yra dalies buto buvusios savininkės, prieštarauja ir CK 5.14 straipsniui.

8.2.              Atsakovas, naudodamasis didesne buto dalimi ir nemokėdamas už faktiškai naudojamos didesnės buto dalies šildymą, šių išlaidų nekompensuodamas ieškovei, pažeidžia pareigą elgtis rūpestingai. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patiria nuostolius, nes moka už patalpų, kuriomis naudojasi atsakovas, šildymą. Kadangi yra nustatyta faktinė naudojimosi ginčo butu tvarka, tai byloje pripažino ir atsakovo atstovas, žala priteistina pagal faktinę atsakovo naudojamą buto dalį. Ieškovė dėl buto naudojimosi kreipėsi į atsakovą ir tai patvirtina byloje pateiktas atsakovo rašytas raštas. Be to, nuostoliai ieškovei atsirado dėl atsakovo veiksmų.

8.3.              Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo nurodomas atidalijimas paliekant bendrojo naudojimo patalpas neatitinka atsakovo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovui priklausanti 1/4 buto dalis sudaro 12,34 m2 ginčo buto ploto, o atsakovas šiuo metu faktiškai naudojasi 22,105 m2 ginčo buto plotu. Aplinkybė, kad atsakovas naudojosi didesne buto dalimi negu jam priklauso, negali būti pagrindas nei nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką, nei atsakovui atidalinti didesnę dalį buto, kadangi tai prieštarauja CK 4.80 ir 4.81 straipsnių nuostatoms, kasacinio teismo praktikai, pažeidžia ieškovės teisę į nuosavybę. Atsakovo ginčo buto dalis yra tris kartus mažesnė negu ieškovės, jos negalima išskirti ir realiai atidalinti, atsakovas neturi realios galimybės naudotis jam priklausančia dalimi, be to, atsakovas negali išmokėti ieškovei piniginės kompensacijos.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

      Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė N. V. ir atsakovas V. Č. yra dviejų kambarių buto (bendras plotas 49,35 m2, gyvenamas plotas 28,80 m2), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso 3/4 dalys buto (37,01 m2), atsakovui pagal 2007 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą – 1/4 dalis buto (12,34 m2). Naudojimosi butu tvarka nenustatyta, tačiau byloje nustatyta, kad faktiškai atsakovas naudojasi kambariu, plane pažymėtu 15-5, kurio plotas 11,83 m2, o ieškovė – kambariu, plane pažymėtu 15-4, kurio plotas 16,97 m2, likusiomis patalpomis, kurios sudaro 20,55 m2 (8,96 m2virtuvė, 7,98 m2 koridorius, 2,61 m2 vonia, 1 m2 tualetas), šalys naudojasi bendrai.

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo, kompensacijos priteisimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas patenkino ieškinį: atidalino šalių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės atsakovui 7 024,85 Eur kompensaciją už atsakovo 1/4 dalį buto; priteisė ieškovei iš atsakovo 209,4 Eur išlaidų už šildymą ir 368,17 Eur nepagrįsto praturtėjimo išlaidų.

Su sprendimu nesutinka atsakovas, prašydamas panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuojant tuo, kad teismas nevertino, jog ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl bendrose patalpose esančių baldų, nesiaiškino, kurie yra atsakovo, o kurie palikti pardavėjos; ieškovė niekada nėra pareiškusi, kad atsakovas naudojasi jam nepriklausančiomis patalpomis; neatsižvelgta, kad yra įmanomas ginčo buto atidalijimas, paliekant bendrojo naudojimosi patalpas; atsakovas yra nedarbingas, už priteistos piniginės kompensacijos dydžio kainą nėra galimybės įsigyti butą.

      Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Apeliantas nenurodė nė vieno iš aukščiau nurodytų pagrindų bylos grąžinimui pirmosios instancijos teismui.

      Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Apelianto teigimu, byloje įmanomas atidalijimas paliekant bendrojo naudojimosi patalpas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia pareikštas reikalavimas ir jo pagrindas. Atsakovas byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl atidalijimo, neteikė atidalijimo projekto, nors jo atstovas ir buvo nurodęs apie galimybę atidalinti butą. Pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovo prašymą nustatyti naudojimosi butu tvarką ir ieškovės reikalavimą dėl buto atidalijimo išmokant atsakovui kompensaciją.  

Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; kt.). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys nesutaria nei dėl naudojimosi butu tvarkos, nei dėl atidalijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias tiek su buto atidalijimu, tiek su naudojimosi tvarkos nustatymu. Sutiktina su apylinkės teismu, kad atsakovo nuosavybės teise valdoma 1/4 buto dalis leidžia pripažinti, jog atsakovo siūlyta naudojimosi tvarka nėra adekvati jo turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje; neužtikrina galimybės skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas buto patalpas, be to, ieškovė nesutinka su tokia naudojimosi tvarka, nesutinka atsakovui nuomoti jai priklausančią bendrųjų patalpų 10,27 m2 dalį, šalys nesutaria dėl bendrųjų patalpų naudojimo, kyla ginčas dėl balkono naudojimo, todėl pagrįstai buvo spręstas ieškovės reikalavimas dėl buto atidalijimo.

Minėta, kad atsakovas nereiškė tokio reikalavimo. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo, apeliantas teigia esant galimybę atidalinti kambarius paliekant bendrojo naudojimo patalpas. O tai praktiškai yra tas pats, kaip ir buvo nagrinėtas prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nutarties 21 punkte minėta, kad šalys tarpusavyje nesutaria. Iš bylos medžiagos spręstina, kad atidalinti butą į du atskirus nekilnojamuosius vienetus nėra galimybės dėl jo techninės charakteristikos (butas dviejų kambarių su bendra virtuve, vonia, koridoriumi, tualetu). Pastebėtina, kad paliekant bendrojo naudojimo patalpas, apeliantui tektų didesnė turto dalis negu jam priklauso. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neturi galimybės išmokėti ieškovei kompensaciją. Taigi buto padalijimas be žalos jam padarymo ir be buto bendraturčio (ieškovės) teisių suvaržymo, neįmanomas.

Apeliantas nurodo, kad yra nedarbingas, jam nustatytas darbingumas tėra 15 procentų, gauna 179,79 Eur netekto darbingumo pensiją, todėl įsigyti naują būstą praktiškai neturi jokių sąlygų, kadangi už priteistą piniginę kompensaciją rinkoje tokių butų nėra. Pirmosios instancijos teismas vertino apelianto nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis gyvenamojo namo, vertino ieškovės pateiktus duomenis apie butų kainas ir atsakovo galimybę už priteistą kompensaciją įsigyti vieno kambario butą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Apeliantas kritiškai vertina ieškovės pateiktus skelbimus dėl parduodamų butų ir jų kainų, tačiau pats neteikė jokių įrodymų dėl butų kainų.

Teisėjų kolegija plačiau dėl apelianto argumentų, kiek tai susiję su buto atidalijimu, nepasisako, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą atidalinant ginčo butą. Todėl tinkamiausią ir optimaliausią buto atidalijimo būdą nustatė pirmosios instancijos teismas, priskirdamas butą vienam savininkui, t. y. ieškovei, kito savininko (apelianto) dalį kompensuojant pinigais.

      Dėl išlaidų už šildymą priteisimo

Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteista 209,4 Eur už buto šildymą. Jis nurodo, kad faktiškai nesinaudojo šiomis patalpomis, jas tik prižiūrėjo, kadangi ieškovė bute niekada negyveno. Dėl to atsakovas neprivalo mokėti už tai, kuo nesinaudojo, o faktiškai prižiūrėjo, kad turtas neprarastų vertės. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji patyrė žalą, kadangi atsakovas mokėjo mokesčius už jam priklausančią turto dalį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, jam naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia buto dalimi pagal šalių nustatytą ir nusistovėjusią tvarką. Ieškovė, įsigijusi 3/4 dalis ginčo buto, niekada nesikreipė į atsakovą dėl naudojimosi tvarkos ir mokesčių už bendrojo naudojimo patalpas nustatymo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarka butu nenustatyta, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės kreipimąsi dėl mokesčių už bendrojo naudojimo patalpas nustatymo. Kadangi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), ieškovės patirtos išlaidos – 209,4 Eur sumokėti AB „Kauno energija“, laikytinos privalomosiomis turto išlaikymo sąnaudomis, kurias mokėdama ieškovė išlaiko bei išsaugoja savo turto dalį, ir kad šias išlaidas ieškovė patiria ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad nuosavybės teise valdo dalį turto, kurį privalo išlaikyti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 209,4 Eur išlaidas už buto šildymą, todėl ši sprendimo dalis naikintina, ieškovės reikalavimas priteisti 209,4 Eur už šildymą atmestinas.

      Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 368,17 Eur nepagrįsto praturtėjimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad atsakovas be atlygio naudojosi 9,76 m2 patalpomis, priklausančiomis ieškovei. Apeliantas skundžia šią sprendimo dalį, teigdamas, kad ieškovė, įsigijusi 3/4 dalis ginčo buto, niekada nesikreipė į jį dėl naudojimosi tvarkos ir mokesčių už bendrojo naudojimo patalpas nustatymo.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįstu praturtėjimu pripažįstamas nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

Priteisiant nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas tais atvejais, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Be to, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikytinas tais atvejais, kai ieškovas negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; kt.).

Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantui priklausė 1/4 dalis buto (12,34 m2).. Nors naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta, tačiau, kaip pripažino šalys, atsakovas naudojosi 11,83 m2 kambariu, ieškovė – 16,97 m2 kambariu, likusiomis bendromis patalpomis (virtuve, vonia, koridoriumi, tualetu) šalys naudojosi bendrai. Ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai naudojosi didesne buto dalimi nei jam priklausė, todėl jis praturtėjo ieškovės sąskaita.

Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog didesne dalimi buto patalpų atsakovas naudojosi neatlygintinai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus ir nepagrįstą praturtėjimą. Nutarties 32 punkte minėta, kad nuostatos dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomos, jei nėra pagrindo spręsti dėl pažeistų teisių gynimo kitais pagrindais – daiktiniais, prievoliniais ar kt. gynimo būdais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu svetimu daiktu naudojamasi darant deliktą, pvz., naudojantis savininko turtu be jo leidimo, sutikimo, sutarties ar kitaip neišreiškiant pritarimo naudojimui be atlygio, tai nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).

Be to, kolegijos vertinimu, pati ieškovė savo aplaidumu sudarė sąlygas atsakovui ilgą laiką naudotis didesne nei jam priklauso patalpų dalimi, nereikalaudama iš atsakovo jokio atlygio už tai, todėl ji pati ir yra atsakinga už nuostolius, jeigu juos patyrė atsakovui naudojantis didesne buto dalimi nei jam priklauso.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, sutiktina su apeliantu, kad ieškovės reikalavimas priteisti 368,17 Eur nepagrįsto praturtėjimo išlaidas, patenkintas nepagrįstai, todėl ši sprendimo dalis naikintina, ieškovės reikalavimas atmestinas.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37.              Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atitinkamai perskaičiuojamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38.              Ieškovė patyrė 1 631 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 200 Eur advokato išlaidos; 171 Eur žyminis mokestis; 150 Eur ekspertizės išlaidos; 40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį; 70 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos).

39.              Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2567-3010 ir 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP)-16-6-2567-2159 (1. t., b. l. 75; 2 t., b. l. 32) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą – 511,88 Eur (4 t., b. l. 27).

40.              Ieškovė pareiškusi turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus. Kadangi tenkinamas vienas reikalavimas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 50 procentų jos turėtų išlaidų, t  y. 815,5 Eur, o iš ieškovės valstybei – taip pat 50 procentų valstybės turėtų išlaidų teikiant pagalbą atsakovui, t. y. 255,94 Eur, kita valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41.Apeliacinėje instancijoje valstybė patyrė 7,45 Eur pašto išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 50 procentų, iš ieškovės valstybei priteistina 3,72 Eur išlaidos. Apeliantui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP)-17-T-4352-17622 suteikta 50 procentų apmokama teisinė pagalba, todėl nepriteistinos išlaidos valstybei, nes jos būtų mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (1,86 Eur), patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. Č. ieškovei N. V. priteista 290,4 Eur išlaidų už šildymą ir 368,17 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo, iš viso 577,57 Eur, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 815,5 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 255,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 3,72 Eur pašto išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Nijolia Indreikienė

                            Virginija Lozoraitytė

              Tomas Romeika