Administracinė byla Nr. TA-24-463/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00433-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. NSN-24-51 „Dėl E. V. nubaudimo“; 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. NSN-24-59 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“; 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. NSN-24-65 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“; panaikinti Tarnybos: 2024 m. kovo 14 d. raštą Nr. 2S-1149 „Dėl nuobaudos pagrįstumo“; 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. SN-24-226 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1358 „Dėl skundų išnagrinėjimo“; 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1336 „Dėl informacijos pateikimo“; 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1360 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1361 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. 2S-1509 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2024 m. kovo 29 d. raštą Nr. 2S-1514 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2024 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 2S-1549 „Dėl nuobaudos pagrįstumo“; 2024 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 2S-1607 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 55,00 Eur turtinės ir 1 467,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Kalėjimo viršininkas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. NSN-24-51 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų. Nuobauda skirta už neplaninės kratos metu kameroje surastus ir paimtus draudžiamus daiktus. Šis sprendimas nepagrįstas, kadangi neplaninė krata atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės) nustatytą kratos atlikimo tvarką – prieš jos atlikimą pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiimti iš kameros visus savo asmeninius daiktus, taip pat buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad kratos metu rastas mobilusis telefonas su SIM kortele priklauso jam. Pareiškėjas dėl nepagrįstai skirtos nuobaudos kreipėsi su skundu į atsakovą, tačiau Tarnyba 2024 m. kovo 14 d. rašte Nr. 2S-1149 nepagrįstai konstatavo, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimas yra teisėtas ir paliktinas galioti.
2.2. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 22 d. iš Kalėjimo kameros Nr. 90 buvo perkeltas į kamerą Nr. 2, o 2024 m. vasario 1 d. iš kameros Nr. 2 buvo grąžintas į kamerą Nr. 90. Sprendimas pakeisti jo gyvenamąją vietą buvo nepagrįstas, pažeidžiantis jo teises, atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, todėl sukėlė didelių neigiamų fizinių ir psichologinių išgyvenimų, kadangi kamera Nr. 2 neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų teikė skundus Kalėjimo administracijai, o nesulaukęs atsakymo kreipėsi su skundu į atsakovą. Tarnyba 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2S-1358 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ nurodė, jog tyrimo metu neteisėtų Kalėjimo pareigūnų veiksmų nenustatyta, ir informavo, kad nuteistųjų paskirstymas į konkrečiais gyvenamąsias patalpas negali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai prieštarautų bausmių vykdymo tikslams. Tarnybos atsakymas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje, todėl naikintinas.
2.3. Pareiškėjas 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją apie jo gautus siuntinius laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2S-1336 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog siuntinys pareiškėjui įteiktas 2022 m. kovo 15 d. Šis Tarnybos atsakymas neatitinka jo prašymo turinio – atsakovas pateikė informaciją apie gautą siuntinį neįvertinęs prašyme nurodyto laikotarpio. Toks netikslus atsakymas akivaizdžiai neatitinka VAĮ reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę rinkti ir gauti informaciją apie save, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas.
2.4. Pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl neteisėtų Kalėjimo pareigūnų veiksmų (2024 m. sausio 20 d. apie 6.40 val. į kamerą įėjęs pareigūnas kreipėsi į pareiškėją, tačiau neprisistatė). Atsakovas 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2S-1360 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas pareigūnui prisistatyti buvo perteklinis ir pareiškėjo skundas turi piktnaudžiavimo požymių. Toks Tarnybos požiūris į pareigūnų jiems numatytų pareigų nevykdymą yra akivaizdžiai diskriminacinis, kadangi pareiškėjas už bet kokį vidaus tvarkos pažeidimą yra baudžiamas, o pareigūnai gali pažeidinėti teisės aktų reikalavimus be jokių neigiamų pasekmių. Dėl tokios akivaizdžios diskriminacijos jo atžvilgiu pareiškėjas pasijautė pažemintas, įžeistas ir patyręs tokio lygio neigiamus išgyvenimus, kuriuos galima įvertinti pinigais.
2.5. Kalėjimas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. neužtikrino pareiškėjo teisės į tinkamas bei orias kalinimo sąlygas, kadangi kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas yra įrengtas taip, jog gyvenamojoje patalpoje yra jaučiamas stiprus tualeto kvapas, o pati sanitarinio mazgo zona nėra tinkamai atskirta nuo bendros erdvės, todėl juo besinaudojantys kartu gyvenantys asmenys gali matyti vieni kitus. Tokiomis aplinkybėmis buvo pažeista pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis tualetu ir jis patyrė nuolatinį pažeminimą, kuris gali būti prilyginamas žmogaus kankinimui.
2.6. Pagal nuteistųjų laisvalaikio užimtumo grafiką 2024 m. vasario 26 d. buvo numatyta užsiėmimas reabilitacijos kambaryje, tačiau į šį kambarį pareiškėjas nebuvo nuvestas ir taip prarado galimybę turiningai praleisti laisvalaikį. Jis bandė išsikviesti pareigūną į kamerą, kad būtų nuvestas į minėtą užsiėmimą, tačiau kameroje nėra įrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko. Dėl minėto pažeidimo pareiškėjas kreipėsi su skundu į Tarnybą, tačiau ji atsakyme tiesiog abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjas neišreiškė noro nuvykti į užsiėmimą. Tarnybos atsakyme pateikti pasiaiškinimai dėl didelio Kalėjimo pareigūnų užimtumo neturi teisinės reikšmės, kadangi grafiką privaloma vykdyti.
2.7. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio 4 kameroje, kurioje esančiame sanitariniame mazge esantis inventorius buvo netvarkingas – neveikė tualeto nuleidimo sistema, todėl pasinaudojus tualetu jo turinį buvo įmanoma nuleisti tik puodelio pagalba pilant kriauklėje tekantį vandenį. Dėl patirtų nepatogumų ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnus, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų, kad būtu sutvarkytas tualetas. Taip pat sanitariniame mazge klozetas įrengtas ypač arti šoninės sienos, todėl buvo neįmanoma ant jo atsisėsti dėl vietos trūkumo. Akivaizdu, jog tokios kalinimo sąlygos žemina orumą, sukelia papildomus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus.
2.8. Pareiškėjas 2024 m. vasario 22 d. ir 23 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymais suteikti galimybę pažiūrėti televizorių, prašymuose nurodė, jog norėtų gauti patvirtinimus, kad jie yra tinkamai užregistruoti bei bus nagrinėjami. Kalėjimas ignoravo jam pateiktus rašytinius prašymus – pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pažiūrėti televizorių ir jam nebuvo įteikti jokie dokumentai, įrodantys, jog prašymai buvo tinkamai užregistruoti. Kalėjimas ne pirmą kartą ignoruoja bei pradangina pareiškėjo prašymus, todėl dėl tokių neteisėtų veiksmų jis ne kartą teikė skundus kitoms institucijoms, Tarnybai, tačiau Tarnyba savo atsakymuose tik abstrakčiai nurodo, jog neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs rašytinius prašymus Kalėjimo administracijai ir ignoruoja problemą.
2.9. Tarnybos 2024 m. kovo 29 d. raštas Nr. 2S-1509 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra nepagrįstas bei naikintinas. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su skundu dėl Kalėjimo vykdymo teisės aktų pažeidimo – nesudaromos galimybės apsikirpti, tačiau Tarnyba minėtame atsakyme nepagrįstai konstatavo, jog pats pareiškėjas atsisakė nueiti pas kirpėją. Kalėjimas nesilaiko nustatyto lankymosi pas kirpėją grafiko ir niekas jo nenuvedė kirptis.
2.10. Atsakovas 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2S-1549 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atsisakė panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. NSN-24-65 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. Minėtu sprendimu pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis rytinio patikrinimo metu gulėjo po antklode ir buvo nepasiklojęs gulto. Šios aplinkybės yra melagingos, o tai turėtų patvirtinti Kalėjimo pareigūnų turimų vaizdo registratorių užfiksuota medžiaga, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai, tačiau Tarnyba nesutiko jos panaikinti, todėl buvo padaryta 55,00 Eur dydžio turtinė žala. Prieš rytinį patikrinimą pareiškėjas keliasi su televizoriaus žadintuvo pagalba, tačiau 2024 m. vasario 19–20 d. naktį kameroje buvo dingusi elektra, todėl nesuveikė žadintuvas, tačiau atsakovas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
2.11. Kalėjimas ir Tarnyba netinkamai vykdo jų kompetencijai priskirtas funkcijas, dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas nuolat patyria neigiamus išgyvenimus, stresą, garbės bei orumą pažeminimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1 467,00 Eur suma.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Kalėjimo pareigūnai 2024 m. sausio 13 d. režiminio korpuso pirmojo aukšto gyvenamojoje kameroje Nr. 2 atliko neplaninę kratą. Apžiūrint pareiškėjui priklausantį krepšį buvo rastas ir paimtas mobilusis telefonas ir SIM kortelė. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Kalėjimo viršininkas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. NSN-24-51, pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Tarnyba 2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2S-1149 informavo pareiškėją, jog, tikslinant Kalėjimo pareigūnų nurodytus duomenis, buvo peržiūrėti vaizdo registratorių vaizdo įrašai, kurie patvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji yra adekvati padarytam pažeidimui ir atitinka proporcingumo principą.
3.2. Kalėjimo pareigūnai 2024 m. vasario 19 d. apie 22.20 val. užfiksavo dienotvarkės pažeidimą kameroje Nr. 90 – nuteistieji žiūrėjo televizorių tam neskirtu laiku, todėl Kalėjimo viršininkas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. NSN-24-59 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – maksimalios pinigų sumos, už kurį nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma dviem mėnesiams. Nuteistieji elektros prietaisais gali naudotis tik laisvalaikio metu, netrukdant kitiems asmenims ir laikantis elektros prietaisų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų. Atsakovas 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2S-1607 išaiškino pareiškėjui teisinį reguliavimą ir sutiko, jog pareiškėjo skundas dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. NSN-24-59 paskirtos nuobaudos yra iš dalies pagrįstas, kadangi minėtame sprendime nurodytas netinkamas nuobaudos paskyrimo teisinis pagrindas.
3.3. 2024 m. vasario 20 d. Kalėjimo pareigūnai užfiksavo, jog pareiškėjas kameroje Nr. 90 nesilaiko Kalėjime nustatytos tvarkos – gulėjo po antklode, buvo nepasiklojęs lovos. Kalėjimo viršininkas atsižvelgdamas į padarytą pažeidimą, 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. NSN-24-65 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. Tarnyba 2024 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2S-1549 išaiškino pareiškėjui BVK 79 straipsnio, įtvirtinančio laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų drausminimo priemones, turinį, akcentuojant, jog nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, o sprendimas priimtas tinkamai taikant teisės aktų nuostatas ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes.
3.4. Pareiškėjo skunde nurodyti atvejai, kai į jo gyvenamąją patalpą užėję Kalėjimo pareigūnai neprisistatė ir taip pažeidė bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigą atliekant tarnybines pareigas ir kreipiantis į asmenį prisistatyti, yra nepagrįsti. Nors 2024 m. vasario 19 d. vakare ir 2024 m. vasario 20 d. ryte į kamerą užėję Kalėjimo pareigūnai neprisistatė, tačiau pareiškėjui 2024 m. kovo 21 d. raštais Nr. 2S-1360 bei Nr. 2S-1361 buvo išaiškinta, kad pareigos prisistatyti paskirtis yra ta, kad nuteistasis žinotų, su kuo bendrauja, ir, esant reikalui, galėtų jį identifikuoti. Nagrinėjamais atvejais pareiškėjas su užėjusiais pareigūnais yra bendravęs ne vieną kartą, juos pažįsta, todėl reikalavimas pristatyti buvo akivaizdžiai perteklinis.
3.5. Taisyklėse nustatyta, jog skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, psichologines savybes ir kitų reikalavimų. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad, keičiant nuteistojo gyvenamąją patalpą, kai nėra keičiamos bausmės atliko sąlygos, izoliuojama ar laikoma atskirai, kiekvienu atveju privalo būti priimtas motyvuotas viršininko sprendimas. Tarnyba 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2S-1358 išsamiai išdėstė pareiškėjui nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas tvarką ir pažymėjo, jog nuteistųjų paskirstymas į konkrečias gyvenamąsias patalpas laisvės atėmimo įstaigose negali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai prieštarautų bausmių vykdymo tikslams. Kameros pakeitimas pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nebuvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos, visos kameros atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
3.6. Pareiškėjas 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją, kada ir kokį siuntinį jis buvo gavęs, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 rugpjūčio 30 d. Jam 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2S-1336 buvo atsakyta, jog patikrinus nuteistojo kortelę, užfiksuota, jog siuntinį (aparatūrą) pareiškėjas gavo 2022 m. kovo 15 d. Akivaizdu, jog pareiškėjo teisė gauti informaciją nebuvo pažeista – į jo prašymą buvo atsakyta iš esmės, pateikiant informaciją apie siuntinio gavimo datą bei jame esančius daiktus, o aplinkybė, jog ši informacija nepateko į pareiškėjo prašyme apibrėžto laikotarpio ribas, neturi įtakos rašto teisėtumui.
3.7. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl Kalėjimo kameroje Nr. 90 netinkamai įrengto sanitarinio mazgo yra nepagrįsti ir atmestini, nes sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90 yra įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų – jis atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų, o kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Kalėjimo režiminiame korpuse nėra galimybės įrengti mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, kadangi pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir saugomų objektų sąrašą.
3.8. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio 4 kameroje esančiame sanitariniame mazge buvo sulūžusi vandens nuleidimo sistema, tačiau pareiškėjo nurodyto laikotarpi (2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d.) ši sistema jau buvo suremontuota. Pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu nesikreipė į Kalėjimo administraciją su skundais dėl kameroje neveikiančios vandens sistemos. Be to, pareiškėjas dėl minėtos aplinkybės jau kreipėsi į Regionų administracinį teismą (administracinė byla Nr. I1-6019-644/2024), todėl skundas šioje apimtyje turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
3.9. Kalėjimas nesupažindino pareiškėjo su jo 2024 m. vasario 22 d. bei 2024 m. vasario 23 d. prašymų suteikti galimybę pažiūrėti televizorių registracijos faktu ir Tarnyba 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2S-1514 pripažino pareiškėjo 2024 m. vasario 28 d. skundą pagrįstu. Šis Kalėjimo administracijos pažeidimas laikytinas formaliu, nesukeliančiu pareiškėjui realių neigiamų padarinių, kadangi į jo prašymus buvo atsakyta iš esmės Kalėjimo 2024 m. kovo 13 d. raštu, kurio teisėtumo pareiškėjas neginčija.
3.10. Vadovaujantis BVK 92 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pagal pageidavimą suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis vieną kartą per mėnesį. Pagal kirpyklos paslaugų suteikimo nuteistiesiems apskaitos žurnalą pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. sausio 28 d. pasinaudojo kirpėjo paslaugomis, o 2023 m. spalio 23 d. ir 2023 m. gruodžio 19 d. atsisakė eiti į kirpyklą. Pareiškėjui šios aplinkybės išsamiai ir tinkamai išaiškintos Tarnybos 2024 m. kovo 29 d. rašte Nr. 2S-1509. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo sudaryta kiekvieną mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, yra deklaratyvus ir prieštaraujantys jo 2024 m. kovo 2 d. skundo nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
3.11. Pagal Kalėjimo viršininko patvirtintą nuteistųjų laisvalaikio užimtumo grafiką 2024 m. vasario 26 d. pareiškėjui buvo numatytas laisvalaikio užimtumas reabilitacijos kambaryje, kuris nebuvo pareiškėjui suteiktas dėl susidariusių objektyvių priežasčių – žmogiškųjų išteklių trūkumo, kadangi tą dieną į tarnybą dėl nedarbingumo neatvyko trys budinčios pamainos pareigūnai, taip pat tą dieną į įstaigą iškviesta greitoji medicinos pagalbą nuteistajam, kuris buvo konvojuotas į ligoninės priėmimo skyrių. Tarnyba 2024 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2S-1463 informavo pareiškėją, jog jo skundas dėl Kalėjimo pareigūnų neteisėto neveikimo yra iš dalies pagrįstas bei paaiškino, jog jis nebuvo išvestas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir pareigūnų neplanuotų skubių funkcijų vykdymo.
3.12. Pareiškėjo skundžiami raštai buvo priimti įvertinus reikšmingus faktus, remiantis gero viešojo administravimo principu, jie yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais ir aktualia teismų praktika, yra aiškus bei suprantami, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo juos naikinti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja pagrindas Tarnybos viešajai atsakomybei kilti – pareiškėjas neįrodė Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo, kuriuose nesutiko su atsakovo pateiktu bylos aplinkybių vertinimu, bei pakartojo skundo argumentus dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.
II.
5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą dalyje dėl kalinimo sąlygų pažeidimo – dėl sanitarinio mazgo Kalėjimo 9 būrio kameroje Nr. 4 netinkamo įrengimo ir galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, paliko nenagrinėtu; kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, toje dalyje, kuria buvo apribota jo teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis; buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, numatančias galimybę dalyvauti laisvalaikio užimtumo priemonėse; buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją apie save bei gauti rašytinį patvirtinimą, jog pateikti prašymai yra užregistruoti; buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ta apimtimi, kuria su juo bendraujantys pareigūnai neprisistatė; pripažinimą, kad šiame sprendime nurodyta apimtimi buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, teismas laikė pakankama satisfakcija ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą; likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aktualią teismų praktiką.
7. Teismas, vertindamas Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino šios nuobaudos skurimo aplinkybes, Tarnybos 2024 m. kovo 14 d. sprendime Nr. 2S-1149 nurodytas aplinkybes, taip pat įvertino BVK 5 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 50 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 45, 32 punktų nuostatas ir konstatavo, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendime pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas, turėdamas mobilųjį telefoną bei SIM kortelę, įvykdė BVK 50 straipsnio 2 dalies 11 punkto pažeidimą. Teismas atmetė kaip deklaratyvius pareiškėjo skundo teiginius, jog jis nežino, kaip draudžiami daiktai atsirado jo asmeniniame krepšyje, kad juos padėjo kameroje kratą vykdę pareigūnai, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad kratos metu pareiškėjas negalėjo stebėti pareigūnų veiksmų, atitinka teisinį reguliavimą. Teismas, įvertinęs BVK 79 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati, taigi pareiškėjui 2024 m. vasario 20 d. sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o Tarnyba 2024 m. kovo 14 d. sprendime Nr. 2S-1149 pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Teismas, spręsdamas dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino šios nuobaudos skyrimo aplinkybes, taip pat Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 2S-1607 nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies pagrįstas (jame nurodytas netinkamas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas), taip pat įvertino BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 39 ir 67 punktų nuostatas, Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3 (toliau – ir Dienotvarkė) 13 punktą ir konstatavo, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas, 2024 m. vasario 19 d. 22.20 val. žiūrėdamas televizorių, pažeidė Dienotvarkės reikalavimus ir padarė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, o paskirta drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, taigi yra proporcinga bei adekvati.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių teisingumu, kadangi trys pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė analogiškas aplinkybes, todėl pareiškėjo teiginius, kad jis buvo melagingai apkaltintas, vertino kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Teismas nurodė, kad minimas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. NSN-24-59 ir Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 2S-1607 kaip nepagrįstą.
10. Teismas, spręsdamas dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinio šios nuobaudos skyrimo aplinkybes, Tarnybos 2024 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. 2S-1549 nurodytas išvadas, taip pat įvertino BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. VO-24-29 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų, poilsio ir užimtumo, darbo ir mokymosi patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Turto naudojimo aprašas) 10.3 punkto, Dienotvarkės 1 punkto nuostatas, pareiškėjo paaiškinimus dėl nurodyto pažeidimo ir konstatavo, kad Kalėjimo viršininkas 2024 m. vasario 29 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. 6.40 val. padarė vidaus tvarkos pažeidimą, juo paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą ir Tarnybos 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-1549, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimo panaikinimo.
11. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo Kalėjimo kameroje Nr. 90, įvertino Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkto, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto nuostatas, į bylą pateiktas Kalėjimo kameros Nr. 90 fotonuotraukas, taip pat tai, kad minimoje kameroje yra langas, ir konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Kalėjimo kameroje Nr. 90 netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nepasitvirtino, todėl skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio kameroje Nr. 4, pažymėjo, kad toks pats skundo reikalavimas buvo pareikštas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I1-6019-644/2024, todėl pareiškėjo skundą šioje apimtyje paliko nenagrinėtu.
13. Tesimas, vertindamas skundo argumentus dėl pareiškėjo neišvedimo į laisvalaikio užsiėmimą, nustatė, kad 2024 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 90 buvusiems nuteistiesiems, tarp jų – ir pareiškėjui, buvo numatytas laisvalaikio užimtumo užsiėmimas reabilitacijos kambaryje; pareiškėjas 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, kuriame nurodė, kad Kalėjimo pareigūnai 2024 m. vasario 26 d. jo nenuvedė į grafike numatytą laisvalaikio užimtumo užsiėmimą. Tarnyba 2024 m. kovo 28 d. rašte Nr. 2S-1463 sutiko, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Teismas šią pareiškėjo skundo dalį laikė pagrįsta.
14. Tesimas, vertindamas skundo argumentus dėl galimybės nuvykti pas kirpėją, įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, BVK 92 straipsnio 7 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenustato, kiek dažnai laisvės atėmimo įstaigos privalo sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Kalėjime nuteistieji gali kirptis kartą į mėnesį, o 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas galėjo eiti pas kirpėją, tačiau pats atsisakė tai daryti, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo poziciją, todėl konstatavo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog 2023 m. gruodžio 19 d. jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, yra pagrįsti.
15. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl pareiškėjo perkėlimo iš kameros Nr. 2 į kamerą Nr. 90 ir atgal, įvertino BVK 30 straipsnio 2 ir 6 dalių, Taisyklių 14 punkto nuostatas ir padarė išvadą, jog pataisos įstaigos viršininkas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, sveikatos būklę, amžių, psichologines savybes ir pan., turi diskrecijos teisę skirstyti nuteistuosius į konkrečias gyvenamąsias patalpas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius dėl galimai netinkamų sąlygų kameroje Nr. 2, konstatavęs, kad pareiškėjas skunde detaliau nenurodė, kokios konkrečiai sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų.
16. Teismas, vertindamas skundo teiginius dėl pareigūnų neprisistatymo bendraujant su pareiškėju, įvertino atsakovo pareiškėjui teiktus atsakymus dėl nurodyto pažeidimo, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnio 6 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad 2024 m. vasario 19 d. vakarą ir 2024 m. vasario 20 d. rytą į pareiškėjo kamerą užėję pareigūnai, bendraudami su pareiškėju nepristatė, todėl yra pagrindas teigti, jog jie netinkamai įvykdė Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad pareigūnai nurodytomis dienomis kameroje vykdė savo tiesiogines pareigas – fiksavo pareiškėjo įvykdytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, be to, pareiškėjas minimus pareigūnus pažinojo, todėl konstatavo, kad Kalėjimo pareigūnų padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, negalėjęs pareiškėjui sukelti jokių neigiamų pasekmių ar išgyvenimų, o pareigūnų neprisistatymo faktas nesutrukdė pareiškėjui ginti jo galbūt pažeistas teises ir kreiptis su skundu tiek į atsakovą, tiek į teismą.
17. Teismas, vertindamas skundo teiginius dėl informacijos apie siuntas nepateikimo, įvertino pareiškėjo prašymo ir atsakovo atsakymo turinį, taip pat VAĮ 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 45punkto nuostatas ir padarė išvadą, kad atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo 2024 m. vasario 27 d. prašymo turiniu, turėjo pareigą pateikti informaciją išskirtinai tik apie jo kalinimo Pravieniškių 1-ajame kalėjime metu jam įteiktus siuntinius ir jų turinį. Nepaneigus pareiškėjo skundo teiginių, jog atsakovas pateikė informaciją apie jo kalinimo Vilniaus kalėjime metu gautą siuntinį, teismas konstatavo, jog atsakovo 2024 m. kovo 21 d. atsakymas neatitinka pareiškėjo prašymo suteikti informaciją turinio.
18. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo informavimo apie jo 2024 m. vasario 23 d. ir 2024 m. vasario 24 d. prašymų užregistravimą, įvertino pareiškėjo skundų ir atsakovo atsakymo turinį, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 31 punkto nuostatas ir konstatavo, kad skundą pateikęs asmuo turi teisę reikalauti, kad institucija jam įteiktų raštišką patvirtinimą, jog prašymas ar skundas yra užregistruotas, tačiau Kalėjimo administracija nepateikė pareiškėjui rašytinio prašymų registracijos patvirtinimo, todėl yra pagrindas pripažinti, jog Kalėjimas pažeidė Prašymų nagrinėjimo taisyklių 31 punkto nuostatas.
19. Teismas konstatavo, pareiškėjo skundas dėl galbūt neteisėtų Tarnybos ir Kalėjimo veiksmų yra pagrįstas toje apimtyje, kurioje pareiškėjas nurodė, jog: 1) Tarnyba pateikė netinkamą atsakymą į jo prašymą suteikti informaciją apie kalinimo Pravieniškių 1-ąjame kalėjime metu gautus siuntinis; 2) Kalėjimo pareigūnai, bendraudami su pareiškėju, neprisistatė; 3) pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. nebuvo nuvestas į laisvalaikio užimtumo priemonę; 4) Kalėjimo administracija nepateikė pareiškėjui rašytinio patvirtinimo, kad jo 2024 m. vasario 22 d. bei vasario 23 d. prašymai yra užregistruoti; 5) Kalėjimas nesudarė galimybės pareiškėjui 2023 m. gruodžio 19 d. pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
20. Tesimas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti jo patirtą 55,00 Eur dydžio turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėtai Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos, pažymėjo, jog, teismui konstatavus, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, skundo dalis dėl turtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
21. Teismas apžvelgė CK 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio nuostatas, aktualią nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką.
22. Teismas, įvertinęs nustatytus Kalėjimo ir Tarnybos padarytus pareiškėjo teisių pažeidimus, jų pobūdį, mastą, trukmę, pareiškėjo galbūt patirto diskomforto lygį (visi nustatyti pažeidimai vienkartinio pobūdžio, dalis yra formalaus pobūdžio, nėra duomenų, jog jie sukėlė pareiškėjui dideles neigiamas emocijas ar kitus išgyvenimus), sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad būtų sąmoningai sieta pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tesimas pažymėjo, kad aplinkybės, jog Kalėjimas ir Tarnyba sprendime nurodyta apimtimi neveikė taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis, ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Tesimas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytus argumentus, netinkamai taikė teisės aktus ir nesivadovavo aktualia teismų praktika, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumo, nebuvo aktyvus, neišreikalavo vaizdo registratorių medžiagos, neįvertino visų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, jog jam Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. vasario 29 d. sprendimais pagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos.
26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, turėjo panaikinti neteisėtus atsakovo sprendimus bei priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinę žalą. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dalies jo skundo reikalavimų.
27. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 55,00 Eur turtinės ir 1 467,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (Tarnyba pateikė netinkamą atsakymą į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją apie kalinimo Pravieniškių 1-ąjame kalėjime metu gautus siuntinis; Kalėjimo pareigūnai, bendraudami su pareiškėju neprisistatė; pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. nebuvo nuvestas į laisvalaikio užimtumo priemonę; Kalėjimo administracija nepateikė pareiškėjui rašytinio patvirtinimo, kad jo 2024 m. vasario 22 d. bei vasario 23 d. prašymai yra užregistruoti; Kalėjimas nesudarė galimybės pareiškėjui 2023 m. gruodžio 19 d. pasinaudoti kirpėjo paslaugomis), o reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, nurodydamas aplinkybes apie netinkamas kalinimo sąlygas pataisos įstaigoje (dėl perkėlimo į kitas kameras; dėl pareigūnų neprisistatymo; dėl sanitarinio mazgo įrengimo; dėl prašymų neregistravimo; dėl netinkamo informacijos suteikimo ir kt.) bei prašydamas priteisti dėl to patirtą neturtinę žalą, taip pat prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl taikytų drausminių nuobaudų bei kitus sprendimus, priimtus atsakant į pareiškėjo skundus / prašymus.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti atsakovo priimtus administracinius aktus Nr. 2S-1358; SN-24-226; 2S-1336; 2S-1360; 2S-1361; 2S-1509.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos raštuose Nr. 2S-1358 ir Nr. SN-24-226 nurodytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui pasisakant dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas kameras pagrįstumo ir teisėtumo; raštai Nr. 2S-1360 ir Nr. 2S-1361 buvo įvertinti pasisakant dėl skundo reikalavimo dėl pareigūnų neprisistatymo; raštas Nr. 2S-1509 – vertinant pareiškėjo galimybes nuvykti pas kirpėją, o raštas Nr. 2S-1336 – vertinant skundo argumentus dėl informacijos apie siuntinį pateikimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė minimų raštų neteisėtumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kad nebuvo išnagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai, todėl šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Dėl 2024 m. vasario 20 d. sprendimo vertinimo
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
38. Byloje nustatyta, kad Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. NSN-24-51 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“, nustačius, kad pareiškėjas turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele ir tokiais veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl skirtos nuobaudos, 2024 m. kovo 14 d. sprendime Nr. 2S-1149 „Dėl E. V. skundo dėl paskirtos nuobaudos išnagrinėjimo“ konstatavo, kad jo skundas dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog, vadovaujantis Taisyklių 32.1 punktu, kratos metu suimtieji ar nuteistieji, pasiėmę savo turimus asmeninius daiktus, turi būti išvesti iš patalpų, kuriose bus atliekama krata ar apžiūra, todėl pareiškėjas turėjo dalyvauti apžiūrint jo daiktus.
39. Vidaus tvarkos taisyklių 25 punktas nustato, kad suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jo gyvenamosios ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų tikslas – užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumą, surandant ir paimant daiktus, kurių suimtasis ar nuteistasis negali turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje arba kurių masė ir kiekis viršija leistiną nustatytą turėti masę ir kiekį <...>. Suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jo gyvenamosios ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų metodiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Taisyklių 37 p.).
40. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 (toliau – ir Instrukcija) 185 punktą, kalinamųjų kratos, jų daiktų patikrinimas ir asmeninių daiktų svėrimas, kalėjimo patalpų ir jo prieigų apžiūros gali būti planiniai ir neplaniniai. Kalinamųjų kratos skirstomos į visumines (išrengiant) ir dalines (neišrengiant). Tikrinant kalinamajam leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę dalyvauja ir daiktų savininkas (Instrukcijos 186 p.). Bendroji krata vienu metu gali būti atliekama pas visus kalėjime esančius kalinamuosius, kai tikrinami visi jų daiktai ir turimų daiktų svoris, įvertinama visų kalėjimo patalpų ir prieigų arba konkrečių zonų, pastatų, korpusų, sektorių, skyrių, gyvenamųjų patalpų, palatų, gyvenamųjų aukštų ar kitų patalpų techninė būklė bei atliekama krata pas konkrečius kalinamuosius, tikrinami ir sveriami jų asmeniniai daiktai (Instrukcijos 188 p.). Kratos ir apžiūros gyvenamosios, gamybinės zonų teritorijose ir patalpose atliekamos tokia tvarka: įprastai kalinamieji vienu metu išvedami tik iš vienos patalpos ir išrikiuojami koridoriuje, prireikus – nuvedami į kitas patalpas ir atliekama dalinė jų krata. Per bendrąsias kratas kalinamieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose, kur atliekama dalinė jų krata; apžiūrimi miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai, tikrinama, ar gerai pritvirtinti metaliniai stalai, suolai, kėdės, gultai ir lentynėlės, taip pat patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija bei kita (Instrukcijos 199.1, 199.2 p.).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. sausio 23 d. kalėjimo kameroje Nr. 2 vykdytos neplaninės kratos aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas ne kalinamajam leidžiamų turėti daiktų bendrosios masės tikrinimas, kurio metu turi teisę dalyvauti ir daiktų savininkas (Instrukcijos 188 p.), ir ne suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų krata ir apžiūra, kurios metu suimtieji ar nuteistieji, pasiėmę savo turimus asmeninius daiktus, turi būti išvesti iš patalpų, kuriose bus atliekama krata ar apžiūra (Taisyklių 32.1 p.), bet buvo vykdoma nuteistųjų asmeninių daiktų apžiūra, todėl pareiškėjas pagrįstai buvo išvestas iš gyvenamosios kameros, kurioje buvo atliekama krata (Instrukcijos 199.1, 199.2 p.).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su kratos rezultatais, t. y., kad jo krepšyje buvo rastas mobilusis telefonas su SIM kortele, teikdamas 2024 m. sausio 28 d. paaiškinimą dėl minimų daiktų radimo, neigė turėjęs šiuos daiktus, todėl, tikslinant minimas aplinkybes, buvo peržiūrėta kratą atlikusių pareigūnų vaizdo registratorių medžiaga ir nustatyta, kad ji patvirtino Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, paėmimo protokole pateiktus duomenis (el. b. II t., b. l. 16–17). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas 2024 m. vasario 21 d. skundą Tarnybos direktoriui dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos, nenurodė, kad jis neturėjo draudžiamų daiktų (telefono ir SIM kortelės), tik teigia, kad jis nepagrįstai nedalyvavo jo asmeninių daiktų apžiūroje ir jam nėra žinoma, ką jie rado kameroje, ir kur rado (el. b. II t., b. l. 29). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. kovo 14 d. rašte konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas.
43. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, taigi proporcinga ir adekvati, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 20 d. sprendimo ir Tarnybos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2S-1149 panaikinimo. Nors pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti vaizdo registratorių medžiagą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo registratorių medžiaga buvo įvertinta priimant 2024 m. vasario 17 d. tarnybinio tyrimo išvadą „Dėl mobiliojo ryšio telefono „HUAWEI“ su SIM kortele „Pildyk““, o pareiškėjas nesutikimą su jam paskirta nuobauda apeliaciniame skunde iš esmės grindžia tuo, kad jam nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti kratos metu apžiūrint jo asmeninius daiktus, nors dėl šios aplinkybės ginčo nėra ginčo nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią pareiškėjo skundo dalį, atliko visapusišką ir objektyvų tyrimą ir laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta.
Dėl 2024 m. vasario 27 d. sprendimo
44. Pareiškėjas skunde nesutiko su Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos socialinės bazinės išmokos dydžio suma dviem mėnesiams. Drausminė nuobauda skirta nustačius, kad pareiškėjas, 2024 m. vasario 19 d. 22.20 val. kameroje žiūrėdamas televizorių, pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Dienotvarkę ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Elektros prietaisų aprašas) 40.1 punkto reikalavimus.
45. BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos.
46. Taisyklių 39 punktas reglamentuoja, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir elgesio taisyklių. Elektros prietaisais naudojami tik laisvalaikio metu, netrukdant kitiems laisvės atėmimo vietų įstaigose esantiems asmenims ir laikantis elektros prietaisų naudojimo instrukcijų ir saugos reikalavimų (Taisyklių 67 p.).
47. Dienotvarkės 13 punkte nurodyta, jog laisvalaikis nuteistiesiems numatytas nuo 20.00 val. iki 21.30 val. (darbo dienomis) ir nuo 20.00 val. iki 22.00 val. (penktadieniais, šeštadieniais ir švenčių dienomis).
48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 27 d. sprendime konstatuoto drausminio nusižengimo padarymo diena – 2024 m. vasario 19 d. – buvo pirmadienis, t. y. darbo diena, todėl pareiškėjas turėjo teisę žiūrėti televizorių nuo 20.00 val. iki 21.30 val. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas, 2024 m. vasario 19 d. 22.20 val. žiūrėdamas televizorių, pažeidė Dienotvarkės reikalavimus ir padarė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, o paskirta drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, taigi yra proporcinga bei adekvati.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad, kaip konstatuota 2024 m. vasario 27 d. sprendime, televizorius kameroje buvo įjungtas, tačiau teigia, kad buvo įjungtas ne jam, o kitam nuteistajam priklausantis televizorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nevertinami.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjui drausminė nuobauda skirta už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, t. y. už tai, kad jis žiūrėjo televizorių po 22 val., t. y. naudojo elektroninį prietaisą ne laisvalaikio metu (pažeidžiant Dienotvarkę bei Elektros prietaisų aprašo 40.1 punkto reikalavimus). Apskundus šį sprendimą Tarnybai, atsakovas 2024 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 2S-1607 konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies pagrįstas, kadangi jame nurodytas netinkamas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne Elektros prietaisų aprašo nuostatas, tačiau Taisyklių 39 bei 67 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą.
51. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda, skunde teismui nurodė, kad 2024 m. vasario 19 d. kameroje buvo ir kitas nuteistasis (P. M.), tačiau jam drausminė atsakomybė už televizoriaus žiūrėjimą nebuvo taikyta.
52. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2024 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 90 po 22 val. buvo naudojamas elektroninis prietaisas – televizorius, taip pažeidžiant Elektros prietaisų aprašo ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, nurodančias, kad elektros prietaisais naudojami tik laisvalaikio metu. Tačiau iš skundžiamo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo ir Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 2S-1607 nėra aišku, kuris iš kameroje Nr. 90 tą dieną buvusių nuteistųjų naudojo (t. y. įjungė) elektros prietaisą – televizorių, taip pat nėra aišku, ar kameroje buvo tik vienas televizorius, ar jį įjungė ir žiūrėjo tik pareiškėjas, ar ir kitas nuteistasis, ar jis (televizorius) trukdė kitiems laisvės atėmimo vietų įstaigose esantiems asmenims ir pan.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad, fiksuojant 2024 m. vasario 19 d. įvykius, buvo naudojami vaizdo registratoriai Nr. 30, 33 ir 34 (el. b. II t., b. l. 21–23), tačiau byloje nėra duomenų, kad, skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą bei nagrinėjant pareiškėjo skundą Tarnyboje, vaizdo registratorių įrašas buvo peržiūrėti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas dėl savo teisinio statuso (nuteistasis) susiduria su sunkumais rinkti ir teikti teismui įrodymus, todėl pareiga įrodyti, jog pareiškėjas padarė 2024 m. vasario 27 d. sprendime konstatuotus ginčo teisės pažeidimus, tenka atsakovui, o nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė detalių drausminio pažeidimo aplinkybių, nepasisakė dėl kitų kameroje buvusių asmenų (ar jie taip pat žiūrėjo televizorių ir kt.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.
54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimo ir Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 2S-1607, todėl nepagrįstai konstatavo, jog minimame sprendime konstatuoti galbūt pareiškėjo padaryti ginčo teisės pažeidimai buvo įrodyti, ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl jų neteisėtumo, todėl yra pagrindas pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 2S-1607
Dėl 2024 m. vasario 29 d. sprendimo
55. Pareiškėjas skunde nesutiko su Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimu skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. Drausminė nuobauda skirta nustačius, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą – 6.40 val. gulėjo po antklode, buvo nepasiklojęs gulto, tokiais veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Turto naudojimo aprašo 10.3 punkto reikalavimus.
56. Turto naudojimo aprašo 10.3 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą: lovos čiužinys turi būti ištiestas per visą lovą, antklodė užvilkta užvalkalu, tvarkingai sulenkta per pusę ir užklota ant čiužinio, pagalvė apvilkta užvalkalu ir padėta ant antklodės lovos gale.
57. Dienotvarkės 13 punkte nurodyta, jog laisvalaikis nuteistiesiems numatytas nuo 20.00 val. iki 21.30 val. (darbo dienomis) ir nuo 20.00 val. iki 22.00 val. (penktadieniais, šeštadieniais ir švenčių dienomis).
58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 29 d. sprendime konstatuoto drausminio nusižengimo padarymo diena – 2024 m. vasario 20 d. – buvo antradienis, t. y. darbo diena, todėl pareiškėjas turėjo pareigą keltis 6.00 val. ir nedelsiant pasikloti gultą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. 6.40 val. padarė vidaus tvarkos pažeidimą, juo paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą ir Tarnybos 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-1549, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimo panaikinimo.
59. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, t. y. neįvertino šį įvykį fiksavusių pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašų (tai, kad įvykis buvo fiksuotas vaizdo registratoriais Nr. 30, 33 ir 34 patvirtina byloje pateikti 2024 m. vasario 20 d. tarnybinis pranešimas (el. b. II t., b. l. 27). Tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės pats pripažino, kad galėjo 2024 m. vasario 20 d. rytą pramiegoti Dienotvarkėje nustatytą kėlimosi laiką, nes jis teismui teiktame skunde paaiškino, kad rytais keliasi su televizoriuje įrengto žadintuvo pagalba, tačiau 2024 m. vasario 20 d. rytą, dėl to, kad nebuvo elektros, jis nesuveikė.
60. Įvertinusi nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią pareiškėjo skundo dalį, atliko visapusišką ir objektyvų tyrimą ir laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimo ir Tarnybos 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kameroje Nr. 90 esančio sanitarinio mazgo
61. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kameroje Nr. 90 esantis sanitarinis mazgas atitvertas pertvaromis, kurios nesiekė lubų, todėl kameroje sklido labai nemalonus kvapas, kurio nebuvo galima tinkamai išvėdinti atvėrus langą, nes kameroje pareiškėjas buvo ne vienas (buvo laikomi 4–6 asmenys), ir dėl to pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl kameroje sklidusio kvapo, konstatavęs, kad kameroje įrengtas langas t. y. yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, be to, atsakovo teigimu, patalpose esantys ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-1188/2025) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu ir žemina asmens orumą.
63. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kameroje Nr. 90, kurioje laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. buvo kalinamas pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas lubų nesiekiančia mūrine sienele ir durimis), jautėsi nemalonus kvapas, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala aptartu aspektu.
Dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas kameras
64. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės 2023 m. gruodžio 22 d. perkeliant jį iš kameros Nr. 90 į kamerą Nr. 2, kurioje jis buvo laikomas iki 2024 m. vasario 1 d. netinkamomis sąlygomis.
65. Pirmosios instancijos teismas sprendime, vadovaudamasis BVK 30 straipsnio 2 ir 3 dalių, Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktu, konstatavo, kad pataisos įstaigos viršininkas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, sveikatos būklę, amžių, psichologines savybes ir pan., turi diskrecijos teisę skirstyti nuteistuosius į konkrečias gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nurodytas teisinis reglamentavimas nepagrindžia atsakovo teisės perkėlinėti jį iš vienos kameros į kitą.
66. Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras) <...>. Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų.
67. Nors pareiškėjas nurodo, kad paminėtos Taisyklių nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai asmuo atvyksta į bausmės atlikimo vietą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 14 punkte apibrėžiami bendrieji nuteistųjų skyrimo (taigi – ir perkėlimo) į gyvenamąsias patalpas (kameras) principai, bei akcentuojama, kad, tik atvykus į bausmės atlikimo vietą, nuteistasis turi būti paskirtas į gyvenamąją patalpą per 5 darbo dienas.
68. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-409-492/2023).
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų perkeliant jį į kitas gyvenamąsias patalpas (kameras),todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2024 m. kovo 21 d. raštą.
Dėl administracinių sprendimų panaikinimo
70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo skundo dalis dėl galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų yra pagrįsta (Tarnyba pateikė netinkamą atsakymą į jo prašymą suteikti informaciją apie kalinimo Pravieniškių 1-ajame kalėjime metu gautus siuntinis; Kalėjimo pareigūnai, bendraudami su pareiškėju, neprisistatė; pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. nebuvo nuvestas į laisvalaikio užimtumo priemonę; Kalėjimo administracija nepateikė pareiškėjui rašytinio patvirtinimo, kad jo 2024 m. vasario 22 d. bei vasario 23 d. prašymai yra užregistruoti; Kalėjimas nesudarė galimybės pareiškėjui 2023 m. gruodžio 19 d. pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, turėjo panaikinti skundžiamus administracinius aktus.
71. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundus dėl su juo bendravusių pareigūnų padarytų teisės normų pažeidimų, priėmė 2024 m. kovo 21 d. atsakymą Nr. 2S-1360, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo skundas dalinai pagrįstas, ir atsakymą Nr. 2S-1361, kuriame nurodė, kad įstatyme nustatyta pareiga pareigūnams prisistatyti nagrinėjamu atveju buvo pažeista formaliai. Pažymėtina, kad pareiškėjas Tarnybai teiktuose 2024 m. vasario 24 d. skunduose neprašė priimti kokių nors sprendimų dėl neprisistačiusių pareigūnų ir kt., tiesiog pateikė informaciją apie jų elgesį. Pažymėtina, kad Tarnybos pateiktuose atsakymuose nurodomas teisinis reglamentavimas, taip pat analizuojamos pareiškėjo skunduose nurodytų įvykių aplinkybės, tačiau juose nepateikiami jokie privalomi vykdyti nurodytai, pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ir / ar pareigos, todėl konstatuotina, kad minimi Tarnybos raštai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų naikinti.
72. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2023 m. gruodžio mėnesį nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, nors Tarnyba 2024 m. kovo 29 d. atsakyme Nr. 2S-1509 nurodė, jog, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir pateiktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas galėjo eiti pas kirpėją, tačiau pats atsisakė tai daryti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė 2024 m. kovo 29 d. atsakyme cituojamo Kalėjimo viršininko grafiko dėl galimybės naudotis kirpėjo paslaugomis ir kirpyklos paslaugų suteikimo nuteistiesiems apskaitos žurnalo kopijos, todėl teismas neturi galimybės patikrinti Tarnybos teiginių teisingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškė ne tuo, kad Tarnyba pateikė galbūt nepagrįstą atsakymą, o tuo, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Taigi nagrinėjamu atveju Tarnybos 2024 m. kovo 29 d. raštas nesukėlė pareiškėjui tiesioginių neigiamų pasekmių, jame nebuvo nustatytos kokios nors teisės ir pareigos ar privalomi vykdyti nurodymai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti šį atsakymą.
73. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis, nesilaikant grafiko, nebuvo nuvestas į laisvalaikio užimtumo užsiėmimą, yra pagrįstos. Pažymėtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl nurodytų aplinkybių, 2024 m. kovo 28 d. rašte Nr. 2S-1463 sutiko, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl šio rašto neteisėtumo, be to, šiame rašte yra konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti šį raštą.
74. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Kalėjimo pareigūnai, raštu neinformavę pareiškėjo apie 2024 m. vasario 22 d. ir vasario 23 d. prašymų užregistravimo faktą, pažeidė Prašymų nagrinėjimo taisyklių 31 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą skundą dėl minėtų aplinkybių, 2024 m. kovo 29 d. rašte Nr. 2S-1514 konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl šio rašto neteisėtumo, be to, šiame rašte yra konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti šį raštą.
Dėl informacijos apie siutinį pateikimo
75. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, kada konkrečiai jis gavo siuntinį, kol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir kokie daiktai buvo siuntinyje. Tarnyba 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2S-1336 „Dėl E. V. prašymo“ informavo pareiškėją, kad suimtųjų (nuteistųjų) pasimatymų, gautų pašto ir perduodamų siuntinių, bei elektros prietaisų ir informacijos laikmenų apskaitos kortelėje nurodyta, jog siuntinys įteiktas 2022 m. kovo 15 d., o jame buvo aparatūra.
76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo 2024 m. vasario 27 d. prašymo turiniu, turėjo pareigą pateikti informaciją išskirtinai tik apie pareiškėjo kalinimo Pravieniškių 1-ajame kalėjime metu jam įteiktus siuntinius ir jų turinį. Teismas konstatavo, kad atsakovas, 2024 m. kovo 21 d. atsakyme pateikęs informaciją apie jo kalinimo Vilniaus kalėjime metu gautą siuntinį, nesilaikė Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punkto nuostatų.
77. Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas nustato, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
78. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
79. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas teigia, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį.
80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto nuostatose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, pateikiamos taikomos teisės aktų nuostatos, argumentai bei įrodymai, sudarantys pagrindą viešojo administravimo subjektui priimti individualų administracinį aktą. Individualus administracinis aktas taip pat turi atitikti motyvuotumo reikalavimą – individualaus administracinio akto motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, individualus ir pakankamas. Individualaus administracinio akto priėmimo faktinį pagrindą ir individualią argumentaciją turi žinoti ne tik viešojo administravimo subjektas, priimantis minėtą aktą, tačiau ir asmuo, dėl kurio minėtas aktas yra priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-105-822/2025).
81. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo 2024 m. kovo 21 d. raštas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame nebuvo patekta pareiškėjo prašyta informacija, taip pat nebuvo nurodyta, kodėl tokia informacija negali būti pateikiama, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad minimas raštas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes – jam nėra suteikta reikiama informacija – turėjo panaikinti šį Tarnybos raštą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 2024 m. kovo 21 d. rašto Nr. 2S-1336 panaikinimo ir šį raštą panaikinti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
82. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog Kalėjimas ir Tarnyba sprendime nurodyta apimtimi neveikė taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
83. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.).
84. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
85. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
86. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatė, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytais atsakovo veiksmais (neveikimu) (žr. šios nutarties 70 p.), bet ir tuo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 90, kurioje esantis sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir joje jautėsi nemalonus kvapas, o tai yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
87. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą (dėl blogo kvapo buvimo kamerose), jo mastą ir trukmę (nepilnas mėnuo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, kad Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiško pobūdžio pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-822/2025; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo atstovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
88. Nors pareiškėjas prašo priteisti 1 467,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
89. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, Tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 2S-1607, 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1336 bei priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl nurodomo pažeidimo pažeidus kalinimo sąlygas dėl sanitarinio mazgo, esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9 būrio kameroje Nr. 4, netinkamo įrengimo ir galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, palikti nenagrinėtu.
Kitą pareiškėjo E. V. skundo dalį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, toje dalyje, kuria buvo apribota jo teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, numatančias galimybę dalyvauti laisvalaikio užimtumo priemonėse.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė gauti informaciją apie save bei gauti rašytinį patvirtinimą, jog pateikti prašymai yra užregistruoti.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, ta apimtimi, kuria su juo bendraujantys pareigūnai neprisistatė.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. atliekant bausmę Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90.
Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Panaikinti Kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. NSN-24-59 „Dėl nuteistojo E. V. nubaudimo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 2S-1607 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 2S-1336 „Dėl informacijos pateikimo“.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys