Civilinė byla Nr. 2A-693-623/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.1.;113.4.;121.;
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,
teisėjų Dalios Višinskienės, Romualdos Janovičienės,
sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,
dalyvaujant apeliantei atsakovei D. P. ir jos atstovei adv. Svetlanai Naidenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Fornetti Vilnius“ ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB ,,Fornetti Vilnius“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. P. 15.574,19 Lt skolos, 460,82 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2). Ieškovas nurodė, kad atsakovė, versdamasi prekyba, nupirko iš ieškovo užšaldytą tešlą su įdaru. Tačiau už parduotą prekę atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovui 15.574,19 Lt. 2005-08-11 atsakovei buvo įteiktas reikalavimas sumokėti minėtą pinigų sumą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
Atsakovė D. P. prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 45). Atsakovė nurodė, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, o atsakovė nėra skolinga ieškovui ir šią aplinkybę patvirtina UAB ,,Fornetti Vilnius“ steigėjo S. C. oficialus raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra atsiskaičiusi.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu 2005-10-05 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės D. P. 15.574,19 Lt skolos, 460,82 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 142-144). Teismas nurodė, kad prievoliniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovės ir ieškovo UAB „Fornetti Vilnius“, kaip juridinio asmens. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė faktą, jog yra atsiskaičiusi su ieškovu, galėtų patvirtinti tik rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovė teismui tokių leistinų rašytinių įrodymų nepateikė, atsiskaitymo fakto neįrodė, todėl ieškovo reikalavimą teismas patenkino. Atsakovės argumentą, kad pinigus gavo ir gavimą pagal paminėtas sąskaitas patvirtino įmonės akcininkas S. C. , teismas atmetė byloje nenustačius, kad S. C. pagal įstatymą ar kitus dokumentus būtų turėjęs įgaliojimus priimti pinigus iš atsakovės ieškovo vardu, bei įvertino ir tai, kad ieškovui apie tokių pinigų gavimą iš atsakovės S. C. nepatvirtino, todėl tokio atsakovės atsiskaitymo teismas nelaikė tinkamu skolinių įsipareigojimų pagal prievolę įvykdymu ieškovui.
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu už pateiktas prekes pagal išrašytas sąskaitas - faktūras, teismas laikė, jog ieškovas turi teisę reikalauti įstatyminių palūkanų, todėl iš atsakovės priteisė ieškovui 460,82 Lt palūkanų, apskaičiuotų nuo neapmokėtos sumos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant, atsakovės nurodytas negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis teismas nelaikė svarbiomis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, negalėdama pati atvykti į posėdį, galėjo ir turėjo pasirūpinti savo interesų atstovavimu, įvertino tai, kad iki teismo posėdžio atsakovė turėjo atstovę – advokatę S. Naidenko, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kada ir dėl kokių priežasčių atstovavimo sutartis su šia advokate nutraukta, taip pat aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo galimybių pasirūpinti atstovavimu teismo posėdyje dėl to, kad tam neužteko laiko ar pan. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė prašymą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė teismo posėdžio dieną, todėl tokius atsakovės veiksmus vertino kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą ir bylą nagrinėjo atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu (b.l. 149-152) atsakovė D. P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė CPK 246 str., 42 str. reikalavimus ir neteisėtai išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Atsakovė dalyvavo kiekviename teismo posėdyje ir tik vienintelį kartą jai susirgus, ji pateikė prašymą su įrodymais apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas į atsakovės teises neatsižvelgė. Apeliantė mano, kad pranešimas teismui, jog atstovavimo sutartis su advokate nutraukta bei atsakovės liga yra svarbios priežastys bylos nagrinėjimą atidėti, kad galėtų asmeniškai dalyvauti byloje ir pateikti savo argumentus bei įrodymus teismui.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes teismas nepagrįstai apgynė bendrovės, kuri tvarkė finansinę apskaitą pagal nenustatytos formos sąsiuvinius, interesus. Atsakovė nurodo, kad už gautas prekes atiduodavo grynus pinigus M. L. , kuris už jų gavimą pasirašydavo jos pačios vestame sąsiuvinyje. Atsiskaitymo su bendrove faktą įrodo ir steigėjo bei vienintelio ieškovo akcininko S. C. parašytas ir bendrovės antspaudu patvirtintas raštas apie atsiskaitymą. Pinigų mokėjimo tvarką nustatė ne atsakovė, o ieškovas, todėl mano, kad dėl bendrovės vadovų netinkamų veiksmų yra nesąžininga iš jos priteisti pinigus, kuriuos ji jau sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė liudytojo M. L. .
Atsiliepimu į ieškinį ieškovas UAB ,,Fornetti Vilnius“ prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 158-160). Ieškovas pažymi, kad apeliantei atsirado pareiga sumokėti pardavėjui UAB ,,Fornetti Vilnius“. Savo atstovo ar kito asmens, turinčio teisę priimti įvykdymą, kreditorius paskyręs nebuvo. Jeigu atsakovė ir sumokėjo pinigus kažkam, tai toks jos prievolės įvykdymas nėra tinkamas, nes ieškovas neigia gavęs pinigus už parduotas prekes. Taip apeliantė įstatymo nustatytos pareigos neįvykdė, todėl yra skolinga ieškovui už priimtas prekes 15.574,19 Lt. Atsakovei pareiga sumokėti kilo ne S. C. , o UAB ,,Fornetti Vilnius“. Apeliantė be pagrindo sutapatino bendrovės steigėją su pačia bendrove.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai argumentavo ir pagrįstai nagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2003-09-24 iki 2004-01-22 tiekė prekes – šaldytą tešlą su įdaru atsakovei. Prekių pardavimo atsakovei faktą patvirtina atsakovės pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros (b.l. 9-37), pagal kurias ieškovas atsakovei pateikė prekių už 15 574, 19 Lt.
Atsakovė D. P. atsikirsdama į ieškinį pateikė teismui UAB ,,Fornetti Vilnius“ steigėjo ir vienintelio akcininko S. C. raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė D. P. su UAB ,,Fornetti Vilnius“ pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras yra atsiskaičiusi (b.l.46-47). Šis raštas yra pasirašytas juridinio asmens dalyvio parašu ir patvirtintas juridinio asmens anspaudu.
Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus rašysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad UAB ,,Fornetti Vilnius“ raštas, pasirašytas S. C. vardu, kad jis gavo iš D. P. 15 574, 19 Lt pagal rašte išvardintas PVM sąskaitas – faktūras, yra pasirašytas paties S. C. .
Ikiteisminio tyrimo išvadose taip pat nustatyta, kad UAB ,,Fornetti Vilnius“ 2003-01-01 – 2004-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentuose neparodė dalies savo pajamų, daliai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nebuvo išrašomi dokumentai ir jų duomenys neatsispindėjo buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymas apeliantei D. P. negali vienareikšmiškai patvirtinti atsakovės įsiskolinimo UAB ,,Fornetti Vilnius“.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Todėl kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Fornetti Vilnius“ 2003-01-01 – 2004-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentuose nerodė dalies savo pajamų, daliai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neišrašė dokumentų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų reikšmingų bylai įrodymų.
Pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras šaldyta tešla buvo tiekiama atsakovei D. P. laikotarpyje nuo 2003-09-24 iki 2004-01-22, iš viso patiekta už 15 574, 19 Lt. Iš liudytojų J. B., S. L. ir apeliacinės instancijos teisme apklausto M. L. parodymų seka, kad šaldytos tešlos pristatymas ir pinigų už šaldytą tešlą surinkimas iš prekybos vietų, kuriose buvo prekiaujama UAB ,,Fornetti Vilnius“ produkcija, tame tarpe ir atsakovės, vykdavo kasdien. Todėl mažai tikėtina, kad UAB ,,Fornetti Vilnius“ būtų tokį ilgą laikotarpį nuo 2003-09-24 iki 2004-01-22 tiekusi apeliantei D. P. šaldytą tešlą, negaudama jokio atsiskaitymo.
UAB ,,Fornetti Vilnius“ direktorius I. J. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl nebuvo nutrauktas šaldytos tešlos tiekimas D. P., jei apeliantė buvo visiškai nutraukusi atsiskaitymus su UAB ,,Fornetti Vilnius“.
Iš byloje apklaustų liudytojų buvusio UAB ,,Fornetti Vilnius“ akcininko ir direktoriaus S. J. ir vėlesnio direktoriaus I. J. parodymų seka, kad vienintelis UAB ,,Fornetti Vilnius“ akcininkas S. C. pats rinko pinigus už parduotą produkciją. Iš UAB ,,Fornetti Vilnius“ direktoriaus I. J. parodymų taip pat akivaizdu, kad buvo kilęs konfliktas tarp UAB ,,Fornetti Vilnius“ vienintelio akcininko S. C. ir šios įmonės direktoriaus I. J. dėl pinigų už parduotą produkciją surinkimo (b.l.124).
Kolegijos nuomone, toks konfliktas tarp juridinio asmens dalyvio – vienintelio akcininko S. C. , kuris pagal CK 2.87 str. 1-2 d. turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir šio dalyvio paskirto juridinio asmens vadovo – direktoriaus I. J. negali būti sprendžiamas apeliantės sąskaita. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymui (CK 1.5 str.).
Byloje nėra paneigta, kad S. C. raštas patvirtinantis visišką apeliantės atsiskaitymą už šaldytą tešlą yra suklastotas, ar turi S. C. valios trūkumų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šaldytos tešlos pardavimas apeliantei buvo tęsiamas labai ilgą laiką, už kurį prašoma priteisti skolą, t.y. nuo 2003-09-24 iki 2004-01-22, kolegija daro išvadą, kad apeliantė D. P. atsiskaitydavo su UAB ,,Fornetti Vilnius“ ir tai patvirtina vienintelio akcininko S. C. raštas apie apeliantės atsiskaitymą. Vėlesnis, niekuo nemotyvuotas šio rašto atšaukimas teisinės reikšmės neturi.
Todėl atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Fornetti Vilnius“ buvo susiklosčiusi praktika atsiskaityti su įmone už jos patiektą šaldytą tešlą per įmonės direktorių arba per jos vienintelį akcininką S. C. , taip pat atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuotas UAB ,,Fornetti Vilnius“ buhalterinės apskaitos aplaidus tvarkymas, kolegija daro išvadą, kad UAB ,,Fornetti Vilnius“ vienintelio akcininko raštas apie apeliantės atsiskaitymą pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantė atsakovė D. P. yra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už parduotą šaldytą tešlą pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovo UAB ,,Fornetti Vilnius“ ieškinys atsakovei D. P. netenkinamas.
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš ieškovo atsakovei teismas priteisia 100 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovo taip pat priteisiama žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą – 367, 23 Lt, nuo kurios apeliantė buvo atleista 2006 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi (CPK 96 str. 2 d.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB ,,Fornetti Vilnius“ ieškinį atsakovei D. P. dėl 15.574, 19 Lt skolos, 460, 82 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Fornetti Vilnius“ 100 Lt žyminio mokesčio atsakovei D. P. .
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Fornetti Vilnius“ 367 Lt 23 ct žyminio mokesčio ir 6 Lt 95 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
Kolegijos pirmininkas Marijonas Greičius
Teisėjos Dalia Višinskienė
Romualda Janovičienė