Civilinė byla Nr. 2-967-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00360-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:                   3.1.10.7.; 3.3.1.5.                  

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. G. 2014-02-14 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (t. 1, b. l. 1–5), kuriame prašė priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 144 810,01 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir  44 456,67 Eur turtinės žalos atlyginimą, padarytą pažeidus paciento teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-03 sprendimu ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo atmetė (t. 2, b. l. 3–6).
3. Ieškovas 2017-02-13 ir 2017-02-24 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 20–23, 31-34) dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimo, o Vilniaus apygardos teisme apeliacinis skundas pirmą kartą  gautas 2017-02-27 (t. 2., b.l. 20).
4. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-06 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimo atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra praleistas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ieškovas jo atnaujinti neprašo ir svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodo, neprideda reikiamų įrodymų (t. 2, b. l. 25).
5. Ieškovas prašymą atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti Vilniaus apygardos teismui pateikė tik 2017-03-21 (t. 2, b. l. 30), o su juo ir vieną iš savo apeliacinių skundų (t. 2, b.l. 31–34) (kurio gavimas užregistruotas Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-02-13). Prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti apeliantas nurodė, kad įvyko žmogiškoji klaida, apeliacinis skundas buvo pateiktas ne tam teismui, o apeliantas buvo sužalotas nuo perteklinio gydymo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi ieškovo G. G. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino (t. 2, b. l.  37).
7. Teismas nurodė, kad ieškovo prašyme dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti nurodyta aplinkybė, kad įvyko žmogiškoji klaida, dėl kurios ieškovas negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo, bei bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

3. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas G. G. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 45–47) prašo leisti apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimą civilinėje byloje 2-1300-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-23 nutartį panaikinti ir leisti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimą skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimas apeliantui buvo pasirašytinai įteiktas 2017-01-23, į Lietuvos apeliacinį teismą ieškovas kreipėsi 2017-02-22, t. y. nepraėjus 30 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo ieškovui.
2. Teisėja, nagrinėjusi civilinę bylą, neatsižvelgė į byloje surinktus sprendimus, išvadas, kuriose akivaizdžiai matosi, kad sužalotas žmogus ieško teisybės teisinėje valstybėje.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti apeliantui  apeliacinio skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
10. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat  proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
11. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato konkrečius procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti apeliacinį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.
12. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie tokio pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.).
13. Apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimai reglamentuoti specialioje teisės normoje, CPK 307 straipsnyje, kuri šiuo atveju ir taikytina (CPK 302 str.), ir kurioje pasakyta, kad praleistas skundo terminas gali būti atnaujintas, jeigu sprendžiantis jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Jeigu byla su apeliaciniu skundu, paduotu praleidus terminą, vis tik atsiunčiama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o šis nustato, kad terminas buvo praleistas,  apeliacinės instancijos teismas arba savo iniciatyva atnaujina skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, priešingu atveju gali pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui  pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 str. 2 d.), kuriame ir galėtų būti paaiškintos priežastys, lėmusios termino praleidimą. 
14. Bet kuriuo atveju prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau nei trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos,  taigi įstatymų leidėjas CK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus pasibaigia ir teisė į apeliaciją.             
15. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, praleisto termino klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžto išsamaus ir baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių svarbos turėtų būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Tačiau teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015).
16. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų  nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo šio sprendimo kopijos įteikimo asmeniui dienos. Dėl tokio įstatyminio reglamentavimo apelianto atskirojo skundo argumentai, kad 2017-01-03 sprendimas jam pasirašytinai įteiktas 2017-01-23, teisiškai nesvarbūs ir patys savaime neleidžia vertinti, kad procesinis terminas apskųsti teismo sprendimą buvo praleistas dėl svarbios ir asmens delsimą naudotis teise į apeliaciją galinčios pateisinti priežasties. Tokiu atveju nėra aktualūs ir pateikiami apelianto skaičiavimai, kad į Lietuvos apeliacinį teismą ieškovas kreipėsi nepraėjus 30 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo ieškovui.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą, kurį apeliacine tvarka siekia apskųsti apeliantas, priėmė dar 2017-01-03 (t. 2, b. l. 3–6), todėl paskutinė diena, kai apeliantas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl šio Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teismui yra 2017-02-02. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2017-01-26 Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė lydraštį kartu su apelianto patvirtinimu apie Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimo priėmimą (t. 2, b. l. 18–19). Pats apeliantas pripažįsta, kad teismo sprendimas jam įteiktas 2017-01-23. Pažymėtina, kad šiame sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka (apeliacinis skundas turi būti paduotas Vilniaus apygardos teismui) ir terminas (tą galima padaryti per 30 dienų nuo jo paskelbimo 2017-01-03 dienos). 
18. Vadinasi, apie Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimą ir nepalankų apeliantui jo ieškinio išnagrinėjimo rezultatą buvo žinoma jau 2017-01-23, taigi iki 2017-02-02, kuomet baigėsi terminas, pateikti apeliacinį skundą objektyviai buvo galima, tam laiko pakako, juo labiau kad apeliantas abiem atvejais pateikė apeliacinius skundus, nors jų turiniui, pažymėtina, pagal įstatymą yra nustatyti specialūs reikalavimai (CPK 306 str.), nenurodydamas jokių konkrečių nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų bei motyvų, beveik identiškus jo ieškiniui. Akivaizdu, kad jokių laiko sąnaudų parengti apeliacinį skundą apeliantas nepatyrė ir nesunkiai tokį patį apeliaciniu skundu pavadintą dokumentą galėjo pateikti iki pasibaigiant terminui.     
19. Konstatuotina, kad pats apeliantas savo nepagrįstais veiksmais, kas kartą rašydamas ir teikdamas dokumentus ne tai teisminei institucijai (tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, nors jam išaiškinta, kokia tvarka teikiamas skundas) ir nepagrįstu delsimu – prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pateikęs taip pat tik 2017-03-21 (t.2, b. l. 30), t. y. daugiau nei po 2,5 mėn. nuo sprendimo paskelbimo, sukūrė situaciją, ribojančią jo teisę į apeliaciją dėl praleisto termino.
20. CPK 7 ir 42 straipsniai proceso šalims numato ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų ir šalių pareigą nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), turėti byloje atstovą, jeigu kokių nors veiksmų tiesiogiai pačiam dalyvaujančiam byloje asmeniui laiku įgyvendinti nepavyksta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas pats turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku teikti prašymus, skundus, kitus procesinius dokumentus, juolab kai apelianto iniciatyva buvo užvesta byla. Vien tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas ne tai teisminei institucijai, nesuteikia pagrindo apeliantui taikyti kitokias taisykles, ne visiems kitiems į teismą besikreipiantiems asmenims. Prašyme dėl termino atnaujinimo įvardijamos žmogiškos klaidos, atkakliai kas kartą skundus (įskaitant ir šį atskirąjį skundą) siunčiant ne tam teismui, kuriam pavesta išspręsti jo priėmimo klausimą, neteikia pagrindo vertinti, kad egzistuoja svarbi termino praleidimo priežastis, leidžianti jį atnaujinti ir šį terminą atnaujinti. Minėta ir tai, kad apeliantas objektyviai turėjo galimybę pateikti skundą laiku (šios nutarties 18 p.).
21. Kitą vertus, atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, teismų praktikoje buvo pasisakyta ir apie tai, kad termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog spręsdamas atitinkamą klausimą pirmosios instancijos teismas padarė teisės ar fakto klaidą. Ir nors apeliacinio proceso perspektyvos klausimas įstatyme nenurodytas tarp aplinkybių, kurias teismas turi vertinti spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teismo, sprendžiančio šį klausimą, gali būti analizuojamas ir pateikiamas kaip papildomas argumentas sprendimui dėl procesinio termino (ne)atnaujinimo pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2017).
22. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 20–23, 31–34), kuriam pateikti apeliantas prašo atnaujinti praleistą terminą, apeliantas nenurodo jokių (net minimalių) argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Apeliantas iš esmės formaliai pervardino procesinį dokumentą iš ieškinio į apeliacinį skundą, nekeisdamas šio procesinio dokumento turinio, ar pakeisdamas jį tik nežymiais aspektais.
23. Taigi, atsižvelgiant ir į nurodytus papildomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrindų skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti nenustatė. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė