Civilinė byla Nr. e2YT-19852-1106/2020
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01494-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8;
3.2.6.5; 3.4.5.15.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo Parko g. 8 savininkų bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę į daiktą – kirpyklą ir masažo kabinetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo, kad 1964 m. buvo pastatytas daugiabutis keturių aukštų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 1992 m. gruodžio 9 d. buvo įkurta daugiabučio namo Parko g. 8 savininkų bendrija. Gyvenamojo namo rūsyje yra paslaugų paskirties patalpos, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat gyvenamojo namo pastatymo šios patalpos buvo naudojamos kaip negyvenamos patalpos. Jose iki 1989 m. veikė knygynas. Prasidėjus butų privatizacijai, patalpos kurį laiką buvo nenaudojamos. Susikūrusi namo savininkų bendrija nutarė šias patalpas suremontuoti, pakeisti jų paskirtį ir pradėjo nuomoti. 2013 m. sausio 28 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriuo buvo pritarta patalpų paskirties pakeitimui. 2013 m. gegužės 27 d. buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuria pakeista patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis - įrengta kirpykla ir masažo kabinetas. 2013 m. gegužės 30 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas patvirtino šią deklaraciją. 2013 m. gegužės 30 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą, tačiau buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę į patalpas, nes deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nėra tinkamas juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę, kadangi nepatvirtina daiktinių teisių. Pareiškėjos turto valdymas atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas sąlygas.
Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, pareiškėjai įrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų aplinkybių buvimą, neprieštaraus dėl pareiškimo patenkinimo. Nekilnojamasis daiktas-kirpykla ir masažo kabinetas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, taip pat šis nekilnojamasis daiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumą, neprieštaraus dėl pareiškimo patenkinimo.
Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nes iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas daikto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 9 d. buvo įregistruota Daugiabučio namo Parko g. 8 savininkų bendrija.
Pareiškėja 2007 m. birželio 13 d. valdybos posėdžio metu nutarė kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybę su prašymu leisti parengti kirpyklos bei masažo kabineto planą, pagal kurį patalpas būtų galima įregistruoti. Patalpose iki 1989 m. veikė knygynas, nuo 1993 m. veikia kirpykla, nuo 2007 m. sausio 1 d. veikia masažo kabinetas.
2007 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architekto tarnyba patvirtino projektą dėl kirpyklos ir masažo kabineto įrengimo bendro naudojimo patalpose.
2007 m. liepos 31 d. išduotas projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas, kuriuo suderintas pagalbinių patalpų paskirties pakeitimas, įrengiant jose kirpyklą ir masažo kabinetą.
2013 m. sausio 28 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracija pritarė statinio projektui – suteikė teisę pareiškėjai pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į paslaugų (negyvenamąsias) patalpas, įrengiant kirpyklą ir masažo kabinetą.
2013 m. gegužės 27 d. išduota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuria pakeista patalpų paskirtis, įrengiant kirpyklą ir masažo kabinetą.
2016 m. vasario 28 d. pareiškėja sudarė sutartį su kirpėjomis, kuria leido kirpėjoms ketverius metus dirbti patalpose.
Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad gyvenamojo namo statybos metai yra 1964 m. Dokumentų apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti byloje nėra. Pastato bendras plotas (2601,77 m2) nesutampa su privatizuotų butų bendru plotu (2056,14 m2), nes į butų bendrą plotą neįskaičiuojamas bendro naudojimo patalpų – koridorių (tambūrų), rūsio patalpų (butų priklausinių) plotas ir atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto – paslaugų paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias daiktinės teisės neįregistruotos, plotas. Gyvenamojo namo butų privatizavimo ar kituose nuosavybės įsigijimo dokumentuose ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotuose duomenyse nėra detalizuota, kokios rūsio patalpos (jų dalys) ir plotai sudaro butų bendro naudojimo patalpas.
Kėdainių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad kirpykla ir masažo kabinetas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomi, negyvenamosios patalpos nėra įrašytos į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto, bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės.
Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.
Pareiškėja nėra ginčo patalpos savininkė. Kitų asmenų nuosavybės teisė į patalpą neįregistruota. Pareiškėja valdo patalpą daugiau nei 10 metų. Patalpa įgyta teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdoma visus šiuos metus. Visą valdymo laiką pareiškėja patalpą valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jos savininkė, disponuoja ja, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į ją.
Ginčo patalpa (kirpykla ir masažo kabinetas) pagal savo ilgalaikę naudojimo paskirtį, funkcijas nelaikytina butų priklausiniu, taigi, nepriklauso bendraturčiams – butų savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kuriuo bendraturčiai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Ginčo patalpa nepatenka į CK 4.82 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punkte numatytus objektų, priklausančių butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, sąrašus.
Daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas 1964 m. Įvykus butų privatizacijai, butai, esantys daugiabučiame name tapo privačia asmenų nuosavybe. Pagal Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309, ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas privatizavimo objektais buvo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Ginčo patalpos nebuvo privatizavimo objektas, nes pagal galiojusį teisinį reguliavimą nepriklausė visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui. Iš to seka, kad nėra pagrindo vertinti, jog ginčo patalpa yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.
Per nustatytą terminą nepaaiškėjo esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo turtą ir kurių interesus pažeistų prašomo fakto nustatymas.
Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (2020 m. liepos 27 d. mokėjimo pavedimas, mokėjimo Nr. 147). Procesinį dokumentą pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjai sumokėjus daugiau žyminio mokesčio nei numatyta įstatyme, jai grąžinama 12 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis CPK 533 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti faktą, kad Daugiabučio namo Parko g. 8 savininkų bendrija, juridinio asmens kodas 161596861, įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į kirpyklą ir masažo kabinetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, grąžinti Daugiabučio namo Parko g. 8 savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 161596861, 12 (dvylika eurų 00 centų) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 27 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo Nr. 147.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aušra Andziulevičiūtė