Civilinė byla Nr. e2A-322-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00548-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.35; 2.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Universali arena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“ patikslintą ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio infrastruktūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Bravo events“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos koncertų salė“, dėl įpareigojimo nutraukti koncesijos sutartį ir skelbti naują konkursą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Universali arena“, patikslinusi ieškinį, prašė įpareigoti atsakoves Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą nedelsiant nutraukti su UAB „Pajūrio infrastruktūra“ koncesijos konkurso „Koncesininko atrankos viešojo ir privataus sektoriaus koncesijos projekto „Vasaros koncertų salės Palangoje, Vytauto g. 43, rekonstrukcija į daugiafunkcinį kultūros pastatą ir pastato valdymas“ įgyvendinimui konkurso suteikti koncesiją“ metu 2018 m. sausio 30 d. sudarytą koncesijos sutartį Nr. 9-K (toliau – Koncesijos sutartis) ir skelbti naują Palangos koncertų salės, esančios Vytauto g. 43, Palangoje, valdymo koncesijos konkursą.
2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos paskelbtame Vasaros koncertų salės Palangoje, Vytauto g. 43, rekonstrukcijos į daugiafunkcinį kultūros pastatą ir pastato valdymo koncesijos konkurse (toliau – ir Konkursas). Palangos miesto savivaldybės administracijos Konkurso komisija 2018 m. sausio 18 d. raštu informavo UAB „Universali arena“, kad 2018 m. sausio 18 d. posėdyje atliko pasiūlymų vertinimą vadovaudamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi ir sudarė dalyvių sąrašą, kurio pirmoje vietoje buvo UAB „Pajūrio infrastruktūra“, o antroje – UAB „Universali arena“. Minėtame rašte nurodoma, kad UAB „Pajūrio infrastruktūra“ pagal vertinimo kriterijų „Siūlomas minimalus metinis renginių ne turistinio sezono metu skaičius“ gautas balų skaičius yra maksimalus – 20, o UAB „Universali arena“ – 10,9, todėl, remiantis Konkurso sąlygomis ir pateiktu UAB „Pajūrio infrastruktūra“ pasiūlymu, su šia bendrove buvo sudaryta Koncesijos sutartis.
3. Sudarius Koncesijos sutartį ir Palangos koncertų salei pradėjus veiklą, iš viešai skelbiamos informacijos paaiškėjo, kad Konkurso laimėtoja UAB „Pajūrio infrastruktūra“ nesilaiko savo pasiūlyme nurodytų sąlygų ir Konkurso sąlygų reikalavimų, netinkamai vykdo Koncesijos sutartį, o atsakovė Palangos miesto savivaldybė neužtikrina, kad būtų vykdomi esminiai Konkurso sąlygų reikalavimai ir pasiūlymu prisiimti įsipareigojimai, susiję su renginių Palangos koncertų salėje ne turistinio sezono metu rengimu ir turistų pritraukimu. Trečiųjų asmenų įvykdyti Koncesijos sutarties pažeidimai, t. y. reikalavimo suorganizuoti pasiūlyme nurodytą renginių skaičių ne turistinio sezono metu ir reikalavimo pritraukti Konkurso sąlygose nurodytą turistų skaičių nevykdymas, yra esminiai Koncesijos sutarties pažeidimai, kurių pašalinti neįmanoma. Laikotarpis, kai reikalavimai turėjo būti įvykdyti, yra praėjęs, o Konkurso sąlygos įvykdymo termino skaičiuoti kitu būdu nenumato.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra Koncesijos sutarties šalis, ji taip pat nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė ginti viešąjį interesą, t. y. ji neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes tik viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad suteikus teisę bet kuriam suinteresuotam asmeniui kontroliuoti teisėtai sudarytos sutarties vykdymą, reikalaujant jos pakeitimo, modifikavimo, nutraukimo, sankcijų taikymo ar reiškiant kitus su jos vykdymu ar pasibaigimu susijusius reikalavimus, vien dėl to, kad jis dalyvavo prieš tai vykusiose viešojo pirkimo procedūrose ar galėtų potencialiai dalyvauti būsimose procedūrose, būtų paneigti esminiai teisės principai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1348-302/2019). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškovė nors ir dalyvavo Konkurse dėl Koncesijos sutarties sudarymo, tačiau nebūdama viešąjį ir visuomenės interesą įgalintu ginti subjektu bei konkrečios sutarties šalimi, neturėdama jokių iš šios sutarties kylančių civilinių materialinių subjektinių teisių ir pareigų, negali būti laikoma turinčia teisę inicijuoti ir reikalauti Koncesijos sutarties nutraukimo (atitinkamai reikšti ir kitus su sutarties vykdymu, pasibaigimu susijusius reikalavimus (CPK 5 straipsnis). Dėl to teismas nevertino ieškovės argumentų, susijusių su (ne)tinkamu Koncesijos sutarties vykdymu.
6. Be to, teismas pažymėjo, kad net jeigu ir būtų pripažinta, jog koncesininkas padarė sutarties pažeidimą, turėtų būti taikoma Koncesijos sutartyje numatyta atsakomybė (baudavimo mechanizmas), o atsakovė, siekdama nutraukti Koncesijos sutartį dėl koncesininko padaryto esminio pažeidimo, turėtų vadovautis Koncesijos sutartyje numatyta jos nutraukimo tvarka ir sąlygomis (Koncesijos sutarties 38.1 punktas), t. y. informuoti koncesininką apie padarytą pažeidimą, pareikalauti pašalinti pažeidimą per nustatytą terminą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal galiojantį reglamentavimą, nėra pagrindo daryti išvados, jog ir nutraukus atsakovei Koncesijos sutartį su trečiaisiais asmenims atsakovė privalėtų skelbti naują Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkursą. Dėl to teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė UAB „Universali arena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Pagal viešai skelbiamą informaciją koncesininkas suorganizavo 9 renginiais mažiau nei buvo įsipareigojęs suorganizuoti pagal išsamų pasiūlymą. Be to, dalis suorganizuotų renginių neturėtų būti skaičiuojami kaip atskiri renginiai, nes jie jokios realios vertės Palangos miestui ir jo žmonėms nesukuria. Konkurso sąlygose nurodytu ne turistinio sezono laikotarpiu koncesininkas faktiškai suorganizavo net 29 renginiais mažiau nei buvo nurodyta UAB „Pajūrio infrastruktūra“ pasiūlyme. Dėl to iš esmės buvo pažeisti Konkurso sąlygų ir Koncesijos sutarties, kurios neatskiriama dalis yra Konkurso sąlygos ir Konkurso laimėtojo pasiūlymas, reikalavimai.
7.2. Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus.
7.3. Ieškovė nesiekia ginti viešojo ar kitų asmenų intereso. Nors ir nebūdama Koncesijos sutarties šalimi, ieškovė gina savo, kaip Konkurso dalyvės, pažeistą interesą.
7.4. Galimybė kitaip nei numatyta Konkurso sąlygose skaičiuoti ne turistinio sezono laikotarpį galėtų sudominti daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir būtų galima priimti ar kitaip įvertinti kitų dalyvių pasiūlymus. Be to, esant šiam pakeitimui, ekonominė Koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeičia koncesininko naudai, kaip nebuvo numatyta Konkurso sąlygose.
7.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau – Koncesijų įstatymas) 62 straipsnio 1 ir 2 dalimis, esminiam Koncesijos sutarties pakeitimui, t. y. ne turistinio sezono laikotarpio skaičiavimo pakeitimui turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra. Koncesijų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad suteikiančioji institucija vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį, jeigu koncesijos sutartis buvo pakeista pažeidžiant įstatymo 62 straipsnio nuostatas, kai turėjo būti vykdoma nauja koncesijos suteikimo procedūra.
7.6. Pagal Koncesijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ekonominės veiklos vykdytojas, kuris mano, kad suteikiančioji organizacija arba įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą dėl suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas nenutraukti Koncesijos sutarties būtų pakeistas, ir ji būtų įpareigota Koncesijos sutartį nutraukti.
7.7. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant su koncesijomis susijusius klausimus, nepaneigiant koncesijų ir viešųjų pirkimų skirtumų, turėtų būti remiamasi ir teismų praktika viešųjų pirkimų bylose. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis ieškovės nurodyta teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, kuriose buvo pateikti išaiškinimai dėl tiekėjų suinteresuotumo ir galimybės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešojo pirkimo procedūras.
7.8. Ieškovė yra suinteresuota, kad Konkurso procedūros ir Koncesijos sutartis būtų vykdoma sąžiningai, teisingai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Taip pat suinteresuota, kad Koncesijos sutartį vykdant netinkamai, ji būtų nutraukta, ir būtų suteikta galimybė ieškovei dalyvauti naujame Palangos koncertų salės koncesijos konkurse, jį laimėti bei sudaryti sutartį.
7.9. Pažeidimų dėl renginių skaičiaus užtikrinimo už praėjusius laikotarpius pašalinti nėra galimybės. Koncesijos sutartis gali būti nutraukta dėl esminio pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis, Koncesijos sutarties 38.1 punktas).
7.10. Atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra 2013 m. gruodžio 30 d. sudarytos projekto „Vasaros koncertų salės Palangoje, Vytauto g. 43, rekonstravimas – daugiafunkcinio kultūros pastato įrengimas, I etapas“ finansavimo ir administravimo sutarties 10.13 punkto reikalavimus, numatančius, kad suteikiančioji institucija 5 metus po projekto pabaigos ekonominei veiklai vykdyti negali naudoti Palangos koncertų salės ir turi ją perduoti privačiam operatoriui, Palangos miesto savivaldybės taryba privalėtų skelbti naują Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkursą.
8. Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracija ir Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į ieškovės skundo argumentus:
8.1. Ieškovė neįrodė netinkamo Koncesijos sutarties vykdymo. Ieškovė netinkamai interpretuoja ne turistinį sezoną kaip nepertraukiamą laikotarpį nuo rugsėjo 16 d. iki gegužės 14 d. Koncesijos sutartis įsigaliojo 2018 m. kovo 30 d., todėl Koncesininkas 2018 metais veiklą vykdė ne visą ne turistinį sezoną. Ieškovės teiginiai, kad kai kurie ataskaitoje pateikti renginiai negali būti skaičiuojami, nes „jokios realios vertės Palangos miestui ir jo žmonėms nesukuria“, tėra ieškovės subjektyvus vertinimas, nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais faktais, duomenimis ar kitais įrodymais. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, kuri kontroliuoja tinkamą ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą, savo 2020 m. balandžio 3 d. išvadoje patvirtino, kad turistų skaičiaus rodiklis yra pasiektas laiku ir tinkamai.
8.2. Nors UAB „Universali arena“ buvo Koncesijos konkurso dalyvė, tačiau ieškovė neskundžia Konkurso procedūrų ar suteikiančiosios institucijos priimtų sprendimų Konkurso metu. Koncesijos sutartis, kurios šalimi nėra UAB „Universali arena“, sudaryta teisėtai, todėl apeliantė neturi teisės kontroliuoti šios sutarties vykdymo. Koncesijos sutarties vykdymas neturi jokio ryšio ir įtakos UAB „Universali arena“ teisėms ir pareigoms.
8.3. Savivaldybės taryba turi išimtinę teisę nustatyti sąlygas ir priimti sprendimus, susijusius su koncesijos sutarties sudarymu. Palangos miesto savivaldybės administracija savo įsipareigojimus pagal trišalę finansavimo sutartį įvykdė. Taigi, Palangos miesto savivaldybės taryba po 2021 m. vasario 18 d. skelbti koncesijos konkurso ir perleisti naujai atrinktam koncesininkui Palangos koncertų salės ūkinės komercinės veiklos vykdymui neturi pareigos.
9. Trečiasis asmuo UAB „Pajūrio infrastruktūra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į ieškovės skundo argumentus:
9.1. Apeliantė nepagrįstai remiasi Koncesijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punktu (dėl suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo), nes 1) Konkursas yra pasibaigęs, sudarius Koncesijos sutartį (Koncesijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl suteikiančioji institucija sprendimų Konkurse nuo Koncesijos sutarties sudarymo dienos nepriima (nėra priėmusi) ir 2) apeliantė neginčija jokio suteikiančiosios institucijos sprendimo Konkurse ir neprašė jokio jos sprendimo pakeitimo ar panaikinimo.
9.2. Apeliantė faktiškai ėmėsi ginti atsakovių interesų, nors įstatymas tokios teisės apeliantei nesuteikia.
9.3. Apeliantė įrodinėjo sutarties vykdymo pažeidimus, reikalaudama trečiųjų asmenų atžvilgiu taikyti atsakomybę, nenumatytą pačioje sutartyje (pavyzdžiui, nutraukti sutartį be įspėjimo, be galimybės ištaisyti pažeidimą, netaikant sutartyje numatyto baudavimo mechanizmo ir panašiai).
9.4. Apeliantė neįrodinėjo tiesioginio poveikio sutartyje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms, taip pat nesirėmė jokiu įstatymu dėl jam taikomos išimties. Akivaizdu, kad Koncesijos sutarties vykdymo atžvilgiu nėra jokio tiesioginio poveikio apeliantės teisėms ir pareigoms.
9.5. Sutarties šalys, o taip pat atsakovių finansavimo sutarties sąlygų tinkamą vykdymą prižiūrinti VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūra sutarties pažeidimo neįžvelgė ir netgi priešingai – konstatavo, kad sutartis yra vykdoma tinkamai.
9.6. Apeliantės reikalavimas nutraukti Koncesijos sutartį ir įpareigoti atsakoves skelbti naują koncesijos suteikimo konkursą nėra įgyvendinamas dėl, visų pirma, išimtinės Palangos miesto savivaldybės kompetencijos; antra, dėl to, kad nėra galiojančio teisės akto, kuris numatytų pareigą vietos savivaldos įstaigai perduoti jos turto valdymą privačiam sektoriui; trečia, dėl to, kad nepaskelbus naujo konkurso apeliantės neva pažeistos teisės ir interesai nebus apginti; ketvirta, nes apeliantė ieškinyje neprašė panaikinti ar pakeisti jokio sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus.
9.7. Apeliantė skirtingai aiškina Konkurso sąlygas, todėl nepagrįstai mano, kad trečiasis asmuo UAB „Pajūrio infrastruktūra“ ir atsakovės pažeidė Koncesijos sutartį.
9.8. Koncesininkas organizavo tokius renginius, kokius leidžia Konkurso sąlygos. Ne turistinio sezono metu yra numatytas ir renginių iš privalomo sąrašo organizavimas, ką koncesininkas proporcingai likusiam sezono laikui taip pat įvykdė.
9.9. Apeliantė į renginių sąrašą neįskaičiuoja dalykinių ir verslo renginių (metinių susitikimų, darbuotojų apmokymų ir pan.), repeticijų ir pan., nors tokių renginių organizavimas yra galimas pagal Konkurso sąlygų 7 skyriaus 6 dalies „Paslaugų teikimas“ 6.2 punktą.
9.10. Apeliantės argumentai, kad koncesininkui nepritraukus nustatyto skaičiaus lankytojų ir nesuorganizavus nustatyto skaičiaus renginių turi būti laikoma, jog yra padarytas esminis Koncesijos sutarties pažeidimas, o Koncesijos sutartis turi būti nedelsiant nutraukta, yra nepagrįstas ir prieštarauja Koncesijos sutarčiai bei Konkurso sąlygoms. Net jeigu būtų nustatyta, kad koncesininkas nepritraukė Koncesijos sutartyje nustatyto skaičiaus lankytojų ir nesuorganizavo nustatyto skaičiaus renginių, atsakovė turėtų taikyti sutartyje nustatytas sankcijas – baudas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Byloje nustatyta, kad apeliantė dalyvavo atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos paskelbtame Vasaros koncertų salės Palangoje, Vytauto g. 43, rekonstrukcijos į daugiafunkcinį kultūros pastatą ir pastato valdymo koncesijos konkurse. Palangos miesto savivaldybės administracijos Konkurso komisija 2018 m. sausio 18 d. raštu informavo apeliantę, kad 2018 m. sausio 18 d. posėdyje atliko pasiūlymų vertinimą vadovaudamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi ir sudarė dalyvių sąrašą, kurio pirmoje vietoje buvo UAB „Pajūrio infrastruktūra“, o antroje – UAB „Universali arena“. Remiantis Konkurso sąlygomis ir pateiktu UAB „Pajūrio infrastruktūra“ pasiūlymu, su Konkurso laimėtoja UAB „Pajūrio infrastruktūra“ 2018 m. sausio 30 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis.
12. Apeliantė įrodinėjo, kad UAB „Pajūrio infrastruktūra“, nesilaikydama savo pasiūlyme nurodytų sąlygų ir Konkurso sąlygų reikalavimų, padarė esminį Koncesijos sutarties pažeidimą. Tuo pagrindu apeliantė prašė įpareigoti atsakoves nutraukti Koncesijos sutartį ir skelbti naują Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkursą.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, kad apeliantė neįrodė, jog turi teisę reikšti tokius reikalavimus, be to, net ir nutraukus Koncesijos sutartį atsakovė negali būti įpareigota skelbti naują koncesijos konkursą.
Dėl konkurso dalyvio teisės reikalauti koncesijos sutarties nutraukimo
14. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturi teisės reikalauti Koncesijos sutarties nutraukimo ir reikšti kitus su sutarties pasibaigimu susijusius reikalavimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė nėra Koncesijos sutarties šalis, ji taip pat nėra subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis). Šių aplinkybių apeliantė neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškiniu gina savo, kaip Konkurso dalyvės, pažeistą interesą, nes nutraukus Koncesijos sutartį turėtų galimybę dalyvauti naujame Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkurse, jį laimėti bei sudaryti sutartį.
16. Apeliantė remiasi Koncesijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad ekonominės veiklos vykdytojas, kuris mano, kad suteikiančioji organizacija arba įgaliotoji institucija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar suteikiančioji institucija nepagrįstai nutraukė koncesijos sutartį dėl esminio pažeidimo ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą dėl suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Apeliantės teigimu, pagal šią įstatymo nuostatą ji turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas nenutraukti Koncesijos sutarties būtų pakeistas, ir atsakovė būtų įpareigota Koncesijos sutartį nutraukti.
17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju taikytina minėta įstatymo nuostata. Apeliantė ieškinyje nesuformulavo reikalavimo panaikinti ar pakeisti suteikiančiosios organizacijos konkretų sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė 2019 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, reikalaudama nedelsiant nutraukti Koncesijos sutartį ir skelbti naują konkursą. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 13 d. raštu pateikė atsakymą apeliantei, kad nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti Koncesijos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas nutraukti Koncesijos sutartį kaip suteikiančiosios organizacijos sprendimas negali būti laikomas apeliantės teisėtų interesų pažeidimu, nes apeliantė nėra šios sutarties šalis ir neturi jokių iš šios sutarties kylančių civilinių materialinių subjektinių teisių bei pareigų. Apeliantė, nebūdama Koncesijos sutarties šalimi, neturi teisės kontroliuoti šios sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad už koncesijos sutarties sudarymą ir jos sąlygų vykdymą atsakinga suteikiančioji institucija (Koncesijų įstatymo 65 straipsnio 4 dalis). Koncesijos sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą tikrina valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos (Koncesijų įstatymo 65 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė kreipėsi į atitinkamas kontroliuojančias institucijas, kurios jokių Koncesijos sutarties pažeidimų, sudarančių pagrindą nutraukti šią sutartį, nenustatė.
18. Be to, Koncesijų įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ekonominės veiklos vykdytojas, norėdamas iki koncesijos sutarties sudarymo teisme ginčyti suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją suteikiančiajai institucijai ar įgaliotajai institucijai. Pagal Koncesijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalį suteikiančioji institucija ar įgaliotoji institucija privalo nagrinėti tik tas ekonominės veiklos vykdytojų pretenzijas, kurios gautos iki koncesijos sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Nurodytas normas sistemiškai aiškinant kartu su jau minėta Koncesijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostata, darytina išvada, kad pagal šį straipsnį gali būti ginčijami suteikiančiosios institucijos sprendimai, priimti iki koncesijos sutarties sudarymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į Koncesijų įstatymo 72 straipsnyje numatytų ginčų nagrinėjimo ribas nepatenka reikalavimai, susiję su sudarytos ir padėtos vykdyti koncesijos sutarties nuostatų modifikavimu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-253-553/2021, 30 punktą; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1048-464/2020, 26 punktą).
19. Apeliantė nurodo, kad suinteresuotumą atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Koncesijos sutarties nutraukimu turi dėl to, kad tokiu atveju ji turėtų galimybę dalyvauti naujame Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkurse, jį laimėti bei sudaryti sutartį. Tačiau net ir konstatavus esminį Koncesijos sutarties pažeidimą, dėl kurio ši sutartis turėtų būti nutraukta, atsakovė negalėtų būti įpareigota skelbti naują koncesijos konkursą. Pažymėtina, kad sprendimus dėl koncesijos suteikimo tikslingumo priima savivaldybės taryba, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu (Koncesijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalis). Sprendimų dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 29 punktas). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Koncesijos sutarties nutraukimo atveju Palangos miesto savivaldybės taryba turėtų diskrecijos teisę spręsti dėl naujo koncesijos konkurso paskelbimo.
20. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2013 m. gruodžio 30 d. sudarytos projekto „Vasaros koncertų salės Palangoje, Vytauto g. 43, rekonstravimas – daugiafunkcinio kultūros pastato įrengimas, I etapas“ finansavimo ir administravimo sutarties 10.13 punkto reikalavimus, numatančius, kad suteikiančioji institucija 5 metus po projekto pabaigos ekonominei veiklai vykdyti negali naudoti Palangos koncertų salės ir turi ją perduoti privačiam operatoriui, Palangos miesto savivaldybės taryba privalėtų skelbti naują Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkursą. Iš byloje pateiktos VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2020 m. balandžio 3 d. išvados nustatyta, kad pagal minėtą sutartį projektas baigtas 2016 m. vasario 18 d., taigi, minėtoje sutarties nuostatoje nustatytas 5 metų terminas suėjo 2021 m. vasario 18 d. Tai reiškia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija minėtos pareigos pagal trišalę finansavimo sutartį nebeturi. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovė nurodytos sutarties nuostatos pagrindu privalėtų skelbti naują Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkursą.
21. Apeliantė savo teisę reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus grindžia ir kasacinio teismo išaiškinimais, kad sprendžiant su koncesijomis susijusius klausimus, nepaneigiant koncesijų ir viešųjų pirkimų skirtumų, turėtų būti remiamasi ir teismų praktika viešųjų pirkimų bylose. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis jos nurodyta teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, kuriose buvo pateikti išaiškinimai dėl tiekėjų suinteresuotumo ir galimybės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešojo pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.
22. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015, kurioje pateiktas išaiškinimas dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pasibaigus konkursui; 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, kurioje taip pat pasisakyta dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir, be kita ko, išaiškinta, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. Nurodytose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, kurių kontekste pateikti atitinkami išaiškinimai dėl teisės normų taikymo, iš esmės skiriasi nuo nustatytų faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, kurioje nėra ginčijamos nei Konkurso sąlygos, nei jokie kiti suteikiančiosios institucijos sprendimai, priimti iki koncesijos suteikimo procedūros pabaigos, kuri šiuo atveju pasibaigė sudarius Koncesijos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Pajūrio infrastruktūra“ (Koncesijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, pažymėtina, kad toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje, kuria remiasi apeliantė, yra išvardinti ir atvejai, kai tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas; vienas iš jų – kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas (žr. minėtos nutarties 35.11.2 punktą). Dėl to apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia apeliantės suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo. Tokio reikalavimo patenkinimas nesudarytų prielaidų apeliantei įgyvendinti savo subjektines teises, be kita ko, teisę dalyvauti naujame koncesijos konkurse, nes atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba, kaip minėta, neturėtų pareigos skelbti naują Palangos koncertų salės valdymo koncesijos konkursą.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį CPK 5 straipsnio pagrindu dėl to, jog byloje neįrodyta, kad ieškovė turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko. Atmetus ieškinį minėtu pagrindu, kiti apeliantės argumentai, susiję su (ne)tinkamu Koncesijos sutarties vykdymu ir šios sutarties nutraukimo tvarka, neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti šį ginčą ir negali nulemti kitokio nagrinėjamos bylos baigties rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių argumentų vertinimo nepasisako.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai nesuteikia įstatyme nustatyto pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Trečiasis asmuo UAB „Pajūrio infrastruktūra“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokatės suteiktas teisines paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, visa nurodyta išlaidų suma priteistina iš ieškovės trečiojo asmens naudai (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“ (juridinio asmens kodas 126078441) 1 863,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio infrastruktūra“ (juridinio asmens kodas 304092006) naudai.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis