Civilinė byla Nr. 2S-1477-258/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08048-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.5; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Džeirana“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“, antstolė Virginija Meškauskienė.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės 2017 m. vasario 1 d. patvarkymą Nr. S1-10443, kuriuo nutarė areštuoti ŽŪB „Džeirana“ priklausančias turtines teises į jai išmokėtinas pinigines lėšas, nustatant turto arešto mastą 5 978 391,74 Eur sumai, nurodant, kad ŽŪB „Džeirana“ neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti, disponuoti, areštuojama turtine teise nurodant, kad prievolės skolininkas ŽŪB „Džeirana“ mokėtinas lėšas privalo pervesti į antstolės Virginijos Meškauskienės depozitinę sąskaitą, neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodė, kad aukščiau minėtas patvarkymas pateiktas ŽŪB „Džeirana“ užsienio debitoriams, kurie yra užsienio subjektai, kas prieštarauja teisiniam reguliavimui, kadangi antstolės atliekami veiksmai griežtai siejami su konkretaus antstolės aptarnaujama teritorija. Pažymėjo, jog antstolės veiklą reglamentuojantys teisės aktai teritoriniu požiūriu galioja tik Lietuvos Respublikoje ir joks teisės aktas antstolio nesuteikia teisės vykdyti veiklą kitose valstybėse. Papildomai nurodė, jog Baltarusijoje esančio arbitražo sprendimai vykdomi šalyse, kurios šių sprendimų nėra pripažinusios ir nėra leidusios vykdyti.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. vasario 22 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0015/16/01974, Nr. 0015/16/01975, Nr. 0015/16/01976 persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas priimtas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, išieškojimo iš skolininko turto eilės, bei arešto veikimas nėra apribojamas tam tikra konkrečia teritorija, tuo labiau minėtas patvarkymas niekaip nesusijęs su arbitražo teismo sprendimo pripažinimu ar vykdymu kitose valstybėse.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo ŽŪB „Džeirana“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkino. Teismas panaikino antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. vasario 1 d. patvarkymą Nr. S1-10443, kuriuo nutarė areštuoti ŽŪB „Džeirana“ priklausančias turtines teises į jai išmokėtinas pinigines lėšas, nustatant turto arešto mastą 5978 391,74 Eur sumai, nurodant, kad ŽŪB „Džeirana“ neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti, disponuoti, areštuojama turtine teise nurodant, kad prievolės skolininkas ŽŪB „Džeirana“ mokėtinas lėšas privalo pervesti į antstolės Virginijos Meškauskienės depozitinę sąskaitą.
4. Teismas nurodė, kad procesiniams sprendimams yra nebūdingas eksteritorialumas. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje priimti teismo sprendimai galioja tik juos priėmusioje valstybėje ir savaime neįgyja teisinės galios bei nesukelia teisinių pasekmių už valstybės ribų. Teismo sprendimas priimtas ir Lietuvos apeliacinio teismo vykdomieji raštai išduoti Lietuvos Respublikoje, todėl jis turi vykdytinumo galią tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje duomenų, kad skundžiamų veiksmų atlikimo metu teismo sprendimas būtų pripažintas ir vykdytinas užsienio valstybėje nėra pateikta (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, kad antstolis neturi įgalinimų taikyti priverstinio pobūdžio priemonių – šiuo atveju turtinių teisių į pinigines lėšas ir/ar piniginių lėšų arešto (CPK 749 str. 1 d.) užsienio valstybių bankų bei kitų finansų institucijų, mokėjimų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, taip pat įpareigoti skolininką ir/ar kitus trečiuosius asmenis dėl piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir ar rinkti informaciją apie skolininko turimą turtą užsienio valstybėje, kadangi bet kokiu atveju antstolio veiklos teritorija apibrėžiama Lietuvos Respublikos teritorija (Antstolių įstatymo 26 str. 1 d.). Atlikti vykdymo veiksmus kitoje teritorijoje ar užsienio valstybėje, kurioje galioja kiti įstatymai, nustatantys tik toje valstybėje būdingus vykdymo proceso ypatumus, antstolis neturi įgalinimų ir to daryti negali.
5. Teismas nurodė, jog antstolės teiginiai, kad patvarkymas dėl turtinių teisių arešto veikimo nėra apribojamas tam tikra konkrečia teritorija atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tokio įpareigojimo pagrindas bet kokiu atveju yra turtinių teisių į pinigines lėšas/piniginių lėšų areštas, o areštuoti užsienio subjektų sąskaitose esančias turtines teises į pinigines lėšas/pinigines lėšas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje veikimo principu negalima. Tuo atveju, jeigu antstoliui tampa prieinama informacija apie tai, kad skolininkas galimai turi turto užsienio valstybėje, jis gali informuoti išieškotoją apie galimybę kreiptis dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje užsienio valstybėje, priklausomai nuo šalies, kurioje yra turtas vadovaujantis 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ arba dvišalėmis/daugiašalėmis sutartimis, pasirašytomis tarp Lietuvos Respublikos ir atitinkamos (-ų) užsienio valstybės (-ių). Pats turtinių teisių į pinigines lėšas/piniginių lėšų areštas, užsienio valstybių ūkio subjektams suteikiant informaciją apie skolininko turtui pritaikytą areštą ir taikytinus ribojimus skolininkui naudojantis piniginėmis lėšomis, nesukelia tikrųjų areštu siekiamų teisinių pasekmių, nes savo esme yra tik santykyje tarp antstolio ir skolininko.

2. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 teismo nutartį kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. CPK 585 str. 1 d. numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

6.2. CPK 624 str. įtvirtina, jog pirmiausia išieškojimas yra vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 665 str. įtvirtina, kad visų pirma (nesant hipotekos ir įkeisto turto) išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Vadovaudamasis CPK 662 str. išieškotojas (suinteresuotas asmuo) antstolės prašė išieškojimą pirmiausiai nukreipti į skolininko turimas akcijas, tuo tarpu CPK 624 str. 3 d. įtvirtina galimybę taikyti ir kelias priverstinio vykdymo priemones, taip siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, tuo labiau, kad įsiskolinimo suma yra labai didelė ir akcijų vertės gali neužtekti viso įsiskolinimo padengimui.

7. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad nekvestionuoja antstolės teisės areštuoti bendrovei priklausančias turtines teises į jai išmokėtinas pinigines lėšas, tačiau niekaip negali sutikti, kad antstolė, kuriai priskirta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veikios teritorija, galėtų kokius nors vykdymo veiksmus vykdyti užsienio valstybėse. Atskirajame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad teismo nutartis esanti nepagrįsta ir neteisėta, tačiau skunde argumentai tokių teiginių nepagrindžia. Pažymi, kad dėl vykdymą reglamentuojančių CPK normų paaiškinimo ŽŪB „Džeirana“ kreipėsi su paklausimu į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kurios 2017-02-28 raštu Nr.(1.16)7R-1847 buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys antstoliai išieškojimą vykdo iš Lietuvos Respublikoje esančių arba turinčių turto skolininkų, o tais atvejais, kai skolininkas yra arba turi turto užsienio šalyse - tokiu atveju išieškojimą vykdo skolininko ar jo turto buvimo vietos atitinkamos institucijos. Teisingumo ministerijos rašte taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikoje pripažintas ir leistas vykdyti užsienio arbitražo sprendimas gali būti vykdomas tik Lietuvos Respublikoje, o esant reikalingumui jį vykdyti trečiojoje šalyje - pirmiausia turi būti kreiptasi į šią šalį dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo.

8. Antstolė su pateiktu suinteresuoto asmens atskiruoju skundu sutinka ir nurodo, kad ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pagal antstolei pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus skolininkė yra Lietuvoje veikianti bendrovė ir išieškotojo duomenimis turinti sutartinių santykių su užsienio subjektais, taigi galimai turinti ir reikalavimo (turtinių) teisių į juos. Turtinių teisių areštu antstolė, kaip valstybės įgaliotas asmuo, apribojo skolininko turtines teises į jai pagal sutartinius santykius galimai išmokėtinas pinigines lėšas. Taigi antstolė užėmė skolininkės vietą prievolėse, o antstolės patvarkymas dėl turtinių teisių arešto savo esme atitinka skolininkės reikalavimą trečiajam asmeniui, kylantį iš subjektų sudarytų sutartinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar subjektas yra užsienio ar Lietuvos. Toks skolininkės reikalavimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus papildomo pripažinimo kitoje valstybėje nereikalauja, toks reikalavimas taip pat negali būti traktuojamas kaip veikimas kitoje valstybėje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolių kontoroje gauti 3 vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš skolininko ŽŪB „Džeirana“ išieškotojo Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ naudai. 2017 m. vasario 1 d. priimtas patvarkymas Nr. S1-10443, kuriuo užsienio subjektai (skolininko debitoriai) buvo įpareigoti ŽŪB „Džeirana“ priklausančias turtines teises pervesti į antstolės Virginijos Meškauskienės depozitinę sąskaitą. Viso areštuotų turtinių teisių mastas sudaro 5 978 391,74 EUR.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir sukelia tam tikrų teisinių pasekmių valstybėje, kurioje yra pripažįstamas. Pagal bendrąją taisyklę užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti iš esmės reiškia, kad pripažįstančioje valstybėje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią, kad sprendimą pripažinusioje valstybėje jis tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-118/2007).
12. Teismo sprendimas priimtas ir Lietuvos apeliacinio teismo vykdomieji raštai, kuriuos vykdo antstolė, išduoti Lietuvos Respublikoje ir kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė jie turi vykdytinumo galią tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikoje priimti teismo sprendimai galioja tik juos priėmusioje valstybėje ir savaime neįgyja teisinės galios bei nesukelia teisinių pasekmių už valstybės ribų. Nagrinėjamos bylos atveju antstolė areštavo skolininko ŽŪB „Džeirana“ priklausančias turtines teises, esančias pas užsienio subjektus, įpareigodamas šiuos asmenis pervesti pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu vykdymo veiksmai atlikti iš užsienio valstybėje esančio skolininko turto, kas negali būti laikoma teisėtais antstolės veiksmais.
13. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad CPK 585 str. 1 d. numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Tačiau šios nuostatos, vadovaujantis Antstolių įstatymu (Antstolių įstatymo 21 str. 1 ir 2 d.) ir CPK vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, taikytinos tik Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nes antstolis vykdomuosius dokumentus vykdo tik Lietuvos Respublikoje, antstoliui priskirtoje veiklos teritorijoje.
14. Antstolė nurodo, kad ji tik užėmė skolininkės vietą prievolėse, o antstolės patvarkymas dėl turtinių teisių arešto savo esme atitinka skolininkės reikalavimą trečiajam asmeniui, kylantį iš subjektų sudarytų sutartinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar subjektas yra užsienio ar Lietuvos. Tačiau su šiuo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes turtinės teisės taip pat yra turtas ir nei CPK nuostatos nei tarptautiniai teisės aktai nenumato išimčių vykdymo procese išieškant iš turtinių teisių esančių užsienio valstybėje. Spręstina, kad antstolė nepagrįstai plečiamai aiškina vykdymo procesą reglamentuojančias normas, susijusias su turtinių teisių areštu užsienio valstybėse.
15. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Rita Kisielienė