Civilinė byla Nr. e2A-69-933/2022
(buvęs Nr. e2A-3149-933/2021)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10687-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-839-592/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesgvytis“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės 4 580,39 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2019-03-14 atsakovė išdavė ieškovei Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą, patvirtinantį Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą. Draudimo sutartimi atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) nuo visų rizikų apdraudė ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrė su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Įvykio metu automobilis buvo sugadintas. Ieškovė informavo atsakovę apie įvykį, pranešė apie įvykį policijos įstaigai, sudarė galimybę atsakovei apžiūrėti automobilį, pateikė visą atsakovės prašomą informaciją ir dokumentus.
1.2. Atsakovė įvertino automobiliui padarytą žalą ir 2019-10-30 išmokėjo 4 532,06 Eur (4 682,06 - 150 (besąlyginė išskaita)) draudimo išmoką, 2019-12-30 papildomai išmokėjo 615,25 Eur draudimo išmoką. Atsakovė iš viso išmokėjo 5 147,31 Eur (4 532,06+615,25) draudimo išmoką. Ieškovė 2019-06-21 pristatė automobilį apžiūrai į atsakovės partnerių įmonę UAB „Auto bodyshop“. Pagal 2019-07-31 UAB „Auto bodyshop“ sudarytą remonto sąmatą (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 10 928,53 Eur. 2019-10-25 ieškovė pristatė automobilį apžiūrai į UAB „Krasta Auto Vilnius“. Pagal 2019-10-10 UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarytą remonto sąmatą (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 10 241,55 Eur. 2020-12-04 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini) atliktini remonto darbai (kartu su dalimis), susiję su (duomenys neskelbtini) eismo įvykiu, apskaičiuoti 9 727,70 Eur sumai be PVM/11 770 Eur su PVM. Atsižvelgdama į teismo ekspertizės išvadą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 580,39 Eur žalos atlyginimą (9 727,70 – 5 147,31).
1.3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas sumažino ieškinio sumą ir prašė priteisti iš atsakovės 4 293,28 Eur žalai atlyginti, nes atsakovė papildomai sumokėjo 287,11 Eur draudimo išmoką.
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. Atsakovė yra apdraudusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) savanorišku Sausumos transporto priemonių draudimu (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo variantas – „su nusidėvėjimu, nemažėjančia draudimo suma“. Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama dalis yra Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017.2. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis yra savanoriško draudimo, draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos grindžiamos pasirašytos sutarties sąlygomis.
2.2. Taisyklių Specialiųjų sąlygų 6.1.2. punkte numatyta, kad draudimo apsaugos variantas su nusidėvėjimu reiškia, kad sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę draudėjui parenka draudikas. Kai transporto priemonė yra apdrausta su nusidėvėjimu, Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5 punktas nustato transporto priemonės detalių ir papildomos įrangos nusidėvėjimo apskaičiavimo tvarką (nusidėvėjimo procentas skaičiuojamas pagal transporto priemonės amžių (metais) ir tipą). Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.4. punktas ir 11.7. punktas apibrėžia žalos apskaičiavimo metodiką.
2.3. Ekspertizės akte transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto darbų (kartu su dalimis) kaina apskaičiuota nesivadovaujant ginčo šalis saistančiomis Taisyklių nuostatomis. Transporto priemonė buvo apdrausta draudimo variantu „su nusidėvėjimu“, todėl transporto priemonės keičiamų naujų detalių nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5. punkte pateikta lentele, pagal kurią automobilio (duomenys neskelbtini) keičiamoms naujoms dalims taikomas nusidėvėjimas – 16 proc., o ekspertizės akte keičiamoms naujoms detalėms pritaikytas nuvertėjimas (nusidėvėjimas) – 10 proc.
2.4. Ekspertizės akte nurodyta, kad keičiamo priekinio kairiojo žibinto kaina – 2 528,06 Eur, priekinio dešiniojo žibinto kaina – 2 907,26 Eur (teismo ekspertas kainas nurodė naujų, originalių detalių), o pagal Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.7 punktą keičiamos detalės turi būti naujos, bet neoriginalios. Todėl atsakovė, apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką už priekinius kairės ir dešinės pusės žibintus, kiekvieno jų kainą nurodė 900 Eur. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priekinio neoriginalaus žibinto kainos prasideda nuo 600 Eur.
2.5. Skirtumą tarp atsakovės apskaičiuotos bei išmokėtos draudimo išmokos ir ekspertizės akte nurodytos remonto darbų (kartu su dalimis) kainos sudaro skirtingo teismo eksperto ir atsakovės nuvertėjimo (nusidėvėjimo) dydžio procento keičiamoms detalėms pritaikymas, skirtingas keičiamo priekinio kairiojo ir dešiniojo žibintų kainų nustatymas (originalios ir neoriginalios detalės kaina), taip pat atsakovė neskaičiavo žalos dėl dalių, kurių pažeidimai nuotraukose nėra užfiksuoti (kairės pusės bamperio atramos, kairės pusės purkštuko, kairiojo šoninio modulio rėmo, kairės pusės priekinio arkos dangtelio, kairės pusės priekinio rato arkos antdėklo, aukšto tono signalo).
2.6. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo faktiškai suremontuotas, kartu tokiu būdu pagrindžiant patirtos žalos dydį, taip pat atsakovė nei žalos bylos administravimo metu, nei vėliau nebuvo informuota, kad ieškovė kreipėsi į atsakovės partnerius autoservisus dėl automobilio remonto darbų atlikimo, kaip tai numatyta Taisyklėse.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė UAB „Kesgvytis“ iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 3 998,10 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 3 998,10 Eur sumą nuo 2020-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 360,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 33 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020-03-31 mokėjimo nurodymu.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad 2019-03-14 atsakovė išdavė ieškovei Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą, patvirtinantį Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą. Sutartimi atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) nuo visų rizikų apdraudė ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrė su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Įvykio metu automobilis buvo sugadintas. Atsakovė 2019-10-30 išmokėjo 4 532,06 Eur (4 682,06 - 150 (besąlyginė išskaita)) draudimo išmoką, 2019-12-30 papildomai išmokėjo 615,25 Eur draudimo išmoką, 2021-08-31 papildomai išmokėjo 287,11 Eur. Atsakovė iš viso išmokėjo 5 434,42 Eur (4 532,06 + 615,25 + 287,11) draudimo išmoką.
3.2. Iš Sutarties turinio ir Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.2 matyti, kad sutarta draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną, besąlyginė išskaitą – 150 Eur, draudimo variantas – su nusidėvėjimu. Ginčo transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2019-03-13 ir padaryta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, 2019-03-14 sudaryta sutartis, o (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurį atsakovė pripažino draudžiamuoju.
3.3. Reikalaujamos žalos dydį ieškovė grindžia 2020-12-04 teismo ekspertizės aktu, kuriame padaryta išvada, jog ginčo transporto priemonės rinkos vertė (duomenys neskelbtini) (iki eismo įvykio) buvo 32 100 Eur, atliktini remonto darbai, susiję su eismo įvykiu, sudaro 9 727,70 Eur be PVM (11 770,52 Eur su PVM), kad atstatyti jos vertę iki žalos padarymo. Ekspertas keičiamų dalių vertei pritaikė 10 proc. nuvertėjimo normą ir apskaičiavo 8 855,40 Eur dydžio sumą.
3.4. Atsakovės nuomone, ši ekspertizė nereikšminga, taikytinos sutartinės nuostatos, tuo pačiu pagal Sutarties Specialiosios dalies 11.5 punkto nuostatas taikytinas 16 proc. nusidėvėjimas. Teismo nuomone, minėta ekspertizė yra reikšminga, nes transporto priemonė drausta rinkos verte (draudžiamojo įvykio dieną), todėl ekspertas pagrįstai vertino eismo įvykio metu padarytų apgadinimų apimtis ir remonto darbų kainas. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą dėl nusidėvėjimo procentinės išraiškos dydžio, vertina taikytiną nusidėvėjimo dydį. Atsakovė ir neginčija, kad transporto priemonė iki eismo įvykio nebuvo 5 metų „amžiaus“, kurios dalims pagal Sutarties Specialiosios dalies 11.5 punktą numatytas 19 proc. nusidėvėjimas. Sutartyje (jos Specialioje dalyje) nėra aptarta dėl teisės diferencijuoti procentinę išraišką, atsižvelgiant į transporto priemonės „amžiaus“ mėnesius. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai taiko 16 proc. nusidėvėjimo dydį, nes turėtų taikyti 4 metų „amžiaus“ transporto priemonėms aptartą 13 proc. dydį (CK 6.193 straipsnis). Tuo pačiu darytina išvada, kad draudimo sutartinių santykių pagrindu atlygintinų dalių vertė yra ne 8 855,40 Eur, o 8 560,22 Eur dydžio (8 855,40 Eur / 0,9 – 13 proc.).
3.5. Atsakovės argumentai dėl žibintų įvertinimo atmesti, nes ji nepagrindė pakankamai ir objektyviais įrodymais, jog taikant originalioms dalims 13 proc. nusidėvėjimą, kaina būtų mažesnė nei nurodė ekspertas, kuris rėmėsi būtent atsakovės siūlomo serviso – UAB „Auto bodyshop“ – kainomis (tai matyti iš šios bendrovės 2019-07-31 sąmatos) (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškovė nepranešė minėtam servisui, jog remontą apmokės draudikas (atsakovė), vienareikšmiškai nepaneigia remonto kainų pagrįstumo, priešingų įrodymų nepateikė ir atsakovė teisminio nagrinėjimo metu.
3.6. Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu konstatuota, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 998,10 Eur žalos atlyginimo (draudimo išmokos) (9 727,70 Eur – 8 855,40 Eur + 8 560,22 Eur) - 5 434,42 Eur išmokėta suma) yra pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi priteista žala (draudimo išmoka), tenkintas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant 6 proc. dydžio metines palūkanas už 3 998,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-04-16 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
3.7. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. neženkliai sumažinus priteistiną žalą (draudimo išmoką), atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, teisinga ir protinga ieškovei priteisti iš atsakovės: advokato pagalbai apmokėti – 1 270,50 Eur, ekspertizės išlaidas – 1 000 Eur, 90 Eur žyminio mokesčio (pagal patenkintus reikalavimus); atsakovei nepriteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; ieškovei grąžinta 33 Eur žyminio mokesčio permoka (ieškinio suma sumažinta nuo 5 781,22 Eur iki 4 293,28 Eur).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Kesgvytis“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pažeidė įrodymų lygybės principą, nepagrindė, kodėl nesivadovauja draudimo taisyklių nuostatomis dėl žalos dydžio apskaičiavimo, dėl to atliktas tiek netinkamas įrodymų vertinimas, tiek nesivadovavimas draudimo taisyklių nuostatomis, nenurodant nesivadovavimo pagrindų, lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
4.2. Atsakovė iki teismo sprendimo byloje priėmimo ieškovei iš viso buvo išmokėjusi 5 434,42 Eur (5 147,31 Eur + 287,11 Eur) draudimo išmoką. Sudaryta draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos ribomis. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 6.1.2. punkte numatyta, kad draudimo apsaugos variantas su nusidėvėjimu reiškia, jog sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis. Kai transporto priemonė yra apdrausta su nusidėvėjimu, Draudimo Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5 punktas nustato transporto priemonės detalių ir papildomos įrangos nusidėvėjimo apskaičiavimo tvarką (nusidėvėjimo procentas skaičiuojamas pagal transporto priemonės amžių ir tipą). Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.4. ir 11.7. punktai apibrėžia žalos apskaičiavimo metodiką. Ieškovui buvo žinomos, suprantamos ir aiškios Draudimo taisyklių nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Draudimo taisyklių nuostatomis – 6.1.2., 11.5., 11.7. punktai. Atsakovė byloje raštu buvo išdėsčiusi argumentus, dėl kokių priežasčių teismo ekspertizės aktu šioje byloje vadovautis nėra pagrindo: visų pirma, ekspertizės aktas yra parengtas vadovaujantis Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta „Turto ir verslo vertinimo metodika“, 2000-04-17 Susisiekimo ministro ir finansų ministro patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) remonto darbų (kartu su dalimis) kaina apskaičiuota nesivadovaujant ginčo šalis saistančiomis Draudimo taisyklių nuostatomis; antra, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta draudimo variantu – „su nusidėvėjimu“, o tai reiškia, kad transporto priemonės keičiamų naujų detalių nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5. punkte pateikta lentele, pagal kurią automobilio (duomenys neskelbtini) keičiamoms naujoms dalims taikomas nusidėvėjimas – 16 proc. (automobilio (duomenys neskelbtini) amžius eismo įvykio dieną – 4 metai 6 mėn., įvertinant, kad automobilio pirmosios registracijos data 2014 m. rugsėjis), o ekspertizės akte keičiamoms naujoms detalėms pritaikytas nuvertėjimas (nusidėvėjimas) – 10 proc.; trečia, ekspertizės akte nurodyta, kad keičiamo priekinio kairiojo žibinto kaina – 2 528,06 Eur, priekinio dešiniojo žibinto kaina – 2 907,26 Eur (teismo ekspertas kainas nurodė naujų, originalių detalių), o pagal Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.7 punktą, draudikas atlygina išlaidas už naujas, bet neoriginalias keičiamas detales. Atitinkamai atsakovė, apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką už priekinių kairiojo ir dešiniojo žibintų, kiekvieno jų kainą skaičiavo 900 Eur. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priekinio neoriginalaus žibinto kainas, kurios yra nuo ~ 600 Eur iki ~1 200 Eur, todėl atsakovas apskaičiuodamas mokėtiną sumą dėl priekinio neoriginalaus žibinto skaičiavo kainų vidurkį, t. y. 900 Eur.
4.4. Teismas pripažino, jog teismo ekspertizės akte nurodytas 10 proc. nusidėvėjimo dydis netaikytinas šiame ginče, tačiau teismo nuomone, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) detalėms turėjo būti pritaikytas ne 16 proc., o 13 proc. nusidėvėjimas. Nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Kaip matyti iš Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 11.5 punkto, transporto priemonei esant 4 metų „amžiaus“ detalėms yra taikomas 13 proc. nusidėvėjimas, o transporto priemonei esant 5 metų „amžiaus“ – 19 proc. Draudimo taisyklėmis nustatyta, jog transporto priemonės detalės per 1 metus (12 mėn.) nusidėvi 6 procentiniais punktais, atitinkamai po 1 proc. per 2 mėn. transporto priemonės naudojimo. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini) esant 4 m. 6 mėn. „amžiaus“ – taikomo nusidėvėjimo detalėms procentas yra 16, kadangi transporto priemonės detalės nenustoja dėvėtis sulaukusios tam tikrų „amžiaus metais“ ir automatiškai „neperšoka“ į kitą detalių nusidėvėjimo procentą sulaukusios sekančių „amžiaus metų“. Transporto priemonės detalės dėvisi palaipsniui, dėl ko logiška ir pagrįsta, Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5. punkte pateiktą detalių nusidėvėjimą skaičiuoti ne tik metais, bet ir mėnesiais.
4.5. Sprendime nėra pagrįsta dėl kokių priežasčių teismas nesivadovavo Draudimo taisyklių nuostatomis, numatančiomis, jog esant draudimo variantui „su nusidėvėjimu“, skaičiuojamos neoriginalių detalių įsigijimo kainos, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl jo vertinimu, turėjo būti skaičiuojamos naujų originalių priekinių žibintų įsigijimo kainos. Į bylą buvo pateikti neoriginalių žibintų įsigijimo kainas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, taip pat byloje nebuvo įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) iki įvykio buvo originalūs priekiniai žibintai. Transporto priemonė techninę apžiūrą praeina ir esant neoriginaliems priekiniams žibintams, žibinto paskirčiai, jo funkcionalumui neturi įtakos aplinkybė, jog žibinto gamintojas yra ne BMW. Dėl teismo minimo serviso UAB „Auto bodyshop“ nurodytų žibintų kainų pažymėtina, kad nepranešimas servisui apie draudžiamąjį įvykį jam skaičiuojant remonto sąmatą reiškia tai, kad servisas sąmatą skaičiuos taip, kaip skaičiavimą atliko teismo ekspertas, t. y. nesivadovaudamas šalis siejančių Draudimo taisyklių nuostatomis ir remonto sąmatos nederindamas su draudimo bendrove.
4.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskaičiuodamas priteistinos draudimo išmokos dydį, neatsižvelgė į draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą 150 Eur besąlyginę išskaitą. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis ginčo šalis įpareigojančių Draudimo taisyklių nuostatomis, ekonomiškumo principu, o žalos atlyginimas vadovaujantis skundžiamu teismo sprendimu apskaičiuota suma pažeistų tiek draudimo sutarties sąlygas, tiek bendruosius prievolių vykdymo principus ir leistų UAB „Kesgvytis“ praturtėti draudiko sąskaita, vertinant ginčą dar ir tuo aspektu, kad ieškovė į bylą nepateikė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) faktines remonto išlaidas patvirtinančių įrodymų.
5. Ieškovė UAB „Kesgvytis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-28 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:
5.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, apskaičiuodamas priteistinos draudimo išmokos dydį, teismas neatsižvelgė į draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą 150 Eur besąlyginę išskaitą. 2019-10-29 apskaičiuodama dalį draudimo išmokos 4 532,06 Eur (4 682,06 – 150), atsakovė pritaikė 150 Eur besąlyginę išskaitą. 2020-05-05 atsiliepimo į ieškinį 2 punkte atsakovė pripažino, kad ieškovei dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimų yra išmokėjusi 5 147,31 Eur (apskaičiuota žala 5 297,31 Eur atėmus 150 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką: 2019-10-29 išmokėta 4 532,06 Eur ir papildomai 2019-12-27 išmokėta 615,25 Eur. Ieškovė nereikalauja priteisti besąlyginės išskaitos 150 Eur. Priteistinas 4 293,28 Eur žalos atlyginimas (9 727,7 – 5 147,31 – 287,11). Nėra teisinio pagrindo pakartotinai taikyti 150 Eur besąlyginę išskaitą.
5.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė nusidėvėjimo dydį keičiamoms automobilio (duomenys neskelbtini) dalims. Automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmoji registracijos data – (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis nutiko (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) buvo 4 metų amžiaus, techninė būklė – tvarkinga. Remiantis Kilnojamojo turto vertinimo instrukcijos 63 punktu III grupės dalių vidutinės nuvertinimo normos pateiktos 3 lentelėje. Remiantis 3 lentele 4 metų amžiaus automobilio detalėms taikomas 10 proc. nusidėvėjimas. 2020-12-04 ekspertizės akte prieita išvados, kad, remiantis Kilnojamojo turto vertinimo instrukcija, tiriamo automobilio BMW keičiamoms dalims taikytinas 10 proc. nusidėvėjimas. Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.2 11.5 punktą transporto priemonės detalių ir papildomos įrangos nusidėvėjimo apskaičiavimo tvarką nusidėvėjimo procentas skaičiuojamas pagal transporto priemonės amžių (metais) ir tipą. Iš Taisyklių 11.5 punkto matyti, kad 4 metų amžiaus lengvojo automobilio dalims taikomas 13 proc. nusidėvėjimas. Teismas pagrįstai taikė Taisyklių 11.5 punkte nustatytą nusidėvėjimo dydį 13 proc. Atsakovė nepagrįstai diferencijuoja nusidėvėjimo dydžio procentinę išraišką, atsižvelgdama į transporto priemonės „amžiaus“ mėnesius, ir nepagrįstai teigia, kad automobilio (duomenys neskelbtini) keičiamoms naujoms dalims taikomas nusidėvėjimas – 16 proc. Taisyklėse nenumatytas nusidėvėjimo dydžio procentinės išraiškos diferencijavimas, atsižvelgiant į transporto priemonės „amžiaus“ mėnesius.
5.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertizė yra reikšminga, nes transporto priemonė drausta rinkos verte (draudžiamojo įvykio dieną). Ekspertas pagrįstai vertino eismo įvykio metu padarytų apgadinimų apimtis ir remonto darbų kainas. Byloje ekspertizę atlikęs ekspertas A. P. rėmėsi būtent atsakovės siūlomo serviso – UAB „Auto bodyshop“ – kainomis (tai matyti iš šios bendrovės 2019-07-31 sąmatos). Atsakovė nepagrindė objektyviais įrodymais, jog taikant originalioms dalims 13 proc. nusidėvėjimą, kaina būtų mažesnė nei nurodė ekspertas. Pagal ekspertizės aktą draudžiamojo turto vertė draudžiamojo įvykio dieną buvo lygi draudimo vertei 32 100 Eur. 2020-12-04 ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra galiojančių norminių teisės aktų, įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančių automobilio remonto kaštų apskaičiavimą neoriginaliomis dalimis. Neoriginalių dalių gamintojai įvairūs, skirtingi, gaminantys nevienodos kokybės dalis. Neoriginalių dalių kainos nustatymui nėra praeities rinkos duomenų. Transporto priemonės remontas neoriginaliomis dalimis nėra lygiavertis automobilio atkūrimas iki buvusios būklės prieš eismo įvykį, palyginus su remontu originaliomis dalimis, kurios buvo naudojamos surenkant automobilį gamykloje. Remiantis išdėstytu teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismo išvados pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje esančių įrodymų viseto vertinimu laikantis įstatyme nustatytų ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotų taisyklių, teisingai taikytos bylos išsprendimui aktualios teisės normos.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-28 sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Kesgvytis“ ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas iš dalies.
Dėl esminių aktualių bylos faktinių aplinkybių
9. Bylos įrodymai patvirtina ir nėra ginčo dėl aplinkybių, kad:
9.1. 2019-03-14 atsakovė išdavė ieškovei Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą, patvirtinantį Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą. Sutartimi atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) nuo visų rizikų apdraudė ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
9.2. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrė su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Įvykio metu automobilis buvo sugadintas.
9.3. Atsakovė iš viso išmokėjo 5 434,42 Eur draudimo išmoką.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
11. Iš Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: i) draudimo sutartis sudaryta pagal „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvos sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 017.2, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis; ii) draudimo suma: transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną; iii) besąlyginė išskaita rizikoms 10 proc., bet ne mažiau nei 150 Eur; iv) draudimo variantas su nusidėvėjimu, nemažėjančia draudimo suma.
12. Iš Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.2 matyti, kad:
12.1. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka (Bendrųjų sąlygų 1.11 punktas).
12.2. Vienas iš draudimo variantų yra su nusidėvėjimu – sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę parenkant Mums (Specialių sąlygų 6.1.2 punktas).
12.3. Draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei Lietuvoje, jeigu draudimo sutartyje nėra nurodyta kitaip. Jeigu draudimo sutartyje nurodyta transporto priemonės vertė didesnė (mažesnė) už nustatytos vertės dydį, atsiranda CK 6.999-6.1001 pasekmės. Naujos, nenaudotos papildomos įrangos draudimo suma yra nustatoma pagal jos pirkimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą. Jeigu papildoma įranga nėra nauja, tai jos draudimo suma yra jos rinkos vertė sutarties sudarymo dieną (Specialių sąlygų 8.1 punktas). Transporto priemonės draudžiamos atsistatančia draudimo suma – išmokėjus draudimo išmoką, Mūsų prievolė lieka galioti visai draudimo sumai neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų (Specialių sąlygų 8.2 punktas).
12.4. Transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal faktines remonto išlaidas, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių (detalių) vertė, bei kurios yra būtinos atkurti sugadintą transporto priemonę, ar jos detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Transporto priemonei (papildomai įrangai) padaryta žala nėra atlyginama pagal Nepriklausomų vertintojų padarytas ataskaitas. Jeigu yra nustatoma, kad apgadintos detalės gali būti remontuojamos ir jų keitimas nėra privalomas, transporto priemonės remontas turi būti atliekamas tik šiuo metodu (Specialių sąlygų 11.4 punktas).
12.5. Transporto priemonės detalių ir papildomo įrangos nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis žemiau pateikta lentele arba draudimo liudijime įtvirtinta tvarka: transporto priemonės amžius 4 metai – dalių nusidėvėjimas 13 procentų; amžius 5 metai – dalių nusidėvėjimas 19 procentų (Specialių sąlygų 11.5 punktas).
12.6. Jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesniais nei Mūsų rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiais, ir Mūsų nurodytomis keičiamų detalių ir/ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtume Mes. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne Mūsų rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet Mūsų rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus (Specialių sąlygų 11.7 punktas) (e. b. 1 t. 13-28 b. l.).
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-16 nutartimi paskyrė kilnojamojo turto ekspertizę. Ekspertui pavedė atsakyti į klausimus: 1. Kokia buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (duomenys neskelbtini) (iki eismo įvykio)? 2. Kokie atliktini transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai (kartu su dalimis), susiję su (duomenys neskelbtini) eismo įvykiu, ir kokiai sumai, kad atstatyti šios transporto priemonės vertę iki žalos padarymo momento (atsižvelgiant į nusidėvėjimą, neoriginalių dalių naudojimą ir pan.)? (e. b. 1 t. 65-66 b. l.).
14. Ekspertizės akte nurodyta, kad:
14.1. Keičiamų detalių kainos nustatytos pagal Audatex system 2019-04-01 kainininką; keičiamoms naujoms detalėms taikomos nuvertėjimo normos, reglamentuotos „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje“; pagal nurodytą remonto sąmatą (remontuojant originaliomis dalimis) nurodyta: remonto, ardymo-surinkimo, dalių keitimo, kėbulo darbai – 325 Eur; apgadintų elementų paruošimas dažymui ir dažymas – 182,50 Eur; medžiagos paruošimui dažyti, dažymui, dažai – 364,80 Eur; keičiamos dalys; smulkios tvirtinimo dalys 8 855,40 Eur (visos sumos nurodytos be PVM); atkūrimo remonto kaštai Lietuvoje (be PVM) 9 727,70 Eur; ekspertizės akte pateiktas komentaras dėl transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų skaičiavimo neoriginaliomis, naudotomis dalimis: Lietuvos Respublikoje nėra galiojančių norminių aktų, įstatymo, kito teisės akto reglamentuojančių automobilio kaštų apskaičiavimą neoriginaliomis, naudotomis dalimis, kadangi realus skaičiavimas naudotomis dalimis dviprasmiškas ir prieštaraujantis, naudojamas atkūrimo (remonto) kaštų atėmus nusidėvėjimą metodas. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad automobilio (duomenys neskelbtini) apgadintos dalys būtų neoriginalios. Naudotų dalių nėra galimybės nustatyti techninės ir bendros būklės – kokybės – ar jos yra saugios, naudotos dalys gali būtų defektuotos ar su užslėptais defektais; nėra galimybės identifikuoti naudotos detalės kilmės. Naudotos dalys gali kainuoti labai ženkliai skirtingomis kainomis, kadangi daugiau ar mažiau nudėvėtos, kurių nusidėvėjimo laipsnio nėra galimybės nustatyti. Neoriginalių dalių gamintojai: įvairūs, skirtingi, gaminantys nevienodos kokybės dalis. Neoriginalių, naudotų dalių kainų nustatymui nėra praeities rinkos duomenų. Transporto priemonės remontas neoriginaliomis, naudotomis dalimis nėra lygiavertis automobilio atkūrimas iki buvusios būklės prieš įvykį palyginus su remontu originaliomis dalimis, kurios buvo naudojamos surenkant automobilį gamykloje.
14.2. Eksperto atsakymai į klausimus: 1. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (duomenys neskelbtini) (iki eismo įvykio) buvo 32 100 Eur; 2. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. JPN, atliktini remonto darbai (kartu su dalimis), susiję su (duomenys neskelbtini) eismo įvykiu apskaičiuoti 9 727,70 Eur sumai be PVM/ 11 770,52 Eur su PVM, kad atstatyti šios transporto priemonės vertę iki žalos padarymo momento atsižvelgiant į nusidėvėjimą; į klausimo dalį apie neoriginalių dalių naudojimą ir pan. atsakyti nepakanka duomenų (e. b. 1 t. 88-136 b. l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Kaip jau minėta atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
16. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad: pirma, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis, t. y. buvo sudaryta savanoriško draudimo, o ne privalomojo draudimo sutartis. Ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant sudarytos draudimo sutarties sąlygas bei teismų praktika, kuri susijusi su nagrinėjama byla (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-951-340/2017). Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Antra, sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos išsamiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010; kt.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Trečia, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad aptariamas automobilis jau būtų suremontuotas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, apskaičiuodamas priteistinos draudimo išmokos dydį, neatsižvelgė į draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą 150 Eur besąlyginę išskaitą. Priešingai tiek ieškinio argumentų bei priedų, tiek iš bylos medžiagos, tiek iš paties atsakovės atsiliepimo argumentų (žr. atsiliepimo 2 punktą, e. b. 1 t. 9 b. l.), matyti, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikyta 150 Eur besąlyginė išskaita.
18. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai taiko 16 proc. nusidėvėjimo dydį, nes turėtų taikyti 4 metų „amžiaus“ transporto priemonėms aptartą 13 proc. dydį (CK 6.193 straipsnis). Atsakovė nurodo, kad Draudimo taisyklėmis nustatyta, jog transporto priemonės detalės per 1 metus (12 mėn.) nusidėvi 6 procentiniais punktais, atitinkamai po 1 proc. per 2 mėn. transporto priemonės naudojimo. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini) esant 4 m. 6 mėn. „amžiaus“ – taikomo nusidėvėjimo detalėms procentas yra 16, kadangi transporto priemonės detalės nenustoja dėvėtis sulaukusios tam tikrų „amžiaus metais“ ir automatiškai „neperšoka“ į kitą detalių nusidėvėjimo procentą sulaukusios sekančių „amžiaus metų“. Transporto priemonės detalės dėvisi palaipsniui, dėl ko yra logiška ir pagrįsta, Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5. punkte pateiktą detalių nusidėvėjimą skaičiuoti ne tik metais, bet ir mėnesiais.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju pagrįstai taikė 13 procentų dydį detalių nusidėvėjimui. Specialiųjų sąlygų 11.5 punkte aiškiai yra nurodoma, kad transporto priemonės detalių ir papildomo įrangos nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis žemiau pateikta lentele arba draudimo liudijime įtvirtinta tvarka. Toje lentelėje transporto priemonės amžius skaičiuojamas metais. Taisyklėse nenumatytas nusidėvėjimo dydžio procentinės išraiškos diferencijavimas atsižvelgiant į transporto priemonės amžių mėnesiais. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas taikė neteisingą procento nusidėvėjimo išraišką. Toks nusidėvėjimo išraiškos procentais skaičiavimas, kokį nori taikyti atsakovė, neatitinka sudarytos sutarties sąlygų.
20. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo faktinio pagrindo atsakovė, nesutikdama tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek su ekspertizės akto išvadomis, nurodo, kad ekspertas nurodė naujų originalių detalių priekinių žibintų kainas (priekinio kairio žibinto kaina 2 528,06, priekinio dešinio žibinto kaina 2 907,26 Eur, o pagal Draudimo taisyklių 11.7 punktą, <...> jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesniais nei Mūsų rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiais, ir Mūsų nurodytomis keičiamų detalių ir/ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, kainomis, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtume Mes. Atsakovė teikė įrodymus apie naudotų priekinių lempų kainas ir teigia, kad priekinio neoriginalaus žibinto kainos yra nuo 600 Eur iki 1 200 Eur (e. b. 1 t. 165-171 b. l.), todėl ji taiko šių kainų vidurkį 900 Eur.
21. Pasisakant dėl aptariamų aplinkybių, siejamų su priekiniais automobilio žibintais, pažymėtina, kad:
21.1. Pirma, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju draudėjo pasirinktas draudimo variantas suteikia teisę skaičiuoti detalių kainas taikant neoriginalias arba naudotas detalių rinkos kainas, ne didesnes nei naujų originalių detalių kaina, išskaičiavus nusidėvėjimą (Specialių sąlygų 6.1.2 punktas). Tuo atveju, jeigu draudėjas siekė, kad detalės būtų keičiamos naujomis originaliomis detalėmis jis turėjo pasirinkti kitokį savanoriškojo draudimo variantą.
21.2. Antra, CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
21.2.1. Aptariamu atveju pasirinkus būtent draudiminį variantą „su nusidėvėjimu“ nėra pagrindo remtis ekspertizės akte pateiktu komentaru dėl transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų skaičiavimo neoriginaliomis, naudotomis dalimis. Byloje materialių reikalavimų, kuriais buvo ginčijamos atitinkamos draudimo sąlygos nebuvo pareikšta.
21.2.2. Ieškovės transporto priemonė nėra suremontuota, o ieškovė pasirinko galimybę gauti būtent atitinkamą draudimo išmoką.
21.2.3. Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
21.2.4. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai dėl žibintų įvertinimo yra atmestini, nes esą ji nepagrindė pakankamais ir objektyviais įrodymais, jog taikant originalioms dalims 13 proc. nusidėvėjimą, kaina būtų mažesnė nei nurodė ekspertas, kuris rėmėsi būtent atsakovės siūlomo serviso – UAB „Auto Bodyshop“ – kainomis (tai matyti iš šios bendrovės 2019-07-31 sąmatos). UAB „Auto Bodyshop“ sąmatoje kairio priekinio žibinto kaina nurodyta 2 528,06, dešiniojo žibinto 2 907,26 Eur (tokioms nurodytoms kainoms papildomai taikytinas 13 procentų nusidėvėjimas), o atsakovės teikti įrodymai patvirtina priekinių lempų kainas nuo 600 Eur iki 1 200 Eur (vidurkis 900 Eur). Ieškovė į bylą neteikė jokių įrodymų apie kitokias neoriginalių arba naudotų lempų kainas, negu tos kainos, kurias nurodė atsakovė, išskyrus naujų originalių priekinių lempų kainas pagal UAB „Auto Bodyshop“ ir UAB „Krasta auto“ sąmatas.
21.2.5. Ekspertizės akte nurodyta, kad keičiamų dalių vertė yra 8 855,40 Eur su 10 procentų nuvertėjimo norma (9 817,94 Eur (9 625,43 Eur dalys + 2 procentai smulkios dalys 192,51 Eur) - 962,54 Eur (10 proc. išskaitymai). Iš dalių 9 625,43 Eur sumos atėmus dviejų priekinių žibintų kainą 2 528,06 (kairės pusės žibintas) ir 2 907,26 Eur (dešinės pusės žibintas) bei pridėjus atsakovės nurodytų žibintų kainas po 900 Eur (1 800 Eur du žibintai) gaunasi visų detalių suma 5 990,11 Eur + 2 procentai smulkios dalys 119,80 Eur, taigi 6 109,91 Eur visų detalių suma. Pritaikius 13 procentų nusidėvėjimą detalėms, išskyrus už priekines lempas, kurių vertė 1 800 Eur, ir 2 procentus smulkių detalių, kurių vertė 119,80 Eur, gaunasi 5 565,20 Eur suma už detales. Prie šios sumos prisideda: remonto darbų vertė 325 Eur, dažymo darbų vertė 182,50 Eur bei dažymo medžiagų vertė 364,80 Eur. Taigi draudimo išmokos suma turėtų sudaryti 6 437,50 Eur (žr. ir e. b. 1 t. 127 b. l.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei yra išmokėta 5 434,42 Eur.
22. Dėl išdėstytų aplinkybių buvo pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovės 1 003,08 Eur papildomą draudimo išmokos dalį.
23. Kiti tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos kilusio ginčo rezultatui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą 3 998,10 Eur sumą žalai atlyginti iki 1 003,08 Eur. Taip pat iki 1 003,08 Eur sumos mažintina ir suma, nuo kurios skaičiuotinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. neženkliai sumažinus priteistiną žalą (draudimo išmoką), atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, teisinga ir protinga ieškovei priteisti iš atsakovės: advokato pagalbai apmokėti – 1 270,50 Eur, ekspertizės išlaidas – 1 000 Eur, 90 Eur žyminio mokesčio (pagal patenkintus reikalavimus); atsakovei nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; ieškovei grąžintina 33 Eur žyminio mokesčio permoka (ieškinio suma sumažinta nuo 5 781,22 Eur iki 4 293,28 Eur) (CPK 87, 88, 93, 98 straipsniai).
26. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
27. Atsižvelgiant į priimamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinant tenkintas ir atmestas ieškovės reikalavimo dalis, tai, kad dalis sumos – 287,11 Eur sumokėta jau bylos nagrinėjimo metu (e. b. 1 t. 164 b. l.) (ieškovė pirmosios instancijos teisme palaikė 4 293,28 Eur reikalavimą, o šiuo procesiniu sprendimu priteista 1 003,08 Eur suma), ieškovei pirmosios instancijos teisme priteistina 22,57 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur ekspertizės išlaidų (e. b. 1 t. 87 b. l.) ir 387,50 advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. 1 t. 3 b. l.), iš viso 710,07 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės atsakovei pirmosios instancijos teisme priteistina 449,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t. 149, 172 b. l.).
28. Siekiant realizuoti proceso ekonomiškumo, operatyvumo principus, įvertinant tai, kad tiek vienai, tiek kitai šaliai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, tikslinga atlikti šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą pirmojoje instancijoje priteisiant ieškovei iš atsakovės 260,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.
29. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį (e. b. 1 t. 194 b. l.). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą atsakovei iš ieškovės priteistina 67,42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. b. 2 t. 4-6 b. l.).
30. Ieškovė prašė priteisti 1 210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (e. b. 2 t. 4-6 b. l.). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ieškovei iš atsakovės priteistina 303,59 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
31. Siekiant realizuoti proceso ekonomiškumo, operatyvumo principus, įvertinant tai, kad tiek vienai, tiek kitai šaliai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, tikslinga atlikti šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą apeliacinėje instancijoje priteisiant ieškovei iš atsakovės 236,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesgvytis“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (j. a. k. 300665654) 1 003,08 Eur (vieną tūkstantį tris eurus 8 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 003,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,99 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesgvytis“ (j. a. k. 271404940). Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesgvytis“ (j. a. k. 271404940) 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-03-31 mokėjimo nurodymu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesgvytis“ (j. a. k. 271404940) 236,17 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (j. a. k. 300665654).
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus