Civilinė byla Nr. 3K-3-485/2013

Proceso Nr. 2-58-3-00272-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 127.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties, kuriomis atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ restruktūrizavimo byloje išspręstas kreditorių finansinių reilalavimų patvirtinimo klausimas, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl įkeisto daikto (svetimo turto hipoteka) savininko, kurio daiktas, pradėjus priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, buvo parduotas jo pasirinktam pirkėjui, atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininką.

UAB „Prioritetas“ prašė jį pripažinti RUAB ,,BA prekyba“ restruktūrizavimo byloje kreditoriumi su papildomu 821 000 Lt reikalavimu. Jis nurodė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą AB „Swedbank“ naudai iš už RUAB ,,BA prekyba“ įkeisto UAB „Prioritetas“ nekilnojamojo turto, pardavė tris patalpas už 821 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Prioritetas“ ir AB „Swedbank“ pasirašė laidavimo sutartį, kuria UAB „Prioritetas“ laidavo už skolininko UAB „BA prekyba“ 1 158 480 eurų prievolės pagal 2005 m. kovo 22 d. kredito linijos sutartį įvykdymą kreditoriui AB „Swedbank“. UAB „Prioritetas“, kaip laiduotojas, nėra įvykdęs UAB „BA prekyba“ prievolių AB „Swedbank“. Be to, užtikrinant skolininkui UAB „BA prekyba“ suteikto kredito grąžinimą, kreditoriui AB „Swedbank“ buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Prioritetas“. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties pagrindu už 821 000 Lt priverstinai buvo parduota dalis šio turto ir pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutartį hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ išmokėta 784 901,69 Lt, atskaičius 36 098,31 Lt vykdymo išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl UAB „Prioritetas“ 821 000 Lt reikalavimo, patvirtino jį iš dalies – dėl 784 901,69 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors UAB „Prioritetas“ teigė, jog jo finansinis reikalavimas sudaro 821 000 Lt, tačiau iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutarties turinio matyti, jog AB „Swedbank“ buvo pervesta 784 901,69 Lt, o 36 098,31 Lt sudarė antstolio vykdymo išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad, užtikrinant skolininkui UAB „BA prekyba“ suteikto kredito grąžinimą, kreditoriui AB „Swedbank“ buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Prioritetas“. Pardavus dalį įkeisto turto, hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ buvo išmokėta 784 901,69 Lt suma. Kadangi šia suma iš dalies buvo patenkintas hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimas, vadinasi, UAB „Prioritetas“, kaip laiduotojas pagal kredito sutartį, su kreditoriumi AB „Swedbank“ yra atsiskaitęs šia suma. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Prioritetas“ finansinį reikalavimą tokio dydžio, kokio dydžio prievolę bankui jis įvykdė už skolininką UAB „BA prekyba“ ir įgijo kreditoriaus teises pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kreditorius UAB „Prioritetas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – patvirtinti UAB „Prioritetas“ 36 098,31 Lt reikalavimą atsakovo RUAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo byloje. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas kasatoriaus 784 901,69 Lt reikalavimą, nurodė, kad: „hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, 784 901,69 Lt suma, vadinasi, apeliantas, kaip laiduotojas pagal kredito sutartį, su kreditoriumi AB „Swedbank“ yra atsiskaitęs šia suma“. Taigi teismas konstatavo, kad įkeistas nekilnojamasis turtas priverstinai buvo parduotas pagal laidavimo sutartį prie 2005 m. kovo 22 d. kredito sutarties. Kasatorius laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius kaip prievolinius, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties pagrindu parduodant įkaito davėjo (kasatoriaus) nekilnojamąjį turtą, įkeistą hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ už RUAB „BA prekyba“ skolas, susiklostė daiktiniai teisiniai santykiai. Hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ įgyvendino ne teisę reikalauti kasatoriaus, kaip laiduotojo, įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš jo įkeisto turto. Kasatorius pažymi, kad jis, kaip laiduotojas, prievolės pagal 2005 m. kovo 22 d. kredito sutartį nėra įvykdęs.

2. CK 4.195 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Kasatoriaus nuomone, sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įkeisto daikto savininkas, pardavus jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip įvykdžius skolininko įsipareigojimus kreditoriui, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į visą sumą, gautą pardavus įkeistą turtą, t. y. tiek į sumą, kuri buvo pervesta kreditoriui, tiek į sumą, sudariusią antstolio vykdymo išlaidas.

Atsakovas RUAB „BA prekyba“ pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo objektas yra Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 14 d. nutarčių dalys, kuriomis išspręstas klausimas dėl UAB „Prioritetas“ 821 000 Lt reikalavimo patvirtinimo.

Dėl įkeisto daikto (svetimo turto hipoteka) savininko, kurio daiktas, pradėjus priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, buvo parduotas jo pasirinktam pirkėjui, atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininką

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą.

Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš viešųjų varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato; jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius (CK 6.83 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Prioritetas“ ir AB „Swedbank“ pasirašė laidavimo sutartį, kuria UAB „Prioritetas“ laidavo už skolininko UAB „BA prekyba“ 1 158 480 eurų prievolės pagal 2005 m. kovo 22 d. kredito linijos sutartį įvykdymą kreditoriui AB „Swedbank“. UAB „Prioritetas“, kaip laiduotojas, nėra įvykdęs UAB „BA prekyba“ prievolių AB „Swedbank“. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui UAB „Prioritetas“ ir kitiems laiduotojams dėl skolininko UAB „BA prekyba“ nesumokėtos skolos dalies solidaraus išieškojimo iš laiduotojų teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi buvo sustabdyta. Be to, užtikrinant skolininkui UAB „BA prekyba“ suteikto kredito grąžinimą, kreditoriui AB „Swedbank“ buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Prioritetas“. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius, išnagrinėjęs kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimus, 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, be kita ko, nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių UAB „Prioritetas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB „Swedbank“ naudai, užtikrinant UAB „BA prekyba“ suteikto kredito grąžinimą. Vykdant šią nutartį, antstolis 2012 m. kovo 23 d. aktais dalį įkeisto turto pardavė skolininko (UAB „Prioritetas“) pasūlytiems pirkėjams už 821 000 Lt. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2012 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino areštą parduotam turtui, dėl jo baigė hipoteką, paskirstė lėšas, gautas už priverstinai parduotą turtą, ir, atskaičius 36 098,31 Lt vykdymo išlaidų, nurodė hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ išmokėti 784 901,69 Lt.

Šios bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK normos svetimo turto hipoteką ir laidavimą, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, taip pat netapačiai reglamentuoja trečiojo asmens, įkeitusio nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, ir laiduotojo teises. Kai skolininko prievolę kreditoriui (visiškai arba iš dalies) įvykdo trečiasis asmuo (įkaito davėjas), įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens (skolininko) prievolei užtikrinti, arba kai tokas įkeistas turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių, įkaito davėjo teises į skolininką reglamentuoja CK 4.195 straipsnio nuostata, pagal kurią šis asmuo įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcijos CK 4.195 straipsnio 2 dalis). Įkaito davėjas, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens (skolininko) prievolei užtikrinti, gali pats įvykdyti prievolę hipotekos kreditoriui už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto priverstinio pardavimo. Įvykdęs už skolininką prievolę hipotekos kreditoriui, įkaito davėjas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos atlyginimo, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų hipotekos kreditoriui sumokėtą sumą. Jeigu skolininkui neįvykdžius svetimo turto hipoteka užtikrintos preivolės įkeistas daiktas parduodamas iš iš viešųjų varžytynių, įkaito davėjas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų daikto vertę, taip pat praradus daiktą patirtus nuostolius. Nagrinėjamos bylos kontekste aiškindama nurodytą CK normą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji taikytina ir tuo atveju, kai iki varžytynių pradžios hipotekos objektas (iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis daiktas) CPK 702 straipsnio nustatyta tvarka parduodamas įkaito davėjo (skolininko) pasiūlytam pirkėjui.

Atsižvelgdama į faktines šios bylos aplinkybes bei CK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad, išieškant iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ įgyvendino ne teisę reikalauti UAB „Prioritetas“, kaip laiduotojo, įvykdyti skolininko UAB „BA prekyba“ prievolę, o teisę išieškoti šio skolininko skolą iš UAB „Prioritetas“ įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad UAB „Prioritetas“ vykdė laiduotojo prievolę, nesant tam teisinio pagrindo taikė CK 6.83 straipsnį. UAB „Prioritetas“ prašė jį pripažinti RUAB ,,BA prekyba“ restruktūrizavimo byloje kreditoriumi su papildomu 821 000 Lt reikalavimu. Šis finansinio reikalavimo dydis sutampa su kaina, už kurią antstolis įkeistą UAB „Prioritetas“ turtą 2012 m. kovo 23 d. pardavė šio pasiūlytiems pirkėjams. Pagal CK 4.195 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) UAB „Prioritetas“ turi teisę į tokio dyžio reikalavimą skolininkui RUAB ,,BA prekyba“. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, tik iš dalies patvirtindami nurodytą UAB „Prioritetas“ finansinį reikalavimą, netinkamai taikė CK 4.195 straipsnio 2 dalį. Dėl to apskųstos teismų nutarčių dalys pakeistinos, priimtinas naujas sprendimas ir UAB „Prioritetas“ 821 000 Lt reikalavimas patvirtintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniame teisme patirta 34,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 16 d. pažyma). Tenkinant kasacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo RUAB „BA prekyba“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Prioritetas“ 784 901,69 Lt reikalavimas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutarties dalis palikta nepakeista.

Patvirtinti UAB „Prioritetas“ 821 000 Lt reikalavimą.

Priteisti iš atsakovo RUAB „BA prekyba“ (į. k. 154806149) 34,75 Lt (trisdešimt keturis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

                                                                      Antanas Simniškis