Civilinė byla Nr. e2A-622-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00139-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.2.4.8.2; 3.2.6.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurema” ieškinį atsakovei likviduojamai M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės likviduojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ (toliau – ir M. LTŪB „Žaibas“) vienašalį 2020 m. spalio 19 d. negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutarties Nr. 2020/10/19-1 ir 2020 m. spalio 23 d. kilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2020/10/23 nutraukimą.

2.       Nurodė, kad 

3.       Ieškovei išnuomotoms negyvenamosioms patalpoms buvo nutrauktas dujų tiekimas, nors dujos yra būtinos ieškovės normaliai ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Dėl to nuomojamos patalpos buvo šildomos elektra, o ieškovė patyrė didesnes, nei planuota, išlaidas. Be to, nuo 2020 m. kovo 16 d. ieškovė buvo įtraukta į nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių bendrovių sąrašą. Nurodytos aplinkybės lėmė ieškovės nuomos mokesčio įsiskolinimo susidarymą.

4.       Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta nustatyti nuomininkei terminą sumokėti visą susidariusią skolą už nuomojamą iš atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovės nemokumo administratorė 2021 m. rugpjūčio 5 d. raginimu pareikalavo iš ieškovės padengti visą susidariusį 93 588,18 Eur įsiskolinimą iki 2021 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė iki nurodytos datos sumokėjo atsakovei 30 058,16 Eur nuompinigių dalį pagal nuomos sutartis bei 2021 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorę su prašymu leisti padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2021 m. lapkričio 30 d., jame nurodžiusi nuompinigių skolos susidarymo priežastis, o apie šio prašymo pateikimą informuoti atsakovės kreditorius. Tačiau atsakovės nemokumo administratorė 2021 m. rugsėjo 6 d. elektroniniame laiške pranešė ieškovei, kad jos prašymas kreditoriams siunčiamas nebus, kadangi šiame prašyme nurodytos aplinkybės kreditoriams jau buvo įvardytos prieš 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditorių susirinkimą. Atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie vienašališką nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2021 m. spalio 7 d. ir pareikalavo iki šios datos perduoti (grąžinti) išnuomotą turtą atsakovei. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakovei sumokėjo dar 10 571,91 Eur nuompinigių.

5.       Atsakovės kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas 2021 m. rugsėjo 22 d., tačiau į jo darbotvarkę nebuvo įtraukti ieškovės 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymai ir atsakovės kreditoriai nebuvo informuoti apie jų pateikimo faktą. Todėl ieškovė 2021 m. spalio 1 d. dar kartą kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorę, prašydama sušaukti atsakovės kreditorių susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų 2021 m. rugsėjo 3 d. ieškovės prašyme nurodyti klausimai. Visgi tokį kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė atsisakė sušaukti. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d.  mokėjimo nurodymu atsakovei sumokėjo dar 10 571,91 Eur nuompinigių. Iš viso pagal nuomos sutartis ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 51 201,98 Eur nuompinigių.

6.       Ieškovės vertinimu, atsakovės nemokumo administratorės veiksmai – atsisakymas įtraukti ieškovės 2021 m. rugsėjo 3 d. prašyme nurodytus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, kaip ir pats nuomos sutarčių nutraukimas, yra neteisėti. Nuomos sutarčių su ieškove nutraukimu tuo pačiu yra nutraukiama ir likviduojamos atsakovės vykdyta ūkinė komercinė veikla. Nemokumo administratorė nutraukė M. LTŪB „Žaibas“ vykdytą ūkinę komercinę veiklą viršydama jai suteiktus įgaliojimus, todėl nuomos sutarčių nutraukimas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.136 straipsnio pagrindu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Eurema“ atsakovei M. LTŪB „Žaibas“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas visų pirma nurodė, kad atsakovės nemokumo administratorės veiksmų teisėtumas dėl kreditorių susirinkimo (ne)sušaukimo yra įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021, kuria ieškovės prašymas nemokumo administratorės UAB „Adminova“ veiksmus pripažinti neteisėtais buvo atmestas. Nurodytoje byloje teismas yra pripažinęs, kad kreditorių reikalavimu nesušaukusi kreditorių susirinkimo ar į 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo dienotvarkę neįtraukusi ieškovės 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymo nagrinėjimo nemokumo administratorė neatliko neteisėtų veiksmų ir nepažeidė kreditorių teisių. Teismas pažymėjo, kad ieškovė minėtos teismo nutarties neskundė, nutartis jau yra įsiteisėjusi, todėl dėl administratorės veiksmų teisėtumo šioje byloje iš naujo nepasisakoma.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog nuomos sutartys yra nutrauktos nepagrįstai ir neteisėtai. Pagal negyvenamųjų ir administracinių patalpų turto nuomos sutarties 6.2 punktą nuomotoja turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų sutarties 2 dalyje, ilgiau nei 14 (keturiolika) dienų nuo kiekviename sutarties 2 dalies punkte nurodyto įsipareigojimo termino pabaigos. Ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė nuo pat negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutarties sudarymo dienos, nors ne kartą buvo raštu įspėta ir raginama juos vykdyti. Kilnojamojo turto nuomos sutarties 4.1.3 punkte šalys taip pat buvo susitarusios, kad nuomotoja turi teisę vienašališkai ir nesikreipdama į teismą nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė ilgiau nei per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo raginimo gavimo dienos nesumoka nuomos ar kito mokesčio, kaip tai nustatyta sutartyje. Tačiau ir šioje nuomos sutartyje nurodytų įsipareigojimų, susijusių su nuomos mokesčio mokėjimais, ieškovė laiku nevykdė nuo sutarties sudarymo dienos, nors ne kartą buvo raštu įspėta ir raginama juos vykdyti.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditorių susirinkime buvo spręstas klausimas dėl atsakovės ūkinės komercinės veiklos pagal nuomos sutartis vykdymo tęstinumo. Ieškovei neapmokėjus įsiskolinimo pagal nuomos sutartis, nemokumo administratorė kreditorių susirinkimo buvo įpareigota inicijuoti nuomos sutarčių nutraukimą pagal jose nustatytas sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 52 straipsnio 2 dalimi kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas visiems atsakovės kreditoriams nuo jo priėmimo dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei buvo išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo, o 2021 m. rugsėjo 6 d. – ir pranešimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad atsakovė nuo 2021 m. spalio 7 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartis ir pareikalavo negyvenamąsias patalpas ir kilnojamąjį turtą sugrąžinti atsakovei.

11.       Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės, jog ieškovė tik didina įsiskolinimą atsakovei, nemoka nuomos mokesčio, nudėvi turtą, prieš atsakovei nutraukiant nuomos sutartis buvo įvertintos. Ieškovė to iš esmės ir neginčija, taip pat ji nepateikė įrodymų, leidžiančių vertinti, kad situacija iš esmės yra kitokia arba galėtų pasikeisti. Teismo nuomone, ieškovė vien  deklaratyviais teiginiais grindžia susidariusio įsiskolinimo priežastis, neteikdama jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti.

12.       Nors galutinio atsakovės įsiskolinimo dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nepareiškus nagrinėjamoje byloje atitinkamų reikalavimų, tačiau teismas atkreipė dėmesį į atsakovės pateiktus duomenis, susijusius su skolos didėjimu. Ieškovės skola atsakovei pagal abi nuomos sutartis 2021 m. liepos 25 d. sudarė 93 588,18 Eur be PVM. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. sumokėjo 10 571,91 Eur, tačiau nurodytą dieną bendra jos skola siekė jau 106 206,26 Eur. Ieškovė iki šiol naudojasi patalpomis, tačiau nuomos mokesčių nemoka, įsiskolinimo nemažina. Gavusi atsakovės įspėjimą, ieškovė sumokėjo tik nedidelę dalį skolos. Pati ieškovė neginčija fakto, kad nuomos mokesčio ji laiku nemoka ir visų įsiskolinimų nėra padengusi. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį atsakovės nuomos sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimą. Ieškovė, vėluodama atsiskaityti ir neįvykdydama įspėjimų sumokėti skolas, pažeidė nuomos sutarčių sąlygas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovės UAB „Eurema“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nemokumo administratorės atsisakymo sušaukti kreditorių susirinkimą nevertino nepagrįstai, be pagrindo prejudiciniais faktais pripažinęs Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021 nustatytas aplinkybes. Dalyvaujančiais toje civilinėje byloje asmenimis buvo UAB „Eurema“ ir nemokumo administratorė UAB „Adminova“, o nagrinėjamoje  civilinėje byloje – UAB „Eurema“ ir M. LTŪB „Žaibas“. Pirmosios instancijos teismas, esant skirtingoms bylų šalims, negalėjo ankstesnėje civilinėje byloje nustatytų faktų laikyti prejudiciniais ir, neatlikęs atskiro jų teisinio vertinimo, laikyti nustatytais nagrinėjamoje civilinėje byloje.

13.2.                      Nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu daro ne 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės kreditorių priimti sprendimai, o vėlesni atsakovės nemokumo administratorės veiksmai (neveikimas), kurie buvo nurodyti ieškinyje. Atsakovės nemokumo administratorė nevykdė kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turinčių kreditorių reikalavimo sušaukti dar vieną kreditorių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtraukti šių atsakovės kreditorių pateikiamus klausimus.

13.3.                      Teismas neįvertino, kad atsakovės nemokumo administratorė viršijo savo įgaliojimus tiek susirašinėdama su ieškove, tiek atsiliepime į ieškinį darydama prielaidą, jog kreditoriai savo sprendimo nutraukti su ieškove nuomos sutartis nebūtų pakeitę, kadangi ieškovės pateikta informacija apie skolos susidarymo priežastis ir kitos aplinkybės kreditoriams buvo žinomos dar prieš 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykusį atsakovės kreditorių susirinkimą.

13.4.                      Savo veiksmais atsakovės nemokumo administratorė ėmėsi spręsti jos kompetencijai nepriskirtų klausimų, t. y. nutraukė ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Atsakovės kreditoriai turi teisę keisti savo sprendimus. Ieškovės siekiamas rezultatas – nuomos teisinių santykių su atsakove tęsimas – būtų pasiektas, kadangi ieškovė šiuo klausimu vedė derybas su pavieniais atsakovės kreditoriais. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės, todėl jis turi būti panaikintinas.

14.       Atsakovė M. LTŪB „Žaibas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Abi civilinės bylos buvo nagrinėtos pagal ta patį UAB „Eurema“ ieškinį, tik jame pareikšti reikalavimai buvo išskirti į dvi bylas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo administratorės veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021, yra teisinga.

14.2.                      Nuomos sutartys buvo nutrauktos laikantis visų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, o pati ieškovė atsisakė dalyvauti teismo posėdyje. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė, vėluodama atsiskaityti su atsakove, nevykdydama raštu pateiktų jai įspėjimų sumokėti susidariusias skolas, pažeidė nuomos sutarčių sąlygas, dėl ko atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartis.

14.3.                      Šalims pirmosios instancijos teismo buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga ir įrodymų pateikimo į bylą taisyklės, tačiau jokių papildomų įrodymų ieškovė neteikė. Atitinkamai, ieškovei nesugebėjus pateikti jokių jos argumentus dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

15.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės vienašalio nuomos sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo ir remdamasis faktais, nustatytais kitoje civilinėje byloje (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021), kurioje atsakovė M. LTŪB „Žaibas“ nedalyvavo, pažeidė atleidimą nuo įrodinėjimo reglamentuojančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus.

16.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, jog nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01).

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

19.       Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad tiek ši skundžiamu Šiaulių apygardos teismo sprendimu išnagrinėta civilinė Nr. e2-192-440/2022 (ankstesnis Nr. e2-463-440/2021), tiek Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi užbaigta civilinėje byla Nr. e2-474-440/2021 buvo pradėtos ir nagrinėjamos to paties apeliantės ieškinio pagrindu. 

20.       Apeliantė 2021 m. spalio 12 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės M. LTŪB „Žaibas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ veiksmus, kuriais ji atsisakė į M. LTŪB „Žaibas“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti apeliantės 2021 m. rugsėjo 3 d. prašyme nurodytus klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo – nuomos santykių tęstinumo ir sąlygų, taip pat netenkino 2021 m. spalio 1 d. apeliantės ir trečiojo asmens B. M. 2021 m. spalio 1 d. prašymo sušaukti M. LTŪB „Žaibas“ kreditorių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtraukti 2021 m. rugsėjo 3 d. apeliantės prašyme nurodytus klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo – nuomos santykių tęstinumo ir sąlygų; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės M. LTŪB „Žaibas“ vienašalį 2020 m. spalio 19 d. negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutarties Nr. 2020/10/19-1 ir 2020 m. spalio 23 d. kilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2020/10/23 nutraukimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad vienašalis nuomos sutarčių nutraukimo neteisėtumas būtent ir buvo grindžiamas apeliantės kvestionuojamais nemokumo administratorės atliktais veiksmais, kurių teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimo ir buvo siekiama šiuo apeliantės pareikštu ieškiniu.

21.       Viena vertus, pagal CPK 261 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas turi procesinę galimybę priimti dalinį sprendimą (išspręsti dalį ginčo) ar priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Kita vertus, egzistuoja ir galimybė viename ieškinyje sujungtus reikalavimus išskirti į atskiras bylas, jeigu pripažįstamas tikslingumas nagrinėti juos skyrium (CPK 136 straipsnio 2 dalis). Tokiu procesiniu institutu pirmosios instancijos teismas ir pasinaudojo, 2021 m. spalio 29 d. nutartimi iš Šiaulių apygardos teisme iškeltos civilinės bylos Nr. e2-463-440/2021 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00139-2021-6) išskyręs į atskirą bylą su tuo pačiu teisminio proceso Nr. 2-58-3-00139-2021-6 apeliantės inicijuoto ginčo dalį pagal jos ieškinio reikalavimą atsakovei M. LTŪB „Žaibas“ nemokumo administratorei UAB „Adminova“ dėl pastarosios veiksmų pripažinimo neteisėtais, t. y. pagal pirmąjį 2021 m. spalio 12 d. ieškinio reikalavimą. Šis reikalavimas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021 ir  Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmestas kaip nepagrįstas. 

22.       Vadinasi, visos apeliantės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovės M. LTŪB „Žaibas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ atliktų veiksmų, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu (kreditorių susirinkimo (ne)sušaukimu, kreditorių (ne)informavimu apie apeliantės prašymą tęsti nuomos sutartis, kt.), buvo aptartos ir teisiškai įvertintos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje.

23.       Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad M. LTŪB „Žaibas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“, kreditorių reikalavimu nesušaukusi kreditorių susirinkimo ar į 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo dienotvarkę neįtraukusi apeliantės 2021 m. rugsėjo 3 d. prašyme nurodytų klausimų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė likviduojamo juridinio asmens (t. y. atsakovės M. LTŪB „Žaibas“) kreditorių teisių.

24.       Kaip matyti, aptariamoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad nei pačiame 2021 m. rugsėjo 3 d. prašyme, nei kartu su juo siųstame elektroniniame laiške į nemokumo administratorę nebuvo kreiptasi su siūlymu šio prašymo turinį įtraukti į 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Be to, 2021 m. rugsėjo 3 d. prašyme nurodyti klausimai dėl nuomos sutarčių nutraukimo su apeliante jau buvo išspręsti 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykusiame M. LTŪB „Žaibas“ kreditorių susinkime. Teismas, remdamasis JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis bei apeliantės patvirtinto reikalavimo atsakovės M. LTŪB „Žaibas“ bankroto byloje vertine išraiška, nustatė, kad apeliantė iš viso neturi teisės savarankiškai sušaukti (inicijuoti) likviduojamo juridinio asmens kreditorių susirinkimą. Byloje taip pat padaryta išvada, kad apeliantės ir kreditoriaus B. M. bendrai teikti prašymai nemokumo administratorei dėl kreditorių susirinkimo inicijavimo neatitiko nei turinio, nei formos reikalavimų, todėl jų pagrindu kreditorių susirinkimai taip pat pagrįstai buvo nesušaukti.

25.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmasis apeliantės ieškinio reikalavimas buvo nukreiptas į nemokumo administratorę UAB „Adminova“, t. y. būtent UAB „Adminova“, kaip specialaus subjekto – nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo), teisėtumas buvo kvestionuojamas pirmuoju apeliantės ieškinio reikalavimu. Tuo tarpu antrąjį ieškinio reikalavimą apeliantė buvo nukreipusi į atsakovę M. LTŪB „Žaibas“, tačiau pačiame ieškinyje pastarąjį reikalavimą išimtinai susiejo su pirmojo ieškinio reikalavimo išnagrinėjimu (jis buvo grindžiamas tais pačiais nemokumo administratorės (ne)atliktais veiksmais). Būtent toks apeliantės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas ir lėmė pirmosios instancijos teismo poziciją visų pirma įvertinti, ar nemokumo administratorės UAB „Adminova“ veiksmai atitiko imperatyvaus bankroto proceso reguliavimo normas, ar jie nepažeidė kreditorių teisių. Tik nustačius nemokumo administratorės neteisėtus veiksmus galėjo būti sprendžiamas klausimas, ar jie sudaro pakankamą pagrindą pripažinti neteisėtu atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“,  atliktą vienašalį nuomos sutarčių nutraukimą.

26.       Kaip pirmiau minėta, dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo Šiaulių apygardos teismas pasisakė ankstesne 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kuri buvo priimta išskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00139-2021-6). Apeliantė pastarosios nutarties apeliacine tvarka neskundė ir ši nutartis 2021 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antrąjį apeliantės ieškinio reikalavimą, kaip prejudiciniais faktais rėmėsi ir įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su apeliantės kvestionuojamais nemokumo administratorės veiksmais bei jų teisiniu vertinimu.

27.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tapačias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės nemokumo administratorės veiksmais (neveikimu), turėjo dar kartą nustatyti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje bei dar kartą pateikti jų teisinį vertinimą. Tokia apeliantės pozicija neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, įtvirtinto CPK 18 straipsnyje, taip pat CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto imperatyvaus draudimo kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad  pagal CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi res judicata (reikalas išspręstas) galią, lemiančią ginčo materialinio teisinio santykio šalims, dalyvavusioms teisminiame procese, draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

28.       Pirmosios instancijos teismo kitoje civilinėje byloje jau nustatytos aplinkybės dėl nemokumo administratorės veiksmų, atliktų nutraukiant ginčo nuomos sutartis, neabejotinai yra reikšmingos ir sprendžiant likusią ginčo dalį dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Susiklosčiusi procesinė situacija, kad abejose civilinėse bylos skyrėsi atsakovės – išskirtoje byloje nemokumo administratorė UAB „Adminova“, o šioje – jos administruojama M. LTŪB „Žaibas“, kaip ir tai, kad ieškinyje suformuluotus du reikalavimus nuspręsta išnagrinėti atskirai, buvo nulemta pačios apeliantės pasirinkto savo teisių gynimo būdo ir neturėjo jokios įtakos šalių, be kita ko ir apeliantės, galimybei tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, juolab kad abejų bylų nagrinėjime dalyvavo tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų procesinės padėties). Aptartos aplinkybės atitinka ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas sąlygas, kurioms įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai kitoje byloje pripažįstami prejudiciniais (žr. šios nutarties 18 punktą). 

29.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nepasisakydamas dėl to reikalavimo ir jį pagrindžiančių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakęs išskirtoje civilinėje byloje, procesinio pažeidimo nepadarė. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad apeliantė yra pasinaudojusi savo, kaip kreditorės, teisė ginčyti atsakovės M. LTŪB „Žaibas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ veiksmus (neveikimą), dar kartą nesušaukiant kreditorių susirinkimo jos pageidaujamu klausimu. Dėl šių aplinkybių, kaip minėta, pagal pačios apeliantės ieškinio reikalavimą yra pasisakyta įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje, todėl apeliantė, net ir nesutikdama su minėtoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, šioje byloje nebegali teismo prašyti jas nustatyti iš naujo, nes tai reikštų jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ginčijimą (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apeliantė turėjo teisę instancine tvarka ginčyti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį, tačiau tokia procesine galimybe nepasinaudojo, nors  suprato arba turėjo suprasti tokios nutarties res judicata ir prejudicinę reikšmę išsprendžiant ir likusią jos ieškinio dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-474-440/2021 bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Dėl nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo

30.       Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

31.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

32.       Tačiau jeigu pačios šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Antra vertus, sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

33.       Kaip yra nustatyta byloje, pagal negyvenamųjų ir administracinių patalpų turto nuomos sutarties 6.2 punktą nuomotoja (t. y. atsakovė) turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu nuomininkė (t. y. apeliantė) nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų šios sutarties 2 dalyje (t. y. nemoka nuomos mokesčio), ilgiau nei 14 (keturiolika) dienų nuo kiekviename sutarties 2 dalies punkte nurodyto įsipareigojimo termino pabaigos. Pagal kilnojamojo turto nuomos sutarties 4.1.3 punktą nuomotoja (atsakovė) taip pat turėjo teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė (apeliantė) ilgiau nei per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo raginimo gavimo dienos nesumoka nuomos ar kito mokesčio, kaip tai nustatyta sutartyje.

34.       Vadinasi, šalių sudarytose nuomos sutartyse expressis verbis (aiškiai žodžiais) yra įtvirtintos sąlygos, kuomet atsakovė turi teisę vienašališkai sutartį nutraukti. Šios sąlygos siejamos su apeliantės prievolės sutartyse nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį pažeidimu. Nagrinėjamu atveju byloje net nekyla ginčo dėl to, kad apeliantė tokios savo prievolės tinkamai nevykdė. Į bylą yra pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, iš kurio turinio spręstina, kad apeliantė beveik visą nuomos laikotarpį buvo raginama sumokėti nuomos mokestį ir augančią jo skolą, be kita ko, akcentuojant ir sutartyje numatytus tokios jos pareigos nevykdymo padarinius – nuomos sutarčių nutraukimą, jai buvo nustatomi papildomi terminai šiai pareigai įvykdyti. Kai kuriais atvejais sumokėjusi nedidelę skolos dalį apeliantė prašydavo sutarčių nenutraukti.

35.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės skola pagal abi nuomos sutartis atsakovei 2021 m. spalio 6 d. siekė 106 206,26 Eur. Neabejotina, kad apeliantė yra pažeidusi nuomos sutartis, todėl atsakovė pagal aptartus nuomos sutarčių punktus įgijo teisę vienašališkai jas nutraukti. Būtent tokia savo teise atsakovė ir pasinaudojo, o sutartį nutraukė nepažeisdama nustatytų procedūrų (iš anksto įspėdama apeliantę). 

36.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad aptartos sutarčių sąlygos, leidžiančios atsakovei vienašališkai nutraukti sutartis, būtų neteisėtos ar nesąžiningos, juo labiau kad apeliantė jų nė neginčijo. Prejudicinių faktų pagrindu šioje byloje nustačius, kad atsakovę atstovaujanti nemokumo administratorė nėra atlikusi jokių apeliantės ieškinyje įrodinėtų neteisėtų ir imperatyviam juridinio asmens bankroto proceso reguliavimui prieštaraujančių veiksmų (neteisėjo neveikimo), tokios aplinkybės, vertinant atsakovės vienašalio sprendimo nutraukti nuomos sutartis teisėtumą, jokios teisinės reikšmės neturi. 

37.       Nagrinėjamoje byloje nėra ir jokių įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad apeliantė artimiausiu metu būtų galėjusi pašalinti padarytus sutarčių pažeidimus – padengti įsiskolinimą atsakovei ir toliau tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokesčius. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-312-883/2022 yra iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 1 d.), todėl apeliantės pozicija, kad ji, nesant nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų, būtų įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, laikytina deklaratyvia.

38.       Aiškiai nepagrįstais pripažintini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės nemokumo administratorė viršijo savo įgaliojimus, nuomos sutarčių nutraukimu kartu nutraukusi ir likviduojamos atsakovės vykdytą ūkinę komercinę veiklą. Kaip matyti iš atsakovės kreditorių 2021 m. rugpjūčio 4 d. susirinkime priimto nutarimo (protokolas Nr. 3), balsų dauguma nemokumo administratorė buvo įpareigota atlikti šiuos veiksmus: nustatyti nuomininkei terminą iki 2021 m. rugsėjo 4 d. sumokėti visą susidariusią skolą už nuomojamą iš M. LTŪB „Žaibas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; nesumokėjus iki nustatyto termino visų pradelstų nuomos įmokų, inicijuoti nuomos sutarčių nutraukimą pagal jose nustatytas sąlygas; nutraukus nuomos sutartis, nutraukiama ir ūkinė komercinė veikla.    

39.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė teisingai, nepažeisdamas civilinio proceso taisyklių, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl ginčo baigties nesuponuoja.

40.       Apeliacinį skundą atmetant ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos išlaidų kompensavimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                        Dalia Kačinskienė

                                                Vilija Mikuckienė

                                                Neringa Švedienė