Civilinė byla Nr. e2-2671-933/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00251-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1
2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mireta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė BUAB „Mireta“ prašė priteisti iš atsakovo E. S. 44 823 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2856-933/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Mireta“. Atsakovas nuo 2014-10-23 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Mireta“ vadovas (direktorius). Atsakovui kyla pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą.
1.2. VĮ Registrų centrui pateiktame UAB „Mireta“ balanse už 2016 m. nurodyta, kad bendrovės turto vertė – 44 823 Eur. Bendrovės turtas bankroto administratoriui neperduotas. Atsakovui neperdavus bendrovės turto bankroto administratoriui ieškovė patyrė 44 823 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo žalą atlyginti visiškai. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai (bendrovės turto bankroto administratoriui neperdavimas) lėmė nuostolių atsiradimą. Perdavus turtą bankroto administratoriui, bendrovės turtas būtų parduotas bankroto procese ir iš gautų piniginių lėšų būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, vadovo kaltė preziumuojama. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir bendrovės kreditorių interesus.
2. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
2.1. Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui 2020-02-19 buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui 2020-03-03 buvo siunčiami Gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). „Sodros“ duomenimis, atsakovas nedirba (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
2.2. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2020-03-20 pristatytas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl minėti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais atsakovui tinkamai 2018-04-20.
3. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę (gali), jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių, jeigu nėra įstatyme numatytų kliūčių, trukdančių priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis nustato bei 285 straipsnio 1 ir 3 dalys). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2856-933/2019 (eB2-1106-933/2020) (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00335-2019-8) UAB „Mireta“ iškėlė bankroto bylą, aptarta nutartis įsiteisėjo 2019-04-09. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-28 nutartimi BUAB „Mireta“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
6. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2019-02-21 išplėstiniame išraše nurodyta, kad BUAB „Mireta“ bendrovės vadovu (direktoriumi) (vienasmeniu valdymo organu) nuo 2014-10-23 buvo E. S. UAB „Mireta“ vadovas (direktorius) E. S. pareigas BUAB „Mireta“ ėjo iki įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2019-03-28 nutartis.
7. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos aplinkybės rodo, kad BUAB „Mireta“ turtą ir dokumentus bankroto administratoriui turėjo perduoti atsakovas E. S. Bankroto administratorius nurodė, kad atsakovas E. S. UAB „Mireta“ turto per Vilniaus apygardos teismo 2019-03-28 nutartyje nustatytą terminą neperdavė. Teismas taip pat neturi duomenų apie tai, kad atsakovas E. S. būtų perdavęs UAB „Mireta“ turtą ir dokumentus bankroto administratoriui.
8. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mireta“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinė pareiga atsakovui E. S. perduoti bendrovės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui kilo dar iki įsigaliojant JANĮ, t. y. įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Mireta“ buvo iškelta bankroto byla, todėl, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo, vadovaujamasi iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
9. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: bendrovė įgyja bankrutuojančios bendrovės statusą; bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą; bendrovės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam bendrovės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas), 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
10. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
11. Atsakovas, būdamas ieškovės (BUAB „Mireta“) vadovu (direktoriumi), būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratoriui turto, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą bendrovės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais.
12. Ieškovė nurodė, kad pagal BUAB „Mireta“ balansą už 2016 m. ataskaitinį laikotarpį matyti, jog BUAB „Mireta“ turėjo turto už 44 8823 Eur. Vertinant ieškovės nurodytus duomenis matyti, jog 44 823 Eur sudarė: i) pinigai ir piniginiai ekvivalentai – 42 993 Eur; ii) per vienerius metus gautinos sumos – 1 830 Eur. Išsireikalavus BUAB „Mireta“ banko sąskaitų išrašus matyti, jog banko sąskaitoje, esančioje AB Luminor Bank AS 2016-01-01 – 2019-04-09 piniginių srautų judėjimo nebuvo, piniginių lėšų suma – 0 Eur. Iš Šiaulių banke esančios BUAB „Mireta“ sąskaitos išrašo matyti, jog 2016-01-01 – 2019-04-09 debetinė apyvarta (išleistos pajamos) buvo 21 875,13 Eur, o kreditinė apyvarta (gauta pajamų) – 21 871,25 Eur, likutis laikotarpio pradžioje – 4,07 Eur, o pabaigoje – 0,19 Eur. Susipažinus su AB Šiaulių banko išrašu matyti, kad bendrovė iš aptartos sąskaitos mokėjo mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitiems paslaugų davėjams. Nenustatyta, kad iš UAB „Mireta“ banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, būtų nurašytos didelės piniginės lėšos ar pinigines lėšas būtų išsigryninęs vadovas.
13. Teismas taip pat pastebi, jog Vilniaus apygardos teismas 2019-06-27 nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis): i) BUAB „Mireta“ bankroto byloje patvirtino iš viso 1 507,27 Eur kreditorių finansinių reikalavimų; ii) taikė supaprastinta bankroto procesą; iii) patvirtino 2 775 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto proceso laikotarpiui, kurią sudarė: 1 665 Eur atlyginimas bankroto administratoriui ir; ii) 1 100 Eur kitos, su bankroto administratoriaus atlyginimu nesusijusios, išlaidos. Tokia aplinkybė rodo, kad neperduoto turto vertė bankroto administratoriui keliolika kartų didesnė už patvirtintus bankroto byloje Nr. eB2-1106-933/2020 (buvęs Nr. eB2-2856-933/2019) kreditorių finansinius reikalavimus ir administravimo išlaidas. Teismas vertina, jog tokiu atveju bendrovei (UAB „Mireta“) žala skaičiuojama pagal atsakovo neperduoto bankroto administratoriui bendrovės turto vertę, kuri galėjo būti panaudota bendrovės kreditorių interesams tenkinti (1 507,27 Eur) ir administravimo išlaidoms padengti. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-20 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-950-796/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2418-614/2019).
14. BUAB „Mireta“ bankroto procesas vykdomas supaprastinta tvarka. Esant supaprastintam bankroto procesui kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis). Administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas (ĮBĮ 131 straipsnio 4 dalis). Supaprastintame bankroto procese būtent teismui tenka ypatingas vaidmuo – tai yra teismas iš esmės vykdo kreditorių susirinkimui priskirtas funkcijas: sprendžia turto pardavimo klausimus, tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą, nustato jų naudojimo tvarką ir kt. Tai reiškia, jog teismas šiame procese atlieka ir ekonominio, administracinio bei organizacinio pobūdžio veiklą, kuri teismo kompetencijai priskirta dėl ypatingos bankroto teisinių santykių reikšmės viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1074-241/2017). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1002-798/2018). Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 131 straipsnio 4 dalies nuostata, sprendžia, kad kitos, nesusijusios su administratoriaus atlyginimu, administravimo išlaidos, negali būti priteistos ir vertinamos kaip žala, kadangi dar neužbaigta BUAB „Mireta“ bankroto byla ir nėra galimybės nustatyti kiek faktiškai bus patirta kitų, su administratoriaus atlyginimu nesusijusių, administravimo išlaidų. Teismas sprendžia, jog atsakovo padaryta žala BUAB „Mireta“ sudaro 3 172,27 Eur (1 507,27 Eur + 1 665 Eur).
15. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal teisės aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. būtų išsaugotas bankrutuojančios bendrovės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms padengti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis).
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl atsakovo kaltės bendrovei ir tuo pačiu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį ir patvirtintą bankroto administratoriaus atlyginimą. Nors ieškovė prašė priteisti 44 823 Eur dydžio žalą, tačiau, nustačius, kad bendrovei padarytos žalos dydis sudaro 3 172,27 Eur, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant 3 172,27 Eur žalos atlyginimo.
17. Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus iš dalies (7,08 procento), iš atsakovo valstybei priteisiamas 63,53 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudarė 5,37 Eur, šių išlaidų dalis 0,38 Eur priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–287 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Ieškovės BUAB „Mireta“ ieškinį atsakovui E. S. tenkinti iš dalies.
Priteisti BUAB „Mireta“, juridinio asmens kodas 303432406, 3 172,27 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 27 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 172,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti Lietuvos Respublikai (valstybei) 63,91 Eur (šešiasdešimt trys eurai 91 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas