Civilinė byla Nr. 2-2583-343/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-869-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

69.; 113.2.; 116.4; 110.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Creditreform Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui M. R., atsakovės AB „Kauno energija“ atstovei R. R., trečiojo asmens UAB UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Creditreform Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno energija“, trečiasis asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime Nr. 155045 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškinio, atsiliepimų į ieškinį esmė.

Teisme 2014 09 30 gautas ir 2014 10 29 priimtas ieškovės UAB „Creditreform Lietuva“ ieškinys, kuriuo prašoma:

1. Pripažinti atsakovės veiksmus, kuriais atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl norminiams teisės aktams prieštaraujančių Viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir/ar pakeitimo, neteisėtais ir panaikinti atsakovės priimtą 2014 09 18 sprendimą, bei įpareigoti atsakovę nutraukti Viešąjį pirkimą;
2. Teismui nustačius, kad Viešąjį pirkimą nutraukti netikslinga, o Viešasis pirkimas gali būti vykdomas toliau paslaugų teikėjams sudarant sąlygas pateikti pasiūlymus Viešajame pirkime, teismo prašo įpareigoti atsakovę :
1. atnaujinti terminą pasiūlymams Viešajame pirkime pateikti;
2. pakeisti Viešojo pirkimo sąlygą, jog pirkimas neskaidomas į dalis (Pirkimo sąlygų 2. d.) ir Viešąjį pirkimą išskaidyti į 3 (tris) dalis: 1. fizinių asmenų duomenų bazės informacijos pirkimas; 2. juridinių asmenų duomenų bazės informacijos bei juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų pirkimas; 3. informacijos apie Perkančiajai organizacijai vėluojančius mokėti klientus talpinimas į duomenų bazę. (Skaidant pirkimą į dalis atitinkamai turi būti koreguojami ir kiti Viešojo pirkimo dokumentai).
3. Panaikinti perteklinius ir konkurenciją ribojančius reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti kaip Viešojo pirkimo kvalifikaciniai reikalavimai bei negali būti laikomi pirkimo objekto funkciniais reikalavimais ar reikalavimais, apibūdinančiais norimą rezultatą, tačiau buvo įtraukti į Technines specifikacijas:
1. panaikinti reikalavimus pateikti įmonių, kurios paslaugų tiekėjui teikia duomenis, sąrašus (Techninės specifikacijos 3.14., 4.1. p.p.);
2. panaikinti reikalavimus, kad sistema mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais naudotųsi ne mažiau nei 2/3 Lietuvoje veikiančių bankų ir lizingo bendrovių, kredito unijų ir telekomunikacijų bendrovių bei pateikti paslaugų tiekėjo administruojama sistema besinaudojančių įmonių sąrašą ir jų metinių užklausų kiekį  (Techninės specifikacijos 6.4. p.p.).
4. Patikslinti Techninės specifikacijos sąlygas, akcentuojant, kad naudojantis Sistema informacija, kurią siekiama įsigyti, turi būti prieinama (Techninės specifikacijos 6.1., 6.2. p.p.).

3. Siekiant užtikrinti Ieškovės reikalavimų įvykdymo galimybę, Atsakovės atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdyti Viešojo pirkimo procedūras iki kol įsiteisės Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Priteisti iš Atsakovės Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrindžiamos į bylą pateikiamais rašytiniais įrodymais.

            Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė paskelbtu Viešuoju pirkimu siekia išrinkti vieną paslaugų tiekėją, su kuriuo būtų sudaroma sutartis dėl klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo bei skolininkų duomenų teikimo į jungtinę skolininkų rinkmeną (skelbimas apie Viešąjį pirkimą pridedamas). Atsakovės paskelbto Viešojo pirkimo sąlygos, susijusios su reikalavimais Viešojo pirkimo objektui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei daro žalą ieškovės interesams, todėl ieškovė teikia šį ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynybos. Paskelbtame Viešajame pirkime įtvirtinti reikalavimai perkamoms paslaugoms pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. – neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja paslaugų teikėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises ir siekdama kilusį ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, 2014 09 10 pateikė Pretenziją Nr. 140909/01, kurioje išdėstė savo poziciją dėl organizuojamo Viešojo pirkimo sąlygų ydingumo ir pateikė reikalavimą koreguoti Viešojo prikimo sąlygas. Į pretenziją atsakovė atsakė 2014 09 18. Atsakovė nurodė, jog ieškovės pretenzija buvo pagrįsta tik dalyje dėl Techninėje specifikacijoje įtvirtintinų reikalavimų, prieštaraujančių fizinių asmenų duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatoms, o visi kiti ieškovės reikalavimai buvo atmesti kaip teisiškai nepagrįsti. Viešojo pirkimo sąlygos yra išimtinai pritaikytos vienai Lietuvoje veikiančiai bendrovei - UAB „Creditinfo Lietuva“, kuri vienintelė atsakovei teikė tokio pobūdžio paslaugas (kaip yra nurodyta Viešajame pirkime) bei vienintelė valdo daugumos Lietuvos bankų ir lizingo bendrovių skolininkų (buvusių skolininkų) fizinių asmenų informaciją. Iš esmės tai yra vieninteliai šios bendrovės išskirtinumai, kuriais remiantis atsakovė siekia iš minėtos bendrovės įsigyti daug platesnio pobūdžio paslaugas, kurios dirbtinai grupuojamos, siekiant užtikrinti galimybę nustatytus reikalavimus atitikti tik vienintelei bendrovei. Pirma, nepagrįstai skirtingi pirkimo objektai sujungti į vieną - 1. fizinių asmenų duomenų bazės informacijos pirkimas; 2. juridinių asmenų duomenų bazės informacijos bei juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų pirkimas; 3. informacijos apie atsakovei vėluojančius mokėti klientus talpinimas į duomenų bazę. Natūralu, kad civilinėje apyvartoje veikiantys subjektai, siekdami konkuruoti sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje, turi specializuotis tam tikroje sferoje, kad galėtų savo klientams pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį atitinkančias paslaugas. Tik atskyrus pirkimo objektus atsakovė galėtų ne tik tiksliau apibrėžti savo poreikius, bet ir pasiekti rezultatą, kai „neaukojant“ nei vienos iš aukščiau nurodytų paslaugų grupių kokybės ir/ar kainos kitos grupės/-ių sąskaita, iš kelių arba iš vieno paslaugų tiekėjo būtų gaunamos geriausią kainos ir kokybės santykį atitinkančios paslaugos. Atsakovė atsisakė pirkimo objektą skaidyti į dalis, šį atsisakymą grįsdama šiais nereikšmingais argumentais: atsakovė nurodo, jog vien tai, kad pirkimo objektai kardinaliai skiriasi, nėra pakankamas pagrindas reikalauti, kad atsakovė išskaidytų viešąjį pirkimą į dalis; ieškovė neįrodė, jog, sujungus tris skirtingus pirkimo objektus į vieną, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Akcentuoja, kad atsakovė net nesistengia pagrįsti savo poreikio visas Viešajame pirkime nurodytas paslaugas įsigyti išimtinai tik iš vieno paslaugų tiekėjo, o tai yra pats akivaizdžiausias įrodymas, kad toks poreikis objektyviai neegzistuoja. Nepriklausomai nuo to ar atskiras paslaugas tieks vienas, ar trys skirtingi paslaugų tiekėjai, atsakovė, vien dėl paslaugų tiekėjų skaičiaus, neatsidurtų prastesnėje padėtyje, o priešingai - sudarius realias konkurencines sąlygas būtų įmanoma pasiekti tiek Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimą, tiek realių atsakovės tikslų įgyvendinimą. Atsakovės pripratimas prie šiuo metu teikiamų/teiktų UAB „Creditinfo Lietuva“ paslaugų negali būti laikomas argumentu sąlygojančiu Viešojo pirkimo sąlygas, nes tokiu atveju būtų paneigiama bet kokia pokyčių ir progreso galimybė. Atsakovė ne tik, kad nenurodo svarbių, tačiau nenurodo iš viso jokių pirkimo objektų sujungimo priežasčių. Antra, atsakyme nurodoma, kad atsakovė neatsisakys ‚Techninėje specifikacijoje nurodyto tikslo – Klientų (fizinių ir juridinių asmenų) mokumo vertinimas gaunamas ir duomenys apie skolininkui teikiami į jungtinę skolininkų rinkmeną per vieną sistemą“. Tačiau ji pati nėra įvardinusi, kas yra toji „sistema“, kuri turi būti viena. Akivaizdu, kad atsakovė siekia įsigyti ne vieną sistemą, o atskiras paslaugas iš vieno paslaugų tiekėjo. Tačiau vien paslaugų tiekėjų skaičius niekaip nėra susijęs su sistemų kiekiu. Viešajame pirkime nėra nustatyta, kokia forma informacija apie fizinius ir juridinius asmenis Viešąjį pirkimą laimėjęs paslaugų tiekėjas turės teikti atsakovei bei kokia forma talpinimui bazėse bus pateikiami atsakovei skolingų klientų sąrašai. Atsakovė nėra įtvirtinusi reikalavimo, kad informacija apie juridinius ir fizinius duomenų subjektus būtų atvaizduojama viename kompiuterinės programos lange ar kitokia konkrečia forma. Viešojo pirkimo sąlygose nėra įtvirtinto jokio reikalavimo informaciją atsakovei pateikti kokiu nors ypatingu būdu. Vertinant Viešojo pirkimo sąlygų visumą, daro išvadą, kad atsakovė informaciją pageidauja gauti bei teikti automatizuotu (kompiuteriniu) būdu. Tokiu būdu gaunant/teikiant informaciją atsakovė net neturėtų galimybės pajausti, kad paslaugas tiekia skirtingi paslaugų tiekėjai. Įvertinus Viešojo pirkimo sąlygų visumą, daro išvadą, kad atsakovė kaip sistemą įvardija atsakovės personalo atliekamų veiksmų visumą, o ne įsigyjamą bendrą sisteminę paslaugą. Juo labiau, kad ieškovės nurodytos atskiros pirkimo dalys nėra tarpusavyje susietos ir jose nurodytos paslaugos negali būti tiekiamos vienu metu (atsakovė (tas pats atsakovo darbuotojas) tuo pačiu metu nevertins ir fizinio asmens mokumo, ir juridinio asmens mokumo, ir netalpins atsakovei skolingų klientų informacijos į duomenų bazes). Ieškovės išskirtos paslaugos bet kokiu atveju turėtų būti tiekiamos atskirai (net ir tuo atveju, kai jas tiektų vienas paslaugų tiekėjas). Atsakovė pati yra nurodžiusi, kokią informaciją pageidauja gauti apie fizinius asmenis ir kokią apie juridinius asmenis. Informacijos apimtis ir pobūdis akivaizdžiai skiriasi. Atsakovės pateiktoje Techninėje specifikacijoje vienoje ataskaitoje pageidaujama gauti informacija apie juridinius asmenis išdėstyta 22 papunkčiais, o apie fizinius asmenis tik 2. Akivaizdu, kad, vertinant šių asmenų mokumą, bus vertinami skirtingo tipo duomenys, kurie turės skirtingą reikšmę atsakovės priimamiems sprendimams. Fizinių ir juridinių asmenų mokumo vertinimas negali būti atliekamas vadovaujantis tokiomis pačiomis taisyklėmis bei informacija, neveltui šiuos veiksmus įprastai atlieka skirtingi specialistai, kurie neretai yra netgi skirtingų skyrių darbuotojai. Net ir tuo atveju, jeigu tas pats atsakovės darbuotojas vertintų tiek fizinių, tiek juridinių asmenų mokumą, objektyviai nėra jokio apribojimo tam pačiam atsakovės darbuotojui vienu metu gauti ir/ar naudoti kelių paslaugų tiekėjų tiekiamą informaciją tiek apie juridinius, tiek apie fizinius asmenis, todėl nėra aišku kokie konkretūs atsakovės poreikiai nebūtų patenkinami paslaugas tiekiant keliems paslaugų tiekėjams. Trečia, atsakovė jokiais argumentais nėra pagrindusi savo poreikio rinkoje neatlygintinai tiekiamą paslaugą – informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimą į duomenų bazę, įsigyti tik iš to paties paslaugų tiekėjo kartu su kitomis Viešuoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis. Akivaizdu, kad informacijos apie vėluojančius mokėti klientus viešinimas negali būti susijęs su klientų mokumo vertinimu, nes atsakovė pati teiktų duomenis, o ne juos gautų. Ši paslauga neatskiriama Viešojo pirkimo dalimi tapo tik dėl to, kad taip nusprendė atsakovė, o ne dėl kažkokių objektyvių priežasčių. Atsakovė, ieškovės nuomone, informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimo į duomenų bazę paslaugą siekia įsigyti tuo pačiu Viešuoju pirkimu tik dėl to, kad turėtų formalią priežastį riboti savo teisę analogišką informaciją teikti kitiems paslaugų tiekėjams ir taip būtų išlaikomi konkurenciniai apribojimai. Atsakovė nėra nurodžiusi jokių argumentų, kodėl Viešojo pirkimo objektai turėtų būti sujungti. Taigi, atsakovės formalūs argumentai, dėl kurių Viešojo pirkimo objektas nebus skaidomas į atskirus objektus, turėtų būti atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Priešinga išvada galėtų būti padaryta tik tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovės tikslas sudaryti paslaugų sutartį išimtinai tik su vienu paslaugų tiekėju (UAB „Creditinfo Lietuva“) yra teisėtas ir pagrįstas.

              Dėl specifinių kvalifikacinio tipo perteklinių reikalavimų, kurie riboja konkurenciją bei Viešojo pirkimo sąlygų pritaikymo vienai konkrečiai bendrovei ieškovė nurodo: Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. nustatyta, kokiais būdais gali būti parengta techninė specifikacija bei akcentuojama, kad pirkimo objektą turi būti siekiama apibūdinti kuo nešališkiau, nes techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Atsakovė Specifikacijoje įtvirtindama perteklinius ir konkurenciją ribojančius reikalavimus veikia priešingai įstatymų nustatytiems reikalavimams ir ne tik, kad neskatina tiekėjų konkurencijos, tačiau akivaizdžiai riboja galimybę tiekėjams konkuruoti Viešajame pirkime. Pirma, atsakovė Specifikacijos 6.4. papunktyje tarp funkcinių sistemos reikalavimų yra nustačiusi reikalavimą, kad „sistema mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais naudotųsi ne mažiau nei 2/3 Lietuvoje veikiančių bankų ir lizingo bendrovių, kredito unijų ir telekomunikacijų bendrovių (Tiekėjas pateikia įmonių sąrašą ir informaciją apie jų metinį užklausų kiekį sistemoje)“. Kaip matyti atsakovė reikalauja, kad sistema faktiškai naudotųsi nustatytas kiekis specifinėje veiklos sferoje veikiančių bendrovių ir reikalauja pateikti tokių bendrovių sąrašą bei metinį užklausų kiekį. Atsakovė pati net neįsivaizduoja, kokiu tikslu toks reikalavimas yra nustatytas. Atsakovė savo pateiktame atsakyme patvirtino, kad šis Specifikacijoje įtvirtintas reikalavimas negali būti laikomas pirkimo objekto funkciniu reikalavimu, o yra laikytinas reikalavimu, apibūdinančiu sistemos savybę. Taigi, šis Specifikacijoje įtvirtintas reikalavimas negali būti laikomas nei pirkimo objekto funkciniu reikalavimu, nei reikalavimu, apibūdinančiu norimą rezultatą. Nors Atsakovė negali nurodyti tokio reikalavimo įtraukimo į Specifikaciją tikslingumo bei pagrįstumo, tačiau nurodo, kad „vertina visą tiekėjo pasiūlymą, įskaitant ir Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitikimą“. Atsakovė pati negalėdama nurodyti Specifikacijos 6.4. papunktyje įtvirtinto reikalavimo reikšmės ir pagrįstumo, Specifikacijose yra įtvirtinusi reikalavimą, kuris nėra nurodytas kaip Viešojo pirkimo kvalifikacinis reikalavimas, nėra pirkimo objekto funkcinis reikalavimas, negali būti laikomas reikalavimu, apibūdinančiu norimą rezultatą, tačiau Atsakovė nurodo, kad juo vadovausis vertindama paslaugų tiekėjų pasiūlymus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad nepagrįstas reikalavimas, jog sistema naudotųsi nustatytas kiekis bendrovių, veikiančių konkrečiose veiklos sferose (kurios net nėra susijusios su Atsakovės veiklos sfera), vienareikšmiškai laikytinas pertekliniu bei konkurenciją ribojančiu reikalavimu, todėl jis turi būti pašalintas iš Viešojo pirkimo sąlygų, kaip ir reikalavimas pateikti konfidencialią informaciją apie paslaugų tiekėjų klientus ir jų naudojimąsi paslaugų tiekėjų paslaugomis. Antra, ieškovė yra pateikusi reikalavimą panaikinti ir kitus Specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus, kurie nėra įtvirtinti kaip kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau įtraukti į Specifikaciją (Specifikacijos 3.14., 4.1. papunkčiai), nes nėra aiški tokių reikalavimų paskirtis, kaip ir nėra aišku kokią įtaką Viešojo pirkimo rezultatams tokia savo prigimtimi konfidenciali paslaugų tiekėjo informacija gali turėti. Abejotinas ir tokios informacijos ryšys su atsakovės Viešuoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis. Minėtuose Specifikacijos papunkčiuose Atsakovė yra įtvirtinusi reikalavimus, kad paslaugų tiekėjas „<...> turi pateikti argumentuotą informacijos apie įmonės laiku nepadengtus įsipareigojimus kitiems juridiniams asmenims patikimumo, pagrįstumo ir reprezentatyvumo aprašymą, sąrašą įmonių, suskirstytų pagal veiklos sritis, iš kurių gaunama informacija apie juridinio asmens laiku nepadengtus įsiskolinimus“. Atsakovė nurodo, kad reikalavimai pateikti įmonių, iš kurių gaunama informacija apie juridinių asmenų laiku nepadengtus įsiskolinimus, sąrašą minėtuose Specifikacijos papunkčiuose yra nustatyti dėl Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – LR ADTAĮ) 21 str. 6 d. 3 p. Toks atsakovės argumentas yra visiškai nesuprantamas, nes: 1. Atsakovė minėtuose Specifikacijos papunkčiuose reikalauja pateikti informaciją, susijusią su juridinių asmenų laiku nepadengtais įsiskolinimais, o LR ADTAĮ nuostatos reglamentuoja fizinių asmenų duomenų tvarkymą; 2. Net tuo atveju, jeigu būtų kalbama apie fizinių asmenų duomenų tiekimą, minėtas LR ADTAĮ punktas nustato pareigą asmeniui, tvarkančiam jungtinę skolininkų rinkmeną (šio Viešojo pirkimo apimtyje tai būtų paslaugų tiekėjas), gavus skolininkų duomenis, informuoti skolininkus apie jų duomenų tvarkymą. Atsakovei jokia pareiga šiomis LR ADTAĮ nuostatomis negalėtų būti nustatoma. Atsakovė ne tik, kad negali įrodyti Specifikacijos 3.14., 4.1. papunkčiuose nurodytų reikalavimų pagrįstumo, tačiau pati net neįsivaizduoja, kokiu tikslu tokie reikalavimai buvo nustatyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad Specifikacijos 3.14. ir 4.1. papunkčiuose įtvirtinti reikalavimai pateikti konfidencialią informaciją vienareikšmiškai laikytini pertekliniais bei konkurenciją ribojančiais, todėl turi būti pašalinti iš Viešojo pirkimo sąlygų. Antra, atsakovė, siekdama įrodyti, kad Viešojo pirkimo sąlygomis konkurencija nėra ribojama, savo Atsakyme nurodo, kad Viešuoju pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas atsakovei gali teikti bent 13 (trylika) įmonių, nes tiek subjektų Lietuvoje turi teisę tvarkyti jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Šis teiginys galėtų būti teisingas tik tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų dirbtinai sujungusi Viešojo pirkimo dalių bei Viešojo pirkimo sąlygose nebūtų įtvirtinusi konkurenciją ribojančių reikalavimų, tokių kaip minėti Specifikacijos 6.4., 3.14. ir 4.1. papunkčiuose nurodyti reikalavimai. Atsakingai konstatuoja, kad, neišskaidžius Viešojo pirkimo į dalis, visus tokius reikalavimus atitiktų tik vienintelė bendrovė - UAB „Creditinfo Lietuva“. Trečia, kadangi fizinių asmenų informacijos tiekimui yra nustatyti apribojimai, susiję su duomenų apsauga, Viešajame pirkime nurodyto pobūdžio fizinių asmenų informaciją tiekiantys ir gaunantys asmenys turi būti registruojami Asmens duomenų valdytojų registre. Atkreipia dėmesį į tai, kad vien įmonės įsiregistravimas jungtines skolininkų duomenų rinkmenas galinčių tvarkyti įmonių registre nepatvirtina, kad tokia bendrovė tiekia ieškovės nurodytų paslaugų visumą (kuri atsakovės yra įvardijama kaip sistema). Įmonės registravimas minėtame registre yra tik teisinė prielaida nustatytu tikslu tvarkyti fizinių asmenų duomenis. Ieškovė sutinka, kad bent 13 (trylika) juridinių asmenų turi teisę tvarkyti jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, tačiau atsakovei įtvirtinus papildomus konkurenciją ribojančius reikalavimus ir dirbtinai sujungus 3 skirtingas Viešojo pirkimo dalis ne tik sudaromos konkurencinės kliūtys, tačiau panaikinama bet kokia galimybė kitiems paslaugų tiekėjams konkuruoti su UAB „Creditinfo Lietuva“, kuriai suteikiamas privilegijuotas statusas, o tai jokia forma nesąlygoja paslaugų tiekėjų konkurencijos, atsakovės lėšų naudojimo racionalaus panaudojimo ir/ar Viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo. Akcentuoja, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ proteguojančios Viešojo pirkimo sąlygos konkurenciją riboja dvejomis kryptimis. Viešajame pirkime įtvirtinamos taisyklės ne tik leidžia konkretaus viešojo pirkimo metu apriboti konkurenciją, bet ir rinkoje įveda konkurenciją ribojančias taisykles, kurių dėka vienintelė konkursus galinti laimėti įmonė (UAB „Creditinfo Lietuva“) išlieka monopoline įmone, galinčia tiekti informaciją, nes informacija apie perkančiosios organizacijos klientų įsiskolinimus tiekiama tik skelbtą viešąjį konkursą laimėjusiai įmonei. Ieškovės žiniomis, UAB „Creditinfo Lietuva“ sutartyse su duomenų tiekėjais būdavo įtvirtintas konkurenciją ribojantis reikalavimas duomenis tiekti tik UAB „Creditinfo Lietuva“, t.y. apribojimas tokią informaciją tiekti kitiems jungtines skolininkų rinkmenas tvarkantiems ūkio subjektams. Skelbiant viešuosius pirkimus toks apribojimas pasiekiamas neatlygintinai tiektiną paslaugą (įmonei skolingų asmenų informacijos viešinimas) įtraukiant į skelbiamą viešąjį pirkimą ir viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu naudojantis tik viešąjį konkursą laimėjusios įmonės paslaugomis, nors ir kitiems rinkos dalyviams neatlygintinai tiekiant šią paslaugą būtų pasiekiamas perkančiajai organizacijai žymiai naudingesnis efektas. Ieškovės manymu, toks savanoriškas Atsakovės teisių apsiribojimas niekaip negali būti siejamas su viešiesiems pirkimams keliamų uždavinių įgyvendinimu, nes tokiu atveju viešųjų pirkimų procedūros, kurios yra skirtos skaidriai paslaugų tiekėjų konkurencijai skatinti, panaudojamos visiškai priešingų tikslų įgyvendinimui.

              Apibendrindama aukščiau šioje ieškinio dalyje išdėstytą, konstatuoja, kad atsakovės organizuojamo Viešojo pirkimo sąlygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. – neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2d.d. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais pagrindiniais pirkimų principais, atsakovė, organizuodama Viešąjį pirkimą, turi užtikrinti, kad „atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų” (3 str. 1 d.), o taip pat, atsakovė privalo organizuoti tokį pirkimą, kurio tikslas būtų „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“. Atsakovei į Viešojo pirkimo sąlygas įtraukus konkurenciją ribojančias ir tiekėjus diskriminuojančias nuostatas bei tris atskirus pirkimo objektus sujungus į vieną, tokie veiksmai gali būti vertinami nebent kaip konkrečių rinkos dalyvių protegavimas, o ne siekis racionaliai naudojant atsakovės lėšas įsigyti būtinų paslaugų. Be to, ieškovė nurodo, jog atsakovė Specifikacijos 6.1. ir 6.2. papunkčiuose neaiškiai formuluoja reikalavimus informacijai gauti. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti nesusipratimų, šios Specifikacijos nuostatos turėtų būti tikslinamos nurodant, kad tam tikro naujumo duomenys būtų prieinami naudojantis paslaugų tiekėjo administruojama sistema ir turėtų būti vengiama formuluočių, nurodančių ne informacijos prieinamumą, o informacijos nuosavybės teises. Atsakovė yra nurodžiusi, kad Specifikacijos 6.1. ir 6.2. papunkčiais „nesiekia apibrėžti informacijos nuosavybės, tačiau pabrėžia tikslą gauti kokybišką informaciją“. Ieškovei nesuprantama kaip informacijos kokybė gali būti užtikrinta minėtų papunkčių nuostatomis, kaip ir nesuprantama, kodėl Specifikacijos 6.1. papunktyje nurodyta informacija negali būti tiekiama realiu laiku. Siekiant išvengti skirtingų šių Specifikacijos nuostatų interpretavimų, jos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir vengiant dviprasmybių.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, jog nepagrįstai skirtingi pirkimo objektai sujungti į vieną, specifiniai kvalifikacinio tipo reikalavimai yra pertekliniai, pažeidžia VPĮ 25 str., netinkamai suformuluoti Specifikacijos 6.4 p., 3.14 p.p., 4.1 p.p., neaiškūs specifikacijos 6.1p.p., 6.2 p.p. Tik trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą. Specifikacijos 3.14, 4.1, 6.4 p.p. nėra kokybiniai reikalavimai. Sutiko, jog ieškovė galėtų dalyvauti visose pirkimo dalyse. Pasiūlymo neteikė dėl dalies punktų, kurie buvo neaiškūs ir dėl to, kad ieškovė būtų neatitikusi 6.4 p.p. dėl privalomumo nurodyti 2/3 duomenų tiekėjų įmonių. Yra įtvirtintos konkurenciją ribojančios nuostatos 3.14, 4.1 p.p. dėl objekto neskaidymo ir 2/3 bendrovių nurodymo, 6.4 p.p. neužtikrina paslaugos kokybės, apribojama dalyvauti kitiems ir teikti pasiūlymus, išskyrus trečią asmenį. Buvo prisijungusių ir kitų tiekėjų, bet pasiūlymą pateikė tik vienas. Pažeistas VPĮ 3 str. 2 d. dėl racionalaus lėšų naudojimo. Pirkimo tikslas yra efektyviai vykdyti išieškojimą iš skolininkų. Šis tikslas būtų efektyviau pasiektas išskaidžius pirkimo objektą. Atsakovė neturi begalinės diskrecijos teisės. Objektas gali būti jungiamas išskirtiniais atvejais, sujungimą atsakovė turi pagrįsti racionaliais teiginiais. Kokybės reikalavimas turi būti susijęs kaip bus teikiama, o ne su tiekėjo klientais ar kas tie klientai buvo. 6.4 p.p. yra akivaizdaus diskriminacinio pobūdžio reikalavimas savo prigimtimi.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Kauno energija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų principų pažeidimo prielaida. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovės paskelbto Viešojo pirkimo sąlygos, susijusios su reikalavimais Viešojo pirkimo objektui, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei daro žalą ieškovės interesams <...>, pirkime įtvirtinti reikalavimai perkamoms paslaugoms pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d.- neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja paslaugų teikėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. ", tačiau ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų ar objektyvių duomenų apie tai, kokie konkretūs Pirkimo reikalavimai ir kaip realiai pažeidė viešųjų pirkimų principus ir (ar) ieškovės teises. VPĮ 25 str. 1 d. nustatyta, jog pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje apibūdinamos paslaugų savybės, o 25 str. 2 d. nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Atsakovė Konkurso sąlygų 7 p. nurodė, kad pirkimo objektas yra Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugos. Vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio reikalavimais, atsakovė Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodė norimą Pirkimo objekto rezultatą (perkančiosios organizacijos objektyvius poreikius tenkinančią ir norimą įsigyti Paslaugą) bei pateikė Pirkimo objekto techninius bei funkcinius reikalavimus, t. y. nustatė Paslaugos kokybę užtikrinančius reikalavimus. Pirkimo techninės specifikacijos 1 p. nurodė, jog atsakovė nori gauti klientų mokumo vertinimą ir duomenis apie skolininkus teikti į jungtinę skolininkų rinkmeną per vieną sistemą. Atsakovės nuomone, ieškovė nei teikdama pretenziją, nei ieškinį nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad atsakovė negalėjo nustatyti būtent tokio pirkimo objekto, koks buvo nustatytas Konkurso sąlygose ir apibūdintas Pirkimo techninėje specifikacijoje, taip pat nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje atsakovė iškėlė neadekvačius ar pernelyg aukštus reikalavimus tiekėjams, o tai, kad ieškovė galimai nesugebėtų įvykdyti sutarties, t. y. tai, kad ieškovė galimai nesugebėtų suteikti Paslaugos, kuri atitiktų visus Pirkimo objektui nustatytus kokybinius reikalavimus, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad tokie reikalavimai yra apskritai diskriminaciniai. Pažymi, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, jungtines skolininkų duomenų rinkmenas Lietuvoje turi teisę tvarkyti 13 subjektų (šaltinis: https://www.ada.lt/go.php/lit/IMG/401).J juridinių asmenų informacijos tvarkymas nėra ribojamas, taigi, ir subjektų, galinčių teikti juridinių asmenų informaciją, skaičius nėra apribotas. Todėl mano, kad rinkoje yra bent 13 tiekėjų, kurie potencialiai galėtų suteikti Paslaugą. Be to, tiek remiantis VPĮ 32 str. 3 d., tiek ir Pirkimo sąlygų 15, 16, 17 bei 18 punktais, tiekėjams nustatyta galimybė Pirkime remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais, t. y. nustatyta galimybė Pirkime dalyvauti ir subtiekėjams bei ūkio subjektų grupėms. Šios aplinkybės užtikrina, kad konkurencija nėra ribojama. Atsakovės nuomone, konkurencija dėl paslaugos teikimo objektyviai galima, ji neeliminuojama atsakovės nustatytais objektyviais kokybiniais reikalavimais. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė nėra nurodžiusi, kuriuos konkrečiai iš VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų ir kuriais Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytais reikalavimais pažeidė atsakovė. Logiška, jog visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, kadangi bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacijos reikalavimo. Akcentuoja, kad Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai Pirkimo objektui pagrįsti atsakovės siekiu (poreikiu) gauti aukštos kokybės Paslaugą tam, kad galėtų sėkmingai vykdyti įsiskolinimų prevenciją, kuo efektyviau išieškoti skolas ir šią Paslaugą gauti be jokio sėkmės mokesčio, taip pat turėti galimybę teikti skolininkų duomenis į tiekėjo jungtinę skolininkų rinkmeną ir gauti vertinimo informaciją apie klientų mokumą. Pirkimo rezultatas - laimėtojo teikiama Paslauga - padės įgyvendinti prioritetinius, kaip viešųjų paslaugų teikimo nulemtus atsakovės veiklos tikslus. Šie tikslai kildinami iš Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 punkto. Atsakovei, kaip šilumos tiekėjui, nustatytas vienas iš esminių prioritetinių tikslų - mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. O šiam tikslui pasiekti tiesioginę reikšmę turi ir skolų išieškojimas. Skolų išieškojimas sudaro prielaidas atsakovės vykdomos veiklos stabilumui ir gaunamam pelnui užtikrinti, kurį atsakovė galėtų panaudoti modernizuodama šilumos tiekimo trasas (kad sumažinti patiriamus šilumos nuostolius) ir investuodama į kitus strateginius projektus, kurie leistų sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Taip pat atsakovė neatgaudama skolų, apyvartinių lėšų trūkumui kompensuoti, privalo skolintis iš bankų, mokėti jiems palūkanas, kurios pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-02-28 nutarimu Nr. 03-73 patvirtintas Šilumos kainos nustatymo metodikos nuostatas negali būti įtrauktos į šilumos kainos tarifą, todėl šie papildomi kaštai kompensuojami iš atsakovės pelno. O tai vėl lemia mažesnes galimybes vykdyti investicijas, kurios tiesiogiai įtakotų šilumos kainos mažinimą vartotojams. Atsižvelgiant į tai atsakovei yra svarbu kuo efektyviau išieškoti skolas (kam ir yra perkama Paslauga), nes tai tiesiogiai įtakoja viešojo intereso užtikrinimą (šilumos kainos mažinimą, kt.).

Akivaizdu, jog tarpusavyje glaudžiai susiję lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti, nes Pirkimo dokumentuose, atsižvelgiant į Paslaugos specifiškumą, jos svarbą ne tik atsakovei (šilumos tiekėjui), bet ir Kauno miesto bei rajono šilumos vartotojams, t. y. viešajam interesui užtikrinti, buvo nustatyti pagrįsti bei Pirkimo objektui proporcingi kokybiniai reikalavimai. Įgyvendindama skaidrumo principą, atsakovė Pirkimo dokumentuose pateikė išsamią informaciją apie Pirkimo sąlygas ir procedūras, Pirkimo dokumentuose nurodė būdus, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi tik su siūlymais ir reikalavimais, tačiau nei karto neprašė paaiškinti, kokiais tikslais ieškovės ginčijami reikalavimai nustatyti, todėl akivaizdu, jog ieškovė nesilaikė civilinėje teisėje nustatytų bendradarbiavimo principų, o jos elgesys, kuomet neprašant paaiškinimų, neatsižvelgiant į specifinę atsakovės veiklą „nurodinėjama“ atsakovei kokiais būdais vykdyti Pirkimą (kai tokia diskrecijos teisė VPĮ nustatyta pačiai atsakovei, kuri geriausiai žino kokios Paslaugos jai reikia, atsižvelgiant į jai keliamus prioritetinius šilumos ūkio sektoriaus tikslus), neatitinka CK 1.5 str. nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Ieškovė taip pat ieškinyje teismo prašo įpareigoti atsakovę pakeisti, panaikinti arba patikslinti jos reikalavimuose nurodytus Pirkimo techninės specifikacijos punktus jos nurodytu būdu. Atsakovės manymu, toks ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra galimas. Nei VPĮ, nei kiti įstatymai nenumato galimybės taikyti tokio teisės gynimo būdo kaip viešojo konkurso pirkimo sąlygų pakeitimas teismo tvarka. Tokie ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami, taip pat ir dėl to, kad nustatyti tam tikrus Pirkimo sąlygų reikalavimus ar juos keisti bei tikslinti diskrecijos teisė VPĮ numatyta perkančiajai organizacijai. Teismas negali vietoj perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimų perkamai Paslaugai ir tokiu būdu versti perkančiąją organizaciją galimus Paslaugos teikėjus atsirinkti pagal vieno iš tiekėjų ir/ar teismo nustatytas sąlygas.

Atsakovė tvirtina, jog yra akivaizdu, kad ieškovė pati suvokia, jog Pirkimo techninėje specifikacijoje yra nustatytas aiškus Pirkimo objektas, kuris gali būti ir yra vienas, nes kitu atveju Paslauga, kurią rinkoje teikia tos pačios bendrovės būtų dirbtinai sugrupuotos. Pabrėžia, jog nesutinka, kad atsakyme į pretenziją ar bet kuriame kitame dokumente išreiškė nuomonę, jog ,,pirkimo objektai kardinaliai skiriasi“. Priešingai, atsakyme akcentavo, jog perka savo Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugą, todėl jos nuomone, nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė perka skirtingus objektus, kuriuos būtent sujungė, kadangi atsakovės atžvilgiu tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys yra jos klientai. Akcentuoja, jog nors ieškovė teigia, kad Pirkimo objektas sudarytas iš kardinaliai skirtingų objektų, kurie neva buvo sujungti tačiau pati ieškovė vykdo visas šias veiklas, t. y. tiek fizinių, tiek juridinių asmenų klientų patikimumo bei mokumo rizikos vertinimo. Pakartotinai pabrėžia, jog atsakovė iš principo nesutinka su ieškovės nuomone, jog Pirkimo objektas yra „sujungtas iš atskirų objektų“. Tai, kad Pirkimo objektas yra vienalytis patvirtina ne tik jau aukščiau paminėti faktai, tačiau ir praktikoje tvarkomi valstybės registrai, pavyzdžiui, Turto areštų registras, Hipotekos registras, Nekilnojamo turto registras - šiuose registruose kartu tvarkoma informacija tiek apie juridinius, tiek apie fizinius asmenis. Tai, kad fizinių ir juridinių asmenų mokumo vertinimas yra glaudžiai susijęs patvirtina ir faktas, jog rinkoje bendrovės šias veiklas (Atsakovės perkamą Paslaugą) vykdo kartu. VPĮ nėra numatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms išskaidyti pirkimo dalis. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, jog VPĮ 24str. 6d. nuostata siekiama, jog perkančiosios organizacijos aktyviau naudotųsi galimybe skaidyti pirkimo objektą ir tokiu būdu sudarytų didesnes galimybes smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Yra rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Taip pat yra nustatyta, jog didelės apimties pirkimas yra pirkimas, kurio vertė, kai pirkimas suskaidytas  į dalis, kurių kiekvienai numatyta sudaryti atskirą pirkimo sutartį yra didesnė kaip 276 224 Lt (80000 EUR), bei nurodytos sąlygos. Kadangi planuojama ginčo pirkimo vertė yra 60 000 Lt, tai toks pirkimas nėra didelės vertės. Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovės teiginys, kad tik išskaidžius Pirkimo objektą į atskirus pirkimo objektus galima būtų gauti geriausią kainos ir kokybės santykį atitinkančią Paslaugą, nėra pagrįstas skaičiavimais ar kitais įrodymais. Tai yra tik ieškovės prielaida. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų kaip realiai atsakovės veiksmai, siekiant įsigyti labiausiai jos poreikius atitinkančią Sistemą, paveikė ieškovę ar kitus tiekėjus.

Ieškovė klaidindama teismą nurodo, jog ,.Atsakovė siekia įsigyti <...> atskiras paslaugas iš vieno tiekėjo, tačiau tokie Ieškovės teiginiai visiškai neatitinka Pirkimo sąlygų, kadangi kaip jau nurodyta ir aukščiau Pirkimo sąlygose numatyta, kad Pirkime gali dalyvauti ir subtiekėjai bei ūkio subjektų grupės. Ieškinyje taip pat teigiama, jog atsakovė jokiais argumentais nėra pagrindusi savo poreikio rinkoje neatlygintinai tiekiamą paslaugą - informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimą į duomenų bazę, įsigyti tik iš to paties paslaugų tiekėjo kartu su kitomis Viešuoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis. Akivaizdu, kad informacijos apie vėluojančius mokėti klientus viešinimas negali būti susijęs su klientų mokumo vertinimu, nes atsakovė pati teiktų duomenis, o ne juos gautų. Tokie ieškovės teiginiai ne tik, kad neparemti jokiais įrodymais, tačiau nėra net logiški, kadangi akivaizdu, jog talpinti duomenis apie atsakovės skolininkus gali tik tos bendrovės, kurios veikia kreditingumo (skolininkų mokumo vertinimo) rinkoje, o atsižvelgdama į savo technines ir žmogiškųjų išteklių galimybes atsakovė pasirinko būtent tokį savo skolininkų talpinimo į duomenų bazę būdą. Pabrėžia, jog būtent atsižvelgiant į tai, Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 punkte buvo nustatyti tokie Sistemos kokybės reikalavimai kaip pakankama Sistema besinaudojančiu bendrovių aprėptis.

Dėl Pirkimo techninės specifikacijos 3.14 ir 4.1 punktų. Atsižvelgiant į tai, kad techninėje specifikacijoje turi būti pateikiami Paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, o atsakovės tikslas yra ne tik gauti, bet ir talpinti duomenis apie savo skolininkus į Sistemą, o skolininkų duomenų talpinimas į Sistemą bus efektyvus tik tuo atveju, jeigu duomenimis naudosis didžioji dalis bendrovių, kredituojančių tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, todėl Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 p. nustatytas kokybinis reikalavimas, jog Sistema naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių, yra būtent taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibūdina pačios Sistemos kokybinę savybę. Tuo tarpu, jei duomenys būtų teikiami bet kur nekeliant kokybinių reikalavimų, kad tie duomenys būtų naudojami kreditavimo sprendimui priimti, atsakovė neturėtų naudos/interesų teikti savo skolininkų duomenis. Atsižvelgiant į nurodytą, negalima teigti, kad atsakovės reikalavimas, jog Paslauga (Sistema) naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių yra būtent kvalifikacinis, juolab, kad jis taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibūdina pačios Sistemos savybę. Kita vertus, net ir nustačius, kad toks reikalavimas galėtų būti įtrauktas į Pirkimo sąlygas kaip kvalifikacinis reikalavimas, nesudaro prielaidos jį panaikinti, kadangi atsakovė vertina visą tiekėjo pasiūlymą, įskaitant ir Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitikimą. Ieškinyje teigiama, jog „nėra aiški tokių reikalavimų (Pirkimo techninės specifikacijos 3.14 ir 4.1 p.) paskirtis, kaip ir nėra aišku kokią įtaką Viešojo pirkimo rezultatams tokia savo prigimtimi konfidenciali paslaugų tiekėjo informacija gali turėti. Abejotinas ir tokios informacijos ryšys su atsakovės Viešuoju pirkimui siekiamomis įsigyti paslaugomis". Pabrėžia, jog perkama Paslauga naudinga tik tuo atveju, kai ji yra kokybiška, t. y. duomenys apie klientų skolas yra iš reprezentatyvios dalies bendrovių. Atsakovė aukščiau minėtais reikalavimais realiai neapriboja tiekėjų, priešingai tokiais reikalavimais nustatyta, jog duomenys gali būti pateikiami iš Lietuvoje registruotų įmonių taip tik išplečiant tiekėjų galimybę naudotis visų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis, todėl atsakovė nesutiko su ieškovės Pretenzijoje išdėstyta nuomone, jog, nustatytas reikalavimas duomenis gauti tik iš specifine veikla užsiimančių subjektų ir atsakyme pabrėžė, jog teisės aktais nėra nustatytas įpareigojimas naudotis išimtinai valstybės registrų teikiama informacija, todėl, siekdama gauti visą informaciją, reikalingą Klientų patikimumo nustatymui ir mokumo rizikos vertinimui, Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatė galimybę tiekėjams naudotis visų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis. Reikalavimas dėl klientų skolų informacijos apibrėžia, kad duomenys turi būti reprezentatyvūs. Atsakovės tikslas - gauti maksimaliai išsamią informaciją. Tiekėjo pateikta informacija apie šaltinius, iš kurių gaunama informacija, bei sukauptos informacijos kiekius atsakovei leistų įvertinti tiekėjo turimos informacijos apimtį taip įvertinant jos kokybę. Atsakovė nesutinka, jog tokia informacija savo prigimtimi yra konfidenciali, nes ji pateikiama apibendrinta ar anonimiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tik nustačius tokius reikalavimus, atsakovė galėtų įsitikinti tiekėjo informacijos apie skolininkus kokybe, o nekeliant šio reikalavimo bet koks tiekėjas, turintis net mažiausią informacijos apie klientų skolas kiekį galėtų pretenduoti teikti Paslaugą, tačiau tokiu atveju nebūtų užtikrinama Paslaugos kokybė, todėl būtų perkama visiškai nenaudinga informacija.

Dėl Pirkimo techninės specifikacijos 6.1 ir 6.2 punktų. Techninės specifikacijos 6 punkte nustatyti kiti sistemos funkciniai reikalavimai ir atitinkamai 6.1 punkte atsakovė nustatė, jog sistemoje turi būti ne senesnė nei vienos dienos informacija, nurodyta 3.1-3.22 ir 4.1-4.2 punktuose, skaičiuojant nuo jos pateikimo pirminiame šaltinyje; 6.2 punkte nustatyta, kad „Sistemoje turi būti realiu laiku pateikiama informacija. nurodyta 3.23-3.31 ir 4.3-4.9 punktuose, skaičiuojant nuo užklausos momento pagal užklausos metu valstybės registruose esančią informaciją“. Tokie reikalavimai yra nustatyti duomenų aktualumui, todėl atsakovė Pirkimo techninės specifikacijos 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytais reikalavimais, nesiekia apibrėžti informacijos nuosavybės (kaip Ieškovė teigė Pretenzijoje), tačiau pabrėžia tikslą gauti aktualią (naują) informaciją, t. y. kokybišką informaciją. Nenustačius tokio reikalavimo, tiekėjai galėtų teikti bet kokią, nors ir seniai atnaujintą ir jau nebeaktualią (nepasikeitusią) informaciją, dėl ko nukentėtų Paslaugos kokybė. Ieškovė teigia, kad jai „nesuprantama kaip informacijos kokybė gali būti užtikrinta minėtų papunkčių nuostatomis, kaip ir nesuprantama, kodėl Specifikacijos 6.1. papunktyje nurodyta informacija negali būti tiekiama realiu laiku“. Tokie ieškovės teiginiai (kurie beje nurodyti ir prie visų kitų ieškinio reikalavimų) tik patvirtina, jog pati ieškovė elgėsi itin neatsakingai ir neapdairiai, kadangi neprašė atsakovės paaiškinti jai nesuprantamų Pirkimo techninėje specifikacijoje Paslaugai nustatytų reikalavimų. Taip pat tokie ieškovės teiginiai tik parodo, kad ieškovė nesupranta ir/ar neišmano perkamos Paslaugos paskirties, aktualumo ir specifikos.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė ieškinio neįrodė, ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Atsakovė pasirinko 2/3 banko ir lizingo bendrovių kaip kokybės rodiklį. Dėl pirkimo objekto išskaidymo nepateikė objektyvių įrodymų, pati ieškovė vykdo visas pirkimo objekto dalis. Specifikacijos 3.14 p. patikslina 6.4 p. Nenurodo, kuo ieškovės teises pažeidžia 4.1 p., kuris yra toks pats kaip 3.14 p. Ieškovė neteikė pasiūlymo dėl 2/3 reikalavimo. Konkurencija nėra ribojama, nes paskelbtas atviras konkursas, suteikta paslaugos teikėjams galimybė pasitelkti subrangovus, dalyvauti grupėje. 6.4 p. yra kokybinis reikalavimas, kuris suteikia galimybę, kad duomenys bus pateikti tikslingai, objektyviai. Ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų, kokybės reikalavimai buvo nustatyti pagrįstai. Ieškovė painioja skolų išieškojimo paslaugą, kai skolas išieško kitos įmonės su šiuo pirkimu, kuriuo siekiama, kad pati atsakovė efektyviau išieškotų skolas. Ieškinį grindžia aplinkybe, jog sąlygos yra neaiškios, nepateikė nei vieno pagrįsto paaiškinimo kaip sąlygos paveikė ieškovę. 3.14, 4.1, 6.4 p.p. užtikrina plačią sklaidą apie skolininkus ir tai juos sudrausmina.

            Trečiasis asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog ieškovės reikalavimai iš esmės yra dviejų krypčių: 1 - reikalavimai suskaldyti pirkimą į atskiras dalis; 2 - reikalavimai netaikyti kokybinių reikalavimų perkamai paslaugai. Dėl ieškovės reikalavimų pirkimo objektą suskaidyti į atskiras dalis. Atsakovės paskelbto pirkimo objekto vientisumas yra patvirtinamas šiais papildomais įrodymais: pirma, rinkoje veikiantys paslaugų teikėjai vienu metu teikia visas paslaugas, kurioms paskelbtas pirkimas. 13 įmonių, o tarp jų ir ieškovė, yra registruotos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tvarkomame Asmens duomenų valdytojų valstybiniame registre kaip teikiančios fizinių asmenų kreditingumo informaciją. Pabrėžia, jog ieškovė yra pirma registruota šiai veiklai, o trečiasis asmuo – devintas. Visos įmonės, o taip pat ir ieškovė savo internetiniuose puslapiuose skelbia teikiančios ir juridinių asmenų informaciją. Tai reiškia, kad tiek ieškovė, tiek kiti rinkos dalyviai gali teikti atsakovei jos pageidaujamas paslaugas vieno langelio principu (vienos sistemos). Todėl ieškovės teiginys, kad „pirkimo objektas kardinaliai skiriasi" yra paneigiamas pačios ieškovės vykdoma veikla. Antra, priešingai, nei ieškovė nurodo ieškinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti fizinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų (įskaitant jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymą) veikla. Tai yra nurodyta ieškovės interneto svetainėje: „Mes galime pateikti informaciją apie fizinių asmenų įsiskolinimus, dėl kurių sugrąžinimo kreditoriams tarpininkauja "Creditreform Lietuva". Ši informacija kaupiama Asmenų skolų registre (ASR). ASR duomenys renkami ir kaupiami nuo 1998 metų laikantis LR Duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų (2000-01-10 gautas Asmens duomenų valdytojo registravimo pažymėjimas).<..> Asmenų skolų registras - tai skolininkų duomenų bazė, sukurta 1998 m. ir valdoma "Creditreform Lietuva". Trečia, priešingai, nei ieškovė nurodo ieškinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti ir Juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugomis. Tai akcentuojama ieškovės spaudos pranešimuose: „UAB „Creditreform Lietuva" yra rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo įmonė, veikianti Lietuvoje nuo 1993 metų. Ji yra tarptautinio „Creditreform" susivienijimo, įkurto 1879m., dalis. UAB „Creditreform Lietuva" valdo didžiausią ir seniausią atvirą įmonių rizikingumo duomenų bazę www.cr.lt. Ketvirta, priešingai, nei ieškovė nurodo ieškinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja, kad duomenų viešinimas yra kompleksinė paslauga. Penkta, ieškovės reikalavimas kaip savarankišką objektą išskirti duomenų viešinimo paslaugą yra nelogiškas vien jau dėl tos priežasties, kad tokia savarankiška paslauga kaip atskira verslo rūšis apskritai neegzistuoja, t.y. rinkoje nėra nei vieno subjekto, kuris teikia tokią paslaugą, bet neteikia kitų. Tokia pačia logika yra teikiamos ir ieškovės paslaugos. Šešta, paslaugos kompleksiškumą patvirtina ir autoritetingi nepriklausomi šaltiniai, kurie nurodyti atsiliepime. Septinta, fizinių ir juridinių asmenų mokumo ryšį patvirtina ir tai, kad fiziniai asmenys gali bankrutuoti. O tai reiškia, kad įmonės bankrotas gali tiesiogiai paveikti ir fizinius asmenis. Ir atvirkščiai. Ši grėsmė nėra teorinė. Tai patvirtina viešai prieinama statistika, kad beveik 30 procentų asmenų, galinčių bankrutuoti yra su verslu susiję asmenys. Aštunta, ieškovė prie ieškinio pateikia netinkamus įrodymus, kuriais mėgina atspindėti tarsi „rinkos praktiką". Teismui pridėtas 2013 10 02 Lietuvos informacijos verslo asociacijos (toliau - LIVA) pranešimas yra pasirašytas neįgalioto asmens. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis LIVA atstovas tuo metu buvo L. T.. Asmuo, pasirašęs LIVA skunde buvo neįgaliotas asmuo ir sprendžiant iš viešų duomenų buvo ir yra ieškovės klientų aptarnavimo vadovas. Tai rodo akivaizdų ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis ir nesąžiningą veiklą. Devinta, ieškovės teiginiai dėl objektų išskyrimo „atsakovė net nepajustų, jog <..> paslaugas teikia skirtingi paslaugų teikėjai", „savanoriškai teisių apribojimas", „būtų pasiektas žymiai naudingesnis efektas" yra samprotavimai apie iš esmės ieškovei naudingą situaciją, nepagrįsti įrodymais. Lygiai tokiais pat samprotavimais gali būti kritikuojamas ir visuotinai pripažįstamas kaip vertingas vieno langelio principas. Kita vertus, sekant ieškovės logika „iki galo", atsakovė turėtų pirkimą suskaldyti iki atskirų informacinių šaltinių lygmens - atskirai pirkti informaciją iš juridinių asmenų registro, valstybinės mokesčių inspekcijos, nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro, antstolių, turto areštų registro ir t.t. ir dar atskirai pirkti technologinės vartotojo sąsajos su šiais registrais paslaugas ir t.t. Apibendrinant šios grupės argumentus trečiasis asmuo daro išvadą, kad atsakovės perkama paslauga pati savaime yra kompleksinė, tiek ieškovė, tiek kiti rinkoje dalyvaujantys asmenys teikia tokias paslaugas. Neabejotina vertė atsakovui atsiranda dėl to, kad tokios paslaugos rinkoje gali būti teikiamos vieno langelio (vienos sistemos) principu.

                Dėl ieškovės argumentų netaikyti kokybinių reikalavimų perkamai paslaugai. Nurodo, kad perkamoms paslaugoms yra taikomi kokybiniai parametrai ir rinkos dalyviams tai yra normali praktika. Tai patvirtina: pirma, ieškovė, apibūdindama savo duomenų bazės dydį naudoja aukščiausio laipsnio būdvardžius – valdo didžiausią ir seniausią atvirą įmonių rizikingumo duomenų bazę. Tai reiškia, kad šiuo argumentu gali būti atmetami visi ieškovės argumentai dėl kokybinių reikalavimų netinkamumo. Antra, ieškovei priklauso prekės ženklas „CR Centrinis registras“, kas aiškiai rodo ieškovės intencijas teikti visa apimančias ir aukštos kokybės paslaugas. Tai patvirtina ir ketinimus teikti kompleksines paslaugas. Trečia, kiti rinkos dalyviai savo duomenų bazės dydį akcentuoja kaip kokybinį paslaugos pranašumą. Ketvirta, Ieškovė savo reklamoje internete pati nurodo turinti kokybinius paslaugos parametrus – mus rekomenduoja daugiau nei 500 draudimo, finansų ir valstybės įmonių, kurie siejasi su kritikuojamais parametrais. Penkta, ieškovė reklamoje internete nurodo ir kitus kokybinius duomenų mąsto ir sklaidos parametrus. Apibendrinant, daro išvadą, kad nors kokybiniai reikalavimai perkamoms paslaugoms gali būti taikomi, tačiau ieškovė sąmoningai reikalauja jų netaikyti.

          UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, jog ieškovė nori suskaldyti pirkimą ir iki nulio sumažinti kokybės reikalavimus. Ieškovė gali dalyvauti pirkime, objektų sujungimas yra tvarkoje. Ieškovė neatitinka tik kokybinio reikalavimo. Paslaugai yra keliami kokybiniai reikalavimai, tai taikoma rinkoje ir tai atitinka 6.4 p. Ieškovė viešoje erdvėje giriasi, kad atitinka aukštus kokybės reikalavimus, todėl negali reikšti pretenzijų dėl per aukštų kokybės reikalavimų. Kompleksinis pasiūlymas yra pigesnis. Ieškovė pripažįsta, kad gali dalyvauti pirkime, kad paslaugos yra aukšto lygio, tačiau nori paslaugas skaidyti, atimdama galimybę paslaugas gauti mažesne kaina ir vieno langelio principu. Ieškovė neskiria, kas yra kvalifikaciniai ir paslaugų kokybės reikalavimai. Ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas.

2. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Atsakovė AB „Kauno energija“ 2014 m. rugpjūčio 27 d. per Centrinę Viešųjų pirkimų informacinę sistemą paskelbė, kad vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 155045), kurio metu siekiama išrinkti vieną paslaugų teikėją, su kuriuo būtų sudaroma sutartis dėl klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo bei skolininkų duomenų teikimo į jungtinę skolininkų rinkmeną. Pasiūlymus numatyta vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų, nurodytą kainą vertinant litais be PVM. 

Pasiūlymus pateikė tik vienas tiekėjas – trečiasis asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“.

2014 09 10 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl pirkimo sąlygų.

2014 09 18 atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.

2014 09 30 elektroninio ryšio priemonėmis ieškovė pateikė ieškinį teismui.

2014 10 02 nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinį nurodydamas, kad pirkimo sąlygų teismas nekeičia, nes tai yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė.

2014 10 15 ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog jeigu buvo netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, tai teismas privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

2014 10 16 nutartimi teismas panaikino 2014 10 02 nutartį ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

2014 10 28 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas.

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Konkurso objekto ir konkurso sąlygų, apibūdinančių perkamos paslaugos kokybinius reikalavimus.

Dėl pirkimo objekto.

Konkurso sąlygose atsakovė AB „Kauno energija“ nurodė, jog perka klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugas. Ieškovės vertinimu, objektas yra pritaikytas tik trečiajam asmeniui, kuris vienintelis atsakovei teikė tokio pobūdžio paslaugas. Ieškovė nurodo, jog šiuo pirkimu siekiama iš esmės tris skirtingus pirkimo objektus: 1. fizinių asmenų duomenų bazės informacijos pirkimas; 2. juridinių asmenų duomenų bazės informacijos bei juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų pirkimas; 3. informacijos apie atsakovei vėluojančius mokėti klientus talpinimas  į duomenų bazę - sujungti į  vieną pirkimą. Nurodomi tokie argumentai: pirkimo objektai kardinaliai skiriasi; nėra objektyvių argumentų, leidžiančių šiuos objektus sujungti; sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių; fizinių ir juridinių asmenų mokumas vertinamas vadovaujantis skirtingomis taisyklėmis; nėra nurodyti jokie pagrįsti argumentai dėl paslaugos apie nemokių klientų viešinimą būtinai įgijimo iš to paties paslaugų teikėjo kartu su kitomis šiuo pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės paskelbto Viešojo pirkimo sąlygos, susijusios su reikalavimais Viešojo pirkimo objektui, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei daro žalą ieškovės interesams, pirkime įtvirtinti reikalavimai perkamoms paslaugoms pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d.- neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja paslaugų teikėjus, taip pat pažeidžia minėto įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.d.

Teismas su ieškovės argumentais nesutinka ir štai dėl ko: visų pirma ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar objektyvių duomenų, kokie konkretūs Pirkimo reikalavimai ir kaip realiai pažeidė viešųjų pirkimų principus ir (ar) ieškovės teises. VPĮ 25 str. 1 d. nustatyta, jog pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje apibūdinamos paslaugų savybės, o 25 str. 2 d. nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Atsakovė Konkurso sąlygų 7 p. nurodė, kad pirkimo objektas yra - Klientų patikimumo nustatymo ir mokumo rizikos vertinimo paslaugos. Vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio reikalavimais, atsakovė Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodė norimą Pirkimo objekto rezultatą (perkančiosios organizacijos objektyvius poreikius tenkinančią ir norimą įsigyti Paslaugą) bei pateikė Pirkimo objekto techninius bei funkcinius reikalavimus, t. y. nustatė Paslaugos kokybę užtikrinančius reikalavimus. Pirkimo techninės specifikacijos 1 p. nurodė, jog atsakovė nori gauti klientų mokumo vertinimą ir duomenis apie skolininkus, informaciją teikti į jungtinę skolininkų rinkmeną per vieną sistemą. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad atsakovė negalėjo nustatyti būtent tokio pirkimo objekto, koks buvo nustatytas Konkurso sąlygose ir apibūdintas Pirkimo techninėje specifikacijoje. Antra, teismas, įvertinęs į bylą patiektus įrodymus, daro išvadą, jog konkurencija nėra ribojama. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, jungtines skolininkų duomenų rinkmenas Lietuvoje turi teisę tvarkyti 13 subjektų. Juridinių asmenų informacijos tvarkymas nėra ribojamas. Tai reiškia, kad ir subjektų, galinčių teikti juridinių asmenų informaciją, skaičius nėra apribotas. Todėl teismas daro išvadą, kad rinkoje tikrai yra 13 tiekėjų, kurie potencialiai galėtų suteikti perkamą Paslaugą. Be to, remiantis VPĮ 32 str. 3 d. ir Pirkimo sąlygų 15, 16, 17 bei 18 punktais, tiekėjams nustatyta galimybė Pirkime remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais, t. y. nustatyta galimybė Pirkime dalyvauti ir subtiekėjams bei ūkio subjektų grupėms. Trečia, yra reglamentuota, jog pirkimo objekto išskaidymas yra perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą, kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostata siekiama, kad perkančiosios organizacijos aktyviau naudotųsi galimybe skaidyti pirkimo objektą į dalis ir tokiu būdu sudarytų didesnes galimybes smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl to įstatyme aiškiai įvardijama perkančiosios organizacijos teisė pirkimo objektą skaidyti į dalis ir numatoma galimybė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nurodyti, kelioms pirkimo objekto dalims (vienai, dviem ir daugiau) tas pats tiekėjas gali teikti pasiūlymus. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1 S-139 (VPT direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1S-191 redakcija) patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 4.1 punkte nustatyta, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, perkančiajai organizacijai rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Kaip pavyzdys yra pateikiamas - pirkimo objektas yra 5 mokyklų renovacijos darbai. Šiuo atveju tikslinga pirkimą suskaidyti į 5 dalis, tiekėjams leidžiant pateikti pasiūlymą tiek vienai daliai, tiek kelioms dalims, tiek visoms dalims kartu. Kas yra laikoma didelės apimties ir svarbos pirkimas yra nustatyta VPT direktoriaus 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1S-49 „Dėl informacijos apie planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus skelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo“ (Žin., 2009, Nr. 60- 2396, 2010, Nr. Nr. 37-1770). Didelės apimties ir svarbos pirkimu laikomas toks pirkimas, kurio vertė yra didesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas ir kai pirkimas yra suskirstytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo dalies vertė perkant paslaugas ar panašias prekes yra didesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR), ir kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) pirkimo objektas yra paslaugos ar darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis; b) pirkimą atlieka centrinė perkančioji organizacija; c) viešojo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ilgiau kaip 3 metams. Tuo tarpu atsakovės vykdomo Pirkimo planuojama vertė yra tik 60 000 Lt, tai akivaizdu, jog toks pirkimas nėra didelės apimties, jau vien dėl jo vertės, todėl net ir VPT rekomendacijos skaidyti pirkimą į dalis šiam Pirkimui netaikytinos jau nekalbant apie įstatymo nuostatas. Ketvirta, atsakovės paskelbto pirkimo objekto vientisumas yra patvirtinamas ir tuo, kad rinkoje veikiantys paslaugų teikėjai vienu metu teikia visas paslaugas, kurioms paskelbtas pirkimas. 13 įmonių, o tarp jų ir ieškovė, yra registruotos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tvarkomame Asmens duomenų valdytojų valstybiniame registre kaip teikiančios fizinių asmenų kreditingumo informaciją. Kaip nurodo trečiasis asmuo, ieškovė yra pirma registruota šiai veiklai, o trečiasis asmuo – devintas. Visos įmonės, o taip pat ir ieškovė savo internetiniuose puslapiuose skelbia teikiančios ir juridinių asmenų informaciją. Taigi, tiek ieškovė, tiek kiti rinkos dalyviai gali teikti atsakovei jos pageidaujamas paslaugas vieno langelio principu (vienos sistemos). Todėl pačios ieškovės veikla yra paneigiamas ieškovės argumentas, kad pirkimo objektas kardinaliai skiriasi. Be to, priešingai, nei ieškovė nurodo ieškinyje, ji kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti fizinių asmenų mokumo vertinimo paslaugų (įskaitant jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymą) veikla. Tai yra nurodyta ieškovės interneto svetainėje: „Mes galime pateikti informaciją apie fizinių asmenų įsiskolinimus, dėl kurių sugrąžinimo kreditoriams tarpininkauja "Creditreform Lietuva". Ši informacija kaupiama Asmenų skolų registre (ASR). ASR duomenys renkami ir kaupiami nuo 1998 metų laikantis LR Duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų (2000-01-10 gautas Asmens duomenų valdytojo registravimo pažymėjimas). Asmenų skolų registras - tai skolininkų duomenų bazė, sukurta 1998 m. ir valdoma "Creditreform Lietuva". Taip pat ieškovė kitoje aplinkoje deklaruoja intensyviai besiverčianti ir Juridinių asmenų mokumo vertinimo paslaugomis. Tai akcentuojama ieškovės spaudos pranešimuose: „UAB „Creditreform Lietuva" yra rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo įmonė, veikianti Lietuvoje nuo 1993 metų. Ji yra tarptautinio „Creditreform" susivienijimo, įkurto 1879 m., dalis. UAB „Creditreform Lietuva" valdo didžiausią ir seniausią atvirą įmonių rizikingumo duomenų bazę (www.cr.lt). Be to, ieškovė kitoje aplinkoje deklaruoja, kad duomenų viešinimas yra kompleksinė paslauga. Penkta, ieškovės reikalavimas kaip savarankišką objektą išskirti duomenų viešinimo paslaugą yra nepagrįstas vien dėl tos priežasties, kad tokia savarankiška paslauga kaip atskira verslo rūšis apskritai neegzistuoja, t.y. rinkoje nėra nei vieno subjekto, kuris teikia tokią paslaugą, bet neteikia kitų. Tokia pačia logika yra teikiamos ir ieškovės paslaugos. Šešta, fizinių ir juridinių asmenų mokumo ryšį patvirtina ir tai, kad fiziniai asmenys gali bankrutuoti. Tai reiškia, kad įmonės bankrotas gali tiesiogiai paveikti ir fizinius asmenis.

Ieškovė prie ieškinio pateikė įrodymą, 2013 10 02 Lietuvos informacijos verslo asociacijos pranešimą, kuriuo įrodinėja rinkos praktiką. Trečiasis asmuo nurodė, jog šis pranešimas yra pasirašytas neįgalioto asmens, nes remiantis VĮ Registrų centras duomenimis LIVA atstovas tuo metu buvo L. T.; o asmuo, pasirašęs LIVA skunde buvo neįgaliotas asmuo ir sprendžiant iš viešų duomenų buvo ir yra ieškovės klientų aptarnavimo vadovas. Šių argumentų ieškovės atstovas nepaneigė.

Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus teismas daro išvadą, kad atsakovės perkama paslauga pati savaime yra kompleksinė, tiek ieškovė, tiek kiti rinkoje dalyvaujantys asmenys teikia tokias paslaugas. Neabejotina vertė atsakovei atsiranda dėl to, kad tokios paslaugos rinkoje gali būti teikiamos vieno langelio (vienos sistemos) principu. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė pripažino, jog pirkimo sąlygose nurodytas objektas jai nesutrukdė dalyvauti šiame pirkime.

Dėl kokybės reikalavimų pirkimo objektui.

Ieškovė nesutinka su Techninės specifikacijos 3.14 ir 4.1 punktais. Atsakovė Pirkimo techninės specifikacijos 3.14 p. nustatė reikalavimą dėl įmonės skolos ir atsiskaitymų istorijos. 3.14 p yra išdėstytas taip: Aktualūs duomenys Tiekėjo sistemoje turi būti patikimi ir pagrįsti, gaunami iš reprezentatyvios dalies Lietuvoje registruotų ir finansinio, ir nefinansinio sektoriaus įmonių. Tiekėjas turi pateikti argumentuotą informacijos apie įmonės laiku nepadengtus įsiskolinimus kitiems juridiniams asmenims patikimumo, pagrįstumo ir reprezentatyvumo aprašymą, sąrašą įmonių, suskirstytų pagal veiklos sritis, iš kurių gaunama informacija apie juridinio asmens laiku jiems nepadengtus įsiskolinimus.

Pirkimo techninės specifikacijos 4.1 p. yra išdėstytas taip: fizinio asmens skolos ir atsiskaitymų istorija. Aktualūs duomenys Tiekėjo sistemoje turi būti patikimi ir pagrįsti, gaunami iš reprezentatyvios dalies Lietuvoje registruotų ir finansinio, ir nefinansinio sektoriaus įmonių. Tiekėjas turi pateikti argumentuotą informacijos apie įmonės laiku nepadengtus įsiskolinimus kitiems juridiniams asmenims patikimumo, pagrįstumo ir reprezentatyvumo aprašymą, sąrašą įmonių, suskirstytų pagal veiklos sritis, iš kurių gaunama informacija apie fizinio asmens laiku jiems nepadengtus įsiskolinimus.

Atsakovė pabrėžia, kad perkama Paslauga jai naudinga tik tuo atveju, kai ji yra kokybiška, t. y. duomenys apie klientų skolas yra iš reprezentatyvios dalies bendrovių. Teismo vertinimu, aukščiau minėtais reikalavimais atsakovė realiai neapriboja tiekėjų. Tokiais reikalavimais nustatyta, jog duomenys gali būti pateikiami iš Lietuvoje registruotų finansinio ir nefinansinio sektoriaus įmonių taip tik išplečiant tiekėjų galimybę naudotis visų Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis. Teisės aktais nėra nustatytas įpareigojimas naudotis išimtinai valstybės registrų teikiama informacija.

  Nesutikdama su šiais reikalavimais, ieškovė nurodo, jog nėra aiški šių reikalavimų paskirtis, tikslas, kokią įtaką savo prigimtimi konfidenciali paslaugų tiekėjo informacija gali turėti Perkančiajai organizacijai, abejoja tokios informacijos ryšiu su pirkimo objektu. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog net 13-ka įmonių gali dalyvauti Konkurse.

Šių reikalavimų paskirtis yra ta, kad atsakovė, siekdama gauti kuo išsamesnę informaciją apie savo klientų skolas, gavusi informaciją apie tiekėjo šaltinius ir jo sukauptos informacijos kiekius, galėtų įvertinti tiekėjo turimos informacijos apimtį ir kokybę. Nekeliant tokio reikalavimo, bet koks tiekėjas, turintis net mažiausią informacijos apie klientų skolas kiekį, galėtų pretenduoti teikti paslaugą, tačiau nebūtų užtikrinta paslaugos kokybė, todėl atsakovė nusipirktų nenaudingą informaciją.

Jeigu paslaugos teikėjas mano, kad jo informacija yra konfidenciali, tai jis pirkimo dokumentuose gali nurodyti, jog tokis informacija yra konfidenciali.

Nesutikdama, kad pirkime gali dalyvauti bent 13-ka įmonių, nes tiek yra registruotų, ieškovė šiam argumentui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Teismo vertinimu, kadangi konkurse gali dalyvauti tiekėjai grupėje ar pasitelkti subtiekėjus, tai dalyvaujančių gali būti ne keletas, o keliolika.

Ieškovė nesutinka ir su pirkimo sąlygų p.6.1 ir 6.2 p. reikalavimais. Ieškovės nuomone, šios nuostatos turėtų būti konkretinamos siekiant išvengti skirtingų interpretavimų, jose kalbama apie informacijos nuosavybę.

Techninės specifikacijos 6 punkte yra nustatyti „kiti sistemos funkciniai reikalavimai“. 6.1 punkte atsakovė nustatė, jog „sistemoje turi būti ne senesnė nei vienos dienos informacija, nurodyta 3.1-3.22 ir 4.1-4.2 punktuose, skaičiuojant nuo jos pateikimo pirminiame šaltinyje“. 6.2 punkte atsakovė nustatė, jog „Sistemoje turi būti realiu laiku pateikiama informacija, nurodyta 3.23-3.31 ir 4.3-4.9 punktuose, skaičiuojant nuo užklausos momento pagal užklausos metu valstybės registruose esančią informaciją“. Iš šių punktų turinio matyti, jog apie informacijos nuosavybę juose nekalbama. Šiais punktais yra apibrėžiamas duomenų aktualumas, kuris betarpiškai yra susijęs su o informacijos kokybiškumu, nes akivaizdi yra ta aplinkybė, kad kuo informacija yra naujesnė, tuo jinai yra kokybiškesnė, nes suteikia atsakovei galimybę į informaciją operatyviai reaguoti.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, ginčydama šiuos reikalavimus teigia, kad jai yra nesuprantama kaip informacijos kokybė gali būti užtikrinta minėtų punktų nuostatomis. Tokie ieškovės teiginiai, kurie yra prie kiekvieno punkto, su kuriuo ieškovė nesutinka, patvirtina aplinkybę, jog ieškovė reikalavimus pareiškė ne dėl to, kad paslaugos kokybiniai reikalavimai yra nepagrįsti, o dėl to, kad ieškovė jų nesuprato, ar nesuprato jų tikslo. Dėl nesuprantamų sąlygų, ieškovė galėjo nustatytais terminais kreiptis į atsakovę, kad pastaroji juos paaiškintų.

Apibendrindamas anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog ieškovė ne tik neįrodė Techninės specifikacijos 6.1 ir 6.2 punktų nepagrįstumo, tačiau ji, nesuprasdama šių punktų reikalavimų, netgi neprašė, kad atsakovė juos paaiškintų.

Ieškovė nesutinka ir su Techninės specifikacijos p.6.4 reikalavimu, kad „sistema mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais naudotųsi ne mažiau kaip 2/3 Lietuvoje veikiančių bankų ir lizingo bendrovių, kredito unijų ir telekomunikacijų bendrovių (tiekėjas pateikia įmonių sąrašą ir informaciją apie metinį užklausų kiekį sistemoje). Ieškovė nurodė, kad tai yra vienintelis reikalavimas, kurio ji neatitinka šiame pirkime ir todėl jis pažeidžia jos teises. Ieškovės nuomone, atsakovė pati net neįsivaizduoja, kokiu tikslu toks reikalavimas yra nustatytas. Šis reikalavimas nėra nurodytas kaip pirkimo kvalifikacinis reikalavimas, nėra pirkimo objekto funkcinis reikalavimas, negali būti laikomas reikalavimu, apibūdinančiu norimą rezultatą. Šis reikalavimas, ieškovės nuomone, laikytinas pertekliniu bei konkurenciją ribojančiu reikalavimu, todėl turi būti pašalintas, kaip ir reikalavimas pateikti konfidencialią informaciją apie paslaugų teikėjų klientus ir jų naudojimąsi tiekėjų paslaugomis.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu 6.4 p. reikalavimai yra reikalavimai paslaugos kokybei. Perkančiųjų organizacijų taikomi kokybiniai parametrai yra normali praktika. Tik pati Perkančioji organizacija gali nustatyti kokybinius parametrus, nes tik ji žino kokios kokybės paslaugas nori įsigyti. Akivaizdu, jog nėra tikslo pirkti paslaugas iš tiekėjo, kurio informacija yra labai ribota, t.y. duomenų bazė yra menka. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog ir ieškovė, reklamuodamasi savo duomenų bazės dydį apibūdinti naudoja aukščiausio laipsnio būdvardžius – valdo didžiausią ir seniausią atvirą įmonių rizikingumo duomenų bazę. Taigi, šia aplinkybe vadovaujantis, teismas atmeta anksčiau nurodytus ieškovės argumentus dėl p.6.4 reikalavimų kaip perteklinių ir ribojančių konkurenciją.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei priklauso prekės ženklas „CR Centrinis registras“. Tai rodo ieškovės siekį ir galimybes teikti visa apimančias ir aukštos kokybės paslaugas. Tai patvirtina ir ketinimus teikti kompleksines paslaugas. Kiti rinkos dalyviai savo duomenų bazės dydį taip pat akcentuoja kaip kokybinį paslaugos pranašumą. Be to, ieškovė savo reklamoje internete pati nurodo turinti kokybinius paslaugos parametrus – mus rekomenduoja daugiau nei 500 draudimo, finansų ir valstybės įmonių, kurie betarpiškai siejasi su kritikuojamais parametrais.

LAT nurodė, kad ribos tarp kvalifikacijos reikalavimų ir techninės specifikacijos įtvirtintos VPĮ 3 priedėlyje „Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžimas", kuriame perkeltas 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo VI priedas, kurio 2 punkte nustatyta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija - tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie, kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai, ir atitikties įvertinimo tvarka (2009 m. liepos 31 d. byla Nr. 3K-3-323/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad techninėje specifikacijoje turi būti pateikiami Paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, o atsakovės tikslas yra ne tik gauti, bet ir talpinti duomenis apie savo skolininkus į Sistemą, o skolininkų duomenų talpinimas į Sistemą bus efektyvus tik tuo atveju, jeigu duomenimis naudosis didžioji dalis bendrovių, kredituojančių tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, todėl Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 p. nustatytas kokybinis reikalavimas, jog Sistema naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių, yra būtent taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibūdina pačios Sistemos kokybinę savybę. Tuo tarpu, jei duomenys būtų teikiami bet kur nekeliant kokybinių reikalavimų, kad tie duomenys būtų naudojami kreditavimo sprendimui priimti, Atsakovė neturėtų naudos / interesų teikti savo skolininkų duomenis.

Atsižvelgiant į tai, negalima taip teigti, kad Atsakovės reikalavimas, jog Paslauga (Sistema) naudotųsi tam tikra dalis konkretaus sektoriaus įmonių yra būtent kvalifikacinis, juolab, kad jis taikomas Paslaugai (Sistemai) ir apibūdina pačios Sistemos savybę. Kita vertus, net ir nustačius, kad toks reikalavimas galėtų būti įtrauktas į Pirkimo sąlygas kaip kvalifikacinis reikalavimas, nesudaro prielaidos jį panaikinti, kadangi Atsakovė vertina visą tiekėjo pasiūlymą, įskaitant ir Pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitikimą. Apibendrinant anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, kad nors ieškovė per reklamavimąsi sutinka, kad kokybiniai reikalavimai perkamoms paslaugoms gali būti taikomi, tačiau nepagrįstai reikalauja jų netaikyti. Ieškovė tvirtina, jog atsakovė jokiais argumentais nėra pagrindusi savo poreikio rinkoje neatlygintinai teikiamą paslaugą - informacijos apie vėluojančius mokėti klientus talpinimą į duomenų bazę, įsigyti tik iš to paties paslaugų tiekėjo kartu su kitomis Viešuoju pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis, nes yra akivaizdu, kad informacijos apie vėluojančius mokėti klientus viešinimas negali būti susijęs su klientų mokumo vertinimu, kadangi atsakovė pati teiktų duomenis, o ne juos gautų. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog talpinti duomenis apie atsakovės skolininkus gali tik tos bendrovės, kurios veikia kreditingumo (skolininkų mokumo vertinimo) rinkoje, o atsižvelgdama į savo technines ir žmogiškųjų išteklių galimybes atsakovė ir pasirinko būtent tokį savo skolininkų talpinimo į duomenų bazę būdą. Atsakovė pabrėžė, jog būtent atsižvelgiant į tai, Pirkimo techninės specifikacijos 6.4 punkte buvo nustatyti tokie Sistemos kokybės reikalavimai kaip pakankama Sistema besinaudojančiu bendrovių aprėptis.

Dėl kitų ieškovės argumentų

        Ieškovė tvirtina, jog pirkimo sąlygos riboja konkurenciją. Šis argumentas nurodomas prie kiekvieno reikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė. Ieškovė tik siekia, kad jokių kokybės reikalavimų perkamai paslaugai apskritai nebūtų, ieškinio motyvai betarpiškai siejami su trečiuoju asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, nors kaip minėta, rinkoje yra dagiau tiekėjų, galinčių dalyvauti šiame pirkime, tačiau dėl sąlygų daugiau ieškinių nėra pareikšta.

         Ieškovės vertinimu, yra pažeisti ir pirkimų principai.

VPĮ 3 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai pirkimų principai. VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 3 str. 2 d. nustatyta, jog pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Praktikoje pripažįstama, jog visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, kadangi bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito kvalifikacijos reikalavimo, tačiau tiek Teisingumo Teismas, tiek ir LAT praktikoje pripažįstama, jog viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 04 08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Racionalus lėšų naudojimas taip pat nereiškia, kad perkama viskas tik, kad būtų mažesnė kaina. Racionalus lėšų naudojimas reiškia, kad turi būti parenkamas optimalus kainos ir perkamos paslaugos/darbų kokybės santykis. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog yra akivaizdu, kad išskaidžius pirkimo objektą, pirkimo kaina išaugtų, nes, perkant paslaugas kompleksiškai, jų kaina yra mažesnė. Tai yra visuotinai žinoma – vieną perki, o kitam gauni nuolaidą arba nemokamai.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė, įvertinusi savo veiklos specifiškumą bei jai keliamus tikslus, taip pat į savo techninius, žmogiškųjų išteklių bei kitus pajėgumus, o taip pat įvertinus būtent kokybiškos Paslaugos reikšmę ir svarbą ne tik pačiai atsakovei, bet ir viešojo intereso užtikrinimui nustatė reiklius, bet tuo pačiu ir proporcingus Paslaugos kokybinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad vienas ar kitas tiekėjas negali pasiūlyti būtent kokybiškos Paslaugos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tuo tarpu ieškovė nepateikė ne tik įrodymų, bet ir svarių argumentų, jog atsakovė realiai pažeidė viešųjų pirkimu principus ir (ar) ieškovės teises.

Ieškovė taip pat ieškinyje Teismo prašo įpareigoti atsakovę pakeisti, panaikinti arba patikslinti jos reikalavimuose nurodytus Pirkimo techninės specifikacijos punktus jos nurodytu būdu. Toks ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra galimas. Apie tai teismas yra nurodęs tiek atsisakydamas priimti ieškinį, tiek nustatydamas terminą jo trūkumams pašalinti. CK 1.138 str. įtvirtina nuostatą, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Pažeistų teisių gynimo būdus nustato minėto straipsnio 1-7 p.,p.; o 8 p. nurodo, kad pažeistos teisės taip pat gali būti ginamos ir kitais įstatymų numatytais būdais. Nei VPĮ normos, nei kiti įstatymai nenumato galimybės taikyti tokio teisės gynimo būdo kaip viešojo konkurso pirkimo sąlygų pakeitimas teismo sprendimu. Nurodyti ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami, taip pat ir dėl to, kad nustatyti tam tikrus Pirkimo sąlygų reikalavimus ar juos keisti bei tikslinti diskrecijos teisė VPĮ numatyta perkančiajai organizacijai (Atsakovei), o teismas negali vietoj perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimų perkamai Paslaugai ir tokiu būdu versti perkančiąją organizaciją galimus Paslaugos teikėjus atsirinkti pagal vieno iš tiekėjų ir/ar teismo nustatytas sąlygas.

Įvertinęs anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovė pagrįstai ieškovės pretenziją atmetė, teismas nenustatė, jog yra netinkamai suformuotas pirkimo objektas, ar paskelbtos pirkimo sąlygos prieštarauja teisės normoms ar viešųjų pirkimų principams, todėl sprendžia, kad nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo nutraukti pirkimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta akivaizdu, jog teismui nustačius, kad Viešąjį pirkimą nutraukti nėra pagrindo, netenkinamas ieškovės reikalavimas atnaujinti terminą tiekėjų pasiūlymams teikti, juolab, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti pasiūlymą, atitinkantį nepakeistiems Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau ja nepasinaudojo. Reikalavimai pakeisti pirkimo sąlygas atmetami, nes pirkimo sąlygų nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, teismas nenustatė pirkimo sąlygų ydingumo ar neteisėtumo.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į teisinį rezultatą byloje – ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

V. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė viešąjį pirkimą iki teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Vadovaujantis CPK 150 straipsniu, kadangi ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, paliekant jas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 423/9 straipsnio 1 dalimi, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                      Rūta Palubinskaitė