Civilinė byla Nr. 2-35/2009
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
liETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti žyminio mokesčio dalį civilinėje byloje Nr. 2-806-524/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intista“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos pirkliai“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB ,,Intista“ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 830 842,63 Lt skolą, 12 866,86 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 3 509,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 21 d. priėmė teismo įsakymą bei nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB ,,Baltijos pirkliai“ turtui. Skolininkui pateikus prieštaravimus, UAB ,,Intista“ dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 641 250,10 Lt skolą, 12 866,86 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 641 250,10 Lt skolą, 12 866,86 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2008 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 109,27 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iš atsakovo taip pat priteisė 2 161,32 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 t., b. l. 7-8). Dėl šio preliminaraus sprendimo atsakovas UAB ,,Baltijos pirkliai“ pateikė prieštaravimus (1 t., b. l. 13).
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovo 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 7,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 32,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atsakovas UAB ,,Baltijos pirkliai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas minėtą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde apeliantas taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantas nurodė, kad visas UAB ,,Baltijos pirkliai“ turtas yra areštuotas, apyvartinių lėšų sąskaitose ir kasoje bendrovė neturi, todėl sumokėti žyminio mokesčio negali.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą iki 2008 m. lapkričio 25 d. sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio valstybei ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus teismui, o likusios 4 771 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Baltijos pirkliai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantas nurodo, kad bendrovė piniginių lėšų neturi, dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo negali tęsti komercinės veiklos – nekilnojamojo turto pardavimo ir vykdyti finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Apeliantas teigia, kad atidėdamas dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas pripažino atidėjimo būtinumą, tačiau nepagrįstai žyminį mokestį atidėjo ne visa apimtimi. Apeliantas nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius viso bendrovės turto areštą, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.
CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB ,,Baltijos pirkliai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas nurodė, kad visas UAB ,,Baltijos pirkliai“ turtas yra areštuotas, apyvartinių lėšų sąskaitose ir kasoje bendrovė neturi, todėl sumokėti žyminio mokesčio negali. Atskiruoju skundu apeliantas skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio dalį. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia teigdamas, kad visas bendrovės turtas yra areštuotas ir šį faktą įrodo kartu su apeliaciniu skundu pateikti Turto arešto registro aktai. Sutikti su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip jau minėta, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinta turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie atsakovo UAB ,,Baltijos pirkliai“ turto areštą nėra. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nei su apeliaciniu skundu, nei su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytus teiginius apie tai, kad įmonė neturi piniginių lėšų ir todėl negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais kriterijais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nedidelės sumos dalį.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovui UAB ,,Baltijos pirkliai“ nustatytinas naujas terminas sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimui svarbias bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atsižvelgiant į apelianto teiginius dėl bendrovės viso turto arešto, išaiškintina, kad atsakovas turi teisę kreiptis į teismą, kurio priimtos nutarties pagrindu antstolis areštavo visą atsakovui priklausantį turtą, su prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti iš areštuotų piniginių lėšų įvykdyti teismo įpareigojimą sumokėti 500 Lt žyminį mokestį (CPK 146 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui UAB ,,Baltijos pirkliai“ naują terminą iki 2009 m. sausio 23 d. sumokėti 500 (penkis šimtus) litų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.
Teisėjai: Danutė Gasiūnienė
Danutė Milašienė
Nijolė Piškinaitė