Baudžiamoji byla Nr. 1A-348/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.
1.1.8.2.
1.1.8.6.
1.2.23.1.
1.2.23.2.
1.2.23.3.
2.1.6.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teisėjų: Elenos Vainienės, Svajūno Knizlerio,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistiesiems: G. A. , O. D. ,
gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Edgarui Jautakiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
- G. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- O. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu E. J. pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., o R. Š. pagal BK 25 str. 2 d., 260 str. 3 d. išteisinti, nesant jų veikose nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), tačiau šiose dalyse nuosprendis neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
G. A. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėnesį iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo, laikė bei gabeno 102,896 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo 35,557 g. (35 %) narkotinės medžiagos - kokaino taip pat 0,094 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g. (27 %) narkotinės medžiagos - kokaino, bei 3,31 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir šią medžiagą nešiojo su savimi iki 2004 m. gruodžio 24 d. 12 val. 15 min., atgabendamas jas prie L. g. XX, K., į „XXX" parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos rastos ir paimtos iš jo asmens kratos metu.
Pirmosios instancijos teisme G. A. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š. ir O. D. , turėdamas tikslą parduoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, žinodamas, kad O. D. turi ir platina narkotines medžiagas, 2004-12-24 apie 11 val. 05 min. mobilaus ryšio telefonu kreipėsi į jį dėl šių medžiagų įsigijimo, po ko pastarasis mobilaus ryšio telefonu nurodė R. Š. iš jo namų, adresu U. g. XX-XX, K. paimti narkotines medžiagas ir susitikus su G. A. tas medžiagas jam perduoti, ką pastarasis ir padarė. G. A. 2004-12-24 apie 12 val. 05 min. L. g. XX. K. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės "XXX" iš R. Š. gavo 102,896 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 35,557 g ( 35 %) narkotinės medžiagos - kokaino, laikė šią narkotinę medžiagą striukės kišenėje tikslu parduoti ją E. J. , o apie 12 val. 15 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės "XXX" susitikęs su E. J. gavo iš jo pinigus už narkotinę medžiagą - 102,896 g kokaino, tačiau narkotinės medžiagos neperdavė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau Kauno apygardos teismas nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad G. A. tikslu parduoti narkotinę medžiagą E. J. su juo susitiko ir paėmė pinigus bei nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.
O. D. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėn. įgijo, gabeno ir laikė savo tėvų namuose, U. g. XX-XX, K. 229.188 gr. miltelių, kurių sudėtyje buvo 87,001 g. (38 %) narkotinės medžiagos - kokaino, bei įgijo ir ten pat laikė 0,703 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,598 g. (85 %) narkotinės medžiagos - kokaino, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti iki šios narkotinės medžiagos 2004-12-24 buvo paimtos kratos metu.
O. D. taip pat buvo kaltinamas, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė savo tėvų namuose, U. g. XX-XX, Kaune labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t.y. 229,188 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 87,001 g. (38 %) kokaino ir 102,896 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 35,557 g. (35 %) kokaino, o 2004-12-24, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. A. ir R. Š. , turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, nurodė R. Š. iš jo tėvų namų paimti paketą su narkotine medžiaga ir perduoti šią narkotinę medžiagą G. A. , ką R. Š. ir padarė, t.y. vykdydamas O. D. nurodymą paėmė iš jo tėvų namų Kaune, U. g. XX-XX, 102,896 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 35,557 g. (35 %) kokaino ir 2004-12-24 apie 12 val. 05 min. L. g. XX, K. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ,XXX" perdavė šią narkotinę medžiagą G. A. . Tokiu būdu O. D. buvo kaltinamas platinęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad R. Š. iš O. D. tėvų namų paėmė 35,557 g. kokaino ir perdavė jas G. A. , iš kaltinimo O. D. pašalinta tai, kad jis iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė savo tėvų namuose, U. g. XX-XX, K., 102,896 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 35,557 g. kokaino. Tuo tarpu O. D. veika dėl 87,001 g. kokaino ir 0,598 g. kokaino įgijimo, gabenimo ir laikymo kvalifikuota pagal BK 259 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra duomenų, kad jis būtų disponavęs šiomis narkotinėmis medžiagomis, turėdamas skirtingą tyčią, todėl atskirai kvalifikuoti jo veiką nėra pagrindo.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniu skundu skundžiamas G. A. veikos kvalifikavimo pakeitimas iš kaltinimo pagal LR BK 25 str. 2d., 260 str. 3 d.: 259 str. 2 d. į LR BK 259 str. l d. Be to, prokuroras taip pat skundžia O. D. veikos kvalifikavimo pakeitimą iš kaltinimo pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., 259 str. 2 d. į LR BK 259 str. l d. Prokuroro nuomone, teismo nuosprendis šiose dalyse keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pasak prokuroro, spręsdamas veikos kvalifikavimą, teismas neteisingai konstatavo, kad pas G. A. asmens kratos metu išimtų narkotinių medžiagų kiekis ir 2004-12-24 kratos metu pas O. D. tėvus adresu U. g. XX-XX, K., išimtas narkotinių medžiagų kiekis neviršija kiekio ribos, už kurį iškyla atsakomybė pagal BK 260 str. 3d. Jo teigimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis yra vertinamasis požymis, kurį konstatuojant būtina vadovautis ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (įsigaliojo nuo 2003-05-01) patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo. Teismas nuosprendžiu nustatė, kad G. A. : be kitų medžiagų., disponavo ir 102.896g. miltelių, kurių sudėtyje yra 35,557 g ( 35 %) kokaino, o O. D. disponavo 229,188 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 87,001g. (38 %) kokaino. Prokuroro manymu, abu kaltinamieji bendrais bruožais suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Kad G. A. bei O. D. turėjo žinoti koks yra narkotinių medžiagų, kuriomis jie disponavo, kiekis, pasak prokuroro, rodo tai, kad kartu su narkotinėmis medžiagomis buvo išimtos ir elektroninės svarstyklės. Vadovaujantis rekomendacijomis atsakomybė dėl disponavimo narkotine medžiaga - kokainu pagal BK 260 str. 3 d. iškyla tuomet kai kaltininkas disponuoja daugiau kaip 100 gramų minėtos medžiagos. Minėtame įsakyme yra pastaba, kurioje nurodytą, kad jei medžiagos pavadinimas pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis, tai medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą. Tačiau ties kokaino pozicija tokio pažymėjimo nėra, todėl rekomendacijose nurodyto kokaino labai didelio kiekio prasme nėra jokios reikšmės koks yra grynosios medžiagos- kokaino kiekis bendrame medžiagos, kuria disponuoja kaltininkas, kiekyje. G. A. disponavo 102.896g. narkotinės medžiagos, kurioje buvo 35% kokaino, o O. D. 229,188 g. narkotinės medžiagos, kurioje buvo 38 % kokaino, taigi remiantis rekomendacijomis abiejų kaltinamųjų disponuojami narkotinių medžiagų kiekiai viršijo rekomendacijose nurodytą kokaino labai didelio kiekio ribą. Visgi teisinis veikos įvertinimas yra teismo, kuris privalo įvertinti disponuojamos ir grynos medžiagų kiekius, jų tarpusavio santykį, medžiagos poveikio žmogui ypatybes ir pan., prerogatyva. Prokuroro teigimu, analogiškų bylų tyrimo patirtis ir jose gauta informacija leidžia teigti, kad kaltinamųjų disponuotos procentuotės narkotinės medžiagos buvo pilnai paruoštos vartojimui, grynosios medžiagos proporcinis santykis abiem atvejais yra gana didelis, kokainas kaip narkotinė medžiaga yra toksiškas, jį vartojant greitai atsiranda priklausomybė. Be to, prokuroras nurodo, jog G. A. be narkotinės medžiagos-102,896g. miltelių, kurių sudėtyje yra 35,557 g ( 35 %) kokaino, disponavo dar ir narkotine medžiaga - 0,094 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,025 g, ( 27 % ) kokaino ir narkotine medžiaga- 3,331 g. kanapių ir jų dalių, o O. D. be narkotinės medžiagos- 229,188 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 87,001g. (38 %) kokaino, disponavo dar ir narkotine medžiaga -0,703 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,598 g. (85 %) kokaino. Kadangi tiek G. A. , tiek O. D. jiems inkriminuojamomis narkotinėmis medžiagomis, iš kurių abiem atvejais vienos kiekis viršijo labai didelio narkotinės medžiagos kiekio ribą, disponavo turėdami vieningą tyčią, todėl tiek G. A. . tiek atitinkamai O. D. veikos dėl disponavimo visomis iš jų išimtomis narkotinėmis medžiagomis kvalifikuotinos pagal BK 260 str. 3d.
Prokuroras taip pat nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad G. A. disponuodamas jo asmens kratos metu rastomis medžiagomis, o O. D. , disponuodamas 2004-12-24 kratos metu išimtomis medžiagomis, neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti šias teismo išvadas. Antai teismas neįvertino, kad pas G. A. asmens kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės, keturi mobilaus ryšio telefonai su sim kortelėmis, bei dviejų skirtingų rūšių narkotinės medžiagos, kurių dalis buvo supakuotos mažais, vartojimui paruoštais kiekiais į 5 atskirus maišelius, o visos narkotinės medžiagos buvo rastos skirtingose G. A. drabužių vietose (b,t. 1, b.l. 64). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad G. A. būtų vartojęs narkotines medžiagas savo reikmėm, todėl, prokuroro nuomone, tai leidžia teigti, jog kaltinamasis narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tokia išvada grindžiama ir tuo, kad G. A. disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kurio pats suvartoti objektyviai negalėtų. Be to. teismas neįvertino G. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų prieštaringumo: ikiteisminio tyrimo metu G. A. parodė, kad negali paaiškinti kaip pas jį atsirado narkotinės medžiagos (b.t. 1, b.l. 125-125), šiuos parodymus patvirtino papildomų apklausų metu (b.t. I, b.l. 129, 131), teisminio nagrinėjimo metu G. A. parodymus pakeitė ir jau nurodė, kad pas jį rastos medžiagos jam nepriklauso, kad jas paprašė pasaugoti pažįstamas asmuo (b.t. 4, b.l. 11-12). Pasak prokuroro, tokie kaltinamojo parodymai prieštaringi ir nelogiški, nes nesuprantama, kodėl G. A. „saugomas" medžiagas laikė skirtingose drabužių vietose ir piniginėje, todėl vertintini kaip kaltinamojo siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį. Be to, teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojo policijos pareigūno J. Z. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad O. D. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Liudytojas J. Z. parodė, kad jau atliekant operatyvinį tyrimą buvo duomenų, kad O. D. platina narkotines medžiagas, o krata, kurios metu rastos O. D. disponuojamos narkotinės medžiagos, buvo atlikta remiantis būtent operatyvinio tyrimo metu gauta informacija, kuri pasitvirtino. Be to, teismas neatsižvelgė į prieštaringus O. D. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu, jog jis negali paaiškinti kaip pas jo tėvus namuose, be 229,188 g. narkotinės medžiagos, kurią jis teigia radęs prie namų, atsirado dar ir 0,703 g. atskirai supakuotos narkotinės medžiagos.
Nors tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas požymis nėra numatytas BK 260 str. 3 d. ir nėra būtinas, tačiau ši aplinkybė gali būti svarbi apeliacinės instancijos teismui priėjus išvados, kad G. A. bei O. D. disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių kiekiai vadovaujantis rekomendacijomis neviršija labai didelio, tačiau viršija didelio kiekio (20 g.) ribą.
Prokuroro nuomone, teismo išdėstytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo G. A. bei O. D. , neviršija rekomendacijose numatyto labai didelio kiekio ribos, o taip pat, kad kaltinamieji disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko teismas netinkamai kvalifikavo kaltinamųjų veikas, t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl remdamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 312 str., 313 str., 328 str. l d., 3d., 326 str., prašo:
- Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006-04-19 nuosprendį dalyje dėl G. A.
veikos perkvalifikavimo į 259 str. l d., pripažinti G. A. kaltu padarius
nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d. ir paskirti jam 11 m.
laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. - Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006-04-19 nuosprendį dalyje dėl O. D. veikos perkvalifikavimo į 259 str. l d., pripažinti O. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d. ir paskirti jam 12 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Nuteistasis O. D. apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl keistinas, nes jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apelianto nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d., tačiau visiškai nepagrįstai skyrė net vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak nuteistojo, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą" 3.1.12 punkte akcentuojama, kad „motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį." Nuteistojo teigimu, teismas, skirdamas bausmę, grubiai pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., kadangi neatsižvelgė nė į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų nevertino. Apeliantas nurodo, jog jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o dėl tokių nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė ne tik švelninti skiriamą bausmę, bet ir plačiausiai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės institutus, taip pat bausmės vykdymo atidėjimą, arba skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, t.y. baudą arba areštą (LR BK 259 str. 1 d.), tačiau teismas, skirdamas bausmę, netaikė nė vieno įstatymo numatyto būdo. Nuteistasis nurodo, jog vertindamas kaltąjį asmenį, kaip nubaudimo objektą, teismas įvertina ir daugelį įstatyme nenumatytų individo požymių, socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos ir t.t. Skirdamas bausmę, teismas gali atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Tačiau pasak apelianto, teismas, paskirdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad iki nusikaltimo padarymo, bei pakeitus kardomąją priemonę dirbo, iš savo uždarbio išlaikė šeimą. Taip pat nevertinta susiklosčiusi šeimyninė padėtis, kadangi žmona niekur nedirba (sunkiai serga), jai konstatuotos sunkios nepagydomos ligos, pačiai reikalinga priežiūra, todėl tik pats nuteistasis rūpinasi mažamečiu sūnumi ir neįgalia žmona, o jam atliekant bausmę, šeima liks be jokio pragyvenimo šaltinio bei asmens, kuris gali jais pasirūpinti. Apeliantas nurodo, jog tiek jo mažametis sūnus, tiek žmona yra silpnos sveikatos, o sūnus nuolat serga, su juo dažnai tenka vykti į ligonines ir ten jį slaugyti. Žmona serga sunkia širdies liga, todėl jai vienai per sunku prižiūrėti vaiką, todėl pasak nuteistojo, jo buvimas namuose yra tiesiog gyvybiškai svarbus šeimos nariams. Be to, nuo nuteistojo visiškai materialiai yra priklausoma ir jo neįgali motina, kuri yra nedarbinga dėl ligos, todėl ją išlaiko.
Nuteistasis nurodo, jog teismas jo veikoje neįžvelgė lengvinančių aplinkybių, nors LR BK 59 str. 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Nuteistasis pažymi, jog yra jauno amžiaus, silpnos sveikatos, tik prieš kelis metus sukūręs šeimą. Nuteistojo nuomone, teismas galėtų atsižvelgti į tas aplinkybes, kad jis augina mažametį sūnų, dirba, yra vienintelis šeimos maitintojas, po nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto, dėl jo elgesio nėra jokių nusiskundimų, charakterizuojamas teigiamai. Be to, nuo nusikaltimų padarymo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, šiuo metu gyvena dorai ir siekia toliau gyventi sąžiningai.
Apeliantas taip pat nurodo, jog sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Be to, LR BK 59 str. 1 d. 13 p. lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra ir tai, kad jam nepavyko laiku pristatyti šių medžiagų į policiją, tai patvirtino liudytojai: K. Š. ir E. J. .
Bausmės paskirtis yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o pagal susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. už nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 1 d. padarymą asmenims, neturintiems teistumo, daugiausiai yra skiriamos bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu - bauda arba areštas. Kadangi teismas klauso tik įstatymo, todėl jis privalo derinti įstatymo jam suteiktą laisvę ir vienodą baudžiamųjų priemonių parinkimo bei skyrimo praktiką. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kadangi teistumas yra išnykęs, tai, pasak apelianto, sutinkamai su LR BK 55 str. reikalavimais už nesunkų nusikaltimą teismas turėtų skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o šių reikalavimų nuosprendyje nesilaikyta.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei bausmės tikslus nuteistasis O. D. prašo pakeisti 2006 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir paskirti jam kitą bausmės rūšį - areštą arba baudą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo Kauno apygardos prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo O. D. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo O. D. gynėja prašo prokuroro skundą atmesti, o jos ginamojo skundą tenkinti. Nuteistojo G. A. gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuroro ir nuteistojo O. D. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, tinkamai išanalizavo bei įvertino surinktus įrodymus, tiksliai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė teisingas bausmes.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pripažinti G. A. ir O. D. kaltais nusikaltimo numatyto LR BK 260 str. padarymu. Prokuroro argumentai dėl tokios nuteistų asmenų veikos kvalifikacijos iš esmės grindžiami LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo. Tačiau, kaip yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 6 p., minėtu įsakymu patvirtinti medžiagų kiekiai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, gali peržengti lentelėje nustatytas ribas, nurodydami savo sprendimo motyvus.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus G. A. pripažino kaltu dėl to, kad 2004 m. gruodžio mėnesį jis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo, laikė bei gabeno 102,896 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo 35,557 g. (35 %) narkotinės medžiagos - kokaino taip pat 0,094 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g. (27 %) narkotinės medžiagos - kokaino, bei 3,31 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu O. D. pripažintas kaltu dėl to, kad 2004 m. gruodžio mėn. įgijo, gabeno ir laikė 229.188 gr. miltelių, kurių sudėtyje buvo 87,001 g. (38 %) narkotinės medžiagos - kokaino, bei įgijo ir ten pat laikė 0,703 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,598 g. (85 %) narkotinės medžiagos - kokaino, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs disponavimo narkotinėmis medžiagomis esant skirtingoms tyčioms, kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip vieną baigtą nusikaltimą. Visgi prokuroro teigimu, tiek G. A. , tiek O. D. veikose yra kvalifikuojantis požymis – labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokios išvados nedaro. Prokuroras nurodo, jog aukščiau minėtose rekomendacijose ties narkotine medžiaga – kokainu nėra penkių žvaigždučių (,,medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą“), todėl vertintinas bendrasis, o ne grynasis medžiagos kiekis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prokuroro minimų žvaigždučių nėra nei ties viena iš LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose minimų narkotinių medžiagų, todėl pagal prokuroro aiškinimą net ir labai mažos koncentracijos narkotinių medžiagų turėtų būti vertinamas bendrasis kiekis ir atvirkščiai – bendrasis kiekis turėtų būti vertinamas ir esant labai didelės koncentracijos narkotinėms medžiagoms, o tai aiškiai iškreiptų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pavojingumo supratimą, todėl, kolegijos nuomone, konkrečiu atveju privalo būti vertinamas grynasis narkotinės medžiagos – kokaino kiekis. Specialistų išvadomis Nr.9188 ir 9244 nustatyta, kad asmens kratos metu pas G. A. rastų medžiagų sudėtyje yra 35,582 g. (35,557 + 0,025) narkotinės medžiagos – kokaino ir 3,331 g (nedidelis kiekis) narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, todėl visas šias medžiagas kolegija vertina kaip didelį kiekį narkotinių medžiagų. Atitinkamai specialistų išvadomis Nr.9188 ir 9245 nustatyta, kad pas O. D. kratos metu rastų medžiagų sudėtyje yra 87,704 g (87,001 + 0,703) narkotinės medžiagos – kokaino, o kadangi toks kiekis nesiekia labai didelio kiekio ribos (100 g), todėl tai taip pat vertinama kaip didelis kiekis narkotinių medžiagų.
Atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavimą, ar kitokį platinimą numatyta LR BK 260 str. 2 d., tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyti tik disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktai, tačiau visiškai neįrodo nuteistųjų tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas arba pardavimo ar kitokio platinimo. Tuo tarpu bent vieno iš minėtų alternatyvių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 2 d., požymių įrodymas yra būtinas, siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal LR BK 260 str. 2 d. Tiesa, apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad kratų metu tiek pas G. A. , tiek pas O. D. buvo rastos svarstyklės, kad nedidelė dalis narkotinių medžiagų buvo supakuota mažais kiekiais, kad tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų nei vienas iš nuteistųjų patys negalėjo suvartoti, kad pas G. A. buvo rastos dviejų skirtingų rūšių narkotinės medžiagos ir pan. Tačiau, iš kitos pusės, LR BK 260 str. 2 d. numatyta sankcija už šį sunkų nusikaltimą – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų, o nuteistųjų kaltė padarius šį nusikaltimą privalo būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Tuo tarpu byloje nėra nustatytas nei vienas pardavimo ar kitokio narkotinių medžiagų platinimo faktas, o prokuroro nurodytus byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija laiko esant nepakankamais tikslui parduoti ar kitais platinti narkotines medžiagas įrodyti.
Nuteistasis O. D. nesutinka su paskirta, jo nuomone, per griežta bausme. Teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tačiau, kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl bausmė nešvelnintina.
Nuteistasis O. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d., t.y. už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių. Tačiau pažymėtina, jog tokią nusikalstamos veikos kvalifikaciją sąlygojo tikslo platinti nuteistojo veikoje nebuvimas. Visgi byloje nustatyta, kad O. D. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o kokainas kaip narkotinė medžiaga yra toksiškas ir jį vartojant greitai atsiranda priklausomybė, todėl didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino buvimas kaltininko žinioje kėlė potencialų pavojų visuomenei. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo veikos pavojingumą, byloje nėra nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, o nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl jo jauno amžiaus, silpnos sveikatos ir šeimos sudėties teismas vertina kaip kaltininko asmenybę apibūdinančias, tačiau ne atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, vadovaujantis BK 59 str. 2 d., pripažinti vieną ar kitą aplinkybę kaip atsakomybę lengvinančią yra teismo teisė, tačiau ne pareiga.
Teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad O. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.23 16 p. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje O. D. tvirtino radęs tik miltelius, kurių svoris neviršijo 5 g, kai tuo tarpu byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog O. D. įgijo, gabeno ir laikė 229.188 gr. miltelių, kurių sudėtyje buvo 87,001 g. (38 %) narkotinės medžiagos - kokaino, bei įgijo ir laikė 0,703 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,598 g. (85 %) narkotinės medžiagos – kokaino. Atitinkamai teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepavykusio savanoriško atsisakymo padaryti nusikalstamą veiką, nes iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų parodymų daroma išvada, jog nuteistasis O. D. liudytojams K. Š. ir E. J. kalbėjo tik apie ketinimą kreiptis į policiją dėl 0,703 g. baltos medžiagos radimo.
Atsižvelgiant į disponuotos narkotinės medžiagos kiekį bei jos keltą potencialų pavojų visuomenei bei BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę bei ją realiai atlikus. Tuo labiau nėra pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.
LR BK 259 str. 1 d. sankcijoje laisvės atėmimo bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl jos paskyrimas visiškai atitinka LR BK 54 str. 1 d. nuostatą, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nesiekia LR BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, paskirta bausmė nėra per griežta ir keisti jos rūšį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Kauno apygardos prokuroro ir nuteistojo O. D. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas Venckus
Teisėjai Elena Vainienė
Svajūnas Knizleris