Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-593/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19783-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Urtei Piluckei, Laurai Kiškiūnaitei,
dalyvaujant prokurorams Mindaugui Šukiui, Ritai Mikalauskienei
nuteistajam O. L., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,
nukentėjusiesiems A. V., D. V., jų atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,
ekspertui J. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento teisininko T. Ž. ir nuteistojo O. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas O. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 15.30 val., dvi paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo O. L. suėmimo, vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, O. L. skirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus;
išieškota konfiskuotino automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 930 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt eurų).
Nukentėjusiųjų D. V., A. V. ir D. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista:
D. V. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 12 169,26 Eur (dvylika tūkstančių vienas šimtas šešiasdešimt devyni eurai 26 ct) turtinės žalos atlyginimo;
D. V. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 26 000 Eur (dvidešimt šeši tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
A. V. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 26 000 Eur (dvidešimt šeši tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
D. V. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Nukentėjusiojo D. V. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti – 1 926,08 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt šeši eurai 8 ct) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš O. L. nukentėjusiojo D. V. naudai.
O. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. L. automobilį ,,Mazda3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4580 Eur; automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2540 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, nuspręsta pratęsti iki konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančio pinigų sumos (2 930 Eur) išieškojimo, o išieškojus nurodytą sumą panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. L. gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; kiemo statinius, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. L. ir jo sutuoktinei R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6457 Eur, uždraudžiant juo disponuoti, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. O. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 22 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pl., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 157 punktų reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, sukdamas į kairę, į Jurginų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas N. V. žuvo.
2. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas – (duomenys neskelbtini) Teisės departamento teisininkas T. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti, sumažinant iš Biuro nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistas sumas iki tų sumų, kurios nurodytos 2021 m. sausio 29 d. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad civiliniai ieškovai 2021 m. sausio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sutiko su Biuro pateiktais turtinės ir neturtinės žalos dydžio paskaičiavimais. Šį patikslintą ieškinį apylinkės teismas persiuntė Biurui ir pastarasis su juo sutiko. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepaisė šiame ieškinyje apibrėžtų reikalavimų ribų ir to papildomai nemotyvavo. Šioje dalyje nuosprendis laikytinas „procesine staigmena“, kuri neturėtų būti toleruojama.
2.2. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad teismo pozicija dėl išlaidų, sąlygotų ikiteisminio tyrimo veiksmų, pripažinimo žala, kuri neva atlyginama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas (dėl susidariusių 520 Eur motociklo saugojimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu), yra ne tik nepagrįsta, bet ir nemotyvuota nei teisės aktų nuostatomis, nei aktualia teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio išlaidos yra pripažįstamos proceso išlaidomis, kurios išieškomos iš nuteistojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant jam mažesnio dydžio bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, šios bausmės vykdymą atidėti; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (2 930 Eur) išieškojimo arba sumažinti šią sumą iki 870 Eur.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus, netinkamai atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, teisingumo principą, dėl ko paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir gailėjosi, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas didžiausią dėmesį skyrė ne faktinių aplinkybių visumai, o tam, kad jis padarė neatsargų, baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – žmogaus mirtis. Apelianto teigimu, bausmė turi būti teisinga, t. y. turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Pažymima, kad teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo (bausmės ekonomijos principas). Teisingumo principas skatina teismą atsižvelgti į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes.
3.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis praeityje neteistas, per penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų administracinį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, jam nustatytas neįgalumas, tačiau jis yra dirbantis – nuo 2016 m. kovo 15 d. dirba UAB „D.“, kurios direktorius jį charakterizuoja teigiamai. Skundo autorius nurodo ir tai, kad turi šeimą, su žmona augina nepilnametį sūnų, turi suaugusią dukrą, UAB „S.“ duomenimis psichiatro ar psichologo jis nekonsultuotas. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus duomenimis per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo jis taip pat nesikreipė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau teismas vis tiek paskyrė terminuotą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ženkliai didesnė už inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Todėl jam paskirtoji bausmė yra per griežta.
3.3. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Aplinkybės, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė sunkias pasekmes, gali būti vertinamos kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnis), bet šiuo atveju tokios aplinkybės BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos kaip veiką kvalifikuojančios aplinkybės, todėl jos negali būti vertinamos kaip sunkinančios ir antrą kartą vertinamos sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, neturėdamas administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, po veikos padarymo nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų. Jam nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis, pažymima ir tai, kad su sutuoktine jis turi visą eilę kreditorinių įsipareigojimų. Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių.
3.4. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino automobilį nusikaltimo padarymo priemone ir, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę įgyvendinant nusikalstamos veikos sudėties požymius. Transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurį vairuoti asmenims, kurie yra blaivūs ir turi specialią teisę juo naudotis, įstatymo neuždrausta. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilių girtumui. Transporto priemonė yra kaip nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, ji nėra priemonė, pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, jos panaudojimas nepalengvino nusikalstamos veikos darymo. Šiuo atveju transporto priemonė nebuvo specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas. Tuo pačiu nesutinkama su VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2008 m. laidos automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2 930 Eur. Jei teismas nuspręstų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai turėtų būti reali konfiskuotino turto vertė tai dienai. Pagal UAB „D.“ pateiktą 2020 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtas automobilis parduotas utilizavimui už 870 Eur, tai reiškia, kad šio automobilio tokia ir buvo reali vertė.
4. Atsiliepime į nuteistojo O. L. ir civilinio atsakovo atstovo T. Ž. apeliacinius skundus nukentėjusieji A. V., D. V. ir D. V. prašo šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Priteisti iš nuteistojo O. L. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal pridedamus mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovė advokatė Vitalija Smolenskienė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo gynėjas prašė O. L. apeliacinį skundą tenkinti ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nuteistasis palaikė gynėjo išsakytą poziciją, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo priteistų neturtinės žalos dydžių nekeisti, tačiau paskirstyti šių sumų atlyginimą tiek iš Draudikų biuro, tiek iš nuteistojo O. L..
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento teisininko T. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo O. L. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas O. L. neginčija jo nuteisimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tuo tarpu apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, šiuos aspektus teisėjų kolegija išsamiai aptaria šioje nutartyje.
Dėl nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos dydžių
7. Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji A. V., D. V. ir D. V. prašė priteisti solidariai iš O. L. ir Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro šias sumas: A. V. ir D. V. po 50 000 Eur, D. V. – 30 000 Eur (3 t., b. l. 47–52). Draudikų biuras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, apskaičiavo neturtinės žalos išmokas: A. V. ir D. V. po 18 210 Eur, D. V. – 5000 Eur. Atsižvelgiant į šiuos paskaičiavimus, nukentėjusieji pateikė patikslintą civilinį ieškinį (4 t., b. l. 8–9), kuriuo prašė Draudikų biuro paskaičiuotas sumas priteisti iš Biuro, o kitą dalį – iš kaltinamojo O. L., t. y. D. V. ir A. V. iš O. L. priteisti po 31 790 Eur, o D. V. – 25 000 Eur. Apylinkės teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad visa nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala turėtų būti priteisiama tik iš Biuro, kadangi prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus žalos dydžius (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą, ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui). Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos yra per didelės, todėl civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš Biuro: A. V. – 26 000 Eur, D. V. – 26 000 Eur, D. V. – 8000 Eur.
8. Draudikų biuro teisininko T. Ž. vertinimu, nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, šių sumų nustatymas yra nepakankamai motyvuotas, be to, jų priteisimas tik iš Biuro laikytinas „procesine staigmena“, nes nukentėjusieji sutiko su Biuro apskaičiuotais neturtinės žalos dydžiais ir didinti šių sumų apylinkės teismo neprašė. Analizuodama šiuos apelianto teiginius, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta; tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Šiuo atveju tiek pirminiame, tiek patikslintame civiliniame ieškinyje D. V. ir A. V. prašė jiems priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o D. V. – 30 000 Eur, t. y. bendroje sumoje 130 000 Eur. Taigi, ieškinio dydis nesikeitė, tačiau pirminiame ieškinyje šias sumas buvo prašoma priteisti solidariai iš kaltinamojo ir Draudikų biuro, tuo tarpu patikslintame ieškinyje prašoma priteisti iš Biuro jo paties apskaičiuotas neturtinės žalos atlyginimo sumas, o liksią dalį ieškinio sumos priteisti iš kaltinamojo. Vis dėlto, apylinkės teismas tam pagrįstai nenustatė pagrindo, nes pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamasis atlygina tik tą žalos dydį, kuris viršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus žalos dydžius (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021). Ši praktika neabejotinai turi būti žinoma ir Biuro teisininkams, todėl visos nustatytos neturtinės žalos priteisimas tik iš Draudikų biuro nepripažįstamas „procesine staigmena“, juo labiau, kad nustatyti dydžiai yra mažesni, nei prašė nukentėjusieji.
9. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.
10. Nagrinėjamu atveju dėl O. L. padarytos nusikalstamos veikos – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimo – atsiradę padariniai yra patys sunkiausi ir nebepataisomi, t. y. žuvo jaunas žmogus, dėl ko tėvai A. V. ir D. V. neteko mylimo sūnaus, o D. V. – brolio. Nors žuvęs N. V. įvykio metu buvo pilnametis ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus) ir gyveno atskirai nuo tėvų, tačiau jų ryšys (tiek su tėvu, tiek su motina) buvo itin artimas. N. V. dirbo tėvo įmonėje, turėjo minčių plėtoti verslą, taip pat studijavo (duomenys neskelbtini), užsiėmė motociklų sportu, dalyvaudavo varžybose, B600 klasėje. Žuvusįjį ir D. V. siejo bendras pomėgis motociklams, N. V. savo motociklą laikė tėvui priklausančiame garaže. D. V. su sūnumi dažnai bendravo, įvykio dieną – 2020 m. gegužės 22 d. jis žinojo, jog sūnus yra išvažiavęs su motociklu, nes pastarasis jam skambino, klausė, kuriuo keliu geriau važiuoti. Jis patarė sūnui, kur važiuoti, kad būtų gera kelio danga ir nedidelis eismo intensyvumas. Šios aplinkybės rodo, jog N. V. pasitikėjo tėvu, laikė jį autoritetu, klausdavo jo patarimų bei vertino gautą informaciją.
11. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir tai, kad artimas emocinis ryšys žuvusįjį siejo ir su motina A. V.. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme itin jautriai pasakojo apie savo santykius su sūnumi bei savijautą po jo žūties. A. V. teigimu, vaiko netekimas tai tarsi savo kūno dalies praradimas, šiuo metu ji jaučiasi kaip neįgali. N. V. buvo vyresnysis vaikas šeimoje, ji labai didžiavosi, jog pavyko užauginti padorų, mandagų, pagarbų sūnų, kuris visada padėdavo tiek buityje, tiek atliekant kitus darbus. Be to, N. V. buvo tėvo dešinioji ranka, D. V. būtent tam ir įkūrė įmonę, kad vaikai galėtų dirbti kartu ir būti šalia. Po įvykusios tragedijos ji lankėsi pas psichologus, iki šiol vartoja raminančius vaistus, nes vargina įkyrios mintys, neramūs sapnai. Iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų/siuntimų (3 t., b. l. 176–177) matyti, kad tiek A. V., tiek D. V. nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigos lankosi UAB „S.“ pas psichologą dėl šeimos nario mirties.
12. Nukentėjusysis D. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad N. V. buvo jo vyresnysis brolis, su kuriuo artimai bendravo. Su broliu matydavosi praktiškai kasdien, buvo „vieno kraujo“, N. V. visada padėdavo, išklausydavo, apgindavo, buvo jo paslapčių saugotojas. Dabar liko vienturtis, jei nori išsikalbėti, turi vykti į kapus, nes brolio nebėra (3 t., b. l. 172). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad brolius skyrė nedidelis amžiaus skirtumas (4 metai), įvykio metu D. V. buvo neseniai sulaukęs pilnametystės, taigi, iš tiesų galėjo artimai ir lygiavertiškai bendrauti. Nukentėjusysis pripažino, kad po žinios apie brolio mirtį jį ištiko šokas, jis nežinojo kaip reaguoti, buvo visiškai pasimetęs. Akivaizdu, kad jauno, energingo, ambicingo, daug ateities vilčių ir svajonių turinčio artimojo netektis stipriai paveikė visus šeimos narius. Tėvai stengėsi sukurti sūnui kuo geresnes gyvenimo sąlygas ir pamatus prasidedančiam savarankiškam gyvenimui, tuo tarpu jaunesniajam broliui N. V. buvo teigiamas ir sektinas pavyzdys, kaip galima mokytis, dirbti ir profesionaliai sportuoti vienu metu.
13. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad eismo įvykis įvyko ne dėl abiejų vairuotojų kaltės, o būtent dėl nuteistojo O. L. kaltės, kuris incidento metu, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 1,87 promilės. Nors iš įvykio vietos O. L. nebandė šalintis, tačiau kviesti pagalbos taip pat neskubėjo, policiją bei greitąją iškvietė liudytojas N. M.. Pastarasis teisiamojo posėdžio metu paliudijo, kad, kai kaltinamasis pradėjo daryti manevrą, matėsi atvažiuojantis motociklininkas. Jis suprato, jog netrukus įvyks susidūrimas, todėl pradėjo stabdyti, kad ir pats nepatektų į eismo įvykį. Vos sustojęs, jis nubėgo prie jau gulinčio motociklininko, matė, kad iš po šalmo bėga kraujas, todėl skubiai kvietė reikiamas tarnybas. Įvykio vietoje trumpai bendravo ir su kaltinamuoju, šis bandė sakyti, kad motociklininkas nestabdė, tačiau tai netiesa, nes šis stabdė, jis tai matė. Prie motociklininko kaltinamasis nuėjo ne iš karto, gal po kokių penkių minučių, tačiau jau nebuvo ko žiūrėti, nes vaikinas buvo negyvas (3 t., b. l. 185–187). Taigi, O. L. nebuvo labai susirūpinęs motociklininko sveikata, jam labiau rūpėjo kaltės klausimas, t. y. atsakomybės išvengimas (ką patvirtina ir vyriausiojo patrulio M. J. 2020 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog atvykusiems pareigūnams O. L. aiškino, jog vartojo širdies lašus, o ne alkoholį (1 t., b. l. 44)), dėl ko buvo kelti klausimai dėl motociklininko važiavimo greičio, sustabdymo galimybės ir kt. Vis dėlto, jau minėta, N. V. kaltės įvykio metu nenustatyta. Ekspertizės akte Nr. 11-1463(20) konstatuota, kad motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu 97 km/val. greičiu bei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su sukusio į kairę vairuotojo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tuo momentu, kai automobilis pradėjo užtverti motociklo eismo juostą, motociklas nuo susidūrimo vietos buvo mažesniu atstumu, nei motociklo sustabdymo kelias (2 t., b. l. 142–151).
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad eismo sąlygos buvo geros, matomumas neapsunkintas, t. y. buvo pavasaris, šviesus paros metas, todėl esminė aplinkybė, kodėl motociklininkas nebuvo laiku pastebėtas, buvo ta, jog O. L. vairavo neblaivus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis įvykio metu vairavo darbovietei priklausančią transporto priemonę, nors tuo metu jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, t. y. jis buvo pasiėmęs laisvadienį. Pirmosios instancijos teisme O. L. paaiškino, kad įvykio dieną su draugais, kurie žvejojo prie (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė du-tris butelius alaus. Alkoholį vartojo apie 10-11 val. ryto, o važiavo prieš 16.00 val. Jautėsi gerai, todėl neskubėdamas važiavo link namų (3 t., b. l. 155–159). Pirmu pūtimu nuteistasis įpūtė 1,87 promiles, o antruoju dar daugiau – 2,08 promilių (1 t., b. l. 53), kas leidžia spręsti, jog nuteistojo teiginiai, kad jis jautėsi gerai ir alkoholio vartojimo požymių prieš sėsdamas už automobilio vairo visiškai nebejautė – yra nepagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusiųjų O. L. pirmą kartą atsiprašė tik 2020 m. gruodžio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui po sukelto eismo įvykio ir N. V. mirties. Nuteistasis aiškino, jog bijojo bendrauti su žuvusiojo artimaisiais, jį gąsdino galima pastarųjų reakcija, vis dėlto, jis buvo atvykęs į žuvusiojo laidotuves, tačiau jas stebėjo iš tolo, nes matė daug atvykusių motociklininkų, kitų asmenų, todėl nenorėjo eiti arčiau ir sukelti šiems negatyvių emocijų. Teisėjų kolegija sutinka, jog bendrauti su žuvusio asmens artimaisiais, jų atsiprašyti ir pasiūlyti pagalbą eismo įvykio kaltininkui yra psichologiškai nelengva užduotis. Normalu, jog sūnaus netekę tėvai gali reaguoti pernelyg jautriai ir neadekvačiai, vis dėlto, tokios reakcijos baimė nešalina kaltininko atsakomybės ir pareigos stengtis bent kiek kompensuoti padarytą žalą. Šiuo atveju O. L. nerado laiko ir jėgų atsiprašyti žuvusiojo artimųjų ne tik iš karto po įvykio, bet ir praėjus nemažai laiko po jo. Toks atsainus nuteistojo elgesys neabejotinai didino nukentėjusiųjų patiriamą dvasinį skausmą, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Todėl šie aspektai taip pat svarbūs vertinant priteistinos neturtinės žalos dydžius.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos, neretai apskritai niekaip (jokia materialia kompensacija) negalima atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (visų pirma) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas). Kita vertus, neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimas negali virsti pasipelnymo šaltiniu. Todėl visų duomenų kontekste būtina įvertinti ir kaltininko materialinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad O. L. yra sukūręs šeimą, dirbantis asmuo. Šeima moka būsto paskolą, auginą nepilnametį vaiką. Taigi, nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau spręsti, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki, pagrindo nėra. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Vis dėlto, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma, būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusių asmenų teisių bei interesų.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo žuvusiojo tėvams ir jaunesniajam broliui priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytos žalos ypatumus, bendruosius sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, taip pat neprasilenkia su teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ir seserims, netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010), 16 650 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-449/2022) ir kt. Šiuo atveju D. V. yra priteista 8000 Eur suma, kuri atitinka formuojamos teismų praktikos vidurkį. Tuo tarpu teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018). Taigi, analizuojamu atveju D. V. ir A. V. yra priteistos šiek tiek didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos (kiekvienam po 26 000 Eur), nei formuojamos praktikos vidurkis, vis dėlto, įvertinus šioje nutartyje aptartus jų išgyvenimus bei glaudžius santykius su žuvusiu sūnumi, taip pat į O. L. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei pačios veikos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog mažinti šių sumų objektyvaus pagrindo nėra.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis atsakovas apeliaciniame skunde prašydamas sumažinti nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos dydžius, tokio savo prašymo iš esmės nemotyvavo, t. y. neanalizavo nei teismų praktikos pavyzdžių panašaus pobūdžio bylose, nei nukentėjusiųjų išsakytų bei pateiktų duomenų apie savo ryšį su žuvusiuoju bei emocinę savijautą po patirto sukrėtimo. Todėl nenustačius aiškaus neproporcingumo tarp kaltininko padarytos veikos ir sukeltų padarinių bei pirmosios instancijos teismo nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sumų, Draudikų biuro skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl motociklo saugojimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu
19. Byloje kilo ginčas, ar žuvusiojo įvykio metu vairuoto motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ikiteisminio tyrimo metu susidariusios išlaidos yra nukentėjusiųjų patirta turtinė žala, kurią privalo atlyginti civilinis atsakovas, ar proceso išlaidos, kurias privalo padengti nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš karto po eismo įvykio Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė I. M. priėmė administracinį sprendimą uždrausti motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas šios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas (1 t., b. l. 59), motociklas 2020 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu perduotas saugoti UAB „A.“ (1 t., b. l. 60), tyrėjos D. P. 2020 m. birželio 4 d. nutarimu, atlikus visus reikalingus procesinius veiksmus su minėtu motociklu, šis grąžintas nukentėjusiajam D. V. (1 t., b. l. 63–64). PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos išrašas (3 t., b. l. 55–56) patvirtina, kad D. V. UAB „A.“ už motociklo „Yamaha“ saugojimą 2020 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo 520 Eur, taigi, jis patyrė minėto dydžio išlaidas. Šios išlaidos priežastiniu ryšiu neabejotinai yra susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusiajam turi būti atlygintos.
20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Šiuo atveju motociklo „Yamaha“ detali apžiūra buvo būtina, nes ant jo išliko nusikalstamos veikos pėdsakai, tai neabejotinai yra daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Taigi, šio daikto saugojimo išlaidos, kaip teisingai skunde teigia civilinis atsakovas, yra proceso išlaidos, kurias privalo atlyginti nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-136-699/2018, 2K-7-156-222/2020 ir kt.).
21. Esant aptartai situacijai, 520 Eur, kuriuos D. V. sumokėjo už transporto priemonės saugojimą aikštelėje ikiteisminio tyrimo metu, privalo atlyginti nuteistasis O. L., o ne Draudikų biuras, kuris šiuo atveju atlygina tik turtinę ir neturtinę nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šiuo aspektu civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl bausmės nuteistajam O. L. individualizavimo
22. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
23. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė.
24. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad O. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 60), per penkerius metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų administracinį nusižengimą (vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis) (2 t., b. l. 59). Nors jam nustatytas neįgalumas, tačiau jis yra dirbantis asmuo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinta ir tai, kad O. L. yra sukūręs šeimą, turi jau suaugusią dukrą ir nepilnametį sūnų. Vis dėlto, Kelių eismo taisyklės buvo grubiai pažeistos, sukeltos pasekmės negrįžtamos. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prašo įvertinti jo prastą sveikatos būklę ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti bausmės dydį.
25. BK 75 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) įtvirtina, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra tokia bausmės įgyvendinimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
26. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-243-648/2015, 2K-7-49-788/2016 ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju O. L. buvo nustatytas vidutinis girtumas, leistiną promilių ribą viršijantis daugiau nei keturis kartus, t. y. Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos itin šiurkščiai. Be to, jo atgaila dėl sukeltų itin skaudžių padarinių prasidėjo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, kur jis atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau materialinės pagalbos nepasiūlė. Iš pateiktų mokėjimo duomenų (4 t., b. l. 169–171) matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo O. L. atlygino dalį nukentėjusiojo D. V. turėtų proceso išlaidų (900 Eur iš 1926,08 Eur). Šiame nuosprendyje jau minėta, kad iš karto po eismo įvykio nuteistasis neskubėjo žuvusiajam suteikti pagalbos ar bent jau įvertinti šio būklę. Savo neblaivumą bandė nuslėpti į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškindamas, jog vartojo širdies lašus, vis dėlto, po patikros alkotesteriu su rodmenimis sutiko, tačiau aiškino, jog motociklininkas važiavo labai greitai, todėl nebuvo įmanoma jo pastebėti, tačiau ir ši nuteistojo versija buvo paneigta. Tuomet O. L. pilnai pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiųjų už sukeltą eismo įvykį. Toks nuteistojo elgesys neleidžia taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo, nepaisant to, jog tokio pobūdžio nusikaltimas yra padarytas pirmą kartą ir apskritai O. L. nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Tačiau atsainus požiūris į alkoholio vartojimą neleidžia teisėjų kolegijai juo pasitikėti ir švelninti bausmės atlikimo formą. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio dieną nuteistasis su draugais dideliais kiekiais vartojo alkoholį, po transporto priemonės apžiūros nuteistajam buvo grąžinta 12 butelių 1 l talpos 5 proc. stiprumo „Apynio“ alaus, 1 butelis 0,75 l talpos putojančio vyno (1 t., b. l. 76), kas liudija, jog netgi ne visas turėtas alkoholis buvo suvartotas.
28. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
29. Šios bylos aplinkybių individualus vertinimas paneigia galimybę O. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šios išvados nepaneigia ir prasta nuteistojo sveikatos būklė, kadangi ekspertizės akte Nr. EKG 31/2021(02) konstatuota, kad jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nepaisant to, jog serga šiomis nepagydomomis ligomis: stuburo osteochondroze, nepatikslinta (M42.16); juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatijomis (M51.1); padidėjusio kraujospūdžio liga su širdies nepakankamumu (I11.0); podagra (M10.0); krūtinės angina (I20.8); periferinių arterijų okliuzinė liga (I70.21) (5 t., b. l. 32–40). Nežiūrint O. L. diagnozuotų ligų, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį taip pat nėra.
30. Nors nuteistasis yra tik iš dalies darbingas (5 t., b. l. 9), jam nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2023 m. spalio 21 d. (5 t., b. l. 8, 12), ir, kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. EKG 31/2021(02), O. L. pastoviai vartoja vaistus, dėl podagros yra operuotas kairysis kelio sąnarys, abi alkūnės, dėl stuburo išvaržos jam sunku pasilenkti, jis sunkiai toleruoja net ir lengvą fizinį krūvį, jį dusina, eisena apsunkinta, tačiau visas diagnozuotas ligas (net ir nepagydomas) galima kontroliuoti, gyvybei grėsmingų pokyčių nestebima. Akivaizdu, jog bausmės atlikimas pataisos įstaigoje sukelia asmeniui papildomą stresą, nerimą, tačiau bausmė yra teisinga, kuomet ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. L. bausmę, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir jo asmenybės charakteristiką bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino, jas nuosprendyje aprašė bei tinkamai motyvavo ir pagristai nustatė jam mažesnę nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (kuris yra 6 metai 6 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl nėra pagrindo šią bausmę mažinti.
Dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo
31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).
32. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad O. L. įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui – nuteistojo darbdaviui UAB „D.“, kuris O. L. buvo perduotas darbinių funkcijų atlikimui, taigi darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuteistojo veiksmus, kuriais ši transporto priemonė buvo panaudota nusikalstamos veikos darymui. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nes pats automobilis yra teisėtai grąžintas savininkui. Apeliantas norėtų, kad iš jo būtų išieškota tik 870 Eur suma, t. y. suma, kurią UAB „D.“ gavo pardavusi šį automobilį utilizavimui, tačiau tokio prašymo tenkinimui pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad O. L. buvo perduota techniškai tvarkinga transporto priemonė, kurios įsigijimo vertė 2016 m. kovo 21 d. buvo 4200 Eur (2 t., b. l. 10). Be abejo, įvykio metu – 2020 m. gegužės 22 d. ši transporto priemonė buvo tam tikra apimtimi nusidėvėjusi, nes įmonės veikloje ji jau buvo naudota apie ketverius metus laiko. Vis dėlto, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prižiūrėtas ir tinkamas eksploatuoti, tuo tarpu po nuteistojo sukelto eismo įvykio ji visiškai nebebuvo tinkama naudoti, t. y. transporto priemonę beliko utilizuoti.
34. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos (4 t., b. l. 53) matyti, kad automobilio „Opel Astra“, 2008 m., dyzelinas, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2020 m. gegužės mėnesį buvo 2930 Eur su PVM. Būtent ši suma išieškota iš nuteistojo, nesutikti su šiuo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aptariant turto vertę kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo automobilio vidutinę rinkos kainą, skaičiuojant su PVM. Mažinti priteistą sumą netikslinga, nes ji nėra labai didelė, o O. L. materialinė padėtis nėra itin sunki. Duomenų, kad transporto priemonė iki eismo įvykio būtų stipriai nusidėvėjusi (daužta ar apibraižyta, paveikta korozijos ir pan.), bylos medžiagoje nėra, todėl nėra pagrindo jos vertę nustatyti mažesnę nei vidutinę ir nesivadovauti VšĮ „Emprekis“ pažymoje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo iš nuteistojo klausimą išsprendė tinkamai, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo pateiktus apeliacinius skundus, iš dalies tenkinamas tik civilinio atsakovo skundas. Iš byloje esančios sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 21/12 ir pinigų priėmimo kvito (4 t., b. l. 145–146) matyti, kad nukentėjusysis D. V. advokatei Vitalijai Smolenskienei sumokėjo 300 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėta advokatė atstovavo iš viso trims nukentėjusiesiems, parengė atsiliepimą į nuteistojo O. L. ir Draudikų biuro apeliacinius skundus, taip pat dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo suma yra proporcinga advokatės darbo apimčiai.
36. Vertinant tai, iš kurio apelianto (nuteistojo ar civilinio atsakovo) minėta suma turėtų būti priteista, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).
37. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis O. L. nukentėjusiesiems priteistų turtinės ir neturtinės žalų dydžių savo apeliaciniame skunde neginčijo, kėlė tik bausmės individualizavimo klausimą, o neturtinės žalos dydžius sumažinti prašė kitas apeliantas – civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, todėl įvertinus tai, jog šioje dalyje apeliacinis skundas yra atmestas, nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai paskirstomos taip: 200 Eur priteisiama iš civilinio atsakovo, kurio apeliacinio skundo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais, ir 100 Eur – iš nuteistojo O. L. (nors jo apeliacinio skundo prašymai nėra tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais, tačiau skundo pateikimas inicijavo apeliacinį procesą, be to, nukentėjusieji atsiliepimą teikė ir į nuteistojo apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a :
Nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) Teisės departamento teisininko T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajam D. V. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų) suma ir šią sumą priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo O. L..
Kitą 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti nukentėjusiajam D. V. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 100 Eur (vieną šimtą eurų) priteisti iš nuteistojo O. L., 200 Eur (du šimtus eurų) priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Giedrius Endriukaitis
Daiva Jankauskienė