Civilinė byla Nr. e2A-214-950/2026

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00987-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-53-541/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, bei pagal trečiojo asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, kiti tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „UHB Service“, antstolis L. L..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belor“ 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-10156), kurio reikalavimus sumažino 2024 m. gegužės 9 d. pateiktu pareiškimu (reg. Nr. DOK-29874).

2.       Ieškovė UAB „Belor“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) prašė iš atsakovės UAB „UHB Agro“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 84 073,50 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad antstolis L. L. (toliau – ir antstolis), jos, kaip išieškotojos, prašymu skolininkės UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu, 2019 m. sausio 28 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vykdomoji byla) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545/2018. Vykdomojoje byloje antstolis 2019 m. vasario 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-640 Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto (toliau – ir PATVARKYMAS), adresuotą UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“. Antstolis priimtu PATVARKYMU, atsižvelgęs į gautą informaciją iš skolininkės UAB „Arvi fertis“, jog nenutrūkstamai vykdomos NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartys su UAB „UHB Agro“, patvarkė, t. y.: pareikalavo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pateikti detalius duomenis apie tai, ar yra skolininkės pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkei pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas 3 522 577,30 Eur sumai; areštuotas lėšas nurodė nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau 2019 m. vasario 18 d. pranešimu, adresuotu UAB „Arvi fertis“, atsakovė UAB „UHB Agro“ nurodė, kad įskaito į savo įsipareigojimus UAB „Arvi fertis“ tuos UAB „UHB Service“ reikalavimus į UAB „Arvi fertis“, kuriuos pastaroji įgijo apmokėdama už UAB „Arvi fertis“ tretiesiems asmenims pagal UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 15 d. prašymus, viso – 87 817,68 Eur sumą. Apie tai tapo žinoma tik iš atsakovės rašytinių paaiškinimų, pateiktų 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-811-565/2020. Laiko, kad atsakovė nurodytą tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą su UAB „Arvi fertis“ atliko tuo metu, kai pagal PATVARKYMĄ privalėjo 87 817,68 Eur sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, pažeidžiančiais antstolio reikalavimų privalomumo principą. Jeigu atsakovė UAB „UHB Agro“ būtų pasirinkusi teisėtą elgesio modelį ir 87 817,68 Eur pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip kad buvo nurodyta PATVARKYME, tai antstolis jau kitą dieną būtų galėjęs 84 073,50 Eur sumą (t. y. sumą, likusią iš 87 817,68 Eur sumos išskaičiavus atlyginimą antstoliui ir padengus kitas vykdymo išlaidas) pervesti išieškotojai UAB „Belor“. Kadangi atsakovė UAB „UHB Agro“ atliko neteisėtą veiksmą (87 817,68 Eur sumos 2019 m. vasario 18 d. nenukreipė į antstolio depozitinę sąskaitą), ieškovė UAB „Belor“ negavusi minėtos sumos iki UAB „Arvi fertis“ bankroto ir jau negalėsianti jos atgauti dėl pastarosios bendrovės turto nepakankamumo, patyrė 84 073,50 Eur žalą, kurią ir prašė priteisti iš atsakovės.

4.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-67036) nurodė, kad ieškovės reikalavimus laiko nepagrįstais. Pažymėjo, kad nors ieškovė ir teigia, jog apie savo pažeistą teisę sužinojo tik iš atsakovės 2020 m. lapkričio 26 d. rašytinių paaiškinimų, pateiktų Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-811-565/2020, tačiau tai nėra tiesa. UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 15 d. už atsakovę atlikti mokėjimai (iš kurių ieškovė ir kildina tariamai patirtą turtinę žalą) anksčiau minėtoje civilinėje byloje buvo pateikti su UAB „UHB Agro“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniais paaiškinimais. Todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą tik 2023 m. rugsėjo 15 d., praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė mano, jog ieškovė apskritai neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio, nes jo patenkinimas prieštarautų pamatiniams nemokumo proceso principams. Ieškovė bando „pergudrauti“ kitus šiuo metu jau likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Arvi fertis“ kreditorius, reikalaudama 84 073,50 Eur sumą priteisti ne minėtos bendrovės naudai (netiesioginiu ieškiniu), o asmeniškai sau (individualiu ieškiniu), kaip, neva, patirtą žalą. Todėl net ir konstatavus, jog piniginės lėšos tuometiniams UAB „Arvi fertis“ kreditoriams buvo pervestos neteisėtai (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), į jas negali būti nukreiptas tik vieno atskiro LUAB „Arvi fertis“ kreditoriaus (ieškovės UAB „Belor“) reikalavimas, ypač kai toks kreditorius neturi jokios pirmenybės prieš kitus LUAB „Arvi fertis“ kreditorius. Net jei teoriškai ir būtų galima svarstyti apie žalos priteisimą iš atsakovės, tai galėtų būti svarstoma nebent dėl tokių lėšų grąžinimo į bendrą LUAB „Arvi fertis“ turto masę. Be to, su tokiu ieškiniu į teismą galėtų kreiptis tik LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindė ir civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, pirmiausia – neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju UAB „Belor“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes: atsakovės prievolė UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu baigėsi ne įskaitymu, o prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymu; antstolio priimtas PATVARKYMAS nedraudė trečiajam asmeniui UAB „UHB Service“ už atsakovę įvykdyti pastarosios prievolių UAB „Arvi fertis“ naudai, nes jis buvo adresuotas tik atsakovei ir UAB „Arvi fertis“; prievolės įvykdymo metu (2019 m. vasario 15 d.) UAB „UHB Service“ net ir nebuvo informuota apie PATVARKYMĄ. Ieškovė nepagrindė ir patirtos žalos dydžio, kadangi 87 817,68 Eur suma, pačios UAB „Arvi fertis“ prašymu, buvo išmokėta jos kreditoriams, todėl atsakovė UAB „UHB Agro“ (ar trečiasis asmuo UAB „UHB Service“) iš to negavo jokios naudos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei priklausė pirmumo teisė prieš kitus UAB „Arvi fertis“ kreditorius gauti savo prievolių įvykdymą, o ji nebuvo ir vienintelė UAB „Arvi fertis“ kreditorė, kurios naudai buvo užvestos vykdomosios bylos ir vykdomųjų? dokumentų pagrindu vyko priverstinis skolų išieškojimas. Tarp ieškovės patirtos žalos bei atsakovės tariamai atliktų neteisėtų veiksmų nėra ir priežastinio ryšio, nes net ir laikant, kad 87 817,68 Eur suma turėjo būti pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą (su kuo atsakovė nesutinka), ieškovė nepagrindė, kad tas pinigines lėšas būtų gavusi išimtinai ji. Atsakovės įsitikinimu, nėra ir jos kaltės, kadangi ji negalėjo numanyti, kad PATVARKYMAS draudžia prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį.

5.       Ieškovė 2023 m. gruodžio 28 d. pateiktame dublike (reg. Nr. DOK-78227) papildomai pažymėjo, jog apie 2019 m. vasario 18 d. pranešimą sužinojo iš atsakovės 2020 m. lapkričio 26 d. rašytinių paaiškinimų ir jų priedų, pateiktų Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-811-565/2020, nes minėtas pranešimas kartu su atsakovės 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas nebuvo. Pabrėžė, kad turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo, nes žalą dėl atsakovės veiksmų patyrė ne UAB „Arvi fertis“, o būtent ieškovė UAB „Belor“. Laikosi pozicijos, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nes ieškovė įrodė neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio egzistavimą, o atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos.

6.       Atsakovė 2024 m. sausio 31 d. pateiktu tripliku (reg. Nr. DOK-6867) su ieškovės argumentais nesutiko bei iš esmės laikėsi savo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų ir teisinių motyvų.

7.       Trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-52819). Pažymėjo, kad 84 073,50 Eur suma turėtų būti priteista ne ieškovės, o trečiojo asmens naudai. Sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, jog ieškovė neturi teisės reikšti tokio reikalavimo, koks yra pareikštas ieškiniu, nes jo patenkinimas prieštarautų pamatiniams nemokumo proceso principams. Mano, jog ieškovė neturi ir negali įgyti jokios pirmenybės prieš kitus LUAB „Arvi fertis“ kreditorius, kurių reikalavimai, kaip ir UAB „Belor“, buvo patvirtinti LUAB „Arvi fertis“ bankroto proceso metu. Konstatavus 2019 m. vasario 18 d. atlikto įskaitymo 87 817,68 Eur sumai neteisėtumą, pagal tokį sandorį grąžintos piniginės lėšos turi būti nukreiptos ne vieno kreditoriaus (t. y. ieškovės UAB „Belor“), tačiau visų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimų tenkinimui. Be to, ieškovė, teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašydama priteisti 84 073,50 Eur sumą tik jai, elgiasi nesąžiningai. Ieškovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad ieškinyje LUAB „Arvi fertis“, kaip atsakovės arba trečiojo asmens, apskritai net nenurodė. Šiuo atveju akivaizdu, jog tenkinus ieškovės ieškinį dėl 84 073,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo, atitinkama apimtimi turėtų būti mažinamas ir UAB „Belor“ pareikštas kreditorinis reikalavimas LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

8.       Trečiasis asmuo UAB „UHB Service“ 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-69185), kuriame nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad jai nebuvo įteiktas ir ji nebuvo supažindinta su antstolio patvarkymu, kuriuo UAB „UHB Service“ būtų įpareigota susilaikyti nuo kokių nors veiksmų UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu iki momento, kai gavo jai adresuotą 2019 m. vasario 21 d. antstolio patvarkymą Nr. S-19-187-1082 Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. UAB „UHB Service“ dar 2019 m. vasario 15 d. atliko mokėjimus (bendrai 87 817,68 Eur sumai) UAB „Arvi fertis“ kreditoriams pagal pačios UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 15 d. prašymus, kas reiškia, kad tokių mokėjimų metu UAB „UHB Service“ jokių antstolio priimtų patvarkymų (tame tarpe, ir ginčo PATVARKYMO) nepažeidė ir negalėjo pažeisti. PATVARKYMAS nedraudė UAB „UHB Service“ įvykdyti prievoles už atsakovę sumokant UAB „Arvi fertis“ kreditoriams pagal pastarosios pateiktus prašymus, nes šis patvarkymas nebuvo adresuotas UAB „UHB Service“. Taigi, UAB „UHB Service“, kaip trečiasis asmuo, įvykdė UAB „UHB Agro“ prievoles UAB „Arvi fertis“, atsiskaitydama su pastarosios kreditoriais, o tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Be to, ieškovė byloje neįrodė ir priežastinio ryšio, tarp, neva, neteisėtų atsakovės veiksmų ir prašomos priteisti žalos, nes net jeigu ir 87 817,68 Eur suma būtų sumokėta tiesiogiai UAB „Arvi fertis“, ieškovė iš nurodytos sumos nieko nebūtų gavusi, nes šios lėšos būtų paskirstytos kitiems aukštesnės eilės kreditoriams (darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Ieškovė UAB „Belor“ nebuvo ir vienintelė trečios eilės kreditorė, kas reiškia, kad visiems trečios eilės kreditoriams gautos lėšos būtų buvusios paskirstytos proporcingai turimiems finansiniams reikalavimams.    

9.       Trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškė byloje savarankišką reikalavimą (reg. Nr. DOK-52832), prašydama pripažinti 2019 m. vasario 18 d. įskaitymo sandorį, kuriuo buvo įskaitytos UAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisės į skolininką UAB „UHB Agro“ su UAB „UHB Service“ reikalavimo teisėmis į UAB „Arvi fertis“ 87 817,68 Eur sumai negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „UHB Agro“ 87 817,68 eurų sumą LUAB „Arvi fertis“ naudai.

10.       Ieškovė UAB „Belor“ 2024 m. spalio 2 d. pateikė atsiliepimą į LUAB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą (reg. Nr. DOK-59610), kuriame nurodė, kad su juo nesutinka.

11.       Trečiasis asmuo UAB „UHB Service“ 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą (reg. Nr. DOK-69186), pažymėdama tai, kad jį laiko nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Belor“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, taip pat minėto ieškinio apimtyje paskirstė susidariusias bylinėjimosi išlaidas, t. y. trečiajam asmeniui LUAB „Arvi fertis“ priteisė iš ieškovės UAB „Belor“ 847 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, o ieškovei grąžino 56 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką (žr. sprendimo 21–69 punktai).

13.       Teismas pripažino, kad ieškovė turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog apie 2019 m. vasario 18 d. pranešimą, kurį ieškovė laiko atsakovės neteisėtu veiksmu, ji sužinojo anksčiau nei iš pastarosios 2020 m. lapkričio 26 d. rašytinių paaiškinimų, pateiktų Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-811-565/2020. Kadangi ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė 2023 m. rugsėjo 15 d., todėl teismas laikė, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

14.       Spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar pastaroji pažeidė ginčo PATVARKYMĄ, svarbus yra jo turinys, t. y. kokie konkretūs įpareigojimai ar apribojimai antstolio buvo duoti jo gavėjams. Tačiau įvertinęs PATVARKYMO turinį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, jog antstolio minėtame PATVARKYME išdėstyti nurodymai, jame nurodant vien Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CKP) 749 straipsnį ir nenurodant apribojimų bei įpareigojimų dėl turtinių teisių apribojimo turinio, gali būti kvalifikuoti kaip išieškojimas iš skolininko turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis. Teismas pažymėjo ir tai, jog PATVARKYMU nebuvo pritaikytas draudimas tretiesiems asmenims už atsakovę įvykdyti pastarosios prievolių UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu. Teismo vertinimu, PATVARKYME išdėstytų nurodymų neaiškumas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas atsakovės nenaudai, kadangi tokio pobūdžio patvarkyme turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluota, kokio elgesio yra reikalaujama iš asmens / asmenų, kuriems jis adresuojamas. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo / galėjo suprasti, kokio elgesio iš jos tikimasi priimtu PATVARKYMU, ko pasėkoje sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė minėtą PATVARKYMĄ pažeidė.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, jog tarp atsakovės UAB „UHB Agro“ ir trečiojo asmens UAB „UHB Service“ įvyko reikalavimo teisės į UAB „Arvi fertis“ perleidimas, kurio pagrindu atsakovė įgijo reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“ 87 817,68 Eur sumai. Ieškovės argumentus apie tariamą reikalavimo teisės perleidimą, teismas laikė tik jos subjektyviomis prielaidomis ir samprotavimais, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kadangi ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovė UAB „UHB Agro“ ir trečiasis asmuo UAB „Arvi fertis“ turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, todėl, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir įskaitymui būtinų sąlygų. Pasisakydamas dėl 2019 m. vasario 18 d. pranešimo turtinio, teismas pažymėjo, jog jame atsakovė nenurodė, kad atlieka ar atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o pranešimo formuluotė „prašome užskaityti“, savaime nereiškia, jog yra pranešama apie įskaitymą. Be to, įskaitymą atlieka pranešimą apie įskaitymą atliekantis asmuo, o ne pranešimą gaunantis asmuo, pranešime apie jokį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą nėra kalbama, todėl 2019 m. vasario 18 d. panešimas, teismo vertinimu, neatitiko pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų.

16.       Teismas laikė, kad pagal pateiktus įrodymus nenustatyta, jog atsakovės ir UAB „Arvi fertis“ susitarimų ar prievolės esmė reikalautų, jog UAB „UHB Agro“ savo prievoles UAB „Arvi fertis“ įvykdytų asmeniškai. Trečiojo asmens UAB „UHB Service“ teisė įvykdyti atsakovės prievolę UAB „Arvi fertis“, pastarosios prašymu jos nurodytiems kreditoriams, ginčui aktualiu laikotarpiu (mokėjimai 87 817,68 Eur sumoje buvo atlikti 2019 m. vasario 15 d.), PATVARKYMU nebuvo ribojama. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek LUAB „Arvi fertis“ byloje net ir neteigė, kad UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 15 d. atlikti mokėjimai buvo neteisėti. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės prievolė UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu 87 817,68 Eur sumoje pasibaigė trečiojo asmens UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 15 d. prievolės įvykdymu už skolininką (atsakovę UAB „UHB Agro“), o ne tariamai atsakovės atliktu 2019 m. vasario 18 d. vienašaliu sandoriu – įskaitymu.

17.       Kadangi teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl šalių argumentų, susijusių su priežastiniu ryšiu, žalos faktu ar dydžiu detaliai nevertino. Nepaisant to, teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė byloje neįrodė ir aplinkybės, jog buvo vienintelė kreditorė, turėjusi teisę ginčui aktualiu laikotarpiu gauti išieškomas iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ sumas, t. y. neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio). Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kodėl jai priklausė pirmumo teisė prieš kitus tuometinius UAB „Arvi fertis“ kreditorius gauti išieškojimą iš skolininkės UAB „Arvi fertis“. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iš UAB „Arvi fertis“ buvo vykdomi dar penki išieškojimai kitų kreditorių atžvilgiu, teismas ieškovės argumentus, jog atsakovei įmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą 87 817,68 Eur, suma, likusi atskaičius atlyginimą antstoliui ir kitas vykdymo išlaidas, būtų pervesta vien tik UAB „Belor“, laikė nepagrįstais.

18.       Atmetęs reikalavimą dėl žalos priteisimo, teismas atmetė ir reikalavimą priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kaip nepagrįstą, atmetė ir trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, taip pat minėto savarankiško reikalavimo apimtyje paskirstė susidariusias bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovei UAB „Belor“ priteisė iš trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų 910 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (žr. sprendimo 70–114 punktai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20.       Ieškovė UAB „Belor“ 2025 m. spalio 20 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-54531) prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, t. y.: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) pakeisti sprendimo dalį, kuria jai iš trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų buvo priteistos tik 910 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, jas padidinant papildoma 754 Eur dydžio suma. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

20.1.       Ieškovės įsitikinimu, ji tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą), žalą ir priežastinį ryšį. Tuo tarpu atsakovė nepaneigė ketvirtosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – kaltės – prezumpcijos.

20.2.       Ieškovė laiko, kad PATVARKYMO nurodymai atsakovei UAB „UHB Agro“ buvo aiškūs, o pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad atsakovės 87 817,68 Eur prievolė atsiskaityti su UAB „Arvi fertis“ pasibaigė tokią prievolę jai įvykdžius kitu, nei nurodė antstolis PATVARKYME, būdu. Mano, kad teismas netinkamai ir pernelyg formaliai įvertino PATVARKYMO turinį, nepagrįstai, pats sau prieštaraudamas, rėmėsi atsakovės 2019 m. vasario 11 d. atsakymu antstoliui, nes šis atsakymas buvo patikslintas 2019 m. vasario 21 d. raštu, nurodant UAB „Arvi fertis“ išrašytų atsakovei sąskaitų sąrašą. Kitaip tariant, teismas buvo nustatęs, kad atsakovė turėjo įsipareigojimų atsiskaityti su UAB „Arvi fertis“ pagal sutartis, kas laikytina pinigine prievole, o PATVARKYMAS įpareigojo atsakovę įvykdyti ją pinigines lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, atsakovė turėjo suprasti ir suprato, kokio elgesio iš jos reikalaujama. Šiuo atveju atsakovė, pasitelkdama dukterinę bendrovę (t. y. trečiąjį asmenį UAB „UHB Service“), ja prisidengė ir elgėsi neteisėtai vengdama vykdyti PATVARKYMU jai nustatytus įpareigojimus. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „UHB Service“ veiksmų (2019 m. vasario 15 d. atliktų mokėjimų už UAB „Arvi fertis“ jos kreditoriams) nelaiko neteisėtais, nes ne šiam asmeniui reiškė ieškinį, kaip ir ne šiam asmeniui buvo adresuotas PATVARKYMAS.

20.3.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga buvo nurodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ką ieškovė padarė, t. y. nurodė ir pagrindė, kad atsakovės neteisėtais veiksmais laiko UAB „UHB Agro“, kartu su UAB „UHB Service“ bei UAB „Arvi fertis“, 2019 m. vasario 18 d. atliktą veiksmą, užfiksuotą tos dienos pranešime, kuriuo buvo kvalifikuotas UAB „UHB Agro“ prievolės UAB „Arvi fertis“ pasibaigimas, atsakovei prievolę UAB „Arvi fertis“ įvykdžius kitu, nei nurodė antstolis PATVARKYME, būdu. Nors neteisėtus veiksmus ieškovė vertino kaip įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, tačiau sutinka, kad pirmosios instancijos teismas buvo laisvas nuspręsti ir dėl kitokios atsakovės 2019 m. vasario 18 d. atlikto, ieškovės laikomo neteisėtu, veiksmo teisinės kvalifikacijos. Tačiau, nepaisant to, kokia bebūtų prievolės pabaigos teisinė kvalifikacija (įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnį; prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymas pagal CK 6.50 straipsnį), nei vienas iš šių prievolės įvykdymo pagrindų nebuvo tas, kurio reikalavo antstolis ginčo PATVARKYMU, o to, anot ieškovės, visiškai pakanka, kad toks veiksmas būtų pripažintas neteisėtu.

20.4.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė buvo vienintelė kreditorė, tuo metu turėjusi teisę gauti išieškomas iš UAB „Arvi fertis“ sumas. Ieškovė laikosi nuomonės, kad nors byloje ir buvo pateikti duomenys, kad didžioji dalis UAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimų apmokėjimo terminų buvo suėję anksčiau nei 2019 m. vasario 18 d., tačiau byloje nebuvo jokių duomenų, jog didžioji dalis kreditorių būtų pateikę antstoliams vykdyti kokius nors vykdomuosius dokumentus. Tuo metu antstolio žinioje buvo vykdoma tik pagal ieškovės pateiktą vykdomąjį raštą užvesta Vykdomoji byla, kas reiškia, jog pagal PATVARKYMĄ areštuotas lėšas pervedus į antstolio depozitinę sąskaitą, jos būtų buvusios paskirstytos ir pervestos išimtinai tik ieškovei. Byloje esantis 2019 m. liepos 12 d. turto areštų aktų registro išrašas patvirtina, kad 2019 m. vasario 18 d. Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD reikalavimams įvykdyti nebuvo areštuotas joks UAB ,,Arvi fertis“ turtas, esantis pas trečiuosius asmenis, o UAB „GOLFINAS SHIPPING AGENCY“ reikalavimams įvykdyti UAB ,,Arvi fertis“ turtas, esantis pas trečiuosius asmenis, buvo areštuotas tik 2019 m. vasario 25 d. Taigi, jeigu atsakovė UAB „UHB Agro“ būtų pasirinkusi teisėtą elgesio modelį ir 87 817,68 Eur būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip kad buvo nurodyta PATVARKYME, tai antstolis jau kitą dieną būtų galėjęs nurodytą pinigų sumą paskirstyti ir 84 073,50 Eur pervesti išieškotojai – UAB „Belor“. Būtent tai, ieškovės manymu, ir patvirtina, kad buvo įrodyta žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

20.5.       Kadangi ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė turėjo suprasti ir suprato, kokio elgesio iš jos pareikalavo antstolis, todėl vengdama vykdyti PATVARKYMĄ, atsakovė ir padarė jai ieškiniu prašomo priteisti dydžio žalą. Tai reiškia, kad egzistuoja ir trečioji civilinės atsakomybės taikymui būtina sąlyga – priežastinis ryšys, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė byloje neįrodyta.

20.6.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ketvirtosios civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės – išvis neaptarė. Ieškovė mano, jog atsakovė šios sąlygos prezumpcijos byloje nepaneigė.

20.7.       Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmetus trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ byloje pareikštą savarankišką reikalavimą, ieškovei buvo priteistos tik 910 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos (t. y. už atsiliepimo į savarankišką reikalavimą parengimą), tačiau nebuvo priteista likusi 754 Eur dydžio tokių išlaidų dalis (t. y. 39 Eur už 2025 m. kovo 3 d. nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo ir atstovų užimtumo grafiko parengimą, 130 Eur už pasirengimą 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžiui, 260 Eur už atstovavimą 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, 195 Eur už pasirengimą baigiamajam teismo posėdžiui, 130 Eur už atstovavimą baigiamajame teismo posėdyje). Atsižvelgiant į tai, ieškovės įsitikinimu, nurodyta skundžiamo teismo sprendimo dalis turi būti pakeista, padidinant jai iš trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų priteistą bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą.

21.       Atsakovė UAB „UHB Agro“ 2025 m. lapkričio 10 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-59173), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

21.1.       Nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog bet koks kitas atsakovės prievolės pasibaigimo būdas, nei antstolio nurodytas PATVARKYME, laikytinas minėto PATVARKYMO pažeidimu ir reiškia atsakovės neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju mokėjimą UAB „Arvi fertis“ kreditoriams atliko ne atsakovė, o UAB „UHB Service“. Ginčo PATVARKYMAS buvo adresuotas atsakovei, bet ne UAB „UHB Service“, todėl atsakovė negali būti laikoma pažeidusia antstolio priimtą PATVARKYMĄ. Juo labiau, kad juo nebuvo uždrausta UAB „UHB Service“ už atsakovę įvykdyti jos prievolės UAB „Arvi fertis“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad PATVARKYMU nebuvo pritaikytas minėtas draudimas. Be to, prievolės įvykdymo metu UAB „UHB Service“ net ir nebuvo informuota apie PATVARKYMĄ, o juo atsakovei nebuvo nustatyta pareiga informuoti trečiuosius asmenis apie tai, kad už atsakovę negalima vykdyti jokių prievolių UAB „Arvi fertis“ naudai.

21.2.       Įvertinęs PATVARKYMO turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog juo nebuvo reikalaujama atsakovės įvykdyti savo prievoles tik antstolio nurodytu būdu, kaip ir nebuvo privalomai nurodyta UAB „Arvi fertis“, kad ši neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, negali valdyti turtinės teisės ar ja disponuoti. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniu skundu bando pakeisti PATVARKYMO prasmę nuo jo priėmimo praėjus daugiau kaip 4 metams, bandydama modifikuoti minėtu PATVARKYMU nustatytų įpareigojimų apimtį, tačiau būtent antstolis jame turėjo aiškiai suformuluoti, kokio elgesio reikalaujama iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, PATVARKYMO neaiškumai negali būti vertinami atsakovės nenaudai.

21.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo atliktas ne įskaitymas, o UAB „UHB Service“ (kaip trečiasis asmuo) įvykdė prievolę už atsakovę. Įvertinus tai, jog atsakovė prašė UAB „UHB Service“ už ją sumokėti skolą UAB „Arvi fertis“ naudai, pastaroji 2019 m. vasario 15 d. pateikė du prašymus dėl piniginių lėšų paskirstymo pagal gavėjų sąrašą, o UAB „UHB Service“ jau UAB „Arvi fertis“ naudai, bet ne jai tiesiogiai, 2019 m. vasario 15 d. pervedė 87 817,68 Eur sumą, konstatuotina, jog įvyko dvigubas prievolių už trečiąjį asmenį įvykdymas. Taigi, atsakovė jokio įskaitymo niekada neatliko, o atsakovės prievolės UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu pasibaigė ne jai pačiai atlikus juridinę reikšmę turintį veiksmą, o tą padarius UAB „UHB Service“.

21.4.       Atsakovės įsitikinimu, teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ieškovė byloje neįrodė ir žalos bei priežastinio ryšio, kaip būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų, egzistavimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 87 817,68 Eur suma 2019 m. vasario 15 d. buvo faktiškai išmokėta UAB „Arvi fertis“ kreditoriams, kas reiškia, jog atsakovė (ar UAB „UHB Service“) minėtos sumos sau nepasiliko. Ieškovė neteisingai nurodo, jog 2019 m. vasario 15 d. ji buvo vienintelė UAB „Arvi fertis“ kreditorė, kurios naudai buvo užvesta vykdomoji byla ir vykdomas priverstinis piniginių lėšų išieškojimas. Tuo metu buvo ir aukštesnės eilės kreditorių nei ieškovė, kurių naudai priverstine tvarka buvo vykdomi išieškojimai. Net ir trečios eilės kreditorių tarpe, ieškovė nebuvo vienintelė kreditorė. Be to, atsakovės nuomone, turto ar turtinių teisių areštas savaime nesukuria ieškovei prioriteto patenkinti savo reikalavimus pirmiau, kuomet yra kitų, aukštesnės eilės, kreditorių.

21.5.       Laiko, kad nagrinėjamu atveju ne atsakovė buvo nesąžininga, tačiau tokia buvo ieškovė, siekdama nesąžiningai įgyti prioritetą kitų UAB „Arvi fertis“ kreditorių atžvilgiu. Net ir konstatavus, kad 2019 m. vasario 15 d. piniginės lėšos tuometiniams UAB „Arvi fertis“ kreditoriams buvo pervestos neteisėtai, į tokias lėšas bet kuriuo atveju negali būti nukreiptas tik vieno UAB „Arvi fertis“ kreditoriaus (t. y. ieškovės) reikalavimas, ypač kai toks kreditorius neturi jokios pirmenybės prieš kitus UAB „Arvi fertis“ kreditorius.

22.       Trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ 2025 m. lapkričio 10 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-59172), kuriuo prašo jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

22.1.       Visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė byloje neįrodė pagrindinės civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

22.2.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad PATVARKYMU nebuvo pritaikytas draudimas tretiesiems asmenims už atsakovę įvykdyti jos prievolių UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu. Minėtame patvarkyme taip pat nebuvo privalomai nurodyta ir tai, jog UAB „Arvi fertis“ neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo konstatuota, kad PATAVRKYMU nustatytų nurodymų (įpareigojimų) neaiškumas negali būti aiškinamas atsakovės nenaudai.

22.3.       Laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės prievolė UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu 87 817,68 Eur sumoje pasibaigė trečiojo asmens UAB „UHB Service“ prievolės įvykdymu už skolininkę (atsakovę), o ne atsakovės atliktu 2019 m. vasario 18 d. vienašaliu sandoriu – įskaitymu.

22.4.       Ieškovė nepaneigė byloje nustatyto fakto, kad ginčui aktualiu laikotarpiu be išieškojimo ieškovės atžvilgiu buvo vykdomi dar penki išieškojimai kitiems kreditoriams pagal kitus vykdomuosius dokumentus. Taigi, ir ieškovės prašoma priteisti žalos suma, net ją pervedus į antstolio depozitinę sąskaitą, nebūtų tekusi tik jai vienai.

22.5.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ir tariamai patirtos žalos, jos dydžio bei priežastinio ryšio egzistavimo.

22.6.       Nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl nepriteistos bylinėjimosi išlaidų dalies. Pažymi, jog nors byloje LUAB „Arvi fertis“ savarankiškas reikalavimas ir buvo atmestas, tačiau teismo sprendimas nebuvo priimtas ieškovės naudai, o tai reiškia, kad ieškovei negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui ar jos atstovavimu teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

24.       Byloje pateikti rašytiniai duomenys liudija, kad UAB „UHB Agro“ ir UAB „Arvi fertis“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš įvairių tarpusavyje sudarytų sutarčių dėl trąšų tiekimo / gamybos / pardavimo (t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d. bendradarbiavimo dėl NPK trąšų tiekimo sutartis Nr. 013/017/KOM; 2017 m. rugpjūčio 4 d. bendradarbiavimo dėl NPK tiekimo sutartis Nr. 014/017/KOM; 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartis Nr. 020/2018/KOM; 2019 m. sausio 16 d. papildomas susitarimas prie 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutarties Nr. 020/2018/KOM).

25.       Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, UAB „Arvi fertis“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018.

26.       Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018, UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-60-330/2019, minėta Kauno apygardos teismo nutarties dalis dėl UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo buvo palikta nepakeista.

27.       Antstolis L. L. 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-19-187-480 priėmė vykdyti išieškotojos UAB „Belor“ pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545/2018 dėl 2 905 962,46 Eur skolos, 6 proc. / 8 proc. palūkanų bei 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Arvi fertis“. Nurodyto vykdomojo rašto pagrindu, antstolis L. L. užvedė Vykdomąją bylą, t. y. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

28.       Vykdomojoje byloje antstolis L. L. 2019 m. vasario 4 d. priėmė PATVARKYMĄ, t. y. patvarkymą Nr. S-19-187-640 Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, adresuotą UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“. Šiuo patvarkymu antstolis, atsižvelgęs į tai, kad buvo gauta informacija iš UAB „Arvi fertis“, jog nenutrūkstamai yra vykdomos NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartys su UAB „UHB Agro“, patvarkė: 1) vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, 688 straipsniu, paprašė per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 2) vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, 749 straipsniu, areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 3 522 577,30 Eur sumai; 3) areštuotas lėšas paprašė nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank, b/k AGBLLT2X.

29.       UAB „UHB Agro“ 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. 15 informavo antstolį, kad rašto parengimo dienai neturi UAB „Arvi fertis“ pinigų ar kitokio turto, taip pat neprivalo išmokėti jai pinigų sumas ar duoti kitokį turtą.

30.       UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 15 d. pateikė UAB „UHB Service“ prašymą Nr. AF-B-P-5, kuriuo paprašė pastarosios pervesti 57 355,75 Eur sumą pagal prie prašymo pridėtą žiniaraštį. Tą pačią dieną (t. y. 2019 m. vasario 15 d.) UAB „Arvi fertis“ pateikė UAB „UHB Service“ ir prašymą Nr. AF-B-P-6, kuriuo paprašė pervesti dar 30 461,93 Eur sumą pagal prie prašymo pridėtus rekvizitus.

31.       UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 15 d. atliko mokėjimų už bendrą 87 817,68 Eur sumą, pagal UAB „Arvi fertis“ pateiktus prašymus (t. y. prašymą Nr. AF-B-P-5 ir prašymą Nr. AF-B-P-6), tokių prašymų prieduose nurodytiems asmenims.

32.       UAB „UHB Agro“ ir UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 18 d. pateikė bendra? pranešimą UAB „Arvi fertis“, kuriuo: (1) UAB „UHB Service“ patvirtino, kad pagal UAB „UHB Agro“ prašymą sumokėjo 87 817,68 Eur UAB „UHB Agro“ įsipareigojimą UAB „Arvi fertis“ pagal pateiktus du skirtingus prašymus tiesiogiai nurodytiems gavėjams (atlyginimai darbuotojams bei kiti mokėjimai); (2) UAB „UHB Agro“ pranešė, patvirtino ir paprašė užskaityti UAB „UHB Service“ atliktą mokėjimą (2019 m. vasario 15 d.) pagal UAB „UHB Agro“ prašymą sumokėtą 87 817,68 Eur sumą UAB „Arvi fertis“ už UAB „UHB Agro“ įsipareigojimus.

33.       Vykdomojoje byloje antstolis L. L. 2019 m. vasario 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-1082 Dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, adresuotą jau UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Service“. Šiuo patvarkymu antstolis, atsižvelgęs į tai, kad buvo gauta informacija, jog tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Service“ vykdomi nenutrūkstami (tęstinio pobūdžio) sutartiniai atlygintiniai santykiai, patvarkė: 1) nustatė draudimą atlikti trečiųjų asmenų bei skolininkės tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą; 2) vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, 688 straipsniu, paprašė per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; 3) vadovaudamasis CPK 688, 749 straipsniais, areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas 3 534 303,11 Eur sumai; 4) areštuotas lėšas paprašė nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank, b/k AGBLLT2X.

34.       UAB „UHB Agro“ 2019 m. vasario 21 d. raštu (patikslinimu) pranešė antstoliui, kad anksčiau jam nebuvo pateikta informacija apie gautas sąskaitas iš UAB „Arvi fertis“ (pagal kurias visi mokėjimai sustabdyti bei teikiamos pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo), taip pat pateikė tokių sąskaitų sąrašą bei 2019 m. sausio 30 d. Pretenzijos dėl NPK trąšų užsakomosios gamybos sutarties Nr. 020/2018/KOM ir Neatlygintinės pasaugos sutarties Nr. 010/2017/KOM nevykdymo kopiją.

35.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-135-340/2024, buvo atsisakyta UAB „Arvi fertis“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019, minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

Dėl apeliacijos objekto

36.       Apeliacijos objektą byloje sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d.  sprendimo dalies, kuria kaip nepagrįstas buvo atmestas ieškovės UAB „Belor“ ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, taip pat minėto sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų (ne) tinkamo paskirstymo (bylos dalyje pagal atmestą trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, (ne) pagrįstumo

37.       Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Belor“ prašė iš atsakovės UAB „UHB Agro“ priteisti 84 073,50 Eur dydžio turtinę žalą, t. y. prašė taikyti atsakovės atžvilgiu deliktinę civilinę atsakomybę už jos neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius. Prašydama atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, ieškovė laikė, kad atsakovė pažeidė jai antstolio L. L. 2019 m. vasario 4 d. priimtu PATVARKYMU nustatytus įpareigojimus, t. y. areštuotas visas esamas ir būsimas skolininkės UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu išmokėtinas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kaip neteisėtą atsakovės veiksmą, ieškovė įvardijo bendrą jos ir UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 18 d. pranešimą, adresuotą UAB „Arvi fertis“, laikydama jį UAB „UHB Agro“ prievolės UAB „Arvi fertis“ pasibaigimo pagrindu (įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnį), atsakovei prievolę UAB „Arvi fertis“ naudai įvykdžius kitu, nei nurodė antstolis ginčo PATVARKYME, būdu. Ieškovės nuomone, jeigu atsakovė UAB „UHB Agro“ būtų pasirinkusi teisėtą elgesio modelį ir 87 817,68 Eur sumą pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip kad buvo nurodyta antstolio PATVARKYME, tai antstolis jau kitą dieną būtų galėjęs 84 073,50 Eur (t. y. sumą, likusią iš pervestos 87 8177,68 Eur sumos išskaičiavus atlyginimą antstoliui ir padengus kitas vykdymo išlaidas) pervesti ieškovei.

38.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pastaroji byloje neįrodė deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat žalos (jos dydžio) bei priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta ir ieškovė neįrodė, jog tarp UAB „UHB Agro“ ir UAB „UHB Service“ įvyko reikalavimo teisės į UAB „Arvi fertis“ perleidimas, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“ 87 817,68 Eur sumoje. Todėl atsakovė negalėjo atlikti ir 2019 m. vasario 18 d. pranešimu neatliko įskaitymo minėtai sumai. Teismas laikė, kad PATVARKYMU nebuvo pritaikytas draudimas tretiesiems asmenims už atsakovę įvykdyti pastarosios prievoles UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu, ko pasėkoje konstatavo, kad trečiojo asmens UAB „UHB Service“ teisė įvykdyti atsakovės prievolę UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu, antstolio PATVARKYMU nebuvo ribojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „UHB Agro“ prievolė UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu 87 817,68 Eur sumoje pasibaigė trečiojo asmens UAB „UHB Service“ prievolės įvykdymu už skolininką (t. y. atsakovę) (t. y. CK 6.50 straipsnio pagrindu), o ne tariamai atsakovės 2019 m. vasario 18 d. atliktu vienašaliu sandoriu – įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), kaip kad teigė ieškovė. Taip pat teismas laikė, jog ieškovė nepagrindė ir to, kad visa 84 073,50 Eur dydžio suma, tuo atveju, jei ir būtų pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, būtų tekusi jai vienai, nes tuo metu iš UAB „Arvi fertis“ priverstine tvarka buvo vykdomi išieškojimai ir kitiems kreditoriams, pagal pastarųjų antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad tarp 2019 m. vasario 18 d. pranešimo ir tariamai ieškovei atsiradusios žalos nėra ir priežastinio ryšio.

39.       Su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo nesutinka ieškovė. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus ir teisinius motyvus, kurie buvo išdėstyti jos byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje (reg. Nr. CBP-10156); dublike (reg. Nr. DOK-78227); pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo (reg. Nr. DOK-29874)). Kartu apeliaciniame skunde ieškovė papildomai akcentuoja tai, kad nors ji atsakovės neteisėtus veiksmus (2019 m. vasario 18 d. pranešimą) vertino kaip įskaitymą (CK 6.130 straipsnis), tačiau sutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas buvo laisvas nuspręsti ir dėl minėto veiksmo teisinės kvalifikacijos pagal CK 6.50 straipsnį. Nepaisant to, laiko, kad nei vienas iš nurodytų prievolės įvykdymo (pasibaigimo) pagrindų nėra tas, kurio reikalavo antstolis PATVARKYMU, nes atsakovės prievolės UAB „Arvi fertis“ turėjo būti vykdomos pervedant pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, kas padaryta nebuvo.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, kad ieškovė byloje neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, o pateiktame apeliaciniame skunde dėstomi argumentai priešingų išvadų daryti neleidžia.  

41.       Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje kėlė deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei klausimą.

42.       Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Tokia atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022). Taigi, ieškovė, prašydama atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turėjo pareigą įrodyti jos neteisėtus veiksmus, žalą (jos dydį), taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos (CPK 12 ir 178 straipsniai). Paskutinioji civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga – žalą padariusio asmens kaltė – yra preziumuojama, nebent įstatymas nustato kitaip (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

43.       Neteisėti veiksmai, kaip būtinoji ir kartu pirminė (pamatinė) civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, bendriausia prasme yra apibrėžti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (deliktas) yra reglamentuotas ir CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

44.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju, ieškovė laiko, kad būtent atsakovė pažeidė ginčo PATVARKYMU, antstolio priimtu vadovaujantis CPK 688 ir 749 straipsniais, jai nustatytus įpareigojimus, nes bendru su UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 18 d. pranešimu, adresuotu UAB „Arvi fertis“, buvo kvalifikuotas UAB „UHB Agro“ 87 817,68 Eur dydžio piniginės prievolės pasibaigimas UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu, tai padarius kitu, nei nurodė antstolis PATVARKYME, būdu.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar 2019 m. vasario 18 d. pranešimu atsakovė pažeidė ginčo PATAVARKYMĄ, svarbu nustatyti, kokius įpareigojimus (draudimus) ir kam minėtas PATVARKYMAS nustatė.

46.       Antstolis gali nukreipti išieškojimą į pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenims, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkui iš kitų asmenų (jo turtines teises) (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 688 straipsnio 2 dalimi, tokie asmenys (t. y. asmenys, pas kuriuos tikėtina yra arba gali būti skolininkui priklausančių pinigų ar kitokio turto), antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ar kitokio turto. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ir surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis).

47.       Savo ruožtu, išieškojimas iš skolininko turtinių teisių yra reglamentuotas jau CPK 749–752 straipsniuose. Remiantis minėtuose straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, išieškojimo iš skolininko turtinių teisių vykdymo teisinis pagrindas – antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises, kuris prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Antstoliui areštavus skolininko turtinę teisę, skolininkas netenka teisės areštuotą turtinę teisę valdyti, naudoti ir ja disponuoti. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Be to, patvarkyme antstolis turi nurodyti prievolės skolininkui (aptariamu atveju tai būtų atsakovė UAB „UHB Agro“), kad šis prievolę įvykdytų antstoliui, arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą.

48.       Taigi, skolininko turtinių teisių areštas yra adresuotas dviem subjektams – skolininkui (kaip šaliai vykdymo procese) ir prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese) bei sukelia dvejopas teisines pasekmes. Pirma, atsiranda teisinės pasekmės skolininkui (šaliai vykdymo procese) – draudimas valdyti turimą turtinę teisę ir ja disponuoti, taip pat draudimas priimti reikalavimo, kylančio iš areštuotos turtinės teisės, įvykdymą. Antra, atsiranda teisinės pasekmės prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese) – jam kyla pareiga savo prievolę pagal areštuotą reikalavimo teisę įvykdyti ne prievolės kreditoriui (skolininkui vykdymo procese), bet tiesiogiai antstoliui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-910/2022).

49.       Bylos duomenys liudija, jog atsakovė UAB „UHB Agro“ 2019 m. vasario 11 d. antstoliui pateiktame rašte nurodė, kad rašto parengimo dienai neturi UAB „Arvi fertis“ pinigų ar kitokio turto, taip pat neprivalo išmokėti skolininkei pinigų sumas ar duoti kitokį turtą. Tačiau atsakovė UAB „UHB Agro“ 2019 m. vasario 21 d. antstoliui pateiktame patikslinime jau nurodė, jog ankstesniame rašte nebuvo pateikta informacija apie gautas sąskaitas iš UAB „Arvi fertis“ bei pateikė jai UAB „Arvi fertis“ išrašytų sąskaitų sąrašą. Iš šio sąrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (t. y. iki ginčo PATVARKYMO priėmimo dienos) UAB „Arvi fertis“ buvo išrašiusi ir pateikusi atsakovei UAB „UHB Agro“ apmokėjimui 28 sąskaitas už bendrą 318 000,06 Eur sumą.

50.       Taigi, iš to kas buvo nurodyta ankstesniame šios nutarties punkte, seka, kad PATVARKYMO priėmimo dieną (t. y. 2019 m. vasario 4 d.) atsakovė UAB „UHB Agro“ turėjo piniginių prievolių UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu. Tokią išvadą patvirtina ir kartu su antstolio L. L. rašytiniais paaiškinimais (reg. Nr. DOK-71370) pateiktas UAB „Arvi fertis“ debitorių sąrašas, sudarytas 2019 m. sausio 31 d., iš kurio matyti, kad nurodytai dienai bendra UAB „UHB Agro“ įsipareigojimų UAB „Arvi fertis“ suma siekė 316 413,75 Eur (iš jų pradelstų – 168 226,85 Eur).

51.       Nagrinėjamu atveju iš ginčo PATVARKYMO turinio matyti, kad juo antstolis pirmiausiai, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, pareikalavo, kad UAB „UHB Agro“ (t. y. prievolės skolininkas) per 3 darbo dienas nuo PATVARKYMO gavimo dienos raštu pateiktų detalius duomenis apie tai, ar pas ją yra skolininkės pinigų bei kitokio turto, taip pat, ar ji privalo išmokėti skolininkei (t. y. UAB „Arvi fertis“) pinigų sumas arba duoti kitokį turtą. Tuo pačiu PATVARKYMU antstolis, jau vadovaudamasis CPK 688 straipsniu ir 749 straipsniu, areštavo visas esamas ar būsimas skolininkės (t. y. UAB „Arvi fertis“) atžvilgiu išmokėtinas lėšas 3 522 577,30 Eur sumai, taip pat pareikalavo areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor Bank, b/k AGBLLT2X. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog antstolis ginčo PATVARKYME nenustatė įpareigojimo (draudimo) pačiai skolininkei (t. y. UAB „Arvi fertis“), t. y. nenurodė, kad ji neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti, nors CPK 749 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog patvarkyme dėl skolininko turtinių teisių arešto, be CPK 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis privalo nurodyti skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtinę teisę.  

52.       Antstoliui ginčo PATVARKYME nenustačius CPK 749 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo skolininkei UAB „Arvi fertis“, ši 2019 m. vasario 15 d. pateikė UAB „UHB Service“ du prašymus, pagal kuriuos pastaroji tą pačią dieną (t. y. 2019 m. vasario 15 d.) atliko mokėjimų už bendrą 87 817,68 Eur sumą, prašymų prieduose nurodytiems asmenims (t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbuotojams, paslaugų tiekėjams).

53.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu, trečiasis asmuo UAB „UHB Service“ pagal UAB „Arvi fertis“ prašymus įvykdė pastarosios prievoles jos kreditoriams, nurodytiems UAB „Arvi fertis“ 2019 m. vasario 15 d. prašymų Nr. AF-B-P-5 ir Nr. AF-B-P-6 prieduose (t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbuotojams, paslaugų tiekėjams) ir taip perėmė būtent šių asmenų reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“ bendrai 87 817,68 Eur sumai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas faktas, kad po 2019 m. vasario 15 d. atliktų mokėjimų UAB „UHB Service“ tapo UAB „Arvi fertis“ kreditoriumi 87 817,68 Eur dydžio sumai (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

54.       Įgijusi 87 817,68 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“ (tapusi jos kreditore), UAB „UHB Service“ kartu su UAB „UHB Agro“ 2019 m. vasario 18 d. pateikė bendrą ginčo pranešimą UAB „Arvi fertis“. Minėtu pranešimu: (1) UAB „UHB Service“ patvirtino, kad pagal UAB „UHB Agro“ prašymą įmonė UAB „UHB Service“ sumokėjo 87 817,68 Eur UAB „UHB Agro“ įsipareigojimą UAB „Arvi fertis“ pagal pateiktus du skirtingus prašymus tiesiogiai nurodytiems gavėjams (atlyginimai darbuotojams bei kiti mokėjimai); (2) UAB „UHB Agro“ pranešė, patvirtino ir paprašė užskaityti UAB „UHB Service“ atliktą mokėjimą (2019 m. vasario 15 d.) pagal UAB „UHB Agro“ prašymą sumokėtą 87 817,68 Eur sumą UAB „Arvi fertis“ už UAB „UHB Agro“ įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas šį pranešimą kvalifikavo trečiojo asmens (UAB „UHB Service“) atliktu prievolės įvykdymu už skolininkę (UAB „UHB Agro“) (CK 6.50 straipsnis), o ne kaip skolininkės (UAB „UHB Agro“) atliktą įskaitymą (CK 6.130 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusios situacijos specifiką, nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta ir teisinga.

55.       CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad: prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl pačių įvairiausių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).

56.       Savo ruožtu įskaitymas taip pat yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Įstatyme taip pat nustatyta, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kas reiškia, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuris laikomas įvykdytu pranešus apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai pakanka tam, kad atsirastų įskaitymo teisiniai padariniai – pasibaigtų šalis siejusi prievolė. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis), todėl apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti aiškiai nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012) 

57.       Nagrinėjamu atveju jau buvo nustatyta (žr. šios nutarties 53 punktas), kad 2019 m. vasario 15 d. atliktų mokėjimų pagrindu UAB „UHB Service“ tapo UAB „Arvi fertis“ kreditoriumi 87 817,68 Eur dydžio sumai. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota (žr. šios nutarties 49–50 punktai), kad tuo metu UAB „UHB Agro“ turėjo piniginių prievolių UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu (t. y. buvo jos skolininkė). Kartu byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad ginčo PATVARKYMO priėmimo metu UAB „Arvi fertis“ būtų turėjusi piniginių įsipareigojimų atsakovei UAB „UHB Agro“ (būtų buvusi pastarosios skolininkė). Akcentuotina tai, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą yra būtina, jog asmenys turėtų priešpriešinius vienarūšius reikalavimus vienas kitam (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), tačiau priimat PATVARKYMĄ tokių priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“ neturėjo. Nors ieškovė teigė, kad tarp UAB „UHB Service“ ir UAB „UHB Agro“ įvyko (ieškovės nuomone – negalėjo neįvykti) 87 817,68 Eur dydžio reikalavimo teisės į UAB „Arvi fertis“ perleidimas (žr. ieškovės dubliko (reg. Nr. DOK- 78227) 70 punktas), tačiau kada, kaip ir kokiu būdu šis reikalavimo perleidimas įvyko, ieškovė procesiniuose dokumentuose nei paaiškino, nei detalizavo. Tuo tarpu byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad 2019 m. vasario 15 d. atliktų mokėjimų pagrindu tapusi UAB „Arvi fertis“ kreditore, UAB „UHB Service“ 87 817,68 Eur dydžio reikalavimą, teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.101–6.110 straipsniai), būtų perleidusi UAB „UHB Agro“. Ginčo 2019 m. vasario 18 d. pranešimas, įvertinus jo turinį, taip pat negali būti laikomas reikalavimo perleidimo (tarp UAB „UHB Service“ ir UAB „UHB Agro“) dokumentu, kadangi jis yra adresuotas išimtinai UAB „Arvi fertis“ ir yra informacinio pobūdžio – juo pastarosios prašoma tik užskaityti UAB „UHB Service“ 2019 m. vasario 15 d. atliktus mokėjimus (bendrai 87 817,68 Eur sumai) jos pačios nurodytiems kreditoriams už UAB „UHB Agro“ įsipareigojimus. Taigi, 2019 m. vasario 18 d. pranešimu iš esmės buvo išreikšta UAB „UHB Service“ valia, 2019 m. vasario 15 d. mokėjimais įgytu 87 817,68 Eur dydžio reikalavimu į UAB „Arvi fertis“ padengti tokios pat apimties UAB „UHB Agro“ turėtą skolinį įsipareigojimą minėtai įmonei, kas atitinka būtent CK 6.50 straipsnyje reglamentuota atvejį – trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Pažymėtina, kad tokiai trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju – UAB „UHB Service“) teisei įgyvendinti nebuvo būtinas skolininko (nagrinėjamu atveju – UAB „UHB „Agro“) sutikimas. Kartu tai reiškia, kad 2019 m. vasario 18 d. pranešimo pagrindu UAB „UHB Service“ tapo nauja UAB „UHB Agro“ kreditore (87 817,68 Eur sumos apimtyje) vietoje anksčiau buvusios kreditorės UAB „Arvi fertis“.

58.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo PATVARKYMAS nedraudė UAB „UHB Service“ atlikti tokių veiksmų (t. y. įvykdyti piniginę prievole (87 817,68 Eur sumos apimtyje) už skolininkę UAB „UHB Agro“, pastarosios kreditorei UAB „Arvi fertis), nes jis buvo adresuotas išimtinai dviem subjektams – UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB Agro“. Tik vėlesniu, t. y. 2019 m. vasario 21 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, antstolis L. L. uždraudė jau ir UAB „UHB Service“ atlikti bet kokius trečiųjų asmenų ir skolininkės (UAB „Arvi fertis“) priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

59.       Pažymėtina ir tai, kad kreditorius (UAB „Arvi fertis“) galėjo nepriimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens (UAB „UHB Service“) tik jeigu šalių susitarimas ar prievolės esmė būtų reikalavusi, kad skolininkas (UAB „UHB Agro“) ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) arba jeigu skolininkas (UAB „UHB Agro“) būtų pranešęs prieštaraująs tokiam įvykdymui (CK 6.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nustatytos nebuvo, o ir ginčo PATVARKYMU antstolis net ir nebuvo uždraudęs skolininkei UAB „Arvi fertis“ priimti reikalavimo įvykdymą arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti (žr. šios nutarties 51 punktas).    

60.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė byloje neįrodė ir kitos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, t. y. žalos (jos dydžio).

61.       Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu 87 817,68 Eur suma atsakovės būtų buvusi pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip kad buvo nurodyta ginčo PATVARKYME, tai antstolis jau kitą dieną būtų galėjęs 84 073,50 Eur sumą (t. y. visą sumą, likusią iš 87 817,68 Eur sumos išskaičiavus atlyginimą antstoliui ir padengus kitas vykdymo išlaidas) pervesti jai. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ginčo laikotarpiu iš UAB „Arvi fertis“ priverstine tvarka buvo vykdomas ne tik UAB „Belor“ pateiktas vykdomasis raštas Nr. e2VP-4778-545/2018, tačiau ir kitų išieškotojų (kitų UAB „Arvi fertis“ kreditorių) pateikti vykdomieji dokumentai, sprendė, jog tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas tam pritaria dėl toliau išdėstytų motyvų.

62.       Vykdymo proceso metu iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams yra skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis CPK 753 straipsnio 1 dalimi (žr. redakcija, galiojusi ginčo PATVARKYMO priėmimo metu – 2019 m. vasario 4 d.), jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma tokia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

63.       Remiantis CPK 754 straipsniu (žr. redakcija, galiojusi ginčo PATVARKYMO priėmimo metu – 2019 m. vasario 4 d.) numatė, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis); antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis); trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (4 dalis); jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (5 dalis).

64.       Byloje esantis vykdomųjų bylų sąrašas (antstolio L. L. suformuotas 2019 m. birželio 10 d., kaip Pažymos Nr. S-19-187-3096 priedas) liudija, jog ginčo PATVARKYMO priėmimo metu (2019 m. vasario 4 d.) UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu priverstine tvarka jau buvo vykdomi net keli kiti vykdomieji dokumentai kitų kreditorių naudai, t. y. 1) antstolė A. L. nuo 2010 m. gegužės 13 d. vykdė 1 015 320,45 Eur sumos išieškojimą UAB „Swedbank lizingas“ naudai; 2) antstolis A. A. nuo 2017 m. sausio 12 d. vykdė 732 336,09 Eur sumos išieškojimą Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD naudai; 3) antstolis A. A. nuo 2017 m. balandžio 4 d. vykdė 338 063,68 Eur sumos išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai; 4) antstolis A. A. nuo 2017 m. gegužės 18 d. vykdė 5 159 Eur sumos išieškojimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai. Taigi, iš nurodyto seka, jog antstoliui 2019 m. sausio 28 d. užvedus Vykdomąją bylą pagal ieškovės pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545/2018, kitų antstolių kontorose jau buvo užvestos vykdomosios bylos dar keturių kitų išieškotojų (t. y. UAB „Swedbank lizingas“, Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, VMI ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje) naudai.

65.       Byloje nebuvo ginčo, kad visi anksčiau nurodyti išieškotojai (t. y. UAB „Swedbank lizingas“, Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, VMI ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje), kaip kad ir ieškovė UAB „Belor“, buvo tos pačios (trečiosios) eilės išieškotojai iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto ir lėšų. Iš to seka, kad net 87 817,68 Eur sumai esant pervestai į antstolio L. L. depozitinę sąskaitą, ji būtų buvusi skirstoma proporcingai visiems tos pačios (trečiosios) eilės išieškotojams remiantis būtent CPK 754 straipsnyje 5 dalyje nustatyta tvarka.

66.       Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, jog CPK 754 straipsnio taikymui būtina, kad tokios pačios rūšies areštą (t. y. skolininko lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areštą) skolininkės UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu būtų buvę pritaikę ir kiti tokią teisę turintys subjektai (antstoliai). Kadangi tik vienos išieškotojos UAB „Belor“ reikalavimams įvykdyti ginčo PATVARKYMU buvo areštuotos UAB „Arvi fertis“ turtinės teisės, esančios pas trečiuosius asmenis, todėl CPK 754 straipsnio taikymas, anot ieškovės, paskirstant išieškotą (į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėtą) sumą, yra neaktualus. Tokius argumentus ieškovė grindė Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 8 punktu (žr. redakcija, galiojusi ginčo PATVARKYMO priėmimo metu – 2019 m. vasario 4 d.).

67.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi anksčiau minėtu Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punktu, kadangi ydingai jį aiškina. Minėtas Sprendimų vykdymo instrukcijos punktas nustatė, jog jeigu skolininko lėšas, esančias pas kitus asmenis, skolininko turtines teises areštuoja antstolis (antstoliai) ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti skolininko lėšas, tai lėšos pervedamos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Taigi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punktas buvo skirtas reglamentuoti situacijoms, kai skolininko turtines teises areštuoja ne tik antstolis (antstoliai), bet ir kitos institucijos ar pareigūnai, ir nustatė, kad tokiu atveju lėšos taip pat pervedamos būtent pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Tuo tarpu nei CPK 759 straipsnis, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas nenustatė jokių apribojimų ar draudimų kitiems antstoliams prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko, o tai galima buvo padaryti iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo.

68.       Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 37–67 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje ieškovei UAB „Belor“ neįrodžius deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų (pamatinių) sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų bei jai padarytos žalos (jos dydžio) – pirmosios instancijos teismas jos ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo skundžiamu sprendimu atmetė pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne) tinkamo paskirstymo (bylos dalyje pagal atmestą trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą)

69.       Nagrinėjamoje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį atsakovei UAB „UHB Agro“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškė savarankišką reikalavimą dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Tai padaręs, teismas sprendė atskirai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė išimtinai bylos dalyje pagal trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ pareikštą savarankišką reikalavimą, ko pasėkoje iš pastarosios administravimui skirtų lėšų priteisė ieškovei UAB „Belor“ 910 Eur teisinės pagalbos išlaidas (susijusias su atsiliepimo į savarankišką reikalavimą parengimu pagal advokatės Vitos Žalkauskaitės 2024 m. spalio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ 74).

70.       Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (bylos dalyje pagal atmestą trečiojo asmens LUAB “Arvi fertis” savarankišką reikalavimą) vėlgi nesutinka ieškovė UAB „Belor“. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad jai nepagrįstai buvo nepriteista 754 Eur dydžio kitų teisinės pagalbos išlaidų dalis pagal advokatės Vitos Žalkauskaitės 2025 m. gegužės 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ 107, t. y. 39 Eur už 2025 m. kovo 3 d. nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo ir atstovų užimtumo grafiko parengimą, 130 Eur už pasirengimą 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžiui, 260 Eur už atstovavimą 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, 195 Eur už pasirengimą baigiamajam teismo posėdžiui bei 130 Eur už atstovavimą baigiamajame teismo posėdyje.

71.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovės UAB „Belor“ bei trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ pareikštų materialinių teisinių reikalavimų procesinę baigtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei UAB „Belor“ iš trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų priteisė tik 910 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsiliepimo į savarankišką reikalavimą parengimu.

72.       Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

73.       Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių – tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys pasitelkdami byloje profesionalius teisininkus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir kad tuo atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

74.       Bylos duomenys liudija, kad ieškovė 2025 m. liepos 30 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. DOK-38998), prašydama priteisti papildomai susidariusias 1 469 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal advokatės Vitos Žalkauskaitės 2025 m. gegužės 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ 107. Minėtoje sąskaitoje buvo įvardintos suteiktos teisinės paslaugos ir jų kaina: 2025 m. kovo 3 d. nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo ir atstovų užimtumo grafiko parengimas – 39 Eur; pasirengimas 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžiui – 260 Eur; pasirengimas 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžiui – 130 Eur; atstovavimas 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje – 260 Eur; pasirengimas baigiamajam teismo posėdžiui – 390 Eur; atstovavimas baigiamajame teismo posėdyje – 390 Eur. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu teigia, kad dalis 2025 m. gegužės 15 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. VŽ 107 nurodytų teisinių paslaugų (kurių vertė pinigine išraiška yra 754 Eur) buvo suteiktos išimtinai bylos dalyje pagal trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ savarankišką pareiškimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytos sumos jai nepriteisė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems apeliacinio skundo argumentams.

75.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau minėtoje 2025 m. gegužės 15 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. VŽ 107 nebuvo (nėra) detalizuota (išskirta), kokios gi teisinės paslaugos ieškovei suteiktos bylos dalyje pagal ieškinį, o kokios – bylos dalyje pagal trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ pateiktą savarankišką reikalavimą. Tai nebuvo padaryta ir 2025 m. liepos 30 d. teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. DOK-38998). Nagrinėjamu atveju apeliantės išimtinai tik apeliaciniame skunde nurodytas, subjektyvus ir selektyviai pasirinktas, jai suteiktų teisinių paslaugų išskaidymas (t. y. mažesnės (715 Eur) sumos priskyrimas bylos daliai pagal jos ieškinį (atkreiptinas dėmesys, kad šioje bylos dalyje tarp šalių vyko pagrindinis ir esminis ginčas), o jau didesnės (754 Eur) sumos priskyrimas bylos daliai pagal trečiojo asmens savarankišką reikalavimą) vertintinas kritiškai, nes jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, o remiamasi tik pačios apeliantės (jos atstovės) asmeniniu vertinimu (nuomone). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokatė Vita Žalkauskaitė ieškovei UAB „Belor“ kompleksines teisines paslaugas teikė nuo pat civilinės bylos iškėlimo momento (žr. kartu su ieškovės ieškiniu pateikta 2018 m. gegužės 31 d. atstovavimo sutartis bei 2019 m. balandžio 19 d. perįgaliojimas), kas reiškia, kad jai neabejotinai buvo žinomos visos reikšmingos bylos faktinės aplinkybės ir ji buvo susipažinusi su visa (be jokių išimčių) civilinės bylos medžiaga. Todėl advokatei Vitai Žalkauskaitei parengus atsiliepimą į LUAB „Arvi fertis“ pateiktą savarankišką reikalavimą (t. y. suteikus esmines – privalomo teismui pateikti procesinio dokumento parengimo – teisines paslaugas, už kurias sumokėta 910 Eur suma skundžiamu sprendimu ieškovei buvo pagrįstai priteista), nėra pagrindo vėliau ieškovei teiktų teisinių paslaugų (nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikimo, rengimosi teismo posėdžiams, dalyvavimo teismo posėdžiuose) pradėti skirstyti jau į atskirai suteiktas bylos dalyje pagal jos ieškinį ir atskirai suteiktas bylos dalyje pagal trečiojo asmens LAUB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai sprendė, kad atmetus ieškovės ieškinį, visos patirtos bylinėjimosi išlaidos (išskyrus jau minėtą 910 Eur sumą pagal advokatės Vitos Žalkauskaitės 2024 m. spalio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ 74) jai negali būti atlyginamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir pati apeliantė savo apeliaciniame skunde, suformulavusi prašymą padidinti priteistas bylinėjimosi išlaidas subjektyviai pasirinkta 754 Eur dydžio suma, jokių teisiškai pagrįstų argumentų (teisinių motyvų), kodėl tai turi būti padaryta, net ir nenurodė.

76.       Dėl visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu atmetęs trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ savarankišką reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pastarojo administravimui skirtų lėšų priteisė ieškovei UAB „Belor“ 910 Eur teisinės pagalbos išlaidas tik pagal advokatės Vitos Žalkauskaitės 2024 m. spalio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VŽ 74.

Dėl procesinės bylos baigties

77.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 37–76 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, teisingai taikė tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas, ko pasėkoje pagrįstai ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė, taip pat teisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas (bylos dalyje pagal trečiojo asmens pareikštą savarankišką pareiškimą). Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78.       Kiti apeliaciniame skunde bei pateiktuose atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

79.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę gauti ir tretieji asmenys – tiek pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnio 2 dalis), tiek ir nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

80.       Atmetus ieškovės UAB „Belor“ apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 486 Eur žyminis mokestis + 1 820 Eur teisinei pagalbai apmokėti) nėra atlyginamos.

81.       Bylos duomenys liudija, kad atsakovė UAB „UHB Agro“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 537,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAR25-0770 (4 356 Eur) + 2025 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas; 2026 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAR26-0021 (181,50 Eur) + 2026 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymas).

82.       Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

83.       Rekomendacijų 7 punkte yra įtvirtinta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (šiuo metu – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o Rekomendacijų 8.11 nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis (koeficientas) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1,3.

84.       Atsakovė UAB „UHB Agro“ esminę bylinėjimosi išlaidų dalį patyrė 2025 m. IV ketvirtyje (t. y. 2025 m. gruodžio mėn.), todėl apskaičiuojant maksimalią galimą jai priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą būtina atsižvelgti į užpraėjusio ketvirčio (2025 metų II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris buvo 2 387 Eur. Iš to seka, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 103,10 Eur (2 387 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma (4 537,50 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl mažintina, priteisiant atsakovei UAB „UHB Agro“ iš ieškovės UAB „Belor“ 3 103,10 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

85.       Apeliacinės instancijos teisme 2 662 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (teisinei pagalbai apmokėti) patyrė ir trečiasis asmuo LUAB „Arvi fertis“ (2025 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra KM Nr. 2025-171; 2025 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. DB250125/5). Kadangi nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, visos nurodytos išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui LUAB „Arvi fertis“ iš ieškovės UAB „Belor“ (CPK 46 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“ (juridinio asmens kodas: 303402007) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ (juridinio asmens kodas: 303276665) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 3 103,10 (tris tūkstančius vieną šimtą tris eurus ir 10 ct.) Eur.

Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ (juridinio asmens kodas: 300632946) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ (juridinio asmens kodas: 303276665) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 662 (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.