Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-491/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45248-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,
dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui,
nuteistajam V. M., gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, išieškant automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur, kurių mokėjimo terminai ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 29 d.;
- automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir ši baudžiamoji byla jam nutraukta pagal BK 37 straipsnį (dėl mažareikšmiškumo). Be to, jis išteisintas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, pripažinus, jog jis nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šių veikų teismo nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. M. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino, padarydamas AB „Kelių priežiūra“ turtinę žalą, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, iki kol policijos pareigūnų jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai –2023 m. lapkričio 25 d. 4.17 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, 4.42 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu jam buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo: pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį jam paskirti areštą, mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį; taikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones.
2.1. Cituodamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teismų praktiką, teisės aktų reikalavimus, apeliantas nurodo, kad skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, teismas neatsižvelgė į teigiamai jį apibūdinančius bylos duomenis. Visų pirma, jis atlygino civilinei ieškovei padarytą žalą, dėl ko teismas bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukė. Tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
2.2. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis yra nedirbantis. Jis ilgą laiką užsiėmė ta pačia veikla, kol įregistravo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Be to, teismas neįvertino ir tokių reikšmingų aplinkybių, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio, o automobilį vairavo blaivus, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, sumokėjo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, nors iki teisiamojo posėdžio galvojo, kad ši bauda buvo išieškota antstolio. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą sušvelninti jam paskirtą bausmę.
2.3. Apeliantas mano, kad taip pat yra pagrindas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Be anksčiau išdėstytų aplinkybių, skunde jis nurodo, kad psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra registruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje, augina 3 nepilnamečius vaikus ir juos išlaiko, vaikų motina nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, nes vaikai dar ikimokyklinio amžiaus. Be to, prieš tai taikyta probacija teigiamai veikė jo asmenybę ir iš esmės pakeitė jo socialines nuostatas. Dėl to aplinkybė, kad jis anksčiau buvo teistas neturi būti pernelyg sureikšminama ir vertinama atskirai nuo kitų išdėstytų aplinkybių.
2. Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Bet, kolegijos vertinimu, priešingai nuteistojo įsitikinimui, nei ši papildomai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei jo apeliaciniame skunde dėstomos tiek jo asmenybę, tiek padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar atidėti jos vykdymą.
7. Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju aktualios veikos – vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį; ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos ne tik nuo transporto priemonės vairavimo fakto, bet ir eismo įvykio sukėlimo, t. y. tam tikros žalos (sveikatai, turtui ir pan.) padarymo. Šioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad kai inkriminuojama idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis ir kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename procese, non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimas paprastai nėra konstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022), tačiau procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą. Kitaip tariant, BK 2811 straipsnio dispozicijoje numatyto „eismo įvykio“ ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turi būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. toje pačioje baudžiamojoje byloje.
8. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje, kurioje V. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pastarojo padarytas eismo įvykis ir jo aplinkybės buvo vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, kuris buvo nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl to šioje byloje buvo visiškai teisėtai ir pagrįstai priimtas civilinės ieškovės AB „Kelių priežiūra“ civilinis ieškinys dėl 364,15 Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo V. M. už pastarojo sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą. Tokia galimybė – pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo – yra numatyta BPK 109 straipsnyje. Kadangi V. M. atlygino civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu bylą dalyje dėl civilinio ieškinio pagrįstai nutraukė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia, nors ji buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą padarytos žalos savo noru atlyginimas ar pašalinimas yra kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024). Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M. civilinei ieškovei AB „Kelių priežiūra“ padarytą 364,15 Eur turtinę žalą atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104). Taigi, teisiškai reikšmingas faktas, kad nuteistasis savo noru iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino visą jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra nustatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nepripažindamas V. M. atsakomybę lengvinančia, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Aptariama nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė kartu su kitomis byloje nustatytomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis vertintina bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies nuostatų taikymo kontekste.
9. Teismas bausmę turi skirti vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai, dėl bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, teismas turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
10. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. M. buvo paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. M. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė ne tik į neigiamai, bet ir į teigiamai jį charakterizuojančius bylos duomenimis, pastarųjų visiškai pagrįstai kažkaip ypatingai nesureikšmindamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kad jo teistumo istorija bei baustumas administracine tvarka rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus ir kad ankstesnės jam taikytos poveikio priemonės didesnės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad anksčiau nuteistajam taikytos poveikio priemonės, tarp jų – ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, įtakos nepadarė ir dėl to šiuo atveju nėra pagrindo jam paskirti švelnesnę bausmę. Su tuo teisėjų kolegija sutinka. Pagal nuteistojo teistumo istoriją nustatyta, kad V. M. nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, bet skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis jam yra jau 9. Anksčiau, be kita ko, V. M. 3 kartus buvo teistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą neblaiviam), po šios naujos nusikalstamos veikos padarymo už tą patį (transporto priemonės vairavimą neblaiviam) jis buvo nubaustas administracine tvarka. Nuteistajam anksčiau buvo skirtos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas), taip pat jam buvo ir atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ir laisvės atėmimo bausmę jam buvo paskirta atlikti realiai. Be to, jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau po to ir vėl nusikalsdavo. Aptartų duomenų visuma teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, sudaro pagrindą nuteistąjį charakterizuoti iš esmės neigiamai. Anksčiau teismų nuteistajam V. M. ne kartą parodytas pasitikėjimas ir tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neturėjo teigiamo poveikio jo elgesiui. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičius, analogiškų nusikalstamų veikų ir administracinio nusižengimo (transporto priemonių viravimo neblaiviam) darymas rodo, kad jis šįkart nusikalto neatsitiktinai, o dėl atsainaus ir lengvabūdiško požiūrio į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistasis V. M. negali kiekvieną kartą tikėtis švelnaus baudžiamumo už analogiškų nusikalstamų veikų sistemingą darymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam už nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkiui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Be to, nuteistajam V. M., vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, nors kaip matyti iš baudžiamosios bylos, iš karto po eismo įvykio jis į vietą atvykusiems policijos pareigūnams neigė, jog automobilis „VW Passat“ yra jo.
11. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kurios nuteistąjį V. M. leidžia charakterizuoti labiau teigiamai (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, turi darbą, šeimą, stojasi į doros kelią), kolegijos vertinimu nėra kažkuo ypatingos ir šiuo atveju nesudaro pagrindo jam dar labiau švelninti paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau V. M. yra teistas net 8 kartus, nei šeima, nei gyvenamoji vieta, nei turimas darbas bei rizika jo netekti jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų. Žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, nuteistasis prisiėmė ir galimas neigiamas to pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
12. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę, įvertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Iš naujo vertinti šią aplinkybę nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir tai, kad, nuteistojo teigimu, jo padaryta nusikalstama veika yra mažesnio pavojingumo, nes jis transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholį vartojo jis tik po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tačiau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-61-511/2023 nurodyta, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė. Be to, jokios išskirtinės reikšmės bausmės švelninimo prasme nesudaro tai, kad V. M. sumokėjo jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą 28 MGL dydžio baudą, nes tokia buvo jo pareiga. Visi šie duomenys ir net jam papildomai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenusveria anksčiau aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių bylos duomenų, kad jis yra linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus ir dėl to yra pavojingas visuomenei. Šio savo polinkio nuteistasis nekeitė ir po 2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos (kaip minėta, po šios veikos jis buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam). Tad teigti, kad nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams šiuo atveju yra neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, pagrindo nėra.
13. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą, kad 2024 m. liepos 18 d. jis sumokėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą 28 MGL dydžio baudą, tačiau nei Antstolių informacinėje sistemoje (prieinama teismų informacinėje sistemoje „Liteko“), nei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše nėra duomenų apie šios jam paskirtos baudos visišką įvykdymą. Todėl nuteistajam paliekamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės subendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta 28 MGL dydžio bauda. Šis klausimas gali būti suderintas ir bausmių vykdymo procese.
14. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde taip pat kelia BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, apibūdinančius tiek jo asmenybę, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį, nors BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kita vertus, šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas nesudaro pagrindo V. M. pritaikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ištaisydama šį trūkumą, teisėjų kolegija išsamiau pasisako dėl galimybės nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą institutą.
15. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnio taikymą. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti tik nuteistajam V. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pirmiausia, kolegijai yra suprantamas nuteistojo V. M. siekis išsaugoti turimus socialinius ryšius (šeimą, užsiėmimą, uždirbamas pajamas, ir pan.), tačiau negalima nepaisyti to, kad šie jo socialiniai ryšiai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų. Jau minėta, kad V. M. nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, daromi spontaniškai. Nors jis iš esmės kiekvieną kartą žadėjo daugiau nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau jo elgesys nesikeitė, jis vėl ir vėl buvo teisiamas už smurtines nusikalstamas veikas, vagystes, taip pat net 3 kartus jis buvo nuteistas už savo turiniu panašias veikas (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam). Negana to, po 2023 m. lapkričio 25 d. įvykdyto nusikaltimo jis ir vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma atvejų V. M. transporto priemones neblaivus vairuodavo, kad ši specialioji teisė jam buvo atimta. Byloje nėra duomenų, kad jis teisę vairuoti kada nors būtų įgijęs ar susigrąžinęs. Šios aplinkybės tik patvirtina didesnį nuteistojo V. M. pavojingumą visuomenei ir jo atsainų požiūrį į teisės aktų, ypač Kelių eismo taisyklių, laikymąsi. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti nuteistajam įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
17. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam V. M., vadovautis gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu paminėtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-851/2024 pagrindo nėra, kadangi šių abiejų bylų aplinkybės, apibūdinančios tiek kaltininkus, tiek jų padarytas nusikalstamas veikas, iš esmės skiriasi.
18. Tačiau, kolegija negali sutikti su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam V. M. paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta, be kita ko, ir su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, išieškant automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur. Pagal BK 73 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Tai išplaukia ir iš BK 64 straipsnio, pagal kurį bendrinamos tik paskirtos bausmės – bausmės bendrinimo su baudžiamojo poveikio priemonėmis ši teisės norma nenumato. Taigi akivaizdu, jog bendrinti bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę draudžia baudžiamasis įstatymas, o tai padaręs pirmos instancijos teismas jį pritaikė netinkamai. Aptariamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė su bausme negalėjo būti bendrinama – ji turi būti vykdoma atskirai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 73 straipsnio 2 dalies) taikymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 2 d. nuosprendį.
Pripažinti nuteistojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pakeisti teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo V. M. ir šią dalį išdėstyti taip:
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2024 m. liepos 2 d. teismo nuosprendžiu skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudą.
Baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“ vertę – 800 eurų, atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą vykdyti pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Donatas Jatužis
Kristina Latožienė
Valdas Petras Meidus