LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.
1.1. J. P. nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir R. S. 1998 m. liepos mėnesį J. P. pasiūlius L. G. apiplėšti kasininkę L. K., nešančią atlyginimus AB „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo cecho darbininkams, parodžius ją L. G., nurodžius jos maršrutą bei dienas, kuriomis išmokami pinigai, ir taip suorganizavus bei padedant, 1998 m. rugpjūčio 10 d., apie 13 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini)., L. G. ir R. S., bendrai veikdami, užpuolė L. K.: R. S. ranka apglėbė jai kaklą ir pargriovė ant žemės, atimdamas galimybę priešintis. Tuo metu L. G., nuplėšdamas rankeną, išplėšė rankinę su 155 429,35 Lt ir algų išmokėjimo algalapiais ir, siekdamas išlaikyti pagrobtus pinigus, panaudojo daiktą panašų į šaunamąjį ginklą iš kurio tris kartus šovė į besivejančius V. K., V. S. sulaikydamas jį ir taip padėdamas R. S. pabėgti bei perdavė rankinę su pinigais R. S. ir bendrais veiksmais pakartotinai užvaldė turtą stambiu mastu – 155 429,35 litus. Už organizavimą ir padėjimą padaryti nusikaltimą L. G. J. P. sumokėjo 8 000 litų.
1.2. J. P. nuteistas ir už tai, kad 1998 m. sausio mėnesio naktį į 27 d. iš anksto pasidarytais raktų dublikatais atsirakinęs duris, įsibrovė į butą, esantį Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė J. Č. priklausančią firmos „P“ aparatūrą su dokumentais: muzikinį centrą 1 500 Lt vertės, televizorių 1 600 Lt vertės, videomagnetofoną 900 Lt vertės, spalvoto vaizdo televizorių „Š.“ 700 Lt vertės, kailinius 3 000 Lt vertės, auksinius dirbinius: penkis žiedus po 120 Lt, 130 Lt, 140 Lt, 140 Lt ir 200 Lt vertės, auskarus 160 Lt vertės, pakabuką-kryželį 110 Lt vertės, grandinėlę 150 Lt vertės, kosmetinį maišelį, neturintį materialinės vertės, kvepalus „R.“ 300 Lt vertės, dvi poras batų po 400 Lt vertės, vaikiškus kedus 35 Lt vertės, du automobilio „V. P.“ raktus, neturinčius materialinės vertės, devynias video kasetes po 13 Lt vertės, tosterį 100 Lt vertės; iš viso pagrobė 10 202 Lt vertės J. Č. turtą.
1.3. J. P. taip pat nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario 27 d. apie 20 val., A. P., iš anksto susitaręs su J. P., turėdami vieningą tyčią nužudyti J. Č. ir užvaldyti asmeninį jos turtą bei tam tikslui iš anksto pasiruošę peilį ir lipnią izoliaciją, atėjo į jos butą esantį Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). J. Č. atidarius buto duris, J. P. tyčia kumščiu smogė jai į veidą, nuo ko ji nugriuvo. J. Č. atsistojus ir nubėgus į virtuvę, A. P. ir J. P., reikalaudami atiduoti pinigus, mažamečio anūko P. G. akivaizdoje jėga nutempė juos pažinusią J. Č. į svetainę ir pargriovė ant grindų. J. P. ėmė smaugti bute rasta smaugvirve, o tuo pačiu metu A. P. lipnia juosta bandė užlipdyti burną, kad J. Č. nešauktų. Nepavykus to padaryti aktyviai besipriešinančiai J. Č., A. P. atsineštu virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip 10 kartų smogė jai į kaklą sukeldamas didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias. Supratęs, kad J. Č. turimu peiliu nužudyti nesugebės, J. P. vėl smaugvirve didele jėga suveržėjęs kaklą sulaužydamas gerklės skydinę kremzlę bei padarydamas kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose vagos zonoje, o tuo pačiu metu A. P. iš virtuvės atsineštu didesniu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 34 kartus smogė į kairę krūtinės pusę, kaklą, galvą, padarydamas daugybę durtinių - pjautinių žaizdų, pažeisdamas širdį ir plaučius, sukeldamas J. Č. didelį fizinį skausmą ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai bendrai veikdami nužudė J. Č.. Be to, turėdami bendrą tikslą paslėpti padarytą sunkų nusikaltimą - tyčinį J. Č. nužudymą, A. P. ir J. P., bendrai veikdami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nužudė antrą asmenį: J. P. įkalbėjo A. P. nužudyti mažametį P. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei tam tikslui jį atvedė ir paguldė miegamajame. Priėjęs A. P. kaire ranka uždengė burną, kad P. G. nešauktų ir ne mažiau kaip 10 kartų peiliu tyčia smogė į kaklą, krūtinės ląstą, padarydamas durtines - pjautines žaizdas bei sukeldamas didelį fizinį skausmą. Peiliui išsprūdus, J. P. pastebėjo, kad P. G. dar gyvas ir paragino A. P. greičiau žudyti. A. P. iš anksto pasiruoštu ir į butą atsineštu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 13 kartų tyčia smogė P. G. į kaklą krūtinę, iš viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 23 smūgius, padarė durtines - pjautines žaizdas su širdies kairiojo plaučio bei stambiųjų kaklo kraujagyslių pažeidimu, t.y. slėpdami padarytą kitą sunkų nusikaltimą bendrai veikdami, itin žiauriai nužudė antrą asmenį - mažametį P. G..
2. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.
3. Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 3 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo. Skundžiamoje nutartyje įvertino, jog J. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų, taip pat įvertino, kad atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, J. P. yra nustatyta vidutinė – 47 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. atlikto vertinimo sumažėjo tik 5 balais. Atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis J. P. tik iš dalies vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, bet įdarbintas nebuvo, vėliau neieškojo galimybių būti įdarbintas, be to, nuteistojo vardu pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 45 902,50 Eur išieškojimo, tačiau jokia dalis nėra išieškota. Teismas taip pat įvertino, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 8 kartus skatintas, tačiau net 9 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir 3 kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja). Šių aplinkybių visuma neleido teismui padaryti išvados, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistajam J. P. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
5. Nuteistasis J. P. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir tenkinti (duomenys neskelbtini) administracijos teikimą. Skunde nurodo, kad apygardos teismas neteisingai vertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 51 straipsnio sąlygas, kurias jis atitinka.
6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Nuteistojo J. P. skundas atmetamas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
9. Nuteistasis J. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis J. P. iki bausmės atlikimo buvo įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, kaip teigia pats nuteistasis, jis turėjo darbinės patirties. Bausmės atlikimo metu 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, įdarbintas nebuvo, vėliau dėl darbo nesikreipė ir šiuo metu nedirba. J. P. palaiko socialinius ryšius su tėvais bei broliu, dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo aštuonis kartus skatintas. Tokios aplinkybės rodo nuteistojo J. P. teigiamus elgesio pokyčius, tačiau nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, per bausmės atlikimo laiką devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja), o tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4, 6 dalyse, 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktuose. Bylos nagrinėjimo metu J. P. neigė savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šiuo metu J. P. bausmę atlieka ir už labai sunkų nusikaltimą. J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku, tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o slėpdamas padarytą nusikaltimą, veikdamas kartu su bendrininku, itin žiauriai nužudė antrą asmenį (mažametį). Tokio pobūdžio nusikaltimas rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat reikšminga.
12. 2019 m. gegužės 28 d. atlikto nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 47 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 7 balais viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 10 balų, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį - 37 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. 2016 m. rugsėjo 5 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 52 balai. Taigi nuo pirminio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 5 balais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Taigi šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, svarstydamas pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
13. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalą. Pataisos įtaigoje gauti vykdomieji patvarkymai dėl 45 902,50 Eur išieškojimo iš nuteistojo J. P., tačiau jokia dalis nėra išieškota. Taigi nuteistasis atlikdamas bausmę nerodo iniciatyvos atlyginti padarytą žalą.
14. Nors nustatyti teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes – nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimą dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmetė pagrįstai, nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo J. P. (J. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Bielskis
Regina Pocienė
Linas Žukauskas