Civilinė byla Nr. e2-3827-934/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01091-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4; 3.4.1.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Televizijos ir ryšio sistemos“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl atsakovės įpareigojimo leisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo turiniu bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Hannu pro Vilnius“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Televizijos ir ryšio sistemos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija) CVP IS priemonėmis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovę UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ su trečiojo asmens UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymu Pirkimo I (pirmoje) dalyje, įskaitant, bet neapsiribojant, su: 1) pilna pasiūlymo forma (iš trijų lapų) (Pirkimo sąlygų 5.5.1 p.); 2) pasiūlymo dalimi, kurioje UAB „Hannu Pro Vilnius“ būtų nurodęs konkrečias siūlomos įrangos specifikacijas nurodant, kurioje pridedamų dokumentų vietoje yra pateikta informacija apie reikalaujamą parametrą (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ I pirkimo dalies 3 p.); 3) gamintojų informacija apie prekių atitikimą reikalavimams (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ I pirkimo dalies 3 p.); 4) gamintojo išduotu leidimu arba sutikimu, arba kitu dokumentu, patvirtinančiu, kad tiekėjas gali teikti nurodytos įrangos montavimo, konfigūravimo ir garantinės priežiūros paslaugas (Pirkimo sąlygų 5.5.7 p.); 5) pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodytais dokumentais, pagrindžiančiais tiekėjo siūlomų prekių atitikimą pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nustatytiems reikalavimams (Pirkimo sąlygų 5.5.8 p.); 6) susirašinėjimu tarp UAB „Hannu Pro Vilnius“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“; 7) kitais UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo dokumentais; uždrausti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį Pirkimo I (pirmojoje) dalyje per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-14, 60-69):
2.1. UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ dalyvauja VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija viešajame pirkime „Televizijos ryšio sistemos (intercom) ir susijusios įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 488237) (toliau – ir Pirkimas). 2020-07-29 pranešimu Perkančioji organizacija informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę, laimėtojo nustatymą bei sutarties su laimėtoju (UAB „Hannu Pro Vilnius“) sudarymą I (pirmojoje) Pirkimo dalyje;
2.2. 2020-07-29 UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ paprašė Perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. 2020-08-07 Perkančioji organizacija pateikė tiekėjui dalį trečiojo asmens pasiūlymo;
2.3. 2020-08-09 tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydamas pateikti neišviešintas trečiojo asmens pasiūlymo dalis, kurios negali būti konfidencialios: pilną pasiūlymo formą; pilną techninės specifikacijos lentelę; gamintojų informaciją apie prekių atitikimą reikalavimams; gamintojo išduotą leidimą montuoti įrangą; kitus dokumentus, patvirtinančius atitiktį techninei specifikacijai. Tiekėjas taip pat prašė pateikti pilną sąrašą dokumentų, su kuriais nebuvo leidžiama susipažinti, tinkamai pagrindžiant, dėl kokių konkrečiai priežasčių nėra leidžiama susipažinti su atitinkamomis UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo dalimis;
2.4. 2020-08-18 perkančioji organizacija pranešė, kad tiekėjo pretenzija buvo atmesta;
2.5. Ginčas tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos kilo dėl to, kokios apimties trečiojo asmens pasiūlymas turėtų būti pateiktas tiekėjui susipažinti. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnio 4 dalį ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška;
2.6. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo pretenziją, nepagrindė, kad atitinkamos trečiojo asmens pasiūlymo dalys, kurios nebuvo teiktos susipažinti, sudaro komercinę paslaptį ir atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius. Be to, perkančioji organizacija net nepateikė tiekėjui trečiojo asmens pasiūlymą sudarančių dokumentų sąrašo. Tokiu būdu tiekėjui net nebuvo sudarytos galimybės teikti argumentus dėl šių dokumentų nekonfidencialumo. Be to, perkančioji organizacija visiškai nepateikė jokių motyvų bei argumentų, kodėl nepateikė tiekėjui trečiojo asmens pasiūlymą sudarančių dokumentų sąrašo bei kodėl tiekėjui nesudarė galimybės susipažinti su šiais dokumentais;
2.7. Pagal Pirkimo sąlygų 2 priedą „Pasiūlymo forma“ pasiūlymo formą sudaro trys lapai. Paskutiniajame, trečiajame, lape turi būti nurodytas pateikiamų dokumentų sąrašas. Pasiūlymo forma nėra konfidenciali, todėl tiekėjui turėjo būti pateikta pilna UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo forma. Tuo tarpu perkančioji organizacija pateikė tik dalį trečiojo asmens pasiūlymo formos, t. y. tik pirmuosius du lapus. Perkančioji organizacija 2020-08-18 sprendime dėl tiekėjo pretenzijos nurodė, kad pasiūlymo formos 3-iame lape pateiktas dokumentų sąrašas gali leisti nustatyti įrangos tiekėjus, jų siūlomas įrangos konfigūracijas (charakteristikas, modifikacijas, techninius rodiklius) ir esmines siūlomos sistemos komponentų sudedamąsias dalis (jų tarpusavio suderinamumą). Toks perkančiosios organizacijos argumentas yra visiškai nepagrįstas;
2.8. Iš dokumentų pavadinimų negalima nustatyti nei įrangos tiekėjų, nei įrangos konfigūracijos (modifikacijų ar techninių rodiklių), nei esminių siūlomų sistemų komponentų sudedamųjų dalių. Be to, jeigu dokumente yra konfidencialios informacijos, šie duomenys turėjo būti pateikti minėtos lentelės ketvirtame stulpelyje. Tai reiškia, kad konfidenciali gali būti tik informacija pačiame dokumente, bet ne dokumento pavadinimas. Maža to, tiekėjui neleidus susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymą sudarančių dokumentų pavadinimais tiekėjas negalėjo teikti ir atitinkamų reikalavimų bei motyvų, susijusių su šių dokumentų išreikalavimu. Tokiu būdu perkančioji organizacija net neatskleidė, kokie dokumentai buvo pateikti kartu su trečiojo asmens pasiūlymu;
2.9. Perkančioji organizacija neįrodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo formos 3 lape esanti informacija sudaro komercinę paslaptį, todėl tiekėjui turi būti leidžiama susipažinti su visa pasiūlymo forma;
2.10. Tiekėjui nebuvo pateikta informacija apie konkrečias siūlomos įrangos techninės specifikacijas, taip pat pasiūlymo dalis, kurioje UAB „Hannu Pro Vilnius“ būtų nurodęs konkrečias siūlomos įrangos specifikacijas nurodant, kurioje pridedamų dokumentų vietoje yra pateikta informacija apie reikalaujamą parametrą. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą „tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos) (...) nėra konfidenciali informacija“, todėl prašoma informacija nėra ir negali būti konfidenciali bei turi būti pateikta tiekėjui;
2.11. Tiekėjui nebuvo pateikta ir gamintojo informacija. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu „konfidencialia negalima laikyti informacijos apie rinkoje egzistuojančias prekes bei jų savybes“. Atsižvelgiant į tai, kad gamintojo informacijoje turėjo būti duomenys apie rinkoje egzistuojančias prekes bei jų savybes, Tiekėjui privalėjo būti pateikti šie dokumentai.
2.12. Lygiai taip pat tiekėjui privalėjo būti pateikti dokumentai, nurodyti Pirkimo sąlygų 5.5.7 – 5.5.8 punktuose (t. y. gamintojo išduotą leidimą arba sutikimą, arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad tiekėjas gali teikti nurodytos įrangos montavimo, konfigūravimo ir garantinės priežiūros paslaugas; pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodyti dokumentai, pagrindžiantys tiekėjo siūlomų prekių atitikimą pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nustatytiems reikalavimams). Šie dokumentai turėjo patvirtinti informaciją apie rinkoje egzistuojančias prekes bei jų savybes, todėl tokie dokumentai negali būti laikomi konfidencialia informacija;
2.13. Perkančioji organizacija 2020-08-18 sprendime dėl tiekėjo pretenzijos nurodė, kad siūlomą įrangą sudaro atskirų gamintojų komponentai, sujungti į vieną vieningai veikiančią sistemą. Ši sistema, kaip visuma, nėra masinės gamybos produktas, kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami. Tačiau toks perkančiosios organizacijos nurodymas nepaneigia, jog trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai, kuriais yra nurodytos prekių charakteristikos, negali būti laikomi konfidencialūs. Be to, net jeigu tiekėjas siūlo įvairių prekių visumą, tai negali lemti siūlomo produkto įslaptinimo;
2.14. Tiekėjas 2020-08-09 pretenzijoje prašė, kad perkančioji organizacija pateiktų pilną sąrašą dokumentų, su kuriais nebuvo leidžiama susipažinti, tinkamai pagrindžiant, dėl kokių konkrečiai priežasčių nėra leidžiama susipažinti su atitinkamomis UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo dalimis, tačiau perkančioji organizacija 2020-08-18 atsakyme į tiekėjo pretenziją neišnagrinėjo minėto tiekėjo prašymo ir dėl jo nepasisakė. Vien dėl šios priežasties perkančiosios organizacijos sprendimas dėl tiekėjo pretenzijos aptariamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tiekėjas, neturėdamas viso trečiojo asmens pateiktų dokumentų sąrašo, negalėjo ir net šiuo metu objektyviai negali pateikti argumentų, kurių pagrindu atitinkami dokumentai turi būti vieši (nekonfidencialūs);
2.15. Tiekėjas 2020-08-09 pretenzijoje paprašė prašė perkančiosios organizacijos pateikti pilną sąrašą dokumentų, su kuriais nebuvo leidžiama susipažinti, tinkamai pagrindžiant, dėl kokių konkrečiai priežasčių nėra leidžiama susipažinti su atitinkamomis UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo dalimis, tačiau perkančioji organizacija nepateikė jokių motyvų, dėl kurių tiekėjui neleidžiama susipažinti su kitomis trečiojo asmens pasiūlymo dalimis;
2.16. Perkančioji organizacija 2020-08-18 atsakyme į tiekėjo pretenziją visiškai nepagrindė trečiojo asmens pasiūlymo dalių, su kuriomis neleido susipažinti, komercinės (gamybinės) vertės. Perkančiosios organizacijos teiginys, kad trečiasis asmuo pasiūlė įrangą, sudarančią atskirų gamintojų komponentus, sujungtus į vieną vieningai veikiančią sistemą, nepateisina tiekėjo pasiūlymo užslaptinimo. Perkančioji organizacija tiekėjui jau pateikė trečiojo asmens pasiūlymo dalį, kurioje nurodyta kiekviena trečiojo asmens siūlomos įrangos komponento modelis bei gamintojas. Be to, perkančioji organizacija nepagrindė, kad informacija yra slapta dėl savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Šiuo atveju tiekėjas prašė pateikti ir dokumentus, išduotus paties gamintojo (o ne trečiojo asmens). Perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad gamintojas deda pastangas, kad informacija apie gaminius būtų slapta ir neviešinama;
2.17. Atsiliepime į ieškinį atsakovė net neįrodinėjo, kodėl konkretūs trečiojo asmens duomenys ir pasiūlymo dalys, su kuriais ieškovei neleista susipažinti, turėtų būti priskirti konfidencialiai informacijai;
2.18. Atsakovės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika kardinaliai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sistemingai formuojamai pozicijai ir šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad prekių pavadinimai, techninės specifikacijos nėra laikytini konfidencialia informacija;
2.19. Perkančioji organizacija savo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad įsigyjamos įrangos garantinės sąlygos yra konfidencialios, tačiau nepateikia jokių argumentų, kokią komercinę vertę turi pasiūlymo 13.1 punkte pateikiamas garantinis terminas ar kita informacija, kuri Perkančiosios organizacijos ir Trečiojo asmens nepagrįstai laikoma komercine paslaptimi;
2.20. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismų praktikoje pasiūlymo konfidenciali informacija yra sutapatinta su komercine (gamybine) paslaptimi. <...> dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, kuris vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Toks aiškinimas neatitinka viešųjų pirkimų bylose formuojamos praktikos;
2.21. Pagal viešai paskelbtus duomenis, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Perkančioji organizacija 2020-09-08 sudarė pirkimo sutartį. Atsakovė, neleisdama susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymo nekonfidencialiomis dalimis, ir tokiu būdu užkirsdama kelią ieškovei reikšti reikalavimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Todėl pirkimo sutartis, ieškovo vertinimu, buvo sudaryta su tiekėju, kurio pasiūlymas galimai neatitinka pirkimo sąlygų. Perkančiosios organizacijos atlikti pažeidimai lėmė, jog pirkimo sutartis buvo sudaryta su galimai netinkamą pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Bet kuriuo atveju perkančiajai organizacijai pažeidus VPĮ 20 straipsnio 4 dalį turėtų būti konstatuota, kad buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvios nuostatos, kas lemia pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia. Nepaisant to, jeigu teismas nuspręstų, jog pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis), prašė taikyti alternatyvias sankcijas – skirti baudą iki 10 procentų pirkimo sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
3. Atsakovė su ieškiniu ir dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 42-49, 94-102):
3.1. Ieškinys iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad trečiojo asmens įrangos visuma ir jos techniniai parametrai negali būti laikoma konfidencialia informacija (komercine paslaptimi), todėl atsakovas privalėjo leisti ieškovui susipažinti su trečiojo asmens siūlomos įrangos techninėmis specifikacijomis, gamintojo informacija ir kitais Pasiūlymo dokumentais (Pirkimo sąlygų 5.5.7 – 5.5.8 p. nurodyti dokumentai, Pasiūlymo 3 lapas, kuriame pateikiamas dokumentų sąrašas). Toks ieškovo argumentas grindžiamas Viešųjų pirkimų tarnybos leidiniu „Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Jokių kitų papildomų įrodymų ieškovas su ieškiniu nepateikė;
3.2. Trečiojo asmens Pirkime pasiūlyta sistema yra konkrečiai sukurta (sukomplektuota) šiam Pirkimui ir jos parametrai bei komplektacija sudaro trečiojo asmens komercinę paslaptį, todėl tokia informacija laikytina konfidencialia ir negali būti atskleista ieškovui;
3.3. Ieškovas, norėdamas remtis ieškinyje konkrečiai nurodoma VPT ir teismų praktika, savo ieškinyje privalėjo įrodyti, kad trečiojo asmens sistema yra masinės gamybos, o jos savybės visuotinai žinomos;
3.4. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jam privalo būti pateikta televizijos ryšio sistemą (intercom) sudarančių įrenginių dokumentacija (Pirkimo sąlygų 5.5.7 ir 5.5.8 p., TS ir Pasiūlymo 3 lapas), nes joje yra pateikta informacija apie gamintoją, modelį ir įrangos techninę specifikaciją (charakteristikas), kuri negali būti konfidenciali. Ieškinyje iš esmės formuojama pozicija, kad buvo įsigyti pavienės įrangos vienetai, tačiau buvo perkama ne pavienė įranga, o sistema, kurioje įranga yra tarpusavyje integruojama ir suderinama, kad užtikrintų atsakovo poreikius. Techninės specifikacijos 1 lentelėje „Reikalavimai televizijos ryšio sistemai (intercom)“ buvo nurodyti minimalūs techniniai reikalavimai, o tiekėjai privalėjo nurodyti siūlomos sistemos, o ne pavienės įrangos vienetų, techninę specifikaciją, kartu pateikiant atitinkamus dokumentus, kurie įrodytų sistemos atitikimą deklaruojamoms reikšmėms. Užpildyta Techninės specifikacijos 1 lentelė, kartu su pateiktais dokumentais, sudaro vientisą dokumentą, kuriame pateikiami esminiai sistemos parametrai, informacija apie įrangos tarpusavio suderinamumą, komponentus, kurie sudaryti iš įrangos vienetų ir pan.;
3.5. Atsakovas neginčija, kad bendra taisyklė yra, jog tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos) nėra laikytini konfidencialia informacija VPĮ 20 straipsnio ir CK 1.116 straipsnio nuostatų prasme, ypač tais atvejais, kuomet siūlomas pirkimo objektas yra atskiras ir pavienis masinės gamybos arba jo savybės ar atlikimo būdai yra visuotinai žinomi. Ginčo atveju bendra taisyklė negali būti taikoma, nes perkama ne pavienė įranga, o sistema sudaryta iš šios įrangos. Šiuo atveju informacija apie sistemos sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, įrangos modeliai, jų konfigūracija, gamintojų instrukcijos ir kt., yra konfidenciali informacija;
3.6. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 20 straipsnio nuostatomis, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasiūlymo konfidenciali informacija yra sutapatinta su komercine (gamybine) paslaptimi. Perkančiosios organizacijos ir dalyvio susirašinėjimo dėl pasiūlymo tikslinimo pateikimas kitam dalyviui, taip pat vertintinas atsižvelgiant į tai ar nebus atskleista komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija;
3.7. Trečiasis asmuo savo paaiškinime dėl konfidencialumo nurodė, kad pasiūlymu siūloma įranga sudaro atskirų gamintojų komponentai sujungti į vieną vieningai veikiančią sistemą. Ši sistema, kaip visuma, nėra masinės gamybos produktas, kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami. Šis įrangos komplektas specialiai yra siūlomas tik atsakovui ir trečiojo asmens konkurentai neturi galimybės šio komplekto įsigyti, bei sužinoti konkretaus komplekto komponentų ir jungimo būdų, todėl informacija apie komponentus sudarančią įrangą, jų komplektaciją ir suderinamumą yra komercinė (gamybine) įmonės paslaptis. Tokia informacija nėra viešai prieinama tretiesiems asmenims ir dėl to daro įtaką pasiūlyme nurodytos kainos dydžiui, nuo kurio priklauso pasiūlymo komercinis naudingumas, t. y. trečiasis asmuo patvirtino, kad ši informacija nėra viešai prieinama, turi finansinę vertę, nes leidžia pateikti konkurencingą pasiūlymą;
3.8. Atitinkamas aiškinimas yra taikomas ir Trečiojo asmens pasiūlymo 3 lape pateiktam dokumentų sąrašui, nes jame esanti informacija gali suteikti ieškovui papildomą pranašumą, trečiojo asmens atžvilgiu, bei leistų nustatyti konkrečius įrangos tiekėjus, jų siūlomas įrangos konfigūracijas (charakteristikas, modifikacijas, techninius rodiklius) ir esmines, siūlomos sistemos, komponentų sudedamąsias dalis (jų tarpusavio suderinamumą), kurie laikytini konfidencialia informacija;
3.9. Pirkimo sąlygų 5.5.7 punkte nurodyti dokumentai ir yra tokio pobūdžio dokumentai, kuriuose yra pateikiama informacija apie atsakovo konkurencinį pranašumą, t. y. santykius su įrangos gamintojais, garantinio aptarnavimo terminus ir sąlygas, kurios išimtinai taikomos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieškovui negali būti pateikti dokumentai nurodyti Pirkimo sąlygų 5.5.7 punkte, nes tokiu būdu būtų atskleista trečiojo asmens informacija, kuri jam suteikia konkurencinį pranašumą;
3.10. Ieškovui buvo pateikta trečiojo asmens pasiūlymo dalis, kurioje buvo aiškiai nurodytas siūlomos įrangos gamintojas ir modelis. Tai turėjo leisti ieškovui, kaip savo srities profesionalui, nustatyti, ar trečiojo pasiūlyta sistema atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau Tiekėjas ieškinyje nenurodė jokių trečiojo asmens pasiūlytos sistemos trūkumų. Tai akivaizdžiai įrodo, kad žinant tik įrangos gamintojus ir modelius, bet nežinant trečiojo asmens pasiūlytos sistemos komponentus sudarančios įrangos, jos konfigūracijos ir suderinamumo, negalima nustatyti esminių sistemos parametrų. Tokia aplinkybė, tik dar labiau patvirtina, kad informacija susijusi su trečiojo asmens pasiūlyta sistema nėra viešai prieinama bet kuriam tiekėjui ir sudaro trečiojo asmens komercinę (gamybinę) paslaptį;
3.11. Atsižvelgiant į Perkamo objekto specifiką, teismų praktiką ir trečiojo asmens pateiktą paaiškinimą, atsakovas neturi teisės vertinti, ar tiekėjo pateikta informacija yra komercinė (gamybinė) paslaptis, nes tai yra tik tiekėjo ir vėliau, tuo atveju, jei ginčas pasiektų teismą, teismo prerogatyva. Trečiasis asmuo ir ieškovas yra konkurentai, ir išviešinus konfidencialią informaciją ieškovui, trečiasis asmuo prarastų konkurencinį pranašumą, o ieškovas galėtų pasinaudoti iš trečiojo asmens gauta informacija, siekdamas naudos ir savo komercinių tikslų;
3.12. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo įsigyjama sistema yra masinės gamybos, o jos technologiniai sprendiniai yra plačiai žinomi. Ieškovas savo teiginį, kad trečiojo asmens informacija (Pirkimo sąlygų 5.5.7-5.5.8 p. ir TS) apie pasiūlytą sistemą nėra konfidenciali, ieškinyje iš esmės grindžia VPT informacinio pobūdžio leidiniu „Konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose“ ir teismų praktika. Atsakovas, įvertinęs VPT leidinį ir ieškovo nurodytą teismų praktiką, pažymi, kad ji nepagrindžia ieškinio reikalavimo, jog trečiojo asmens su pasiūlymu pateikti dokumentai, kurie įrodo siūlomos sistemos atitikimą techninei specifikacijai, nėra konfidencialūs;
3.13. Atsakovas pažymi, kad jo įsigyjama televizijos ryšio sistema (intercom) sistema nėra masinės gamybos ir jos savybės bei technologiniai sprendiniai nėra visuotinai žinomi. Ypač pabrėžtina, tai, kad perkama vieninga sistema, o ne pavienė įranga. Neginčytina, kad vertinant pavienę įrangą ji galbūt ir galėtų būti priskirta prie masiškai gaminamos kurios parametrai yra viešai žinomi, tačiau šio Pirkimo atveju atsakovas siekė įsigyti individualią specializuotą sistemą, kuri susideda iš tam tikros įrangos vienetų, kurie atitinkamu būdu yra tarpusavyje suderinama, kad užtikrintų atsakovo specifinius poreikius. Tokia sistema, kaip vieningas objektas, nėra masiškai gaminama, jos savybės (parametrai), t. y. komplektacija, komponentai, jų suderinamumas, yra individualus, kiekvieno tiekėjo pasirinkimas;
3.14. Ieškovui buvo pateikta trečiojo asmens pasiūlymo dalis, kurioje buvo aiškiai nurodytas siūlomos įrangos gamintojas ir modelis. Tai turėjo leisti ieškovui, kaip savo srities profesionalui, nustatyti, ar trečiojo asmens pasiūlyta sistema, atitinka aukščiau nurodytus visuotiniškumo požymius. Įvertinus ieškinį yra akivaizdu, kad ieškovas net nesiekia šių sistemos požymių įrodyti, o iš esmės remiasi deklaratyviais teiginiais, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija (dokumentai) nėra konfidenciali ir nesudaro komercinės paslapties, todėl jam turi būti pateikta susipažinti.
3.15. Ieškovas dublike pateikia dviprasmišką poziciją, nes vienu atveju teigia, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodyta konfidenciali informacija negali būti tapatinama su komercine (gamybine) paslaptimi, tačiau kitu atveju remiasi teismų praktika, kuri teigia priešingai. Taip pat ieškovas dublike visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, privalo įvertinti trečiojo asmens pateiktą informaciją, ją pripažįstant arba ne, komercine (gamybine) paslaptimi;
3.16. Ieškovo dubliko reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia, o jeigu teismas sutartį išsaugos, skirti atsakovui baudą už viešųjų pirkimų pažeidimą, nėra pagrįstas jokia VPĮ norma ir įrodymais. Netgi pripažinus, kad ieškovui turėjo būti pateikti trečiojo asmens dokumentai, reikalavimas skirti baudą atsakovui, negalėtų būti tenkinamas, nes nebuvo pažeistos jokios imperatyvios VPĮ nuostatos;
3.17. Teismas, susipažinęs su VPT išvada, neturėtų jai suteikti didesnės įrodomosios vertės šioje byloje, kadangi ji neturi didesnės įrodomosios galios, lyginant su kitais byloje pateiktais įrodymais.
4. Trečiasis asmuo UAB „Hannu pro Vilnius“ pateiktu tripliku prašė ieškinį atmesti. Triplikas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 89-92):
4.1. Trečiasis asmuo teikdamas pasiūlymą ir įrangos techninius aprašymus papildomai į techninius aprašymus įrašė kaip įranga bus tarpusavyje jungiama, derinama tarpusavyje, kokios papildomos priemonės bus naudojamos apjungiant skirtingų gamintojų skirtinga įranga. Ta dalis pasiūlymo formos, kuri nurodyta kaip konfidenciali, informacija ir yra įdėti minėti aprašymai. Šios informacijos pateikti pasiūlyme nebuvo draudžiama;
4.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pasiūlyme yra pateikiami vien tik siūlomos įrangos pavadinimai ir įrangos techniniai parametrai, nes nebuvo leista ieškovui su šia lentele susipažinti. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ieškovas, nežinodami, kokia informacija buvo pateikta pasiūlyme, daro klaidingas prielaidas, kuriomis remiasi visas ieškinys ir dublikas;
4.3. Trečiojo asmens siūloma įranga sudaro atskirų gamintojų komponentai sujungti į vieną komplektą po ilgų bandymų, ieškojimų, eksperimentų. Siūlomas įrangos komplektas, kaip visuma, nėra masinės gamybos, sujungimo būdai, papildomos priemonės, programinei pakeitimai nėra viešai žinomi. Šis įrangos komplektas specialiai yra siūlomas tik atsakovui ir konkurentai neturi galimybės šio komplekto įsigyti, bei sužinoti jungimo būdų, sujungimo komponentų, programavimo subtilybių. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, informaciją apie įrangos sujungimo aprašymas yra laikome komercine paslaptimi (konfidenciali informacija);
4.4. Informacija apie trečiojo asmens siūlomos įrangos sujungimo būdai, komponentai, priemonės, programavimas nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tokios informacijos iš gamintojų neįmanoma gauti, kadangi apjungiama skirtingų gamintojų įrenginiai, kuriai paprastai būna sunkiai suderinami. Informacijos turėjimas apie įrangos sujungimo būdus, komponentus, priemones, kuriuos galima sujungti, suteikia trečiajam asmeniui konkurencinį pranašumą, o šią informaciją atskleidus, trečiasis asmuo prarastu konkurencinį pranašumą, nes konkurentai galėtų pasinaudoti jos darbo ir tyrimų rezultatais. Trečiasis asmuo dėl įrangą sudarančių komponentų yra priėmęs sprendimą saugoti ir tam ėmėsi saugos priemonių, patvirtindama savo vidiniuose dokumentuose, kad ši informacija yra laikoma komercine paslaptimi.
5. Išvadą byloje teikianti institucija – VPT pateikė išvadą, kuri grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 82-85):
5.1. Vertinant Pirkimo I dalies pasiūlymo formos 3 lape reikalaujamos pateikti informacijos konfidencialumą, vertintina, kad minėtame 3 lape nėra prašoma informacijos, kuri galėtų būti pripažįstama konfidencialia. Šiuo atveju, su pasiūlymu teikiamų dokumentų pavadinimai ar paaiškinimas, kokia konkreti informacija yra konfidenciali, įprastu atveju negali turėti komercinės vertės, nes dokumentų pavadinimai įprastu atveju atskleidžia tik dokumento rūšį (pvz. „Techninė specifikacija“, „EBVPD“), o paaiškinimu, kokia informacija yra konfidenciali, pateikiamas abstraktus informacijos apibūdinimas, neatskleidžiant konfidencialios informacijos turinio;
5.2. Pirkimo I dalies Techninėje specifikacijoje yra nurodyta, kokių konkrečių įrenginių ir jų savybių yra reikalaujama, bei prašoma pateikti informaciją apie atitiktį kiekvienam įrenginiui nustatytiems reikalavimams. Techninėje specifikacijoje įtvirtinti reikalavimai įrenginiams ir prašoma nurodyti siūlomus parametrus, kurie pagrįstų atitiktį reikalavimams, t. y. tiekėjai teikdami pasiūlymus turi nurodyti konkretaus įrenginio funkcijas ir pasiekiamą rezultatą, pvz. kiek tiesioginės kreipties mygtukų yra ryšio skydelyje, ar ryšio skydelis yra pritaikytas montuoti į 19 colių spintą ir t.t;
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad Techninėje specifikacijoje tiekėjų nėra reikalaujama atskleisti įrenginių gamybos proceso, gamyboje naudojamų technologinių sprendimų, tačiau prašoma pateikti tik konkrečių įrenginių funkcijas, kurios atitiktų reikalavimus, bei pateikti šias funkcijas pagrindžiančius objektyvaus pobūdžio dokumentus, manytina, jog šiuo atveju nei Techninė specifikacija, nei papildomi reikalavimus įrodantys dokumentai nėra pripažintini konfidencialia informacija;
5.4. Abejotinas atsakovo vertinimas, kad sistema, kurią siekiama įsigyti Pirkimo I dalimi, kaip visuma, nėra masinės gamybos produktas, kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami, ir kad konkurentai neturi galimybės šio komplekto įsigyti, bei sužinoti konkretaus komplekto komponentų ir jungimo būdų, todėl informacija apie komponentus sudarančią įrangą, jų komplektaciją ir suderinamumą yra komercinė (gamybinė) įmonės paslaptis. Tarnybos nuomone, sistema kaip visuma nėra naujas produktas, bet yra sudaryta iš daugelio tarpusavyje sujungtų visuotinai žinomų produktų. Manytina, kad šių produktų (įrenginių) jungimas tarpusavyje neturėtų pasižymėti inovatyviais sprendimais, tačiau šis aspektas galutinai gali būti įvertintas tik išnagrinėjus trečiojo asmens pateiktą konfidencialios informacijos pagrindimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo teisės susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu, kuris atsakovo ir trečio asmens vertinimu, sudaro konfidencialią, komercinę paslaptį.
7. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog atsakovas nepagrindė, kad atitinkamos trečiojo asmens pasiūlymo dalys, kurios nebuvo teiktos susipažinti, sudaro komercinę paslaptį ir atitinka visus komercinės paslapties CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius. Ieškovo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjas siūlo įvairių prekių visumą, tai negali lemti siūlomo produkto įslaptinimo.
8. Atsakovas ir trečiasis asmuo iš esmės įrodinėjo, jog siūloma įranga sudaro atskirų gamintojų komponentai, sujungti į vieną vieningai veikiančią sistemą. Ši sistema, kaip visuma, atsakovo vertinimu, nėra masinės gamybos produktas, kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami. Todėl pateikus ieškovo prašomus duomenis būtų atskleista konfidenciali informacija ir/ar komercinė paslaptis.
III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl tiekėjo pasiūlymą sudarančios informacijos vertinimo konfidencialios informacijos ir/ar komercinės paslapties sąvokų kontekste
9. VPĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali (3 dalis). Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų (4 dalis).
10. Kasacinio teismo išaiškinimai, reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste:
11. Pirma, VPĮ 20 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).
12. Antra, tiekėjo teisė susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu iš esmės kvalifikuotina kaip sudėtinė pažeistų teisių gynybos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 35, 36, 62, 63, 67–70 punktai).
13. Trečia, tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).
14. Ketvirta, dėl konkrečios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal VPĮ, CK 1.116 straipsnio nuostatas bei jas aiškinant atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018). Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti; taip pat išaiškino konfidencialios ir komercinės paslapties atskyrimo pagrindus, nurodydamas, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38, 50 punktai).
15. Penkta, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68, 73 punktai).
16. Šešta, tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-04 nutartis, priima civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).
17. Septinta, kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, pagal kurią galimybė pasinaudoti konfidencialios informacijos apsauga aiškintina ir taikytina siaurai, kaip išimtis, nes viešųjų pirkimų pobūdis ir tiekėjų veiksmai, privalomai pasiūlymuose teikiant galimai konfidencialią informaciją, iš esmės suponuoja didesnį nei įprastai informacijos viešumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Kita vertus, išimtinis konfidencialios informacijos – komercinės paslapties – pobūdis lemia tai, kad tiek jos turėtojas bei perkančioji organizacija, tiek ginčą sprendžiantys teismai turėtų aiškiai, motyvuotai pagrįsti atsisakymo supažindinti su prašoma informacija pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018).
18. Aštunta, bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija; jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
19. Devinta, informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai; ji turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus; tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
20. Dešimta, techniniai dokumentai, kuriais teikėjas turėjo pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams dėl savo pobūdžio (paprastai) negali būti nevieša bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
21. Vienuolikta, taip pat susirašinėjimas su konkursų dalyviais po galutinio konkurso rezultatų paskelbimo pripažintinas vieša informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 68 punktas; 2017-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 86 punktas); taip pat pagal atskirą užklausą (t. y. neautomatiškai) viešintina informacija pripažįstama kito tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos atsakymas į ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016, 50 punktas).
22. Dvylikta, jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018); antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (CPK 101 straipsnis, 199 straipsnis). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
23. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog vien tiekėjo nurodymas, jog pateikti duomenys yra konfidencialūs ir/ar sudarantys komercinę paslaptį, savaime nėra pagrindas ją pripažinti slapta, turi būti įrodyta, jog pateiktuose dokumentuose esanti informacija sudaro konfidencialią ir/ar komercinę paslaptį, įvertinant tai, kad tokio pobūdžio bylose informacijos nepateikimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais ir objektyviai pagrįstais atvejais (žr., 11-13; 15-18 punktus). Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, jog pateikti duomenys sudaro konfidencialią ir/ar komercinę paslaptį, t. y. šiuo atveju perkančiajai organizacijai, kuri, įvertinusi prašomos įslaptinti informacijos pobūdį, nusprendė atsisakyti ją pateikti (žr., 19 punktą). Aiškinimas, jog neigiamų aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui, t. y., kad tiekėjo pateikti duomenys, su kuriais ieškovas nebuvo supažindintas, nesudaro komercinės ir/ar gamybinės paslapties, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica).
24. Nagrinėjamu atveju ginčas vysta dėl Pirkimo I dalyje tiekėjo pateiktų duomenų atskleidimo apimties (dėl pilnos pasiūlymo formos, Pirkimo sąlygų 5.5.7 ir 5.5.8 punktų, TS ir Pasiūlymo 3 lapo). Ieškovas siekia gauti televizijos ryšio sistemą (intercom) sudarančių įrenginių dokumentaciją, kuri ieškovo įsitikinimu, nėra slapta. Atsakovo vertinimu, siūloma įranga sudaro atskirų gamintojų komponentai, sujungti į vieną vieningai veikiančią sistemą, kuri nėra masinės gamybos produktas ir kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami. Teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais.
25. Pirma, atsakovas teisingai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jog tiekėjų siūlomos įrangos pavadinimai, techniniai rodikliai ir charakteristikos, jų tarpusavio suderinimas ir sukomplektavimas gali būti konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija, su kuria viešajame pirkime dalyvaujantiems dalyviams yra draudžiama susipažinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-852-790/2020). Dalyvio įrangos pavadinimai bei jų techniniai aprašymai šiuo konkrečiu atveju atitinka konfidencialios informacijos pobūdį. Konkrečios pirkime pasiūlytos įrangos komplektacija, atskirų įrangos vienetų sukomplektavimas ir suderinimas yra dalyvio sprendinys, kuris iš esmės atitinka technologinės naujovės („know-how“) kriterijų bei, jį atskleidus tretiesiems asmenims, pastarieji, nepatirdami jokių sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, padarytų žalos trečiojo asmens konkurencingumui. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurioje yra pateikti įrangos pavadinimai ir techniniai aprašymai netenkintinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1318-381/2019). Tačiau kaip minėta (žr., 23 punktą), kiekvienu individualiu atveju turi būti vertinama, ar perkančioji organizacija turėjo pagrindą atsisakyti išduoti prašomus duomenis, remiantis tiekėjo pateiktais duomenimis dėl informacijos konfidencialumo (žr., 9, 19 punktą), kadangi vien abstraktūs samprotavimai dėl įrangos kompleksiškumo, savaime neįrodo būtinybės riboti informacijos pateikimą.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgdamas į tiekėjo paaiškinimus dėl informacijos konfidencialumo, iš esmės nurodė deklaratyvius teiginius, jog siūloma įranga sudaro atskirų gamintojų komponentai, sujungti į vieną vieningai veikiančią sistemą, kuri nėra masinės gamybos produktas ir kurio parametrai būtų visuotinai žinomi ir prieinami. Tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, nepateikė, o apsiribojo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pacitavimu bei teismo nurodytų formuluočių perrašymu, nedetalizuojant, kokia konkreti informacija ir kokia apimtimi yra konfidenciali, ir/ar sudaro komercinę paslaptį, ir dėl kokių argumentų (CPK 178 straipsnis) (žr., 23 punktą). Minėta, jog perkančiajai organizacijai nėra privalomi tiekėjo pateikti paaiškinimai dėl informacijos slaptumo, ji pati turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį bei prireikus pareikalauti patikslinti neviešinamos informacijos apimtį ir tik tiekėjui įrodžius, jog ribojimas pateikti duomenis yra objektyviai pagrįstas, motyvuotu sprendimu atsisakyti ją pateikti (žr., 9, 19 punktą).
27. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-10-14 nutartimi, spręsdamas civilinės bylos atidėjimo klausimą, nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas materialus teisinis reikalavimas sutampa su išspręstu procesinio pobūdžio prašymu dėl įrodymų išreikalavimo, todėl įvertinus tai, kad tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas pasisakys dėl ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo (žr., 22 punktą), pateikti duomenys nepateiktini priešingai šaliai bei pasiūlė atsakovui pateikti dokumentų, kurie gali būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, vertimus į valstybinę kalbą bei pasiūlė atsakovui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kuri pateikiamos informacijos dalis sudaro konfidencialią informaciją ir/ar komercinę paslaptį (1 t., b. l. 111-112). Atsakovas, atsižvelgdamas į teismo siūlymą, nurodė, jog palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytą pozicija bei prašė trečiąjį asmenį įpareigoti pateikti dokumentų vertimų (1 t., b. l. 128-131). Nagrinėjamu atveju atsakovui, atstovaujam advokato, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti išversti į valstybinę lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Todėl nepateikus jų vertimų, nevertintinas jų turinys, juo labiau, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste, o apsiribojo nurodymu, jog palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją (1 t., b. l. 128-131). Papildomai teismas pažymi, jog įpareigojimas trečiąjį asmenį pateikti papildomai pateiktų įrodymų vertimus, kuomet tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo jais iš esmės nesiremia, neatitiktų operatyvumo, ekonomiškumo reikalavimų bei sudarytų prielaidas proceso vilkinimui. Be to, kaip jau minėta, perkančiajai organizacijai nėra privalomi tiekėjo pateikti paaiškinimai dėl informacijos slaptumo, todėl priimdama sprendimą dėl informacijos ribojimo, perkančioji organizacija turi įsitikinti tiekėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu, įvertinant prašymą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau šiuo atveju atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiškinimų, jog teismo išreikalauti duomenys ir juose esanti informaciją įrodo tiekėjo pateiktų duomenų atskleidimo ribojimo pagrįstą poreikį. Pastaroji aplinkybė papildomai įrodo, jog atsakovės sprendimas atsisakyti pateikti trečiojo asmens pateiktus duomenis yra priimtas individuliai neįvertinus tiekėjo prašymo pagrįstumo, o apsiribota trečiojo asmens nurodytų aplinkybių atkartojimu.
28. Antra, remiantis atsakovo bei trečiojo asmens nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovo prašomi duomenys (pilna pasiūlymo forma; trečiojo asmens pasiūlymo dėl I Pirkimo dalies 3 lapu; užpildyta Pirkimo sąlygų priede Nr. 1 „Techninė specifikacija (I pirkimo dalies)“ pateikta 1 lentelė; gamintojų informaciją apie prekių atitikimą Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams; gamintojo išduotus leidimus arba sutikimus, arba kitus dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjas gali teikti nurodytos įrangos montavimo, konfigūravimo ir garantinės priežiūros paslaugas (Pirkimo sąlygų 5.5.7 punktas); Techninėje specifikacijoje nurodytus dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo siūlomų prekių atitikimą Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams (Pirkimo sąlygų 5.5.8 punktas); susirašinėjimą tarp trečiojo asmens ir perkančiosios organizacijos; kitus trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus), sudaro konfidencialią informaciją ir/ar komercinę paslaptį.
29. Minėta, jog teikiant pasiūlymą dalyvauti pirkime iš esmės yra atsisakoma kai kurių duomenų slaptumo (žr., 16 punktą) bei ribojimas pateikti informacija turi būti išimtiniais ir objektyviais pateisinamais atvejais (žr., 23 punktą). Nagrinėjamu atveju Pirkimo I dalies pasiūlymo formos 3 lape yra reikalaujama pateikti šią informaciją: 1) dokumento pavadinimą; 2) dokumentą sudarančių lapų skaičių; 3) atsakyti, ar dokumente yra konfidencialios informacijos (Taip/Ne); 4) paaiškinti, kokia konkreti informacija dokumente yra konfidenciali. Įvertinus duomenis, kurie turėtų būti nurodyti 3 lape, sutiktina su išvadą teikiančios institucijos išvada, jog su pasiūlymu teikiamų dokumentų pavadinimai ar paaiškinimas, kokia konkreti informacija yra konfidenciali, įprastu atveju negali turėti komercinės vertės, nes dokumentų pavadinimai įprastu atveju atskleidžia tik dokumento rūšį (pvz. „Techninė specifikacija“, „EBVPD“), o paaiškinimu, kokia informacija yra konfidenciali, pateikiamas abstraktus informacijos apibūdinimas, neatskleidžiant konfidencialios informacijos turinio. Objektyvių duomenų, kurie realiai pagrįstų būtinybę išsaugoti nurodytos informacijos slaptumą, atsakovas bei trečiasis asmuo nepateikė, o abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Todėl ieškovo prašymas pateikti aptartus duomenis yra pagrįstas.
30. Atsakovo atsisakymas pateikti siūlomas įrangos technines specifikacijas, gamintojo informaciją (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ I pirkimo dalies 3 punktas) ir Pirkimo sąlygų 5.5.7 – 5.5.8 punktuose nurodytus duomenis, taip pat nėra objektyviai pagrįstas būtinybe užtikrinti jų slaptumą. Minėta, jog techniniai dokumentai, kuriais teikėjas turėjo pagrįsti savo pasiūlymų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams dėl savo pobūdžio iš esmės (paprastai) negali būti nevieši (žr., 20 punktą). Nagrinėjamu atveju atsakovas bei trečiasis asmuo iš esmės nepateikė jokių realių duomenų, jog techninės specifikacijos, gamintojo informacija, informacija apie reikalaujamus įrenginius ir jų savybes bei informacija apie atitiktį kiekvienam įrenginiui nustatytiems reikalavimams, šiuo konkrečiu atveju galėtų būti laikoma konfidencialia ir/ar komercinę paslaptį sudarančia informacija, t. y. iš Pirkimo sąlygų turinio matyti, jog šiuo atveju nebuvo reikalaujama atskleisti įrenginių gamybos proceso, gamyboje naudojamų technologinių sprendimų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė išvadą byloje teikianti institucija, šiuo atveju buvo prašoma pateikti tik konkrečių įrenginių funkcijas, kurios atitiktų reikalavimus, bei pateikti šias funkcijas pagrindžiančius objektyvaus pobūdžio dokumentus. Kita vertus, be atsakovo ir trečiojo asmens deklaratyvių teiginių, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą, jog trečiojo asmens siūloma sistema pasižymi inovatyviais sprendimais ir konkurentai neturi galimybės siūlomos įrangos, kaip visumos, įsigyti.
31. Atsakovas bei trečiasis asmuo taip pat nepagrindė, jog susirašinėjimas tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaro konfidencialią informaciją ar komercinę paslaptį. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti susirašinėjimo medžiagą. Minėta, jog susirašinėjimas su konkursų dalyviais po galutinio konkurso rezultatų paskelbimo pripažintinas vieša informacija (žr., 21 punktas). Be to, atsakovas ieškovui nepateikė dokumentų sąrašo, su kuriais nebuvo leidžiama susipažinti, o ir šiuo aspektu nepasisakė 2020-08-18 atsakyme į tiekėjo pretenziją, todėl ieškovo reikalavimas leisti susipažinti su kitais trečio asmens pateiktais pasiūlymo dokumentais taip pat pagrįstas.
32. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovo bei trečiojo asmens nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo būtinybės išsaugoti ieškovo prašomos informacijos slaptumą, todėl ieškinio reikalavimas dėl leidimo susipažinti su trečio asmens pateiktais duomenimis tenkintinas.
Dėl ieškovo prašymo uždrausti sudaryti sutartį, sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo ir alternatyvių sankcijų taikymo
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė uždrausti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį Pirkimo I (pirmojoje) dalyje per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau remiantis paties ieškovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog Perkančioji organizacija 2020-09-08 sudarė viešojo pirkimo sutartį („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 60-70, DOK-34231). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog prašymo tenkinimas prarado teisinį aktualumą, todėl atmestinas.
34. Ieškovas taip pat nurodė, jog sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojanti bei prašė taikyti alternatyvias sankcijas – skirti baudą iki 10 procentų pirkimo sutarties vertės. Nurodė, jog atsakovė, neleisdama susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymo nekonfidencialiomis dalimis, ir tokiu būdu užkirsdama kelią ieškovei reikšti reikalavimus dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, su tiekėju buvo sudaryta sutartis, kurio pasiūlymas galimai neatitinka pirkimo sąlygų. Teismo vertinimu, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia (niekine) bei skirti baudą.
35. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; dėl to tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr. pagal analogiją, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 78, 79 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką), t. y. sprendžiama dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu neginčijo pirkimo sąlygų ir/ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, o pareiškė reikalavimą – įpareigoti atsakovę supažindinti ieškovę su pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktu pasiūlymu pirkimo I dalyje pateiktais dokumentais. Taigi, esant situacijai, kuomet nėra ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei pirkėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, tačiau esant ginčui su kokios apimties trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu turėtų susipažinti ieškovas, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties neteisėtumo (VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi byloje nėra duomenų, jog laimėjusio pirkimą tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų. Nenustačius viešojo pirkimo procedūrų, sudarytos sutarties neteisėtumo fakto, nėra pagrindo atsakovui skirti baudą (VPĮ 106 straipsnis), juo labiau, kad šio teismo sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieškovui VPĮ nustatyta tvarka ir terminais ginčyti sudarytą viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 102 straipsnio 3 dalis).
37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
39. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi reikalavimo dėl draudimo sudaryti sutartį netenkinimą sąlygojo ne ieškovo reikalavimo nepagrįstumas, o atsakovo viešojo pirkimo sutarties sudarymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nespręstinas atsakovės bei trečiojo asmens, veikusio atsakovės pusėje, patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.
40. Patenkinus ieškovo pateiktą ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 3 788,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2020-08-28 mokėjimo nurodymu Nr. 08271612 („Liteko“ sistema neformatuoja ieškinio priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 15, CBP-1086).
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
42. Ieškovė nurodė, jog patyrė 2 117,50 Eur atstovavimo išlaidų bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b. l. 105-107). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 5 905,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 788,00 žyminio mokesčio ir 2 117,50 išlaidų advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti viešąją įstaigą „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, juridinio asmens kodas 124241078, CVP IS priemonėmis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo supažindinti ieškovę UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, juridinio asmens kodas 145213623, su trečiojo asmens UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymu Pirkimo I (pirmoje) dalyje, įskaitant, bet neapsiribojant, su pilna pasiūlymo forma (iš trijų lapų) (Pirkimo sąlygų 5.5.1 punktas); pasiūlymo dalimi, kurioje UAB „Hannu Pro Vilnius“ būtų nurodęs konkrečias siūlomos įrangos specifikacijas, nurodant, kurioje pridedamų dokumentų vietoje yra pateikta informacija apie reikalaujamą parametrą (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ I pirkimo dalies 3 punktas); gamintojų informacija apie prekių atitikimą reikalavimams (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ I pirkimo dalies 3 punktas); gamintojo išduotu leidimu arba sutikimu, arba kitu dokumentu, patvirtinančiu, kad tiekėjas gali teikti nurodytos įrangos montavimo, konfigūravimo ir garantinės priežiūros paslaugas (Pirkimo sąlygų 5.5.7 punktas); pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodytais dokumentais, pagrindžiančiais tiekėjo siūlomų prekių atitikimą pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nustatytiems reikalavimams (Pirkimo sąlygų 5.5.8 punktas); susirašinėjimu tarp UAB „Hannu Pro Vilnius“ ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“; kitais UAB „Hannu Pro Vilnius“ pasiūlymo dokumentais.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, juridinio asmens kodas 124241078, ieškovės UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, juridinio asmens kodas 145213623, naudai 5 905,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza