Civilinė byla Nr. e2A-489-618/2022                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00595-2021-5

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 2.2.2.8.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių asociacijos „Teatro drama“ ir asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“, asociacijai „Teatro drama“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė iškeldinti atsakovę asociaciją „Kibelkščių bendruomenė“ ir atsakovę asociaciją „Teatro drama“ su visu joms priklausančiu turtu iš Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,70 kv. m. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys patenkintas.   

3.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ 2018 m. kovo 5 d. sudarė Savivaldybės turto panaudos sutartį Nr. J9-714 dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,70 kv. m. Juridinis asmuo „Kibelkščių bendruomenė“, kurio kodas buvo 303139428, yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (4.29)-R2-1249 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, kad Sutartis yra nutraukiama prieš terminą. Atsakovė patalpų ieškovei negrąžino ir 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimu pateikė informaciją, kad bendruomenės nariai dar kartą įregistravo tą pačią asociaciją. 

4.       Atsakovės teigimu, juridinis asmuo, kurio kodas 303139428, buvo išregistruota per klaidą, todėl netrukus, nenutraukus bendruomenės veiklos, buvo įsteigta kita asociacija tuo pačiu pavadinimu „Kibelkščių bendruomenė“, tačiau jai suteiktas kitas kodas, t. y. 305656029. Teismas atsakovės argumentus vertino kaip nepagrįstus ir nurodė, jog asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, kurios kodas buvo 303139428, buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2019 m. lapkričio 20 d. ne dėl klaidos, o dėl įstatyme numatytų reikalavimų nevykdymo registrų tvarkytojo sprendimu. Nauja asociacija tokiu pačiu pavadinimu „Kibelkščių bendruomenė“, kurios kodas 305656029, buvo įregistruota tik 2020 m. lapkričio 12 d., t. y praėjus metams nuo pirmojo juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo. Taip pat teismas nustatė, kad tiek asociacijos „Teatro drama“ vadovė D. M., tiek asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ vadovas V. G. nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyksta retai, kultūrinės veiklos nevykdo, nėra pastatę nė vieno spektaklio, pristatę projekto, byloje nėra jokių duomenų apie kokią nors atsakovių vykdomą veiklą ar jos rezultatus Lietuvoje. Dėl to teismas atsakovių teiginius, jog naujoji asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ tęsė likviduotos asociacijos veiklą ir perėmė jos įsipareigojimus bei turtą, atmetė kaip nepagrįstus.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovės ginčo patalpų nenaudoja, jos nebuvo perduotos naujai įregistruotai asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ ar asociacijai „Teatro drama“, su jomis nebuvo sudaryti nei žodiniai, nei rašytiniai susitarimai dėl patalpų naudojimo, ieškovė nėra priėmusi dėl to jokių sprendimų, priešingai, panaudos sutarties su pradiniu juridiniu asmeniu „Kibelkščių bendruomenė“ nutraukimo faktas yra įregistruotas ir išviešintas viešajame registre. Teismas pažymėjo, kad ginčo patalpų perdavimas atsakovėms prieštarautų Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-38, 11 punktui, kuris numato, kad savivaldybės turtas negali būti suteiktas pagal panaudos sutartis, jeigu asociacijos, labdaros ir paramos fondai veikia trumpiau nei 2 metus iki prašymo suteikti patalpas pagal panaudos sutartį pateikimo dienos. Apie tai naujai įregistruota „Kibelkščių bendruomenė“ buvo informuota 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (4.29)-R2-3165 „Dėl gauto pranešimo“.

6.       Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybę nekliudomai naudotis daiktu, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį, taip pat turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises, t. y. valdymą, naudojimą ar disponavimą (CK 4.37 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.637 straipsnį be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad naujai įsteigta asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, kurios kodas 305656029, nėra ir negali būti teisėta panaudos gavėja pagal ginčo Panaudos sutartį, nes ji nebuvo ir nėra šios sutarties šalis. Dėl to teismas pripažino nepagrįstais atsakovių teiginius, kad asociacija Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas 305656029, perleido savo teises asociacijai „Teatro drama“, o ši jas priėmė. 

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė siunčia atsakovei asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ sąskaitas už patalpų Klaipėdoje komunalines paslaugas, o jas apmoka D. M., tačiau iš ieškovės atstovo paaiškinimų teismas nustatė, jog tokia situacija susiklostė dėl techninės klaidos ieškovės apskaitoje, kadangi sutampa juridinio asmens pavadinimas, tačiau skiriasi juridinių asmenų kodai.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovių nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovės turėtų teisę naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

9.       Atsakovės asociacija „Teatro drama“ ir asociacija „Kibelkščių bendruomenė“(apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

10.       Apeliantės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatskleista bylos esmė. 

11.       Apeliantės nurodo, kad ginčas kilo dėl asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ naujo juridinio asmens kodo, nors asociacija tęsė veiklą, repetavo pjesę, pasaką vaikams, siuvo kostiumus, kaupė rekvizitą ir mokėjo komunalinius mokesčius už patalpas. Teigia, kad iš anksto informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją apie persitvarkymą ir naujo juridinio asmens registravimą. Persitvarkymo momentu, tikėtina, dėl klaidos buvo neteisėtai iš Juridinių asmenų registro išregistruotas juridinis asmuo Kibelkščių bendruomenė, kurio kodas 303139428, todėl 2020 m. vasario 12 d. buvo skubiai įregistruotas naujas juridinis asmuo asociacija „Teatro drama“, juridinio asmens kodas 305464922, o po kurio laiko tų pačių įstatų pagrindu įregistruotas tas pats juridinis asmuo „Kibelkščių bendruomenė“, kuriam buvo suteiktas kitas įmonės kodas 305656029. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 20 d. atsiuntė pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, pareikalavo atlaisvinti patalpas.

12.       Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė pridėti kitą teisme nagrinėjamą bylą dėl tų pačių patalpų, kurioje atsakovės prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują panaudos sutartį su po reorganizacijos įregistruota asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, kuri vienija tuos pačius narius ir tęsia kūrybinę veiklą ginčo patalpose. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 1 d. nutartimi atsisakė bylas sujungti. Nurodo, kad 2022 m. sausio mėnesį vykusiame teismo posėdyje dalyvauti negalėjo dėl atstovų ligos, tačiau teismas to nelaikė svarbia priežastimi, teismo posėdžio neatidėjo ir bylą išnagrinėjo.

13.       Argumentuoja, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14.       Teigia, kad PVM sąskaita faktūra turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nrr. 3K-3-484/2009, kt).

15.       Nurodo, kad pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra paskelbusi rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo galimybių esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Pabrėžia, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir abi sutarties pusės turėtų siekti ją išsaugoti. Jeigu sutarties vykdymas esant ekstremaliajai situacijai yra negalimas, o išnykus nenumatytoms aplinkybėms taps neaktualus, tikėtina, kad tokią sutartį verta nutraukti / atnaujinti / nukelti vėlesniam laikui. Teigia, kad paskelbus karantiną ir veiklų apribojimus sutartys turėtų būti keičiamos / nutraukiamos / atnaujinamos / pratęsiamos abiem pusėms mažiausiai skausmingu būdu. Be to, kiekviena nenugalimos jėgos aplinkybė turi būti vertinama kiekvienos konkrečios sutarties kontekste, o kiekvienas sutarties keitimas turi užtikrinti bendruosius teisės principus.

16.       Nurodo, kad asociacija „Teatro drama“ ir asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją siekdamos sudaryti naują panaudos sutartį su po reoganizavimo įregistruotomis asociacijomis, tačiau naujos panaudos sutartys nebuvo sudarytos.

17.       Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/202l konstatuota, jog asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ vykdant reorganizavimą dalijimosi būdu 2019 m. lapkričio 25 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva per klaidą buvo išregistruotas veikiantis juridinis asmuo asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ (kodas 303139428), su kuria buvo sudaryta patalpų panaudos sutartis, nors realiai veikla niekada nebuvo nutrūkusi ir nepertraukiamai tęsiama iki šiol. Savivaldybės administracija, siųsdama sąskaitas likviduotos asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ (kodas 303139428) vardu, pripažįsta teisinių santykių tęstinumą. Apie persitvarkymą skilimo būdu Administracija buvo informuota iš anksto, todėl žinojo, kad juridinio asmens veikla nebuvo nutrūkusi, o panaudos sutartis negalėjo būti nutraukta esant tik formaliam pagrindui, ieškovei žinant, kad asociacija veiklą vykdo ir tenkina viešuosius interesus. Klaipėdos apygardos teismas nurodė ir tai, kad ieškovė nesilaikė panaudos sutarties sąlygų, neįspėjo sutartyje nustatyta tvarka atsakovės apie sutarties nutraukimą. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 konstatavo, kad yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir civilinę bylą išnagrinėti iš naujo.

18.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliančių prašymų

20.       2022 m. gegužės 20 d. gautas apeliantės asociacijos „Teatro drama“ prašymas ir 2022 m. gegužės 24 d. gautas apeliantės asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat apeliantės prašo bylą nagrinėti nuotoliniu būdu ir suteikti prisijungimo kodą. Apeliančių teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė, neišsiaiškinta jų pozicija, atsakovės neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į 2022 m. vasario 24 d. patikslintą ieškinį, apsiginti ir pareikšti savo pozicijos, joms procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, o 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, todėl byla nepagrįstai išnagrinėta joms nedalyvaujant. Teigia, kad bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nuo pat pradžių buvo skubinamas, be teisinio pagrindo priimtas sprendimas už akių, teismas netenkino prašymo jį peržiūrėti tuo parodydamas išankstinį nusistatymą. Teigia, kad dėl išdėstytų aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liko neaiški atsakovių pozicija, todėl byla apeliacinėje instancijoje turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kad apeliantėms būtų užtikrinta teisė į tinkamą procesą, suteikta galimybė pateikti teismui paaiškinimus, išsamią su byla susijusią informaciją, byla būtų išnagrinėta tinkamai ir teisingai.

21.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš pareiškėjų prašymų turinio matyti, kad prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka jos grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės išdėstyti savo poziciją, pareikšti atsikirtimus į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliančių argumentais nesutinka.

22.       Nustatyta, kad Klaipedos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 25 d. pareiškė ieškinį, kuris priimtas teismo (teisėjo) rezoliucija 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. vasario 3 d. atsakovei asociacijai „Kibelkščių bendruomenė“ išsiųstas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau procesiniai dokumentai 2021 m. vasario 22 d. grįžo neįteikti su žyma, jog siunta per nustatytą saugojimo terminą neatsiimta pašte, 2021 m. vasario 23 d. procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovei kitu adresu.

23.       2021 m. vasario 24 d. teisme gautas patikslintas ieškinys. Nors apeliantės teigia, kad ieškovei nebuvo nustatytas terminas patikslinti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo patikslinto ieškinio priimti, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas sieja su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas tampa neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslino ieškinį ir įtraukė dar vieną atsakovę – asociaciją „Teatro drama“. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas įtvirtina ieškovo teisę pasirinkti, kam, kada, kokio pobūdžio ir dydžio ieškinį reikšti. Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo. Nenustatyta, kad ieškovės patikslintu ieškiniu būtų ribojama atsakovių teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Tiek iš ieškovės pradinio, tiek iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taigi, ieškinys pagrįstai priimtas teismo (teisėjo) 2021 m. vasario 25 d. rezoliucija, atsakovėms tą pačią dieną išsiųstos patikslinto ieškinio kopijos ir teismo pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo. 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. kovo 22 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, jog siunta per nustatytą saugojimo terminą neatsiimta pašte. 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. kovo 23 d. procesiniai dokumentai atsakovėms pakartotinai išsiųsti buveinės adresu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovėms įteikti tinkamai.

24.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą už akių. 2021 m. balandžio 12 d. teisme gautas atsakovių elektroniniu paštu pateiktas pranešimas, jog joms tapo žinoma apie joms siųstus procesinius dokumentus, 2021 m. balandžio 29 d. gautas jų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jis priimtas teismo (teisėjo) 2021 m. gegužės 3 d. rezoliucija. Taip pat 2021 m. gegužės 6 d. gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jį teismas, atnaujinęs terminą, priėmė 2021 m. gegužės 17 d. rezoliucija. 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimas už akių panaikinti, bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš esmės.

25.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. lapkričio 25 d. 9.30 val. Apeliantės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, praleido pasirengimo stadiją, nesudarė joms galimybės pateikti atsiliepimus, išdėstyti savo poziciją, teikti įrodymus ir pan. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliančių teiginiais ir pažymi, jog procesinės apeliančių teisės nagrinėjamoje byloje buvo užtikrintos. Nors formaliai vertinant atsakovėms prieš priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį, kuria paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, nebuvo dar kartą išsiųsti pranešimai su pasiūlymu pateikti atsiliepimus, tačiau iš 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio pažymos ir garso įrašo nustatyta, kad vyko parengiamasis teismo posėdis, jame nuotoliniu būdu dalyvavo atsakovių atstovai V. G. ir D. M., jiems sudarytos galimybės išdėstyti savo poziciją, pareikšti prašymus, pateikti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovėms, kad teikti atsiliepimus ir įrodymus jos turėjo galimybę ne kartą, buvo informuotos apie prasidėjusį procesą siunčiamais pranešimais buveinės adresu dar iki sprendimo už akių priėmimo, taip pat savo atsikirtimus išdėstė atskirajame skunde dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, taip pat savo poziciją išdėstė 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, be to, iki šio teismo posėdžio ir po jo ne kartą teismui siuntė įvairius prašymus ir įrodymus, kurie visi buvo priimti. Duomenų, kad atsakovės būtų teikusios atsiliepimą ir jis būtų nepriimtas, byloje nėra. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovių procesinės teisės šiuo požiūriu buvo pažeistos, kad apeliantės nebuvo išklausytos ar kad neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos bei pateikti įrodymų, priešingai, 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje atsakovės asociacijos „Teatro drama“ atstovė D. M. išsamiai išdėstė savo poziciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pačių atsakovių pateiktų įrodymų matyti, jog apie pareikštą ieškinį jos žinojo, ne kartą teikė paklausimus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašydamos patikslinti informaciją, kada, kokioje civilinėje byloje ieškinys yra pareikštas, taigi, atsakovės, žinodamos apie prasidėjusį procesą, atsiliepimų neteikė ir nors teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo panaikinus sprendimą už akių pakartotinai siųsti nebuvo, tai nesutrukdė atsakovėms teikti kitus prašymus ir dokumentus. Be to, byla 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje nebuvo išnagrinėta, posėdis atidėtas, tačiau atsakovės, šiame teismo posėdyje kėlusios klausimą dėl atsiliepimų, jų neteikė ir vėliau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Vertindama pirmosios instancijos teismo posėdžio eigą pagal byloje esantį garso įrašą teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Taip pat atsakovėms buvo sudaryta galimybė užduoti ieškovei klausimus. Teisėjo vadovavimas teismo posėdžiui atitiko CPK 159, 255, 378 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovių teisė būti išklausytoms ar kitos jų procesinės teisės buvo pažeistos.

26.       Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde apeliantės tik deklaratyviai dėsto teiginius apie savo procesinių teisių pažeidimą, tačiau nenurodo, kokių konkrečiai argumentų ar kokių konkrečių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosiosios instancijos teismui ar kad teismas būtų jų nepriėmęs, taip pat jokių naujų argumentų apeliaciniame skunde nedėsto ir su juo neteikia jokių naujų įrodymų.

27.       Apeliantėms argumentuojant, kad 2021 m. sausio 12 d. teismo posėdis paskirtas klaidingai nurodžius jo datą, teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdis atidėtas ir, su šalimis suderinus kito posėdžio datą, paskirtas 2022 m. sausio 4 d. 13.30 val. Nors apeliantės teigia, kad neprašė teismo atidėti 2022 m. sausio 4 d. posėdžio, o prašė tik pakeisti laiką į rytinį, iš D. M. 2021 m. lapkričio 25 d. elektroninio laiško, atsiųsto teismui po tos pačios dienos teismo posėdžio, turinio matyti priešingai. Elektroniniu laišku prašoma „pakeisti posėdžio datą į bet kurią rytinę“ ir nurodyta, jog sutiko su posėdžio data – 2022 m. sausio 4 d. 13.30 val. – nepasižiūrėję į kalendorių, o V. G. antradienis nėra tinkama diena, nes jis nuo ryto turi būti darbe. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskyrė kitą posėdžio datą – 2021 m. sausio 12 d. 9.30 val.

28.       Nors, apeliantės asociacijos „Teatro drama“ atstovės teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad teismo posėdis paskirtas 2022 m. sausio 14 d., neva tokia posėdžio data buvo suderinta telefonu, o 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje klaidingai nurodyta posėdžio data 2022 m. sausio 12 d., byloje nėra jokių šiuos atstovės teiginius pagrindžiančių teiginių. Priešingai, apeliantės atstovė pati pripažįsta, kad nepasitikslino 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodytos teismo posėdžio datos, taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo suklaidinta. 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis ir pranešimai su prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio nuoroda bei aiškiai nurodyta teismo posėdžio data – 2022 m. sausio 12 d. 9.30 val. – apeliančių atstovams buvo išsiųsti tą pačią dieną ir jie 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku, Klaipėdos apylinkės teisme gautu ir užregistruotu 2021 m. gruodžio 2 d., patvirtino nutarties ir pranešimo gavimą.

29.       Apeliančių atstovams argumentuojant, kad 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, iš LITEKO bylos proceso duomenų nustatyta, kad informaciją apie ligą ir prašymus atidėti teismo posėdį atsakovių atstovai pateikė jau po teismo posėdžio, tik 2022 m. sausio 13 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje atsakovių atstovai nedalyvavo be svarbių priežasčių, ir pagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovėms nedalyvaujant.

30.       Apeliantėms argumentuojant, kad prasidėjus 2022 metams pasikeitė civilinės bylos numeris, apie kurį jos nebuvo informuotos, teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-136-(7.1.2) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad, prasidėjus einamiesiems kalendoriniams metams, iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos neišnagrinėtoms byloms suteikiami nauji unikalūs numeriai antroje bylos unikalaus numerio skaitmenų grupėje pagal šių Taisyklių 3.2 papunktyje nustatytas taisykles nurodant naują bylos eilės numerį, o ketvirtoje bylos unikalaus numerio skaitmenų grupėje – metus, kuriais tęsiamas bylos nagrinėjimas. Taisyklių 3.2 papunktyje nurodyta, kad antroji unikalaus bylos numerio skaitmenų grupė (eilės numeris) žymi bylos eilės numerį, nustatomą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO sistema). Teisme iškeltai bylai eilės numeris suteikiamas pagal naujos bylos kortelės sukūrimo LITEKO sistemoje metu einamaisiais metais užregistruotų šių Taisyklių priede nurodytų atskirą eilę turinčių tipų bylų eilę arba, jei byla nepriskirtina šių Taisyklių priede nurodytam atskirą eilę turinčiam bylos tipui, – pagal bendrą visų kitų tos rūšies bylų eilę. Kai šių Taisyklių 5 arba 7 punktuose nurodytais atvejais yra keičiamas unikalus bylos numeris, naujas bylos eilės numeris nustatomas pagal numerio keitimo metu LITEKO sistemoje to paties tipo bylų eilę. Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams bylų numeravimas pradedamas iš pradžių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei Taisyklėse, nei CPK nėra įtvirtinta teismo pareiga pranešti šalims apie pasikeitusį civilinės bylos numerį prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, todėl nepagrįsti apeliančių teiginiai apie tai, kad joms nebuvo pranešta. Kaip minėta, atsakovės 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku, Klaipėdos apylinkės teisme užregistruotu 2021 m. gruodžio 2 d., patvirtino gavusios teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir teismo pranešimus, kuriuose aiškiai nurodyta paskirto teismo posėdžio data ir laikas, šalims pateikta prisijungimo prie 2022 m. sausio 12 d. paskirto teismo posėdžio nuoroda, o civilinės bylos numerio pasikeitimas prasidėjus 2022 metams niekaip neturėjo įtakos atsakovių prisijungimo prie teismo posėdžio ir dalyvavimo jame galimybei.

31.       Nors atsakovės teigia, kad nebuvo išnagrinėtas nė vienas jų pareikštas prašymas, bylos proceso duomenys patvirtina priešingai. 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu D. M. prašė nustatyti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, sujungti civilines bylas, spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pridėti  teikiamus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, išaiškino atsakovėms, kad jos turėjo galimybę pateikti atsiliepimus ir naujo termino nustatymas bei teismo posėdžio atidėjimas dėl šios priežasties reikštų nepagrįstą bylos vilkinimą. Taigi, teismas netenkino prašymo dėl termino atsiliepimams pateikti nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į atsakovių prašymą dėl taikaus ginčo sprendimo, pasiūlė šalims ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau ieškovės atstovė nesutiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminė mediacija yra savanoriškas ginčo sprendimo būdas, jis nėra privalomas, šalys turi teisę ginčą baigti taikos sutartimi, tačiau nagrinėjamos kategorijos byloje neturi pareigos bandyti pirmiausia ginčą spręsti taikiai (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231, 2311 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovei nesutinkant ginčo spręsti taikiai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

32.       Iš 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo ir pažymos taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prašymą ir priėmė teikiamus įrodymus bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, jog teismas išaiškino atsakovėms, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliančių nuomone, jos turėjo teisę į 404,04 Eur išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo parengimu, atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių išlaidų atlyginimo nepriteisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021 buvo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimas už akių, bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš esmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendė vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau ne bylą iš esmės. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šios teisės normos taikymo sąlyga yra ne bet kokio tarpinio procesinio sprendimo, bet būtent galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje neturėjo teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, o įvertinus ginčo baigtį nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus atsakovėms, joms pagrįstai nebuvo priteistas išlaidų atlyginimas. Tai, kad atsakovės kitaip supranta CPK 93 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-948-777/2021, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju išlaidų klausimas liko neišspręstas.

33.       Atsakovių prašymas dėl civilinių bylų sujungimo taip pat išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi, jis netenkintas. Taigi, šis prašymas buvo išnagrinėtas, o aplinkybė, kad prašymas netenkintas ir kad atsakovės su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kad reiškė pakartotinį prašymą, nereiškia, kad prašymas nebuvo išnagrinėtas.

34.       Apeliantėms teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu byla paskirta nagrinėti teisėjai V. Č., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nustato, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Be to, civilinės bylos skirstomos ir vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintu Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu. Tuo tarpu bylų paskirstymo teisėjams tvarkos, taikant informacines technologijas, laikymosi kontrolė yra ne apeliacinio apskundimo objektas, o teismo veiklos administravimo klausimas.

35.       Apeliantėms argumentuojant, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą, buvo šališkas, teisėjų kolegija, vertindama atsakovių argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Pažymėtina, kad atsakovės realizavo savo procesinę teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (teisėjai), tačiau Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkintas.

36.       Apeliantėms teigiant, kad Klaipedos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 25 d. ieškinyje ir 2021 m. vasario 24 d. patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dokumento sudarytoja yra Klaipedos miesto savivaldybės administracija, o pasirašė teisėja V. Č., lygiai taip pat 2021 m. gegužės 27 d. atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2022 m. balandžio 15 d. atsiliepime į apeliacinį skundą kaip sudarytoja nurodyta Klaipedos miesto savivaldybės administracija, o pasirašė teisėja V. Č., t. y. apeliančių teigimu, teisėja V. Č. viršijo savo įgaliojimus pasirašydama jai nepriklausančius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad elektroninėje bylos kortelėje ir bylos procese LITEKO yra fiksuoti teisėjos elektroniniai parašai, kuriais ji pasirašė rezoliucijas dėl nurodytų procesinių dokumentų priėmimo, o ne ieškovės teiktus procesinius dokumentus, todėl apeliančių teiginiai nepagrįsti.

37.       Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliančių argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, proceso normų pažeidimų yra paremti vien tik apeliančių nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Kaip minėta, dėl to, kad teismas priėmė atsakovėms nepalankų sprendimą, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovės nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliančių subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos ir nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apeliančių prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta.

39.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi aptartos teisės normos įtvirtina draudimą naikinti procesinį sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų, o nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė tokių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų bei sudarytų galimybę vilkinti procesą ginčijamo sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo vien formaliais atsakovių nurodytais pagrindais, ypač kai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos išnagrinėjimo rezultatas yra teisingas.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliančių prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo dėstomi argumentai, pavyzdžiui, dėl tinkamo ieškovo ir jo atstovų, dėl teisės pareikšti ieškinį ir pan., yra susiję su ginčo esme, o ne su procesiniais prašymais. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti naujais argumentais apeliacinį skundą. Apeliantės apeliaciniame skunde nekelia tinkamo ieškovo ir kitų klausimų, todėl naujai dėstomus argumentus prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip apeliacinio skundo papildymą ir plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

41.       2022 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas V. G. pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto arba CPK 164 straipsnio 4 punkto  pagrindu. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-185-1048/2022, kurioje dalyvauja tos pačios šalys – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, asociacija „Kibelkščių bendruomenė“ ir asociacija „Teatro drama“, sprendžiamas asociacijos „Kibelkščių bendruomenė“ reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti naują tų pačių patalpų panaudos sutartį penkeriems metams. Mano, kad bylos yra susijusios ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos negalima išnagrinėti, kol neįsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-185-1048/2022, nes jeigu Savivaldybės administracija būtų įpareigota sudaryti panaudos sutartį, o šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje būtų priimtas sprendimas atsakoves iškeldinti, susidarytų situacija, kad nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas panaikintų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo sukeliamas teisines pasekmes šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.

42.       Bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

43.       CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiškia, kad nustatęs CPK 163 straipsnyje įtvirtintus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).