Civilinė byla Nr. e2-331-577/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų mažosios bendrijos „Arstada“, D. L., mažosios bendrijos „Urbstata“, A. L. pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbanika“ iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. R., R. Š. M., A. N. (A. N.), uždaroji akcinė bendrovė „Ad limina“
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai mažoji bendrija (toliau – MB) „Arstada“, D. L., MB „Urbstata“, A. L. kreipėsi į teismą ir prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urbanika“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo bylą.
2. Ieškovai pareiškime nurodė, kad atsakovė skolinga ieškovei MB „Arstada“ 152 862,32 Eur pagal 2024 m. kovo 3 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. URB20240304; atsakovės skola ieškovui D. L. Pagal 2024 m. liepos 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą – 9 609,72 Eur (neatskaičius mokesčių), ieškovei MB „Urbstata“ skola, kylanti iš 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. preliminariųjų turto pirkimo–pardavimo sutarčių – 99 705,04 Eur, skola A. L. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. preliminarųjį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20961-842/2024, Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimus bei 2024 m. balandžio 22 d. sąskaitą faktūrą – 90 773,12 Eur. Pasak ieškovų, bendrovė nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimas patenkinti ir faktiškai yra nemoki. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsakovė skolinga 81 118,53 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) 19 492,79 Eur. Bendrovė atsakovės procesinėmis teisėmis dalyvauja 72 bylose. Ieškovų nuomone, akivaizdu, kad bendrovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių ir dėl savo sunkios finansinės padėties jų vykdyti negalės ateityje. Ši aplinkybė yra pakankama bendrovės nemokumui konstatuoti. Ieškovai nurodė, kad bendrovės finansinių įsipareigojimų tendencingas didėjimas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad bendrovės įsipareigojimai, tikėtina, jau viršija jos turto vertę. Bendrovė per pastaruosius metus atleido visus darbuotojus (41), t. y. likviduoja veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Urbanika“ iškėlė nemokumo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „INOVESTUS“, įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, T. R., R. Š. M., A. N., UAB „Ad limina“.
4. Atsakovei nepateikus reikalautų dokumentų, teismas rėmėsi viešai prieinama informacija. Pažymėjo, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys registrui pateikti už 2022 metus. Balanso duomenimis, bendrovė tuo metu turėjo 5 079 204 Eur vertės turto (1 848 727 Eur ilgalaikis turtas, 3 228 058 Eur trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2022 metais buvo 4 273 312 Eur, įmonė turėjo 382 971 Eur pelno.
5. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei priklauso 34 056,82 Eur vertės žemės sklypų dalys, patalpos, kiti statiniai bei 208 000 Eur ir 79 700 Eur vertės du butai, kuriems taikoma hipoteka bei areštai. Atsakovės vardu registruota 2008 metų transporto priemonė Citroen Nemo. Atsakovė darbuotojų neturi, VSDF biudžetui skolinga 19 720,00 Eur, turi 81 762,81 Eur mokestinę nepriemoką (vieša VMI informacija). Atsakovės atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos dar 42 išieškotojams (išieškomos sumos – 2 537 655 Eur). Taip pat teismas įvertino pareiškime nurodytą atsakovės skolą ieškovams (152 862,32 Eur, 9 609,72 Eur, 99 705,04 Eur, 90 773,12 Eur), nurodytas skolas suinteresuotiems asmenims (91 096,83 Eur, 55 000 Eur). Pažymėjo, kad šiuo metu nagrinėjamos 3 bylos, kuriose atsakovei pareikšti beveik 783 000 Eur reikalavimai. 2025 m. sausio mėn. išnagrinėtose 4 bylose patenkinti 143 000 Eur reikalavimai atsakovės atžvilgiu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai, kurie yra daugiau 3 mln. Eur, viršija jos turimo turto vertę. Teismas pažymėjo, kad nemaža dalis vykdomųjų bylų užvestos dėl pakankamai nedidelių sumų, tačiau jos nėra išieškotos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti apie blogą atsakovės finansinę padėtį ir tai, kad atsakovė negeba atsiskaityti su kreditoriais. Duomenų apie faktiškai vykdomą ūkinę veiklą, restruktūrizavimo proceso inicijavimą, nepateikta. Teismas nusprendė UAB „Urbanika“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Urbanika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. UAB „Urbanika“ yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad įmonė yra negyvybinga ir nemoki.
6.2. Teismas nepagrįstai vertino tik 2022 metų įmonės finansinius duomenis, nevertinęs 2023 metų ir aktualių 2024 metų UAB „Urbanika“ finansinių duomenų. Iš su atskiruoju skundu pateiktų UAB „Urbanika“ 2023 ir 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad atsakovė per 2023 metus turėjo 5 062 016 Eur, o per 2024 metus – 1 395 121 Eur pajamų. 2024-ieji metai yra pirmieji metai, kai UAB „Urbanika“ patyrė nuostolį. Atsakovė ketina inicijuoti restruktūrizavimo bylą. UAB „Urbanika“ yra didelė bendrovė, jos apskaita sudėtinga, todėl atsakovė nespėjo laiku parengti visų reikiamų finansinių dokumentų. Teigia, kad kitus aktualius finansinius dokumentus atsakovė pateiks į bylą artimiausiu metu.
6.3. VSDFV dėl socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo formaliai atleido darbuotojus. Bendrovėje faktiškai dirba 41 darbuotojas, sudarytos sutartys su užsakovais yra vykdomos. Atsakovė yra gyvybinga, veiklą vykdo, yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais.
6.4. Teismui pateiktų įrodymų nepakako tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles. Teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, neatskleidė bylos esmės. Apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovės UAB „Urbanika“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžtį, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
6.5. Atsakovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio; nėra pagrindo padaryti išvadą, kad bendrovė nebegalės vykdyti veiklos. Bendrovė vykdo veiklos optimizavimą, kuris duoda teigiamų rezultatų. Teismas nevertino informacijos apie vykdomą ir planuojamą vykdyti bendrovės veiklą, turimas sutartis, gaunamas pajamas ir kt. Teismas privalėjo veikti aktyviai bei ex officio išreikalauti įrodymus, kurių trūkumas nurodytas nutartyje.
6.6. Teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje nėra pakankamai duomenų, jog UAB „Urbanika“ yra moki, gyvybinga, yra nepagrįsta ir neteisinga, prieštaraujanti faktinei situacijai. Teismas rėmėsi tik dokumentais, kuriuos į bylą pateikė ieškovė ir atsakovė, darė spėjimus dėl atitinkamų aplinkybių, jų papildomai nevertindamas ir neargumentuodamas. Kilus abejonių, teismas privalėjo nustatyti terminą atsakovei pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius rašytinius dokumentus, paaiškinimus, o ne priimti nepagrįstą, neargumentuotą nutartį.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai MB „Arstada“, D. L., MB „Urbstata“ ir A. L. prašo atmesti UAB „Urbanika“ atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Bendrovė turėjo pagrįsti, kad ji inicijuoja restruktūrizavimo procedūrą. Tokios aplinkybės bendrovė nepagrindė, todėl daroma išvada, jog tokia procedūra nėra inicijuojama.
7.2. Bendrovė yra nemoki, ji laiku negali įvykdyti savo turtinių prievolių. Per dvejus metus bendrovė dalyvavo (dalyvauja) 81 civilinėje byloje atsakovės procesinėmis teisėmis. Dalyje šių civilinių bylų bendrovė nesigina nuo jai reiškiamų reikalavimų.
7.3. Bendrovė neginčija, kad jos vykdytini finansiniai įsipareigojimai sudaro daugiau nei 3 milijonus eurų. Bendrovė negeba padengti net smulkių skolinių įsipareigojimų, todėl akivaizdu, kad bendrovės generuojamos pajamos nėra pakankamos bendrovei vykdyti savo finansines prievoles. Bendrovės teiginį, kad ji pajėgi generuoti pelną, paneigia pateikta pelno (nuostolio) ataskaita, kurioje nurodyta, jog bendrovė 2024 metais patyrė daugiau nei 250 tūkst. eurų grynojo nuostolio.
7.4. Aplinkybę, kad bendrovėje dirba darbuotojai, atsakovė grindžia deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina rašytiniai įrodymai. Bendrovė nepateikė duomenų, kad ji ilgalaikėje perspektyvoje gali stabilizuoti itin prastą finansinę padėtį.
7.5. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Šios išvados atskiruoju skundu bendrovė neginčija; jos nepaneigia pateiktos bendrovės 2023–2024 metų pelno (nuostolio) ataskaitos.
7.6. Teismas sudarė galimybes pateikti savo poziciją galinčius pagrįsti įrodymus, tačiau bendrovė tokia galimybe nepasinaudojo, netinkamai vykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą. Būtent bendrovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji yra moki ir pagrindas iškelti bankroto bylą neegzistuoja. Teismas vertino visus į bylą pateiktus duomenis ir savo iniciatyva surinko viešai prieinamus duomenis, kurie turėjo reikšmės bendrovės mokumo vertinimui. Bendrovė nepagrįstai teigia, jog jos nemokumas buvo vertinamas formaliai.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. N. prašo netenkinti apeliantės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
8.1. Pareiga įrodyti apeliantės teiginius, kad ji susiduria tik su laikinais sunkumais, yra gyvybinga ar pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tenka pačiai apeliantei. Apeliantė iš esmės nesinaudojo teise paneigti pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl jos nemokumo.
8.2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantė yra nemoki, negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Apeliantės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio.
8.3. Apeliantė nepateikė sutarčių ir kitų duomenų, kurie patvirtintų galimybes iš vykdomos veiklos atsiskaityti su kreditoriais. Pagal vykdomuosius raštus išieškoma daugiau nei 2,5 mln. Eur; be to, ne visi kreditoriai ir įsiskolinimo jiems dydis yra žinomi.
8.4. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos vykdoma veikla trumpuoju periodu gali padėti įvykdyti bent dalį įsipareigojimų kreditoriams, o ilguoju laikotarpiu leistų atsiskaityti su jais visiškai, taip pat, kad įmonės veiklos perspektyva leistų pagrįstai tikėtis stabilizuoti finansinę padėtį ir atkurti įmonės veiklos pelningumą. Apeliantė nenurodė, kokį turtą įmonė turi, kuris būtų ne tik pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams ateityje patenkinti, bet ir leistų įmonei vykdyti einamąją veiklą. Apeliantė neįrodė, kad turi žmogiškųjų ir finansinių resursų, kuriais galima remtis ir įveikti esamą nemokumo būklę.
8.5. Apeliantė nebuvo pateikusi teismui aktualių finansinės atskaitomybės duomenų, todėl teismas pagrįstai bendrovės nemokumo klausimą išsprendė pagal byloje esančius įrodymus.
8.6. Apeliantė nepagrindžia, kad jai yra (gali būti) inicijuota restruktūrizavimo byla. Apeliantės vadovas siekia vilkinti teismo procesą. Siekdamas išvengti nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jis turėjo pareigą laiku pateikti įrodymus. Apeliantė naudojasi civilinio proceso teisėmis (teikdama atskirąjį skundą, naujus įrodymus, teigdama apie prielaidas restruktūrizavimo bylai ir pan.) ne pagal jų paskirtį. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais, neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Todėl spręstina byloje dėl atsakomybės taikymo apeliantės vadovui dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 bei 2024 metų UAB „Urbanika“ pelno (nuostolių) ataskaitas.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateiktais įrodymais atsakovė grindžia atskirojo skundo argumentus, susijusius su jos mokumu, į tai, kad šie įrodymai gali turėti įtaką sprendžiant atsakovės (ne)mokumo klausimą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (atskirasis skundas su priedais buvo išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims ir dėl šių įrodymų jie turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją), atsakovės pateiktus įrodymus priima.
13. Atsakovė „Urbanika“ prieš 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdį pateikė naujus dokumentus (balansus bei pelno (nuostolio) ataskaitas už 2023 bei 2024 metus, rangos sutartis, reikalavimo perleidimo sutartis, tarpusavio užskaitos aktus, PVM sąskaitas faktūras ir kt.).
14. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir pridedamų naujų įrodymų pobūdį, 2025 m. kovo 13 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir apeliantės pateiktus įrodymus nutarė išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Atsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyviams byloje buvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl pateiktų dokumentų, bei siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas, su bendrovės (ne) mokumu susijusias, aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
15. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos bendrovės bankroto bylos iškėlimui.
20. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad UAB „Urbanika“ yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais. Pasak apeliantės, teismas atsakovės nemokumą konstatavo neteisingai įvertinęs tik 2022 metų įmonės finansinius duomenis, nevertinęs 2023 metų ir aktualių 2024 metų UAB „Urbanika“ finansinių duomenų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šių dokumentų atsakovė nebuvo pateikusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jų įvertinimas nebuvo galimas.
21. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-990-934/2023).
22. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
23. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022, 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023).
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties. JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją (be kita ko, juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, kitus dokumentus, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti).
25. Pažymėtina, kad ieškovų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis, kurioje buvo nustatyti įpareigojimai bendrovei (vadovui) pateikti bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus, bendrovės vadovui buvo įteikti 2024 m. gruodžio 14 d. 2025 m. sausio 6 d. atsakovė pateikė prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą 20 dienų. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi šį prašymą patenkino, pratęsė terminą atsiliepimui pateikti iki 2025 m. sausio 27 d. ir atidėjo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė atsiliepimo ir reikalautų dokumentų, taip pat kitų įrodymų, kuriais ketino pagrįsti savo poziciją, naujų prašymų nepateikė, priežasčių, dėl kurių neįvykdė JANĮ ir teismo nutartyje nurodytos pareigos, nenurodė. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, t. y. savo iniciatyva išreikalavo duomenis iš registrų, rėmėsi kitais viešai prieinamais, taip pat į bylą pateiktais duomenimis, patvirtinančiais atsakovės finansinę (turtinę) būklę.
26. Apeliantė ir su atskiruoju skundu pateikė tik nežymią dalį pagal JANĮ reikalavimus nurodytų dokumentų (pelno (nuostolių) ataskaitas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nepaneigia apskųstoje nutartyje padarytos išvados dėl atsakovės nemokumo. Apeliantė akcentuoja, kad ji per 2023 metus turėjo 5 062 016 Eur, o per 2024 metus – 1 395 121 Eur pajamų, tačiau vien pajamų rodiklis nelemia išvados dėl bendrovės mokumo, t. y. gebėjimo padengti įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas turto bei įsipareigojimų santykis ir išvada, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę.
27. Apeliacinės instancijos teismui 2025 m. kovo 13 d. apeliantė pateikė UAB „Urbanika“ balansus už 2023 bei 2024 metus (atkreiptinas dėmesys, kad balansas už 2024 metus surašytas 2025 m. vasario 6 d., tačiau jis su atskiruoju skundu nebuvo pateiktas; šiame balanse įtraukti duomenys už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, tačiau su naujais įrodymais pateikta 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir šio laikotarpio balansas parengti tik 2025 m. kovo 12 d.). Pagal šio balanso duomenis bendrovė 2024 metais turėjo 9 127 116 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas – 423 829 Eur (49 368 Eur materialusis turtas, 374 461 Eur – finansinis turtas), trumpalaikis turtas – 5 849 157 Eur (3 447 863 Eur – atsargos, 2 391 090 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 10 204 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra 8 381 371 Eur.
28. Pažymėtina, kad nors pagal balansą bendrovės įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, minėta, kad reikšmingi įrodymai, patvirtinantys realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Apeliantė neatskleidė faktinių duomenų apie balanse įrašytą turtą. Pažymėtina, kad esminę turto dalį sudaro trumpalaikis turtas. Iš jo – net 2 391 090 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
29. Šiuo atveju apeliantė kreditorių ir debitorių sąrašo, duomenų apie skolų grąžinimo terminus, ketinimus bei realias galimybes atgauti skolas, nepateikė.
30. Kita vertus, kaip minėta, nemokumo būsenai konstatuoti numatytos sąlygos yra alternatyvios, t. y. būtina bent vieną iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė negeba atsiskaityti su kreditoriais.
31. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
32. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad į bylą nepateikta duomenų apie bendrovės faktiškai vykdomą ūkinę veiklą, įrodymų, patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, jog atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti.
34. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad bendrovėje ir toliau faktiškai dirba 41 darbuotojas, yra vykdomos atsakovės sudarytos sutartys su užsakovais taip pat nepagrįsti objektyviais įrodymais. Tai, kad pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė 2024 metais gavo 1 395 121 Eur pajamų, savaime neįrodo veiklos tęstinumo ir perspektyvų.
35. Pažymėtina, kad atsakovė turi įsiskolinimų VSDFV bei VMI, taip pat su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti įrodymai apie įsiskolinimus darbuotojams, o tai, remiantis šios nutarties 32 punkte pacituota teismų praktika, kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepriemoka VMI buvo susidariusi dar iki 2024 metų balandžio mėnesio, ir nors 2024 m. birželio mėnesį sumažėjo, 2024 m. lapkričio 29 d. siekė – 81 118,53 Eur. Patikrinus viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad šiuo metu pradelsta nepriemoka padidėjo iki 84 879,67 Eur (https://rekvizitai.vz.lt/imone/urbanika/skolos-sodrai). Įsiskolinimas VSDFV susidarė nuo 2024 m. balandžio mėnesio ir bylos duomenimis 2024 m. lapkričio 5 d. buvo 19 492,79 Eur. Šiuo metu skolos dydis – 19 720 Eur (https://rekvizitai.vz.lt/imone/urbanika/skolos-sodrai).
36. Nors apeliantė nurodo, kad padengus įsiskolinimą VSDFV, visi darbuotojų įrašai artimiausiu metu bus atstatyti, įrodymai apie skolų padengimą nepateikti.
37. Pozicija dėl finansinių sunkumų laikinumo (aplinkybė, kad bendrovė tik 2024-aisiais metais patyrė nuostolį) taip pat nėra pakankamai pagrįsta, nes, kaip minėta, nėra įrodymų apie bendrovės veiklos perspektyvas, gaunamų pajamų pakankamumą kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.
38. Apeliantė 2025 m. kovo 13 d. pateikė rangos sutartis (lydraštyje nurodydama – vykdomos rangos sutartys), tačiau iš dokumentų matyti, jog statybos rangos sutartys sudarytos 2020– 2021 metais, jose nurodyti įvykdymo terminai taip pat pasibaigę. Apeliantė šių aplinkybių nepaaiškino, tokių duomenų nėra ir atskirajame skunde. Kokios aplinkybės įrodinėjamos reikalavimo perleidimo sutartimis, 2023–2024 m. tarpusavio užskaitos aktais taip pat neatskleista. Nors pateiktos ir PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2024 metų gruodžio mėn., 2025 metais, taip pat pridėti atliktų darbų aktai, apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, siejamų su šiais įrodymais, iš kurių būtų galima nuspręsti apie pakankamas iš veiklos gaunamas pajamas, kurios leistų atsiskaityti su kreditoriais. PVM sąskaitos faktūros išrašytos ir už atitinkamo turto nuomą, tačiau tokių galimų pajamų perspektyvos bei įtaka bendrovės mokumui, neaptarta ir, atsižvelgiant į jų dydį (dvi 2024 m. gruodžio 17 d po 1 355,20 Eur, 798,60 Eur PVM sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, 2025 m. vasario 28 d. 1 452 Eur sąskaita už teritorijos nuomą, 2 212,97 Eur, 312,96 Eur, 457,97 Eur sąskaitos už apsaugą, administravimą, šildymą, elektros energiją, atliekų išvežimo ir kitas paslaugas), abejotina. Duomenų, kad bendrovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams apeliantė nepateikė.
39. Taigi apeliantė neįrodė, kad bendrovė yra gyvybinga, t. y. vykdo veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje. Atskirojo skundo teiginiai apie ketinimą bendrovei pradėti restruktūrizavimo bylą taip pat niekuo nepagrįsti.
40. Apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su kreditoriais neatsiskaito ne dėl blogos finansinės būklės, o dėl kitų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).
Dėl piktnaudžiavimo procesu
42. Trečiasis asmuo A. N. teigia, kad apeliantės vadovas siekia vilkinti teismo procesą, nevykdė pareigos laiku pateikti įrodymus, civilinio proceso teisėmis (teikdamas atskirąjį skundą, naujus įrodymus, teigdamas apie prielaidas restruktūrizavimo bylai ir pan.) naudojasi ne pagal jų paskirtį, todėl prašo teismo spręsti dėl atsakomybės taikymo apeliantės vadovui dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu.
43. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
45. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovo elgesys, pateikiant įrodymus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną (minėta, kad didžioji dalis dokumentų yra parengti iki bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo ar atskirojo skundo pateikimo), nenurodžius objektyvių priežasčių, trukdžiusių juos pateikti JANĮ nustatytais bei teismo pratęstais terminais, leidžia įžvelgti netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia tai, kad toks elgesys faktiškai nesukėlė neigiamų pasekmių, naujų įrodymų kartu su atskiruoju skundu pateikimas apeliacinės instancijos teismui neapribojo dalyvaujančių byloje asmenų teisės dėl jų pasisakyti, be to, naujų įrodymų priėmimo klausimą sprendžia teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnyje nustatytomis bei teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad teisė pateikti atskirąjį skundą yra įtvirtinta įstatyme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo patenkinti prašymą taikyti atsakomybę apeliantės vadovui dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Urbanika“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
47. Ieškovė MB „Arstada“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Urbanika“ apeliacinės instancijos teisme patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro išlaidos už susipažinimą su teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, UAB „Urbanika“ atskiruoju skundu ir jo priedais, už atsiliepimo į atskirąjį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
49. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmetamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atlyginimas už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą nepriteisiamas, kadangi tokios paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024).
50. Įvertinęs tai, kad ieškovės išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą dalis – 87,50 Eur be PVM (105,88 Eur su PVM), apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 862,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl 2025 m. kovo 19 d. pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo
51. Atsakovė „Urbanika“ 2025 m. kovo 19 d. pateikė naujus dokumentus (antstolių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, turto pardavimo iš varžytynių, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, 2025 m. kovo 18 d. UAB „Romantalis“ 14 298,90 Eur mokėjimą patvirtinantį nurodymą Nr. 381 (pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0746, 0747, 0748), UAB „Urbanika“ ir R. V. 2025 m. kovo 3 d. pasirašytą tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktą, 2025 m. sausio 31 d. bendrovės pirkėjai UAB „Didžioji statyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kt.
52. Minėta, kad spręsdamas dėl 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymo, t. y. naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiama į tai, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise.
53. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad didelė jų dalis parengti (pasirašyti, priimti) iki apskųstos nutarties priėmimo, atskirojo skundo parengimo arba iki 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme, kuomet apeliantė teikė naujus įrodymus ir teismas juos priėmė. Argumentai, kodėl teikiami dokumentai (išskyrus tuos, kurie gauti po 2025 m. kovo 13 d.) negalėjo būti pateikti laiku (arba nedelsiant juos gavus), nenurodyti, apeliantė iš esmės neįrodinėjo, kad šių dokumentų ji negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ar kartu su atskiruoju skundu.
54. Apeliantė nurodo, kad pateikiami dokumentai yra reikšmingi nustatant UAB „Urbanika“ gyvybingumą ir atskleidžiantys atsiskaitymo apimtis su kreditoriais, piniginių lėšų kiekį antstolių depozitinėje sąskaitoje. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodo konkrečių skaičiavimų, argumentų, siejamų su šiais įrodymais, ryšio su JANĮ apibrėžtais nemokumo nustatymo kriterijais ir pan. Kita vertus, priėmus bendrovės pateiktus papildomus naujus įrodymus, kiltų būtinybė sudaryti galimybę kitiems proceso dalyviams pasisakyti dėl jų (CPK 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Tai neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų vieną kartą jau buvo atidėtas. Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas netenkina bendrovės prašymo pridėti prie bylos 2025 m. kovo 19 d. pateiktus papildomus naujus įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ (juridinio asmens kodas 305104066) ieškovei mažajai bendrijai „Arstada“ (juridinio asmens kodas 305362383) 862,12 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja
Jadvyga Mardosevič