Administracinė byla Nr. AS-345-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00075-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 43.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas N. K. teismui pateikė skundą (skundas priimtas nagrinėti teisėjo 2017 m. sausio 12 d. rezoliucija; b. l. 1–5) ir patikslintą skundą (b. l. 20), kuriais prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. pateikė teismui prašymą (prašymas teisme gautas 2017 m. vasario 22 d., b. l. 27), kuriame nurodė, jog prašo administracinę bylą Nr. I-2059-811/2017 nutraukti, jo skundą, skundo papildymą, visus jo pateiktus priedus ir kopijas grąžinti, nes pareiškėjas nori visiškai pakeisti skundo pagrindą, sulaukti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsakymo į jo rašytą prašymą ir tik tada kreiptis į teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (b. l. 29) priėmė pareiškėjo N. K. skundo atsisakymą; administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento, dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė; išaiškino šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 22 d. gautas pareiškėjo N. K. prašymas, kuriame pareiškėjas nurodo atsisakantis skundo, nes nori visiškai pakeisti skundo pagrindą, sulaukti Kalėjimo departamento atsakymo į jo rašytą prašymą ir tik tada pagal visas teisines procedūras kreiptis į teismą.

Įstatyme nustatyta teisė pareiškėjui bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį, atsisakyti skundo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 2 d.). Konstatuotina, kad pareiškėjo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl priimtinas, administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 50 str. 2 d., 103 str. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

III.

Pareiškėjas N. K. atskiruoju skundu (b. l. 33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš esmės, taip pat prijungti prie bylos atsakymą, kurį pareiškėjas gavo iš Kalėjimų departamento.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. vasario 2 d. gavo Kalėjimų departamento atsiliepimą į jo skundą, kurį Vilniaus apygardos administraciniam teismui jis pateikė 2017 m. sausio 3 d. Šiame atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta privaloma kreipimosi į Kalėjimų departamentą tvarka. Pareiškėjas, išsigandęs, kad teismas gali jo skundo nepriimti, kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl mažų socialinių išmokų skyrimo, taip pat atsiėmė skundą, paduotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes norėjo šį skundą vėliau papildyti. Pareiškėjas pažymi, kad advokato neturi, suklydo ir nežinojo, kad tuo pačiu pagrindu vėl negalės kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu pareiškėjas N. K. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamoje nutartyje teismas bylos šalims išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad apie teisines atsisakymo nuo skundo pasekmes nežinojo, nori, kad jo skundas būtų išnagrinėtas, todėl prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. prašyme (teisme gautas 2017 m. vasario 22 d., b. l. 27) nurodė, kad ABTĮ 52 straipsnio pagrindu prašo administracinės bylos nenagrinėti, ją nori atsiimti, prašo jo skundą, skundo papildymą bei jo priedus, kopijas grąžinti jam. Prašyme pareiškėjas taip pat teigė norintis visiškai pakeisti skundo pagrindą, sulaukti Kalėjimų departamento atsakymo į jo rašytą prašymą, ir tik tuomet pagal visas teisines procedūras pakartotinai kreiptis į teismą.

ABTĮ 52 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtą nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Teisė atsisakyti skundo yra viena iš pareiškėjo išimtinių procesinių teisių administraciniame procese, naudojimosi kuria sąlygas aiškiai apibrėžia ABTĮ. Administracinių teismų praktikoje šiuo aspektu buvo išaiškinta, kad remiantis ABTĮ 102 straipsnio 4 dalimi teismas privalo išaiškinti pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes. Atsisakyme nuo skundo (skundo dalies) turi būti aiškiai išreikšta pareiškėjo valia, jame paprastai nurodomos atsisakymo priežastys bei pažymima, kad pareiškėjas suprato atsisakymo nuo skundo (jo dalies) pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 6 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-148/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą) iki jo priėmimo. Jeigu pareiškėjas atsiima skundą (prašymą, pareiškimą), teismas nutartimi skundą (prašymą, pareiškimą) pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis reglamentuoja pareiškėjo teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 4 dalį, teismas išaiškina pareiškėjui skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis.

ABTĮ 12 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikinimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų ir prašymo turinio matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neišreiškė savo valios nutraukti tarp jo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, kilusį ginčą. Iš 2017 m. vasario 8 d. pareiškėjo teismui adresuoto prašymo (teisme prašymas gautas 2017 m. vasario 10 d., b. l. 25) matyti, kad jis prašė laikinai sustabdyti administracinės bylos Nr. I-2059-811/2017 nagrinėjimą, kol iš Kalėjimų departamento gaus atsakymą į jo prašymą dėl socialinių išmokų padidinimo. Šiame prašyme pareiškėjas aiškiai nurodė, kad nori, jog byla būtų išnagrinėta. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas šio prašymo nenagrinėjo (teisėjos 2017 m. vasario 17 d. rezoliucija šis prašymas tik pridėtas prie bylos, b. l. 25), pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. pateikė teismui kitą prašymą, kuriame nurodė, kad nori savo skundą atsiimti, nes siekia sulaukti Kalėjimų departamento atsakymo į jo prašymą, pakeisti skundo pagrindą, ir tik tada kreiptis į teismą. Apie tai, kad jam yra žinomos bylos nutraukimo (atsiėmus skundą) pasekmės, pareiškėjas nenurodė.

Apibendrinusi išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei minėtuose pareiškėjo prašymuose pateiktus argumentus, prieš nutraukdamas administracinę bylą, turėjo išsiaiškinti realią N. K. valią bei įsitikinti tuo, kad pareiškėjas iš tikrųjų siekia užbaigti tarp jo ir atsakovo kilusį ginčą. Be kita ko, bylos nutraukimo, pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo) teisinės pasekmės turėjo būti išaiškintos iki teismui priimant nutartį nutraukti administracinę bylą, o ne minėtoje nutartyje. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai neįvykdė ABTĮ 104 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio reikalavimų, todėl 2017 m. vasario 23 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                    Laimė Baltrūnaitė

                                                                           Artūras Drigotas

                 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė