Civilinė byla Nr. e2A-72-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00940-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.3; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-859-603/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kirtis“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Litbana“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Kirtis“ (toliau – ir atsakovė) prašė priteisti iš atsakovės 48 924,94 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. UAB ,,Litbana“ (toliau – ir trečiasis asmuo) su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovei buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo sudarė su ieškove Įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraustos ir atsakovei išnuomotos patalpos. Pagal nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo užtikrinti gerą elektros instaliacijos techninę būklę bei priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi. 2018 m. gruodžio 17 d. išnuomotose patalpose kilo gaisras, kurio metu jos apgadintos. Eksperto nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastimi yra patalpų elektros instaliacija, elektros šviestuvų avarinio darbo režimas arba degių medžiagų užsiliepsnojimas nuo šviestuvų šilumos. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, patalpų savininkui išmokėta 48 924,94 Eur. Elektros įrenginių eksploatavimo techniniai patikrinimai atlikti daugiau nei prieš metus iki įvykio, taigi jų būklė įvykio dieną galėjo būti pasikeitusi, todėl neatmestina, kad gaisras galėjo kilti dėl avarinio darbo režimo apšvietimo elektros instaliacijoje. Jei teismas, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, šią priežastį atmestų, labiausiai tikėtina gaisro priežastimi lieka degių medžiagų užsidegimas nuo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio. Byloje nėra eksperto nurodytą gaisro priežastį paneigiančių įrodymų. UAB ,,Apsaugos komanda“ reaguoja gavusi informaciją apie gaisro pavojų, ji neturi užtikrinti galimų gaisro priežasčių eliminavimo. Atsakovei tenka pareiga nuomojamomis patalpomis naudotis protingai, laikantis teisės aktų reikalavimų bei užkertant kelią tokiems įvykiams kilti.

3.       Atsakovė UAB ,,Kirtis“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų nenustatė. Jeigu atsakovė priešgaisrinės saugos reikalavimų nepažeidė, tuomet nepagrįsta jai priskirti atsakomybę už gaisro padarinius. Pagal nuomos sutarties 3.1.2 punktą, būtent patalpų savininkas (nuomotojas) įsipareigojo vykdyti patalpų kapitalinį remontą, o pagal sutarties 3.1.3 punktą – užtikrinti nuomojamų patalpų apsaugą ne darbo metu. Gaisras įvyko ne darbo metu, vakare. Iš sutarties 3.1.3 punkto akivaizdu, kad nuomotojas turi rūpintis patalpų apsauga ne darbo valandomis, įskaitant ir priešgaisrinę apsaugą. Pagal nuomos sutarties 3.1.2 punktą nuomotojas privalėjo vykdyti patalpų kapitalinį remontą, o inžinerinių sistemų tvarkymas, įskaitant ir elektros instaliacijos sistemų tvarkymą, sutarties sudarymo metu buvo priskiriamas prie kapitalinio remonto darbų, kuriuos privalėjo atlikti patalpų savininkas. Trečiasis asmuo patvirtino, kad neatliko ne tik kapitalinio remonto, o ir apskritai tvarkymo darbų, nes manė, kad to nereikia pagal patalpų būklę. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad atsakomybė už gaisrą turi kilti, tai reikėtų manyti, kad už tai atsako patalpų savininkas, kuris neužtikrino elektros instaliacijos kapitalinio remonto. Pagal nuomos sutarties 3.2.4 punktą atsakovė įsipareigojo be nuomotojo raštiško sutikimo nekeisti patalpų išplanavimo, neatlikti kitų inžinerinių-komunalinių perplanavimo darbų, be to, pagal sutarties 3.2.5 punktą, patalpas remontuoti (ne kapitališkai) nuomininkas galėjo tik turėdamas nuomotojo sutikimą. Kadangi savininkas patvirtino, kad, jo nuomone, patalpų būklė buvo tinkama ir remonto ar tvarkymo darbai visą laikotarpį nebuvo reikalingi, tai nuomininkė, nesant išreikšto nuomotojo sutikimo, neturėjo teisės ir galimybės savavališkai tvarkyti inžinerinių sistemų, įskaitant elektros instaliaciją. Nebuvo akivaizdžių išorinių požymių, jog reikalingi kokie nors elektros instaliacijos remonto darbai. Šviestuvai, dėl kurių avarinio darbo režimo, anot ieškovės, galėjo kilti gaisras, priklausė patalpų savininkui (kuris ir turi atsakyti už jų kokybę ir už tai, kad jie galimai galėjo neatitikti gaisrinės saugos reikalavimų), o nuomininkė šviestuvų nelietė ir veiksmų su jais neatliko. Atsakovė tinkamai vykdė patalpų apsaugos pareigą, tam buvo pasamdyta apsaugos įmonė, gaisro laikotarpiu apsauga taip pat veikė. Ieškovė nepagrįstai mano, kad gaisras galėjo kilti ir dėl degių medžiagų užsidegimo nuo šviestuvų terminio poveikio, ieškovė turi įrodyti savo reikalavimus, pagrįsti atsakovės atsakomybę, o ne palikti teismui vertinti priežastis, dėl kurių galėjo kilti gaisras. Tiksli gaisro kilimo priežastis taip ir nenustatyta. Neatmestina, kad nepriklausomai nuo tikslios gaisro kilimo priežasties, šis įvykis galėjo įvykti kaip tiesiog nelaimingas atsitikimas, dėl kurio nebūtinai kam nors turi kilti teisinė atsakomybė. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur atstovavimo išlaidas.

3.       Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 11 d. atsakovė ir trečiasis asmuo (savininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2018 m. gruodžio 17 d. patalpose kilo gaisras, dėl to jos apgadintos. Ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę Įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraustos atsakovei išnuomotos patalpos ir kurios pagrindu minėtas įvykis pripažintas draudžiamuoju bei trečiajam asmeniui išmokėta 48 924,94 Eur draudimo išmoka. 

4.       Į bylą pateikta 2019 m. kovo 5 d. gaisro tyrimo išvada (parengė UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ekspertas V. K.), kurioje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra sandėliavimo patalpos priekinėje viršutinėje dalyje (prie vartų) lubų lygyje per visą sandėliavimo patalpos plotį; tikėtina, kad užsidegimas galėjo kilti dėl avarinio darbo režimo apšvietimo elektros instaliacijoje ar dėl degių medžiagų užsidegimo nuo sandėliavimo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio; taip pat nurodyta, kad visi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (toliau – Taisyklės), reikalavimų pažeidimai, nustatyti analogiškose sandėliavimo patalpose, galėjo būti ir nustatytoje gaisro židinio zonoje ir galėjo turėti tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro kilimu.

5.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. kovo 7 d. rašte nurodyta, kad pagal gaisro vietos apžiūros rezultatus, gaisro židinio zona buvo šiaurrytinėje pastato dalies patalpoje lubų lygyje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl patalpos lubų lygyje buvusios elektros instaliacijos, elektros šviestuvų avarinio darbo rėžimo ar sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimo nuo šviestuvų skleidžiamos šilumos poveikio. Taip pat nurodyta, kad gaisro tyrimo medžiagoje informacijos apie Taisyklių reikalavimų pažeidimus bei kaltininkus nėra; ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo pradėtas.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovė pagal sutartį prisiėmė eilę įsipareigojimų, dėl kurių jai tenka atsakomybė dėl nustatytų gaisro kilimo priežasčių: nuomojamas patalpas naudojant pagal paskirtį, nuomotojo sutikimu remontuoti ar įrengti pagal paskirtį savo medžiagomis ir savo sąskaita, laikytis gamintojo ir nuomotojo rekomendacijų ir galiojančių standartų, reglamentų bei techninių reikalavimų (3.2.5 punktas); atlyginti nuomotojui padarytą žalą, atsiradusią dėl nuomininko vykdomos ūkinės-komercinės-gamybinės veiklos (3.2.6 punktas); užtikrinti nuomojamų patalpų apsaugą visą nuomos laikotarpį (3.2.12 punktas); atsakyti už nuomojamų patalpų ir prie jų esančios teritorijos sanitarinį, darbo saugos bei priešgaisrinį stovį (3.2.12 punktas); atsakyti už elektros instaliacijos techninį stovį (6.6 punktas), kt.

7.       Byloje nekilo ginčo dėl nustatytos gaisro židinio zonos, taip pat, kad iš šaltinių, galinčių sukelti užsidegimą, buvo tik virš lubų esanti elektros instaliacija ir apšvietimo šviestuvai, kurių liekanų po gaisro aptikti nepavyko (likusios elektros instaliacijos izoliacija dėl aukštos temperatūros poveikio yra nudegusi ir prie sandėlio patalpos iš koridoriaus pusės skydelyje buvo įrengti automatiniai jungikliai, kurie stipriai pažeisti ugnies). Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su tyrimą atlikusio UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ eksperto V. K. išvada, kuri iš esmės buvo padaryta vizualiai apžiūrėjus analogiškas sandėliavimo patalpas ir nustačius, kad šiose patalpose buvo įrengti keturi be gaubtų ir su įsuktomis netinkamo dydžio bei galbūt netinkamo galingumo elektros lemputėmis šviestuvai. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra patikimų duomenų, kad tyrimą atlikusio asmens nurodytose apžiūrėtose patalpose įrengta elektros instaliacija buvo analogiška patalpose, kuriose įvyko gaisras, ir dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti Taisyklių 142 punkte (elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnės galios elektros lempos, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose), 144 punkto 9 papunktyje (naudoti elektros šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra A(sg), B(sg) ir C(g) kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpose) ir 147 punkte (atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.); neapsaugotų izoliuotų laidų ir jų susikirtimo su statybinėmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas būtina papildomai apsaugoti nuo užsidegimo) atsakovės atliktų pažeidimų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. kovo 7 d. rašte nurodyta, kad gaisro tyrimo medžiagoje informacijos apie Taisyklių reikalavimų pažeidimus nėra bei ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio pradėtas nebuvo. Trečiasis asmuo į bylą pateikė įrodymus, kad patalpose periodiškai vykdo elektros įrenginių eksploatavimo techninę priežiūrą ir patikrinimus, paskutinį patikrinimą 2017 m. gruodžio 14 d. atliko Valstybinės energetikos inspekcijos atestuota įmonė UAB ,,Ilsna“; kaip matyti iš pateiktų UAB ,,Ilsna“ protokolų, atlikus patikrinimą gamybinėse ir pagalbinėse patalpose pažeidimų nenustatyta, konstatuota gera įrenginių būklė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad paskutinis patikrinimas atliktas beveik prieš metus, nepaneigia trečiojo asmens tinkamai teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, užtikrinant tinkamą elektros įrenginių eksploatavimą pagal Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimties aprašo, patvirtinto 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2001 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 141, reikalavimus. Pagal minėtus teisės aktus varžų matavimų dažniausias periodiškumas numatytas ne rečiau kaip kartą per metus, o pagal patalpų / įrenginių suskirstymą, sandėliavimo patalpos tikrinamos ne rečiau kaip trys metai. UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ekspertas V. K. išvadoje pripažino, kad trečiojo asmens 2017 m. gruodžio 14 d. atlikti elektrofizikiniai matavimai mažina užsidegimo riziką nuo gedimo / avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje.

8.       Byloje pateikta 2013 m. balandžio 1 d. trečiojo asmens ir UAB ,,Apsaugos komanda“ stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad susitarta dėl reagavimo į apsauginės gaisrinės signalizacijos aliarminius suveikimus ir nustatytas reagavimo laikas minutėmis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino, kad šios sutarties sudarymas vyko būtent nuomininkės (atsakovės) iniciatyva ir iki šiol atsakovė dengia išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu.

9.       Teismas nusprendė, kad tiek atsakovė, veikdama pagal nuomos sutarties nuostatas, tiek trečiasis asmuo, kaip nuomotojas ir patalpų savininkas, ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengiant elektros įrenginių ar elektros instaliacijos veikimo avariniu darbo režimu, todėl atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovės neveikimas buvo nesuderinamas su prisiimtomis pareigomis pagal nuomos sutartį bei su atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu. Taip pat, teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė nuomos sutartimi nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir per visą nuomos laikotarpį neatliko remonto darbų bei dėl to su prašymu nesikreipė į nuomotoją. Trečiasis asmuo ir atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki gaisro įvykio patalpų kapitalinis remontas ar kitokie tvarkymo darbai nebuvo atliekami, nes nebuvo poreikio. Ieškovė nedetalizavo, kokie konkretūs darbai ar elektros instaliacijos atnaujinimo darbai turėjo būti atlikti sandėliavimui skirtose patalpose.

10.       Nuomos sutartis sudaryta 2007 m., t. y. atsakovė beveik 15 m. naudojasi patalpomis, kuriose laiko pardavimui skirtas prekes, tad akivaizdu, kad atsakovė turėjo pakankamai patirties sandėliuojant prekes užtikrinant jų saugumą nuo šviestuvų terminio veikimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prekės (virtuviniai puodai, keptuvės, kt.) buvo supakuoti kartoninėse dėžėse, kurių aukštis buvo iki 40 cm, ir šios dėžės buvo sudėtos ant rietuvių, kurios užėmė apie 1/3 sandėlio ploto. Kaip nurodė atsakovės vadovas, prekės iki šviestuvų buvo kraunamos paliekant iki 1 m atstumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad prekių laikymas ant rietuvių yra įprastinė sandėliavimo praktika ir vien stelažų nebuvimas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie prekių laikymą mažesniu nei 0,50 m atstumu iki šviestuvų. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl kitos atsakomybės sąlygos nenagrinėtinos ir ieškinys atmestinas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.       Teismas nepagrįstai atmetė eksperto išvadas ir nukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų bei jų taikymo praktikos. Nustatytos dvi galimos gaisro priežastys: avarinis darbo rėžimas apšvietimo elektros instaliacijoje, elektros šviestuvuose arba degių medžiagų užsidegimas nuo sandėliavimo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio. Tokias išvadas pateikė tiek ekspertas V. K., tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius. Teismas nepagrįstai abi šias išvadas atmetė. Nors byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau byloje pateikta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto asmens išvada, kurią pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Gaisro priežasčių tyrimas ir nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl teismas, atmesdamas reikiamas kompetencijas šioje srityje turinčių asmenų išvadas, turėtų remtis kitų specialistų išvadomis, kurių byloje nėra. Teismui nesutikus su nurodytomis gaisro priežastimis, tačiau nenustačius kitų priežasčių, prieinama nelogiška išvada, kad gaisras kilo savaime, tai yra neįmanoma. Teismas kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėjo įvertinti, kuri iš šių priežasčių labiau tikėtina (o ne abi atmesti) ir spręsti, kas atsakingas už šių priežasčių atsiradimą – nuomininkas ar nuomotojas.

1.2.       Daugiau nei prieš metus atlikto patikrinimo metu nustatyta elektros instaliacijos būklė negali atspindėti ir neatspindi jos būklės įvykio metu. Elektros instaliacijos būklė kinta, atsiranda didesnis nusidėvėjimas, gali atsirasti ir mechaninių pažeidimų. 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu teismui paklausus, dėl ko galėjo kilti gaisras, atsakovės direktorius paminėjo, kad galbūt dėl instaliacijos. Atsakovės direktorius nurodė, kad jo nuomojamose patalpose elektros instaliacija nebuvo tikrinta, o jis nesiėmė priemonių elektros instaliacijai patikrinti.

1.3.       Teismas neįvertino, kad: 1) byloje nėra duomenų apie tai, jog šviestuvai buvo su apsauginiais gaubtais. Atsakovė akcentavo, kad atsakingas už patalpose sumontuotus šviestuvus yra nuomotojas, nors tokia pozicija ir neatitinka nuomos sutarties nuostatų; 2) atsakovės direktorius nurodė, kad per visą nuomos laikotarpį iki įvykio (t. y. daugiau nei 11 m.) nebuvo poreikio keisti elektros lemputes, tokia atsakovės pozicija neįtikima. Nežinodama, kokio galingumo lemputės įsuktos į šviestuvus, atsakovė negalėjo įsitikinti, kad šviestuvuose naudojamos ne didesnės galios bei dydžio elektros lemputės nei yra leistina, šią aplinkybę atsakovė privalėjo patikrinti; 3) prekės patalpose buvo sandėliuojamos atsitiktine tvarka, o ne pagal teisės aktų reikalavimus, tokią išvadą galima daryti įvertinant trečiojo asmens atstovės paaiškinimus bei liudytojo R. C. parodymus; 4) patalpose stelažai nebuvo įrengti. Atsakovės direktorius tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, jo paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai; 5) gaisrinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal esamą informaciją, atsakovė prieš kylant gaisrui gavo naują prekių partiją. Ši aplinkybė taip pat gali būti susijusi su Taisyklių 141 punkto pažeidimu (atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,50 m).

1.4.       Teismas turėjo spręsti dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Teismas, aiškindamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas, plačiau nevertino atsakovės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei jų turinio, tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

1.5.       Vertinant nuomos sutarties turinį, atsakomybė tiek nustačius, kad gaisro priežastis yra avarinis darbo rėžimas elektros instaliacijoje, šviestuvuose, tiek degių medžiagų užsidegimas nuo sandėliavimo patalpoje esančių šviestuvų terminio poveikio, tenka atsakovei, kadangi šios gaisro priežastys yra tiesiogiai susijusios su atsakovės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimu netinkamu vykdymu. Atsakovė nuomos laikotarpiu remonto darbų patalpose neatliko, į nuomotoją su prašymu atlikti patalpų remonto darbus taip pat nesikreipė. Atsakovė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą nuolat stebėti patalpų būklę, ją vertinti, esant poreikiui atlikti einamuosius remonto darbus, prižiūrėti patalpose esančią elektros instaliaciją, šviestuvus ir kitą įrangą, pritaikyti patalpas pagal savo vykdomos veiklos specifiką ir pan. Aplinkybė, kad patalpų savininkas vieną kartą per metus atlikdavo pastato elektros instaliacijos patikrinimus, nepaneigia atsakovės pareigų bei atsakomybių pagal nuomos sutarties 6.5 bei 6.6. punktus. Apdairus bei rūpestingas patalpų valdytojas, sandėliuojantis patalpose prekybai skirtus daiktus, įvertinęs patalpų nusidėvėjimą, aplinkybę, kad ilgą laiką patalpose nebuvo atliktas nei kapitalinis, nei einamasis remontas, turėjo užtikrinti, kad elektros instaliacija būtų tikrinama ir tai būtų daroma dažnesniu periodiškumu. Vien faktas, kad gaisras kilo, patvirtina, jog atsakovės vykdoma patalpų priežiūra nebuvo pakankama.

1.6.       Atsakovė turėjo prisitaikyti patalpas pagal savo vykdomos veiklos specifiką (nuomos sutarties 3.2.5. punktas), tačiau atsakovė pakeitimų patalpose neatliko. Patalpose buvo vykdoma sandėliavimo veikla, turėjo būti įrengti stelažai. Jų nesant, atsakovė negali užtikrinti reikiamų atstumų tarp šviestuvų ir sandėliuojamų prekių išlaikymo (0,50 m), tai itin svarbu atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo laikomos kartoninėse, t. y. degiose, pakuotėse. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pasitvirtinusi ir vadovavusis sandėliavimo taisyklėmis, instrukcijomis, sandėliavimo tvarkos aprašais ir pan. Teismas išvadą, kad prekės buvo sandėliuojamos tvarkingai, padarė vien remdamasis atsakovės atstovo paaiškinimais, tačiau plačiau nevertindamas šių paaiškinimų prieštaringumo bei ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais.

1.7.       Apsaugos sutarties sudarymas neužtikrina situacijos, kad elektros instaliacija patalpose bus tinkama, jog atsakovė sandėliuos prekes laikydamasi reikalavimų. Šios sutarties sudarymas nepaneigia eksperto įvardytų gaisro priežasčių ir nepanaikina atsakovės atsakomybės.

1.8.       Atsakovė tiek kaip patalpų nuomotoja, tiek kaip jų faktinė naudotoja bei valdytoja turėjo imtis visų priemonių tam, kad būtų išvengta gaisro ir to nulemto patalpų būklės pabloginimo (atsakovė nuomos sutarties 3.2.10 punktu įsipareigojo užtikrinti patalpų būklę tokią, kokios jos buvo perdavimo nuomininkui metu, atsižvelgiant tik į normalų nusidėvėjimą). Todėl atsakovė, pagal nuomos sutarties 3.2.6. punktą, privalo atlyginti patalpoms padarytą žalą.

1.9.       Pagal deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas atsakomybė dėl įvykio tenka atsakovei (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Net jei nebūtų trečiojo asmens bei atsakovės sudarytos nuomos sutarties, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakomybė už nuomojamų patalpų priežiūrą bei kilusį gaisrą tektų nuomininkui, t. y. atsakovei, kuri įvykio metu buvo faktinė patalpų valdytoja bei naudotoja. Atsakovė įrodymų, kurie paneigtų jos atsakomybę dėl kilusio gaisro, į bylą nepateikė, byloje taip pat nebuvo įrodyta bei pateikta duomenų apie tai, kad gaisras būtų kilęs dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias nuomininkas neatsakytų.

2.       Atsiliepime atsakovė UAB „Kirtis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.       Teismas neatmetė eksperto V. K. išvados, o ją tyrė ir ja rėmėsi. Teismas eksperto išvados nepaneigė, nekonstatavo, kad ji netinkama, nenurodė, jog nesivadovauja eksperto išvada. Sprendimas reiškia tai, kad dėl eksperto išvados nekyla atsakovės atsakomybė už gaisrą. Išvadoje pripažįstama, kad patalpose buvusių šviestuvų liekanų aptikti nepavyko, o likusios elektros instaliacijos izoliacija dėl aukštos temperatūros poveikio yra nudegusi, ir dėl to išvada buvo grindžiama ne patalpų, kuriose įvyko gaisras, būkle, o tik vizualiai apžiūrėjus kitas, analogiškas sandėliavimo patalpas. Eksperto išvadoje nėra duomenų apie tai, kad patalpose būtų buvę netinkami šviestuvai ar jų dalys, nes duomenų apie tai, kokie buvo šviestuvai gaisro patalpose, nustatyti nepavyko. 2019 m. kovo 5 d. gaisro tyrimo išvadoje nėra nustatyta tiksli, aiški gaisro priežastis, o galimos priežastys yra vertinamos tik kaip tikėtinos ir formuluojamos alternatyviai. Ieškinį ieškovė formulavo tikėtinai, abstrakčiai, alternatyviai. Ieškovė mėgina nepaisyti įrodinėjimo taisyklių.

2.2.       Teismas nagrinėjo tiek tai, ar atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, tiek tai, ar atsakovės veiksmai (neveikimas) gali lemti atsakovės deliktinę atsakomybę.

2.3.       Šioje byloje netaikytinos atsakomybės be kaltės nuostatos ir turi būti įrodinėjama atsakovės kaltė dėl gaisro bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Nėra atsakovės neteisėtų veiksmų: bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta; atsakovė, būdama patalpų nuomininke, nepažeidė nuomos sutarties; tyčinių ar neatsargių veiksmų, kurie būtų sukėlę gaisrą, atsakovė neatliko ir tokie veiksmai byloje nenustatyti. Trečiasis asmuo neturėjo atsakovei pretenzijų nei dėl patalpų naudojimo pagal paskirtį, nei dėl kitokių pareigų vykdymo. Dėl pareigos užtikrinti patalpų apsaugą (nuomos sutarties 3.2.12 punktas) svarbu, kad iš trečiojo asmens parodymų ir pateiktų dokumentų matyti, jog apsaugos (įskaitant priešgaisrinę) organizavimu rūpinosi patalpų savininkas, samdydamas saugos bendroves, buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija ir sudaryta apsaugos sutartis, ir kad atsakovė visada tinkamai ir laiku mokėjo už apsaugos paslaugas pagal sąskaitas faktūras, taigi šio sutarties punkto laikėsi. Dėl nuomos sutarties 6.5. punkto reikalavimo (užtikrinti sanitarinį, darbo saugos bei priešgaisrinį stovį atsako nuomininkas) ir 6.6. punkto reikalavimo (už elektros instaliacijos techninį stovį nuomos laikotarpiu atsako nuomininkas) svarbu, kad bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų tikrinusios institucijos nerado ir teismas nenustatė, o elektros instaliacijos būklė buvo reguliariai tikrinama tinkamu dažnumu. Trečiojo asmens atstovė ir liudytojas R. C. patvirtino, kad patalpų ir jų sistemų būklė buvo gera ir papildomo remonto nereikalavo. Apeliaciniame skunde ieškovė kartoja, kad atsakovė pažeidė Taisykles, nors nepagrindžia, kuo pasireiškė konkretūs pažeidimai ir kokie duomenys tai patvirtina.

2.4.       Atsakovės vadovas nurodė, kad nuomojamas sandėlis nebuvo pilnai užkrautas ir kad atstumas iki prekių buvo bent 1 m. Šių aplinkybių nepaneigė ir liudytojo R. C. parodymai. Prekės buvo sandėliuojamos ne atsitiktine tvarka, o taip, kaip patogiau naudojimui ir teisės aktai nedraudžia savo nuožiūra spręsti dėl daiktų išdėstymo sandėlyje, jeigu laikomasi bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nesilaikiusi nustatytų atstumų iki šviestuvų, ar kad prekės būtų buvusios sandėlyje išdėstytos netinkamai. Atsakovės direktorius patikslino, kad prekės buvo laikomos ne ant stelažų, o ant medinių padėklų ir prieštaringumo parodymuose nėra. Taisyklėse nėra reikalavimo dėl privalomo stelažų įrengimo sandėliuose.

2.5.       Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir gaisro: nėra nustatyta, kad gaisrą būtų lėmę atsakovės veiksmai; viena iš keliamų gaisro priežasties versijų yra ta, kad jis galėjo kilti dėl šviestuvų avarinio veikimo režimo ar dėl šviestuvų terminio poveikio, tačiau byloje nustatyta, kad šviestuvai priklausė patalpų savininkui ir įtakos atsakovė šviestuvams nedarė; tiksli gaisro kilimo priežastis nėra nustatyta ir ieškovė jos neįrodo, t. y. ieškovė spėlioja ir siūlo teismui pasirinkti galimą gaisro priežastį. Atsakovė tinkamai mokėjo už patalpų priešgaisrinės apsaugos paslaugas, pastate veikė priešgaisrinė signalizacija, prieš metus iki gaisro atlikta pastato elektros instaliacijų patikra. Gaisrinės saugos reikalavimų buvo laikomasi. Buvo imtasi visų protingų veiksmų, kad būtų išvengta gaisro rizikos.

2.6.       2015 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsakovė išsinuomojo papildomas patalpas ir jos perduotos pagal 2015 m. gruodžio 31 d. perdavimo–priėmimo aktą, t .y. būtent tos patalpos, kuriose įvyko gaisras. Patalpos, kuriose įvyko gaisras, atsakovės žinioje tebuvo kiek mažiau nei 3 m. iki gaisro ir ieškovės argumentai apie tariamą lempučių nekeitimą 11 m. yra nepagrįsti.

2.7.       Byloje nėra nustatytos atsakovės kaltės: gaisras kilo tuomet, kai patalpose nebuvo žmonių, niekas nedirbo, jos nebuvo atsakovės eksploatuojamos, todėl atsakovė neturi atsakyti už atsitiktinio pobūdžio aplinkybes, kurių negalėjo kontroliuoti. Trečiojo asmens darbuotojas, atsakingas už patalpų ūkio klausimus, R. C., apklaustas liudytoju patvirtino, kad atsakovės iniciatyva patalpose įrengta priešgaisrinė signalizacija, už kurią atsakovė mokėdavo. Atsakovė ėmėsi visų protingų priemonių gaisro rizikai išvengti, t. y. užtikrino, kad būtų sudaryta paslaugų sutartis su apsaugos bendrove dėl patalpų apsaugos, įskaitant priešgaisrinę apsaugą, ir už šias paslaugas mokėjo. Atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad elektros instaliacija yra tinkamos būklės, nes 2017 m. gruodžio 14 d. atliktas patalpų ir viso pastato patikrinimas.

2.8.       Dėl gaisro galbūt kalta ne nuomininkė, o patalpų savininkas, nes savininkas galbūt nesilaikė nuomos sutarties 3.1.2 punkto reikalavimą vykdyti pastato kapitalinį remontą ir, kaip pripažino, jis nebuvo darytas nei nuomos sutarties sudarymo dieną, nei vėliau, nes, savininko nuomone, to nereikėjo. Savininkas neinformavo nuomininkės apie tai, kad elektros instaliacija reikalautų tvarkymo. Pagal nuomos sutarties 3.2.4. ir 3.2.5. punktus nuomininkė neturi teisės be nuomotojo raštiško sutikimo atlikti inžinerinių-komunalinių perplanavimo ar remonto darbų. Nuomininkė turėjo laikytis nuomotojo rekomendacijų, tačiau rekomendacijų nuomotojas nepateikė.

2.9.       Ieškovės ieškinys prieštarauja draudimo esmei – racionalūs subjektai draudžiasi nuo įvairių rizikų būtent tam, kad nuo jų neproporcingai nenukentėtų ir kad jiems įvykus neturėtų patirti visų neigiamų padarinių. Įvykęs gaisras teisine prasme buvo nelaimingas įvykis, kuris įvyko nepriklausomai nuo atsakovės, tad atsakovei neturi kilti atsakomybė. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Litbana“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad paskutinis elektros įrenginių eksploatavimo techninis patikrinimas atliktas beveik prieš metus, nepaneigia trečiojo asmens tinkamai teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, užtikrinant tinkamą elektros įrenginių eksploatavimą. Ieškovė nedetalizavo, kokie konkretūs elektros instaliacijos atnaujinimo darbai, turėjo būti atlikti sandėliavimui skirtose patalpose, kai pagal patalpų / įrenginių suskirstymą, sandėliavimo patalpos tikrinamos ne rečiau kaip trys metai.

3.2.       Gaisras kilo ne dėl netinkamos elektros įrenginių eksploatavimo priežiūros ar eksploatacijos, neatsargaus elgesio, o dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, kurių atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, negalėjo numatyti. Aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, nereiškia besąlyginės jos teisės sumokėtą sumą atgauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl išmokėtos sumos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

5.       2007 m. gegužės 11 d. atsakovė ir trečiasis asmuo (savininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurią iš dalies keitė.

6.       2015 m. gruodžio 30 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2016 m. sausio 1 d., atsakovė dalį patalpų grąžino bei išsinuomojo papildomas (sandėlio plane žymimas Nr. 2, 36 kv. m) patalpas ir jos perduotos pagal 2015 m. gruodžio 31 d. perdavimo–priėmimo aktą. 2015 m. gruodžio 30 d. išnuomotose ir atsakovei perduotose patalpose (ginčo patalpoje Nr. 2 gaisro kilimo vieta) 2018 m. gruodžio 17 d. įvyko gaisras ir trečiojo asmens patalpos buvo apgadintos.

7.       Ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę įmonių turto draudimo sutartį (sutartis galiojo nuo 2018 m. sausio 1d. iki gruodžio 31 d., draudimo liudijimas išduotas 2017 m. gruodžio 27 d.), kuria apdraustos ir atsakovei išnuomotos patalpos, ir kurios pagrindu gaisro įvykis pripažintas draudžiamuoju bei trečiajam asmeniui – patalpų savininkui išmokėta 48 924,94 Eur draudimo išmoka.

8.       Ieškovė (draudikė) kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, kadangi, ieškovės vertinimu, gaisras kilo dėl atsakovės kaltės.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

9.       Šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, kurios buvo išnuomotos atsakovei ir kurios buvo apdraustos pas ieškovę, kilo gaisras bei trečiojo asmens patalpos buvo apgadintos. Ieškovė trečiajam asmeniui sumokėjo apskaičiuotą draudimo išmoką, tačiau, ieškovės vertinimu, dėl gaisro atsakinga atsakovė, todėl ieškovė, kaip draudikė, siekia prisiteisti trečiajam asmeniui sumokėtą išmoką iš atsakovės.

10.       Ieškovė pareiškė atsakovei subrogacinį reikalavimą, grindžiamą CK 6.1015 straipsniu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

11.       Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

12.       Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis, subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

13.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Priešingas aiškinimas sudarytų pagrindą taikyti asmeniui atsakomybę net tuo atveju, kai pagal deliktinį ar sutartinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas jis neturėtų atsakyti žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).

14.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul (nekonkuravimo) principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

15.       Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovę ir trečiąjį asmenį žalos kilimo (gaisro) metu siejo sutartiniai teisiniai santykiai – trečiasis asmuo buvo išnuomojęs atsakovei negyvenamąsias patalpas. Taigi, šiuo atveju ieškovei įstatyminės cesijos (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) pagrindu įstojus į nukentėjusio (trečiojo asmens) vietą, ieškovė žalos atlyginimo iš atsakovės gali reikalauti remdamasi atsakovę ir trečiąjį asmenį siejusiais sutartiniais nuomos santykiais ir jų pažeidimu. Apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovės civilinė atsakomybė turėjo būti vertinama sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės aspektu, kadangi atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai (nuomos) santykiai.

17.       Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo: nuomojamas patalpas naudoti pagal numatytą (neuždraustai ūkinei veiklai) paskirtį (3.2.2 punktas); be suderinimo ir nuomotojo raštiško sutikimo nekeisti nuomojamų patalpų išplanavimo, neatlikti kitų inžinerinių-komunalinių perplanavimo darbų (3.2.4 punktas); nuomojamas patalpas naudojant pagal paskirtį, nuomotojo sutikimu remontuoti ar įrengti pagal paskirtį savo medžiagomis ir savo sąskaita. Laikytis gamintojo ir nuomotojo rekomendacijų ir galiojančių standartų, reglamentų bei techninių reikalavimų (3.2.5 punktas); atlyginti nuomotojui padarytą žalą, atsiradusią dėl nuomininko vykdomos ūkinės-komercinės-gamybinės veiklos (3.2.6 punktas); užtikrinti nuomojamų patalpų apsaugą visą nuomos laikotarpį (3.2.12 punktas). Nuomos sutartyje taip pat numatyta, kad: už nuomojamų patalpų ir prie jų esančios teritorijos sanitarinį, darbo saugos bei priešgaisrinį stovi atsako nuomininkas (6.5 punktas); už elektros instaliacijų techninį stovį nuomos laikotarpiu atsako nuomininkas (6.6 punktas); nuomininkas neatsako dėl nenugalimos jėgos ar kitų nuo nuomininko nepriklausančių priežasčių nukentėjus nuomotojo turtui (6.8 punktas).

18.       Sprendžiant dėl atsakovės sutartinės atsakomybės, vertintinas civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

19.       Į bylą pateikta 2019 m. kovo 5 d. gaisro tyrimo išvada, kurioje ekspertas nurodė, kad remiantis apžiūros metu surinkta medžiaga galima teigti, jog pradinis degimas kilo patalpos viduje prie sandėlio vartų. Didžiausi terminiai pažeidimai yra sandėliavimo patalpos viršutinėje dalyje (lubų lygyje) per visą sandėliavimo patalpos plotį. Ekspertas iš atsakovės vadovo paaiškinimo nustatė, kad jis nerūkantis ir sandėlio šviestuvai buvo su gaubtais. Ekspertas nurodė, kad gaisro židinio zona yra sandėliavimo patalpos priekinėje viršutinėje dalyje (prie vartų) lubų lygyje. Tyrimo metu nustatyta, kad gaisro židinio zonoje iš galinčių sukelti užsidegimą buvo tik virš lubų esanti elektros instaliacija ir apšvietimo šviestuvai, o apžiūros metu jų liekanų aptikti nepavyko. Likusios elektros instaliacijos izoliacija, dėl aukštos gaisro temperatūros poveikio, nudegusi. Ekspertas nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė UAB „Ilksna“ 2017 m. gruodžio 14 d. elektrofizikinių matavimą protokolus. Eksperto vertinimu, tokie matavimai mažina užsidegimo riziką nuo gedimo / avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje. Ekspertas priėjo prie išvados, kad užsidegimas galėjo kilti dėl avarinio darbo režimo apšvietimo elektros instaliacijoje ar dėl degių medžiagų užsidegimo nuo sandėliavimo patalpoje esančią šviestuvų terminio poveikio. Tyrime nurodyta, kad dėl stiprių gaisro terminių pažeidimų apžiūrėti elektros instaliacijos liekanų gaisro židinio zonoje galimybės nebuvo. Taip pat nurodyta, kad atsakovė prieš kylant gaisrui gavo naują partiją prekių. Eksperto vertinimu, galbūt pažeistas Taisyklių 141 punktas, nes apžiūros metu nustatyta, kad prekės buvo laikomos rietuvėse (stelažų liekanų nebuvo). Ekspertas nurodė, kad yra tikimybė, jog pažeistas Taisyklių punkto reikalavimas, kad atstumas nuo elektros šviestuvų iki laikomų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,50 m.

20.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. kovo 7 d. rašte nurodyta, kad pagal gaisro vietos apžiūros rezultatus gaisro židinio zona šiaurrytinėje pastato dalyje patalpoje (Nr. 1-14) lubų lygyje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl patalpos lubų lygyje buvusios elektros instaliacijos, elektros šviestuvų avarinio darbo rėžimo ar laikytų degių medžiagų užsiliepsnojimo nuo šviestuvų šilumos poveikio. Informacijos apie Taisyklių reikalavimų pažeidimus ir kaltininką nėra. Ikiteisminis tyrimas šio įvykio nebuvo pradėtas.

21.       Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė byloje esančias išvadas dėl galimų gaisro kilimo priežasčių. Teismas byloje pateiktoje 2019 m. kovo 5 d. gaisro tyrimo išvadoje ir 2019 m. kovo 7 d. rašte pateiktų išvadų neatmetė, o nurodytas gaisro priežastis vertino kaip galimas, tikėtinas. Pažymėtina, kad nei 2019 m. kovo 5 d. gaisro tyrimo išvada, nei 2019 m. kovo 7 d. raštas dėl gaisro priežasčių kilimo nėra laikytinos eksperto išvadomis CPK 216 straipsnio prasme, o vertintini kaip rašytinai įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Be to, minėtuose įrodymuose nėra pateikiamų kategoriškų išvadų dėl galimos gaisro kilimo priežasties, nurodomos tik galimos, tikėtinos gaisro priežastys. 

22.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas trečiojo asmens darbuotojas R. C. nurodė, kad gaisro dieną nematė kaip buvo sukrautos prekės atsakovės nuomojamose patalpose, taip pat nurodė, kad UAB „Ilsna“ kasmet tikrino visų patalpų elektros instaliacijos ir prietaisų būklę. Atsakovės vadovas, apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad gaisro kilimo dieną sandėlis nebuvo pilnai užkrautas, o kraudamas prekes visuomet palikdavo apie 1 m atstumą nuo šviestuvų. Taip pat nurodė, kad patalpos buvo tvarkingos, poreikio jas remontuoti ar kažką keisti, nebuvo.

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek byloje apklaustų asmenų paaiškinimai / parodymai nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė pažeidė šalių sutarties nuostatas ar įstatymo reikalavimus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patalpas naudojo pagal paskirtį, be trečiojo asmens sutikimo neatlikdavo pakeitimų patalpose, nėra duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl atsakovės vykdomos ūkinės-komercinės-gamybinės veiklos, taip pat atsakovė tinkamai atsiskaitydavo už patalpoms teikiamas apsaugos ir reagavimo į signalizacijos suveikimo paslaugas, kurios patalpose įrengtos jos iniciatyva. Bylos duomenys patvirtina, kad patalpų priešgaisrinės signalizacijos stovis buvo tinkamas, kadangi, kaip nurodė R. C., apie kilusį gaisrą jį informavo apsaugos bendrovės darbuotojai, suveikus priešgaisrinei signalizacijai, be to, nurodė, kad priešgaisrinės signalizacijos stovį trečiojo asmens patalpose tikrindavo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo elektros instaliacijų techninį stovį nuomos laikotarpiu, kadangi, kaip patvirtina į bylą pateikti UAB „Ilsna“ elektros instaliacijos ir prietaisų tikrinimo protokolai, elektros instaliacijos būklė buvo tikrinama kasmet, o paskutinio 2017 m. gruodžio 14 d. tikrinimo metu trūkumų nustatyta nebuvo. Be to, ir UAB ,,Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ ekspertas V. K. išvadoje pripažino, kad trečiojo asmens 2017 m. gruodžio 14 d. atlikti elektrofizikiniai matavimai mažina užsidegimo riziką nuo gedimo / avarinio darbo režimo elektros instaliacijoje. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad paskutinis patikrinimas atliktas beveik prieš metus, o elektros instaliacijos būklė per metus galėjo pasikeisti, nesudaro pagrindo manyti, kad patalpų elektros instaliacijos būklė turėjo būti tikrinama dar dažniau, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, trumpiausias elektros instaliacijos ir prietaisų tikrinimo periodiškumas yra vieneri metai, o pagal patalpų / įrenginių suskirstymą, sandėliavimo patalpos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip trys metai. 

24.       Trečiojo asmens darbuotojas, atsakingas už patalpų ūkio klausimus, R. C., apklaustas liudytoju patvirtino, kad atsakovės iniciatyva patalpose įrengta priešgaisrinė signalizacija, už kurią atsakovė mokėdavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ėmėsi visų protingų priemonių gaisro rizikai išvengti. Be to, atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad elektros instaliacija tinkamos būklės, nes 2017 m. gruodžio 14 d. (nuo 2018 m. sausio 1 d. ir sudaryta Turto draudimo sutartis) atliktas patalpų ir viso pastato patikrinimas.

25.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prekių laikymas ant padėklų yra įprastinė sandėliavimo praktika, ir vien stelažų nebuvimas neleidžia prieiti prie išvados apie prekių laikymą mažesniu nei 0,50 m atstumu iki šviestuvų. Priešingos ieškovės pozicijos bylos duomenys nepatvirtina. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalį trečiojo asmens patalpų atsakovė sandėliavimo veiklai nuomojasi dar nuo 2007 m., todėl mažai tikėtina, kad atsakovė nežinojo, kaip saugiai sandėliuoti prekes, laikantis būtino atstumo nuo patalpose esančių šviestuvų.

26.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsakovė išsinuomojo papildomas patalpas ir jos atsakovei perduotos pagal 2015 m. gruodžio 31 d. perdavimo–priėmimo aktą, t. y. 2015 m. gruodžio 30 d. išnuomotos ir atsakovei perduotos būtent tos patalpos, kuriose įvyko gaisras 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovė, tos patalpos, kuriose įvyko gaisras, atsakovės žinioje buvo mažiau nei 3 m. iki gaisro, todėl ieškovės argumentai apie daugiau nei 10 m. trunkančią patalpų nuomą ir nepriežiūrą, yra nepagrįsti. Taisyklių pažeidimų byloje taip pat nenustatyta, o prielaidos dėl šių pažeidimų galimo egzistavimo keliamos ekspertui V. K. įvertinus gretimose patalpose nustatytus pažeidimus, kurių ginčo patalpose galėjo ir nebūti. Be to, svarbu ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad draudimo sutarties sudarymo metu (2018 metams) ieškovė būtų fiksavusi draudžiamų patalpų (patalpos) būklę (kartu ir dėl patalpos apšvietimo įrenginių (lubose lempų ir jų gaubtų) ir ji pagal bylos duomenis gaisro kilimo dieną buvo pasikeitusi.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, veikdama pagal sudarytos nuomos sutarties nuostatas, ir trečiasis asmuo, kaip nuomotojas ir patalpų savininkas, ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengiant elektros įrenginių ar elektros instaliacijos veikimo avariniu darbo režimu, todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, jog atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga ir atsargi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytiniuose įrodymuose nurodytos galimos gaisro priežastys, kitiems bylos įrodymams nepatvirtinant nurodytų galimų gaisro priežasčių, nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Nors gaisras ir kilo būtent atsakovės nuomojamose patalpose, tačiau nesant duomenų dėl atsakovės neteisėto (ne)veikimo, tokiu atveju gaisro metu kilę nuostoliai tenka patalpų savininkui, o šiuo atveju – patalpų draudikei – ieškovei. Vien aplinkybė, kad atsakovės nuomojamose patalpose kilo gaisras, o ieškovė išmokėjo draudimo išmoką patalpų savininkui, nereiškia, kad ieškovė visais atvejais gali atgauti išmokėtą sumą iš atsakovės. Nenustačius, kad atsakovė pažeidė sutartį, Taisykles, buvo nepakankamai atidi ar rūpestinga, iš atsakovės negalima reikalauti atsakyti už padarinius, kurie kilo nepaisant tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės veiksmų siekiant gaisro kilimo išvengti. Būtent tokiais atvejais, siekiant išvengti neigiamų finansinių pasekmių, ir sudaromos turto draudimo sutartys, kurių atveju, rizika, dėl nenumatyto ir protingomis priemonėmis neišvengtino nuostolių atsiradimo, tenka draudimo bendrovei.

28.       Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012). Tai reiškia, kad, jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį atsakovei, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Ieškovės apeliacinio skundo netenkinant, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

31.       Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (užmokestis už teisines paslaugas) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsakovės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kirtis“ (juridinio asmens kodas 300566357) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė