Civilinė byla Nr. e2-2166-392/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00467-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.4.; 2.5.29.; 2.5.2.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Sonata Aidukė, dalyvaujant ieškovo atstovui D. V., atsakovo atstovams M. N., E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „MC Wealth Management“ ieškinį atsakovei Kredito unijai „Vilniaus kredito unija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir pagal atsakovės Kredito unijos „Vilniaus kredito unija“ priešieškinį ieškovei UAB „MC Wealth Management“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo,
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „MC Wealth Management“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kredito unijai „Vilniaus kredito unija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 166 443,43 Eur skolą, 14 279,42 Eur delspinigius, 6 % metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4144,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2012-10-31 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. MCWM-02-20121031-0037, kurios pagrindu ieškovė kaip finansų patarėja teikė atsakovei investicines paslaugas, t. y. investavimo rekomendacijas atsakovei, o taip pat papildomas paslaugas – atsakovės konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus, finansines analizes ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teikiant su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas. Atitinkamai šalys dėl analogiškų paslaugų teikimo 2015-04-01 pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052, kuria iš esmės patvirtino ieškovės teikiamų paslaugų tęstinumą ir nepertraukiamumą, be to, nurodyta sutartimi ieškovė numatė mažesnius nei standartiniai savo paslaugų mokesčius, nekeisdama jų apmokėjimo tvarkos. Sutarčių pagrindu ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2015-04-29 nenutrūkstamai teikė sutartyse numatytas paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant: atsakovės atstovavimas derybose su komerciniais bankais – finansų tarpininkais dėl geriausios sandorio kainos, atsakovės portfelio ataskaitų teikimas, rinkų apžvalgų teikimas, sandorių peržiūrėjimas ir aptarimas, pasiūlymų dėl investavimo teikimas, raštų ir ataskaitų Lietuvos bankui rengimas ir pan., konsultacijų, nurodytais klausimais teikimas el. paštu, telefonu ir susitikimų metu). Faktinį paslaugų suteikimą patvirtina ieškovės pateiktos ataskaitos, konsultacijos el. paštu ir kiti duomenys bei dokumentai (Elektroninių laiškų kopijos; ataskaita apie Vilniaus kredito unijai suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01; suvestinė apie visus su atsakove laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 vykusius susitikimus dėl paslaugų teikimo). Atsakovė paslaugas priėmė, pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir apimties nepareiškė, tuo patvirtindama tinkamą paslaugų suteikimą ir įgydama pareigą atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka.
Atsakovė 2015-04-24 pranešimu informavo ieškovę, jog nuo 2015-04-29 nutraukia 2015-04-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052, remiantis jos 12.3 p. įtvirtinta teise - bet kuriai iš sutarties šalių, įspėjus kitą šalį prieš 5 dienas, vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukus 2015-04-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052, remiantis 12.4 p., atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t. y. sumokėti konsultavimo mokestį bei 14 procentų sėkmės mokestį – bendra suma 175 703,64 Eur, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras. Ieškovė 2016-01-15 pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo, kadangi atsakovė iki pretenzijos pateikimo neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas. Po pretenzijos pateikimo, atsakovė 2016-02-11 atliko pavedimą ieškovei, kuriuo padengė tik dalį skolos – sumokėjo 9 260,21 Eur dydžio konsultavimo mokestį. Kadangi tarp šalių vyko intensyvios derybos dėl skolos sumokėjimo ir atsakovė derėjosi dėl likusios skolos grąžinimo sąlygų, ieškovė 2016-02-22 pateikė atsakovei pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo. Deja, po šio priminimo, atsakovė derybas nutraukė ir 2016-03-01 pateikė nepagrįstą atsakymą, jog su ieškovės reikalavimu sumokėti likusią skolos dalį nesutinka.
Remiantis 2012-10-30 paslaugų tekimo sutartimi Nr. MCWM-02-20121031-0037 mokėtinas sėkmės mokestis buvo mokamas už kalendorinius metus. Paskutinė diena, kai atsakovei buvo paskaičiuotas sėkmės mokestis buvo 2014-12-31 diena. Atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 20141204-0420 sėkmės mokesčiui už 2014 metų liepos ir lapkričio mėnesius, kurią atsakovė apmokėjo 2014-12-29 ir 2014-12-31. Taigi, apskaičiuojant sėkmės mokesčio dydį pagal 2015-04-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052 kaip pradinis atskaitos taškas pasirinktas 2014-12-31 dienos investicinio portfelio grynoji vertė, kurią sudarė grynieji pinigai, vedybinių popierių rinkos vertė ir sukaupti (su minuso ženklu, t. y. mažinantys vertę) bei mokėtini mokesčiai už praėjusius metus, nes sausio 1 diena jau įeina į ataskaitinį laikotarpį (papildomo susitarimo Nr. 2 5 punktas), todėl atskaitos tašku negalėjo būti pasirinktas sausio 1 dienos investicinio portfelio dydis. Kadangi paslaugos atsakovei buvo teikiamos iki 2015-04-23, atsakovė turi pareigą sumokėti sėkmės mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-23, t. y. iki 2015-04-01 paslaugų teikimo sutarties Nr. MCWM-02-20150401-0052 nutraukimo, kuris lygus 166 443,43 Eur (su PVM). Ieškovė papildomai pažymi, kad sėkmės mokestis paskaičiuotas pagal papildomame susitarime nurodytą formulę, atsakovės buvo mokamas ir pagal 2012-10-31 paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20121031-0037, todėl ginčo dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo metodikos ir jo mokėjimo pagrindų tarp šalių nebuvo ir negali būti. Taigi, nurodytos aplinkybės, ieškovės nuomone, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-23 dėl ieškovės teikiamų paslaugų atsakovės investuojamo turto vertė padidėjo 1 801 128,20 Eur, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti jai priklausančio sėkmės mokesčio, tuo tarpu atsakovei kilo pareiga tokį mokestį sumokėti.
Ieškovė taip pat nurodo, kad papildomo susitarimo 2 p. ir 4 p. pagrindu, atsakovė privalėjo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, jose nurodytais terminais. Atitinkamai konsultavimo mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2015-08-23, tačiau atsakovė jį sumokėjo tik 2016-02-11 (terminas praleistas 172 dienas), o sėkmės mokestis, kuris nesumokėtas iki šiol – iki 2015-10-05 (terminas praleistas 147 dienas), todėl atsakovei kyla prievolė sumokėti 20 procentų metinių palūkanų dydžio delspinigius: 1) 872,74 Eur (9 260,21 Eur (skolos už konsultavimo mokestį suma) x 20 proc. (delspinigiai)/365 x 172 (pradelstų dienų skaičius)) delspinigius už laiku nesumokėtą konsultavimo mokestį už laikotarpį nuo 2015-08-24 d. iki 2016-02-11; 2) 13 406,68 Eur (166 443,43 Eur (skolos suma) x 20 proc. (delspinigiai)/365 x 147 (pradelstų dienų skaičius)) dydžio delspinigius už nesumokėtą sėkmės mokestį už laikotarpį nuo 2015-10-06 iki 2016-03-01. Bendra mokėtina delspinigių suma – 14 279,42 Eur, o visa skolos ir delspinigių suma – 180 722,85 Eur.
Atsakovė Kredito unija „Vilniaus kredito unija“ atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti bei delspinigių klausimu taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti sėkmės mokesčio, kadangi paslaugos nebuvo teikiamos sutartyje aptartą laikotarpį, o sutarties tikslai nepasiekti dėl paties ieškovės kaltės. Papildomo susitarimo 1 p. nustato, kad atsakovė ieškovei už jos suteiktas paslaugas mokės: 0,5 proc. per metus periodinio konsultavimo mokestį; ir 14 proc. sėkmės mokestį. Sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę, nurodytą papildomo susitarimo 3 p. Atsakovė jau sumokėjo ieškovei 9 260,21 Eur (su PVM) konsultavimo mokestį, dėl ko ginčo šioje byloje nėra. Tačiau ieškovė reikalauja papildomai sumokėti ir sėkmės mokestį pagal antrąją sutartį (2015-04-01 paslaugų teikimo sutartis Nr. MCWM-02-20121031-0037). Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės į sėkmės mokestį, kadangi: (1) antroji sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad iš jos buvo atimta finansų patarėjos licencija, todėl (2) antroji sutartis galiojo tik 29 dienas, vietoj, sutartyje nustatyto, pusmečio ir (3) dėl to ieškovė nepasiekė antrojoje sutartyje nustatytų tikslų sėkmės mokesčiui gauti.
Net ir pripažinus, kad ieškovė turi teisę gauti sėkmės mokestį ieškovė nepagrįstai skaičiuoja sėkmės mokesčio dydį: (1) nėra suprantamas ieškovės taikomas sėkmės mokesčio apskaičiavimo mechanizmas, be to (2) sėkmės mokesčio dydis yra neigiamas, skaičiuojant pagal papildomo susitarimo 3 p. nustatytą laikotarpį, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30. Pabrėžia, kad pirmoji sutartis (2012-10-31 paslaugų teikimo sutartis Nr. MCWM-02-20121031-0037), galiojo nuo 2012-10-31 iki 2015-01-01, yra nutraukta pagal ją pilnai atsiskaityta dėl to ginčo nėra. Atsakovei nėra suprantama kodėl ieškovė sėkmės mokestį pagal antrąją sutartį skaičiuoja nuo 2014-12-31, nors antroji sutartis galiojo nuo 2015-04-04 iki 2015-04-29. Be kita ko, nėra suprantama ir niekaip nepaaiškinama, kodėl ieškovė laikotarpio, kuriuo skaičiuojamas sėkmės mokestis pradžią laiko 2014-12-31, kai tuo tarpu, papildomame susitarime nurodyta, kad sėkmės mokesčio ataskaitinis skaičiavimo laikotarpis prasideda sausio 1 d., o antroji sutartis sudaryta 2015-04-01. Dar daugiau, ieškovės nurodyta sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpio pasibaigimo data – 2015-04-23 taip pat nėra suprantama atsakovei, kadangi papildomame susitarime nurodyta laikotarpio pasibaigimo data formaliai yra birželio 30 d., o antroji sutartis nutraukta 2015-04-29. Be to, pažymėtina, kad papildomo susitarimo 3 p., kuriuo yra sutartas sėkmės mokesčio apskaičiavimo mechanizmas, nustato, jog „Šis mokestis mokamas už kalendorinį metų pusmetį (šalys susitaria, jog pirmasis ataskaitinis sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpis prasideda sausio 1 d. ir baigiasi birželio 30 d.) pagal Finansų patarėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą“. Būtent šis laikotarpis turi būti taikomas sėkmės mokesčio apskaičiavimui, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, tačiau jokiu būdu ne nuo 2014-12-31 iki 2015-04-23 kaip nurodo ieškovė ar iki 2015-04-29, t. y. antrosios sutarties nutraukimo datos.
Ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių už nepagrįstų reikalavimų nevykdymą, o net 20 proc. metinių palūkanų delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir mažintinas. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovė neturi teisės reikalauti sėkmės mokesčio, todėl, atitinkamai, neturi teisės reikalauti ir delspinigių nuo nepagrįstai reikalaujamos sėkmės mokesčio sumos. 2015-09-29 išankstinės sąskaitos už nepagrįstai ir nesuprantamai apskaičiuotą sėkmės mokestį išrašymas ir delspinigių reikalavimas, praėjus net 5 mėnesiams nuo antrosios sutarties nutraukimo, vertinamas kitaip kaip desperatiškas ieškovės mėginimas nepagrįstai “pasipinigauti”, praradus licenciją teikti finansines paslaugas.
Ieškovė taip pat nepagrįstai skaičiuoja ir reikalauja sumokėti neprotingo dydžio delspinigius nuo sąskaitos už 9 260,21 Eur (su PVM) konsultavimo mokestį, kurią atsakovė yra apmokėjusi. Ieškovė vienašališkai nustatė tik 6 dienų (nuo 2015-08-17 iki 2015-02-23) terminą minėtai sąskaitai apmokėti, kai tuo tarpu, ieškovės direktoriaus patvirtintos paslaugų apmokėjimo tvarkos, kuria, reikalaudamas sumokėti delspinigius, remiasi pati ieškovė 10 pastraipoje nustatyta, kad: „Finansų patarėjo sąskaitos turi būti apmokamos per 14 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos pateikimo“. Taigi, terminas delspinigiams skaičiuoti gali prasidėt tik praėjus 14 dienų nuo sąskaitų pateikimo apmokėjimui. Beje, reikalavimams priteisti delspinigius taikomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovė į į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-03-17, tačiau delspinigius skaičiuoja nuo 2015-08-24 iki 2016-02-11. Pažymi, kad 6 mėnesiai, skaičiuojant atgal nuo datos, kuria ieškovė kreipėsi į teismą (2016-03-17) yra 2015-10-12. Taigi, ieškovė, skaičiuodama delspinigius nuo 2015-08-24, praleidžia ieškinio senaties terminą.
Ieškovės reikalaujamas net 20 proc. metinių palūkanų delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir mažintinas. Pirma, prievolę sumokėti konsultavimo mokestį atsakovė įvykdė, t. y. sumokėjo 9 260,21 Eur (su PVM) dėl to ginčo nėra. Taigi, įstatyminis pagrindas mažinti delspinigius tuo pagrindu, kad prievolė įvykdyta egzistuoja. Ieškovė iš esmės nepatyrė jokių realių nuostolių. Antra, ieškovės reikalaujami net 20 proc. metinių palūkanų dydžio delspinigiai yra per dideli, ypač vertinant netesybų ir realiai atsakovės patirtų nuostolių dydžio santykį. Reikalaujama delspinigių suma – 872,74 Eur – sudaro net 9,4 % visos konsultacinių paslaugų kainos, nuo kurios yra skaičiuojami delspinigiai. Trečia, vertinant, 20 proc. metinių palūkanų delspinigių dydį, reikėtų atsižvelgti į įstatymuose, teismų praktikoje nustatytus delspinigių už neįvykdytas prievoles dydžius, taip pat į rinkoje egzistuojančias realias palūkanų normas, kurie yra ženkliai mažesni, todėl akivaizdu, jog net 20 proc. per metus dydžio delspinigiai yra per didelį ir, negali būti laikomi sąžiningais.
Atsakovė Kredito unija „Vilniaus Kredito unija“ priešieškiniu prašo teismo priteisti ieškovės Kredito unijos naudai iš atsakovės 225 280,94 Eur sumą nepagrįstai gauto sėkmės mokesčio, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 558 Eur žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal pirmąją sutartį nuo 2012 iki 2014 metų Kredito Unija ieškovei sumokėjo net 505 952,84 Eur sėkmės mokestį pagal šias sąskaitas-faktūras: 1) 6 366,12 Eur pagal 2013-01-07 sąskaitą-faktūrą Nr. 201301070217; 2) 58 375,44 Eur pagal 2014-02-05 sąskaitą-faktūrą Nr. 201402050338; 3) 291 077,68 Eur pagal 2014-07-07 sąskaitą-faktūrą serija MCWM Nr. 201407070387; 4) 210 777,89 Eur 2014-12-04 sąskaitą-faktūrą Nr. 20141204-0420; 5) 60 644,29 Eur buvo atskaičiuota pagal 2014-12-31 kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. 20141231-0430. Papildomų susitarimų 3 ir 5 p. įtvirtinta, kad sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę: „Sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę S = max (0;0,14 x (P-PKM-K), kur S yra Finansų patarėjui mokėtinas sėkmės mokestis, P – investuojamo turto vertės padidėjimas, PKM – ataskaitiniu laikotarpiu Finansų patarėjui sumokėtas ir /ar priklausantis sumokėti periodinio konsultavimo mokestis, K – investavimo priemonių sandorių komisiniai ir kiti mokesčiai finansų tarpininkams, atsirandantys Finansų patarėjui teikiant investicines paslaugas Klientui“. Pažymi, kad sutartis ir jų sąlygas pasiūlė ir visuomet apskaičiuodavo ieškovė. Kredito unija, peržiūrėjusi sėkmės mokestį, nustatė, kad aukščiau nurodytos sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulės dedamoji – „P -investuojamo turto vertės padidėjimas“ – susideda iš (1) vertybinių popierių pabrangimo/nuvertėjimo ir (2) iš anksto žinomų vertybinių popierių fiksuotųjų palūkanų dydžio, nors jos niekaip negali būti laikomos sėkmės elementu. Kredito unija neginčija fakto, kad rizikos elementas pasireiškė sumokėto sėkmės mokesčio dalyje, skaičiuoto nuo VVP pabrangimo/nuvertėjimo, t. y. nuo veiksnių, kurių nei Kredito unija, nei ieškovė negalėjo kontroliuoti. Todėl Kredito unija neginčija sumokėtos sėkmės mokesčio dalies, t. y. 319 770,24 Eur. Tačiau, vien nuo fiksuotų palūkanų pajamų, Kredito unija nuo 2012 iki 2014 metų ieškovei nepagrįstai permokėjo net 186 182,60 Eur, plius 39 098,34 Eur PVM mokesčio, t. y. viso 225 280,94 Eur sumą sėkmės mokesčio. Kredito unijos įsitikinimu, toks sėkmės mokesčio skaičiavimas (įtraukiant iš anksto žinomą VVP prieaugį dėl fiksuotų palūkanų į „P“ dedamąją) yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi VVP vertės prieaugis nuo fiksuotųjų VVP palūkanų negali būti laikomas sėkmės elementu. Toks neprotingo dydžio ir sąžiningos verslo praktikos neatitinkantis sėkmės mokesčio skaičiavimas lėmė be pagrindo ieškovės įgytą turtą.
Kredito unija pažymi, kad sutarčių sąlyga dėl sėkmės mokesčio mokėjimo yra rizikos sąlyga, t. y. nei Kredito unija nei ieškovė nežino ir negali žinoti koks bus rezultatas – vertybinių popierių portfelio vertės prieaugis. Ieškovė iš anksto puikiai žinojo, koks bus fiksuotų palūkanų dydis ir, kad palūkanos bus neišvengiamai skaičiuojamos ir sumokėtos už atitinkamus vertybinius popierius, atitinkamai. Tokiu būdu, ieškovė akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai gavo sėkmės mokestį nuo VVP fiksuotų palūkanų pajamų. Todėl sėkmės mokesčio dalis, kuri buvo paskaičiuota nuo VVP fiksuotųjų palūkanų ir sumokėta ieškovei pagal pirmąją sutartį yra grąžintina Kredito unijai kaip sumokėta be pagrindo. Be to, sėkmės mokesčio dalis nuo VVP vertės prieaugio, kuris susidarė dėl iš anksto žinomo VVP fiksuotųjų palūkanų dydžio, yra sumokėta išeinant už pirmosios sutarties ribų, t. y. be pagrindo, todėl turi būti grąžinama Kredito unijai. Pažymi, kad Kredito unija nepagrįstai sumokėjo ieškovei 186 182,60 Eur, plius 39 098,34 Eur PVM, todėl Kredito unijai turi būti priteista sėkmės mokesčio dalis plius PVM, t. y. viso 225 280,94 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 str. finansinės paslaugos yra PVM neapmokestinama veikla, todėl Kredito unija sėkmės mokesčio sąskaitas, išrašytas ieškovės, apmokėjo pilna apimtimi (su PVM) ir neturėjo teisės jo susigrąžinti.
Ieškovė UAB „MC Wealth Management“ atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė tinkamai atskleidė pagal sutartį mokamo sekmės mokesčio paskaičiavimo formulę ir atsakovė su ja sutiko. Šiuo atveju, sutartis ir jos nuostatos dėl sėkmės mokesčio paskaičiavimo buvo iš anksto šalių suderintos ir patvirtintos. Be to, dėl sėkmės mokesčio formulės šalys susitarė atskiru/papildomu susitarimu prie sutarties. Atsakovė yra profesionalė, veikianti finansų rinkoje, todėl nėra teisinio pagrindo ginčą dėl sėkmės mokesčio formulės vertinti silpnesnės šalies doktrina.
Atsakovė klaidingai aiškina sėkmės mokesčio turinį ir paskirtį. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius šalių ketinimus. Tuo tarpu, atsakovė nesilaiko minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių ir siekia nukrypti nuo šalių sutartimi suderintų, nustatytų ir įvykdytų sąlygų. Šalių numatyti tikslai buvo pasiekti ir ieškovė įgijo pagrįstą teisę reikalauti sumokėti sėkmės mokestį. Šis sėkmės mokestis yra siejamas su objektyvia sąlyga – atsakovės investicinio turto padidėjimu dėl ieškovės suteiktų investavimo paslaugų. Tuo tarpu, atsakovė neįrodė teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima nukrypti nuo šalių suderintos sutarties sąlygos.
Atsakovė klaidingai aiškina obligacijos turinį bei nepagrįstai teigia, jog ieškovė iš anksto žinojo obligacijos vertės dalį sudarančias palūkanas. Palūkanos už vertybinius popierius yra sudėtinė vertybinio popieriaus dalis, kuri sudaro jo vertę. Šalims iš anksto nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio palūkanos bus sumokėtos už atsakovo įsigyjamas obligacijas.
Ieškovė nelaikytina įgijusi lėšas be teisinio pagrindo. Ieškovė išimtinai šalių pasirašytos sutarties pagrindu reikalavo, o atsakovė sumokėjo visą jai pagal sutartį priklausantį sėkmės mokestį, kuris buvo paskaičiuotas pagal šalių suderintą ir įtvirtintą sėkmės mokesčio formulę. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės dalį pagal sutartį sumokėto sėkmės mokesčio kaip tariamai įgyto be teisinio pagrindo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.200 str. 1 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių parodymų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012-10-31 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20121031-0037, pagal kurią ieškovė teikė atsakovei investicines paslaugas, t. y. investavimo rekomendacijas atsakovei, o taip pat papildomas paslaugas: atsakovės konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais; patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus; finansines analizes ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teikiant su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas. Atsakovė 2014-12-17 įspėjo ieškovę apie vienašališką paslaugų teikimo sutarties Nr. MCWM-02-20121031-0037 nutraukimą nuo 2015-01-01.
Ieškovė ir atsakovė 2015-04-01 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052. Prie šios sutarties buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriame šalys aptarė atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką. Papildomame susitarime šalys numatė, kad atsakovė ieškovei už pastarosios suteiktas paslaugas mokės 0,5 proc. periodinį konsultavimo mokestį per metus ir 14 proc. sėkmės mokestį. Sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę numatytą 3 p.
Lietuvos bankas 2015-04-23 pranešimu informavo, kad už neteisėtą investicinių paslaugų teikimą panaikintos M. Č. ir jo vadovaujamos įmonės UAB „MC Wealth Management“ licencijos. Atsakovė 2015-04-24 įspėjo ieškovę apie vienašališką paslaugų teikimo sutarties Nr. MCWM-02-20150401-0052 nutraukimą nuo 2015-04-29. Atsakovė ieškovei sumokėjo 9 260,21 Eur (su PVM) konsultavimo mokestį, tačiau atsisako papildomai sumokėti ieškovės reikalaujamą sėkmės mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalauja, kad atsakovė, kaip jau minėta, sumokėtų sėkmės mokestį, susidariusi nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01, kuris yra 166 443,43 Eur (su PVM). Šis ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas. Pirma, kaip jau minėta, pirmoji paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta nuo 2015-01-01. Tuo tarpu, antroji paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2015-04-01. Akivaizdu, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01. Tuo tarpu, ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie iš esmės pagrįstų pastarosios nurodytas aplinkybės dėl nepertraukiamo paslaugų teikimo atsakovei po pirmosios sutarties nutraukimo iki antrosios sutarties sudarymo. Ieškvo pateikti įrodymai dėl nepertraukiamo paslaugų teikimo iki 2015-04-29 yra fragmentiški. Vadinasi antroji paslaugų teikimo sutartis galiojo tik 29 dienas, t. y. iki 2015-04-29, kai tuo tarpu sėkmės mokestis pagal papildomo susitarimo 3 p. mokamas už kalendorinį metų pusmetį, kas reiškia, kad sėkmės mokestis gali būti mokamas tik tuo atveju, kai paslaugos pagal antrąją šalių sutartį buvo teikiamos nepertraukiamai bent pusmetį (ataskaitinis laikotarpis prasideda sausio 1 d. ir baigiasi birželio 30 d.). Akivaizdu, kad šiuo atveju yra įrodyta, kad ieškovė atsakovei paslaugas pagal antrąją sutartį teikė tik 29 dienas, o pakankamų duomenų, kad šios paslaugos buvo teikiamos visą pusmetį, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, kaip jau minėta, nėra pakankamai.
Tuo tarpu, net ir tuo atveju, jeigu sėkmės mokestis, remiantis ieškovės pozicija, būtų skaičiuojamas nuo 2015-01-01, tai bendras atsakovės investuoto turto vertės prieaugis už pirmą metų pusmetį iki 2015-06-30 yra neigiamas (vertybinių popierių vertės prieaugis su gautomis atkarpomis yra -660773,66 Eur). Atitinkamai ir sėkmės mokesčio dydis yra neigiamas, todėl ieškovei jis nepriklauso.
Ieškovės teisė į sėkmės mokestį atsirastų tik tuomet, kai pastaroji būtų pasiekusi antrojoje sutartyje numatytus tikslus, tačiau ieškovė dėl savo kaltės praradusi licenciją verstis atitinkama veikla neteko galimybės įvykdyti antrąją sutartį ir už tai gauti sėkmės mokestį. Šiuo atveju, rizika dėl neigiamų pasekmių teko ieškovei. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sėkmės mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-23 yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės 14 279,42 Eur delspinigius, kuriuos ieškovės nuomone, sudaro:
1) 872,74 Eur (9 260,21 Eur (skolos už konsultavimo mokestį suma) x 20 proc. (delspinigiai)/365 x 172 (pradelstų dienų skaičius)) už laiku nesumokėtą konsultavimo mokestį už laikotarpį nuo 2015-08-24 iki 2016-02-11; 2) 13 406,68 Eur (166 443,43 Eur (skolos suma) x 20 proc. (delspinigiai)/365 x 147 (pradelstų dienų skaičius)) už nesumokėtą sėkmės mokestį už laikotarpį nuo 2015-10-06 iki 2016-03-01. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, atsakovė neturi teisės reikalauti sėkmės mokesčio, todėl atitinkamai neturi teisės reikalauti ir delspinigių nuo nepagrįstai reikalaujamos sėkmės mokesčio sumos. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl delspinigių skaičiavimo nuo konsultavimo mokesčio atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimams priteisti delspinigius taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-03-07, tačiau delspinigius skaičiuoja nuo 2015-08-24 iki 2016-02-11. Taigi, ieškovė, skaičiuodama delspinigius nuo 2015-08-24, praleido ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 2015-09-07 ir pradelstų dienų skaičius lygus 157. Šalys susitarė dėl 20 proc. metinių palūkanų delspinigių, kurie sudaro 0,05 proc. per dieną. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo principu, sprendžia, kad šalių sulygtas delspinigių dydis nėra laikytinas dideliu ir nepagrįstu, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai už 157 pradelstas dienas, kurie sudaro 796,63 Eur (9 260,21 Eur (skola už konsultavimo paslaugas) x 20 proc. (metinis delspinigių dydis) = 1 852,04 Eur (delspinigiai per metus), 1 852,04 x 156/365 = 796,63 Eur (delspinigiai už pradelstas dienas)).
Priešieškinys atmestinas.
Atsakovė teigė, kad sutartyje ieškovė nenurodė, apskaičiuojant sėkmės mokesčio dedamosios dalies P reikšmę, termino ,,investuojamo turto rinkos vertės padidėjimas“ tikrosios prasmės (kad investuojamo turto vertės padidėjimu bus laikomos ir vyriausybių obligacijų palūkanos). Remdamasi tuo kredito unija nurodo, kad pastaroji nuo 2012 iki 2014 metų ieškovei nepagrįstai permokėjo 225 280,94 Eur dydžio sėkmės mokestį. Vadinasi šalys iš esmės nesutaria dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo pagal formulę, nes atsakovė nurodo, kad ji kitaip nei ieškovė supranta formulėje naudojamą kintamąjį P ir jo apskaičiavimo būdą.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 str.: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
Paminėtina, kad šalys, sudarydamos paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20121031-0037, patvirtino, kad pastarosioms visos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos (15 p.). Taigi, atsakovės argumentai, kad sutarties sąlygas pasiūlė ir sutarties projektą parengė ieškovė, nėra laikytini teisiškai pagrįstais, nes atsakovė turėjo galimybę susipažinti su prieš sutarties sudarymą jai pateikta informacija, reikšminga sutarties pasirašymui. Teismo vertinimu, šalys, pasirašydamos sutartį, susitarė, kad sėkmės mokestis mokamas už Kredito unijos turto vertės padidėjimą. Sutartyje pateikta sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulė, detaliai nurodytos jos dedamosios dalys. Sutartyje tiek suteikiamų paslaugų pobūdis, tiek atsiskaitymo tvarka už jas Kredito unijai kaip finansų srities profesionalei turėjo ir galėjo būti suprantami. Tuo tarpu, byloje nėra įrodymų, kad ne tik prieš sudarant sutartį, bet net ir pradiniame jos vykdymo etape, Kredito unijai būtų kilę neaiškumų dėl formulės aiškinimo. Akivaizdu, kad ši sutarties sąlyga šalims buvo aiški, suprantama ir abiejų sutarties šalių pripažįstama bei vykdoma. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Ginčo sutarties nuostatas dėl sėkmės mokesčio kredito unija interpretuoja kitaip jau po to, kai kita sutarties šalis – finansų patarėjas – suteikė paslaugas, taip įvykdydama sutartinius įsipareigojimus, tai neatleidžia kredito unijos nuo pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai, jog kredito unija iki sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu nesikreipė dėl formulės pakeitimo ar patikslinimo, finansų patarėjo suteiktas paslaugas priėmė ir iš to gavo finansinės naudos, rodo, kad ji turėjo ir galėjo suprasti, jog privalės vykdyti ir įsipareigojimus atsiskaityti už paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė ir atsakovė iki sudarydamos sutartį ir ją vykdydamos, sutarties sąlygas suprato ir aiškino tapačiai. Šią aplinkybę suponuoja tai, kad atsakovė apmokėdama sąskaitą už apskaičiuotą sėkmės mokestį, būtent patvirtino, kad skaičiavimo tvarka jai yra suprantama ir priimtina. Tapačios pozicijos, nagrinėdamas ginčą dėl analogiškų santykių, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, todėl priešieškinis atmestinas
Ieškinio patenkinta tik 0.44 procentai. Ieškovui proporcingai patenkintai ieškinio sumai priteistina 18 eurų žyminio mokesčio ir 47 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Viso 65 eurai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Kredito unijos „Vilniaus kredito unija“ (j. a. k. 112043996) ieškovei UAB „MC Wealth Management“ (j. a. k. 302328002) 796,63 Eur delspinigius ir 65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius