Administracinė byla Nr. A602-117/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00248-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 13.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjams S. I. R., V. A. K., A. Ž.,
pareiškėjų atstovui advokatui A. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. I. R., V. A. K., P. K. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. I. R., V. A. K., P. K. ir A. Ž. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (tretieji suinteresuotieji asmenys – G. S., R. S., O. M.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai S. I. R., V. A. K., P. K. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių surašyti savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini) aktą.
Skunde nurodė, jog Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 2D-2843-(14.2) atmetė pareiškėjų daugkartinius prašymus dėl atvykimo į vietą ir surašymo savavališkos statybos akto. Institucijos atstovai atsisakymą motyvavo tuo, jog statyba nesavavališka, tačiau dėl to įrodymų nepateikė. Pažymėjo, jog statinys (du sublokuoti garažai ir pristatyta virtuvė) yra nelegali statyba, kadangi šio statinio nėra tikro savininko, nėra projekto, plano, leidimo ir teisinės registracijos. Pareiškėjams priklausančiame žemės sklype yra du garažai ir virtuvė, šie statiniai pastatyti be suderinto ir patvirtinto projekto, statiniai susidėvėję, neapdrausti, neturi techninės projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, taip pat neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pastatais naudojasi pašaliniai asmenys, atvažiuoja dešimtys automobilių, po pareiškėjų langais remontuojama, alyvomis teršiama žemė. Nurodė, jog savavališką statybą įrodo 2011 m. rugpjūčio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 63, kuriame konstatuotas apie 30 kv.m. didesnis statinių plotas negu pažymėtas planuose. Tuo tarpu skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 23 d. rašte nurodyta, jog yra išduotas leidimas garažo statybai, tačiau jokių įrodymų pareiškėjams pateikta nebuvo.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Alytaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Alytaus skyrius) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra kitiems asmenims – V. P. ir P. M. (šiuo metu jų teisių perėmėjams) priklausantys statiniai. Be to, pareiškėjai apie tai žinojo nuo 2004 m. birželio 25 d., kai pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir sklypo ribų nustatymo planą bei abrisą. Inspekcijos Alytaus skyrius dar 2010 m. gruodžio 23 d. gavo pareiškėjus atstovaujančio advokato 2010 m. gruodžio 21 d. prašymą dėl duomenų pateikimo ar garažas, esantis (duomenys neskelbtini), S. V., yra savavališkas statinys ir kam jis priklauso. Inspekcijos Alytaus skyrius 2011 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-75-(14.19) atsakė į minėtą prašymą. Inspekcijos Alytaus skyrius 2011 m. liepos 5 d. gavo Varėnos rajono apylinkės teismo pranešimą civilinėje byloje Nr. 2-93-445/2011 dėl atsiliepimo į ieškovų (pareiškėjų šioje byloje) ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo. Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2011 m. liepos 12 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK 2269-(14.31). Dėl to nustatyta, kad ginčo vietoje yra dviejų boksų mūrinis garažas su priblokuota lauko viraline. Garažas su lauko virtuve Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Taip pat buvo nustatyta, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus Leidimų individualių gyvenamųjų namų statybai Varėnos rajone/mieste registracijos knygos archyvinius duomenis 1977 metais V. P. ir P. M. buvo išduotas leidimas Nr. 100 garažo statybai. Varėnos architekto 1977 m. rugsėjo 30 d. patvirtintame žemės sklypo plane – dviejų boksų garažų projekte prie statomo dviejų boksų garažo yra pažymėta ir vasarinė virtuvė. Inspekcijos Alytaus skyrius 2011 m. gruodžio 1 d. gavo pareiškėjus atstovaujančio advokato 2011 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo. Inspekcijos Alytaus skyrius 2011 m. gruodžio 30 d. advokatui pateikė atsakymą Nr. 2D-17662-(14.2), kuriame nurodė, jog prašyme nurodyti statiniai pastatyti teisėtai, gavus statybos leidimą, todėl surašyti savavališkos statybos akto nėra teisinio pagrindo. Analogiškas pareiškėjo A. V. K. prašymas buvo gautas ir 2012 m. vasario 13 d., o į šį prašymą buvo atsakyta 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 2D-2843-(14.2).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei konstatavo, jog byloje kilusį ginčą reglamentuoja Statybos įstatymas bei Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas). Teismas taip pat rėmėsi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 28 straipsniu bei pabrėžė, jog ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar Inspekcijos Alytaus skyrius, gavęs informaciją apie galimai neteisėtą (savavališką) statybą, veikė taip, kaip jį veikti įpareigoja galiojantys teisės aktai. Apžvelgė Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą ir Reglamento 6 punktą bei sprendė, jog byloje yra pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių statinių (dviejų boksų garažo ir viralinės), esančių (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą. Nurodė, jog Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus Leidimų individualių gyvenamųjų namų statybai Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje esantys 1976-1980 m. archyviniai duomenys, taip pat žemės sklypo planų duomenys patvirtina, kad 1977 metais V. P. ir P. M. buvo išduotas leidimas mūrinio dviejų boksų garažo statybai (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kitų duomenų apie minėtų statinių statybą teismui nei pareiškėjai, nei atsakovas nepateikė. Akcentavo, jog atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į sklypą, kuriame stovi ginčo statiniai, jokių abejonių, kad statiniai yra savavališka statyba, nei pareiškėjams, nei Institucijų darbuotojams nekilo (pareiškėjai pasirašė aktą, administraciniais aktais buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tretiesiems suinteresuotiems asmenims eksploatuoti ginčo pastatus). Pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės statinių sąrašą 65,04 kv. m. užstatymo ploto pastatas priklauso antros grupės nesudėtingų statinių kategorijai ir sutinkamai su Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo nuostatomis, tokio statinio statybai kaime neprivalomas statinio projektas, nereikalingas ir statybos leidimas. Apibendrino, kad Statybos įstatyme bei Reglamente Inspekcijos Alytaus skyriui priskirta savavališkos statybos prevencija (konstatavimas) bei padarinių šalinimas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių savavališkos statybos fakto konstatavimo ir, tuo pačiu, padarinių šalinimo būti negalėjo, kadangi užtenka pateiktų duomenų išvadai, kad statiniai pastatyti teisėtai. Teismas darė išvadą, jog Inspekcijos Alytaus skyrius, turėdamas įrodymus, jog statiniai pastatyti 1977 metais gavus statybos leidimą, neturėjo jokio juridinio pagrindo vykdyti teisės aktų nustatytą pareigą konstatuoti ir šalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, jog Inspekcijos Alytaus skyrius, gavęs aukščiau minėtus pareiškėjo ir atstovo raštus, neprivalėjo atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamente detalizuotų savavališkos statybos padarinių fiksavimo bei šalinimo veiksmų, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą surašyti savavališkos statybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), aktą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Pažymėjo ir tai, jog kelių centimetrų išmatavimų neatitikimai, viralinės išmatavimų nebuvimas planuose (dėl ko pareiškėjai nepagrįstai nurodo apie 30 kv. m. didesnį užstatymo plotą), statinių neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre (imperatyvios teisės normos atlikti tokius veiksmus nėra), atsižvelgiant į tai, jog statiniai statyti apie 1977 metus ir eksploatuojami virš 30 metų (jų naudojimui administraciniais aktais nustatytas servitutas), nesudaro pagrindo konstatuoti savavališką statybą ir, tuo pačiu, nėra jokio pagrindo pareiškėjų skundui patenkinti. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjai nesutiko su teismo ir atsakovo pasiūlymu, jog byloje kaip atsakovas turi būti Inspekcija, o ne Inspekcijos Alytaus skyrius, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas skundui atmesti, kadangi pareiškėjų prašomus atlikti veiksmus, esant kitoms faktinėms aplinkybėms, turėtų atlikti būtent Inspekcijos Alytaus skyrius. Pridūrė, jog pareiškėjai neginčija atsakovo raštu pateiktų motyvuotų atsisakymų surašyti savavališkos statybos aktą, tačiau nuosekliai teigia, jog atsakovas vilkina atlikti veiksmus, kreipiasi į atsakovą nuolat, todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro savarankiško bei pakankamo pagrindo tenkinti skundą.
III.
Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 96 – 97), kuriuo prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą Inspekcijos Alytaus skyrių surašyti savavališkos statybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) aktą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog mano, kad administracinio teismo sprendimas yra šališkas, ginantis tik viešo administravimo subjektą, o ne teisėtus piliečių reikalavimus, bei prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsniui dėl rašytinių įrodymų vertinimo, faktinėms aplinkybėms, bei geros moralės ir sąžiningumo principams. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, be nutarties ir pareiškėjų sutikimo, įtraukė į bylą pašalinius trečiuosius asmenis, kurie neturi nieko bendra nei su šia byla, nei su statiniais, esančiais jų žemėje. Mano, jog teismas nepagrįstai šiuos asmenis savo sprendime įvardija kaip garažų savininkus, nes jie neturi nuosavybės dokumentų. Taip pat pažymi, jog nesutinka su tuo, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Akcentuoja, jog jokių duomenų nėra ir negali būti, nes šis statinys – du garažai ir virtuvė – adresu (duomenys neskelbtini) yra nelegali statyba, kadangi šio statinio tikrojo savininko ir teisinės registracijos nėra. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo žemės sklype du garažai ir virtuvė pastatyti be suderinto ir patvirtinto projekto, statinys susidėvėjęs, neapdraustas, neturi techninės dokumentacijos, be to, juo naudojasi pašaliniai asmenys. Pažymi, jog čia suvažiuoja dešimtys automobilių, o po jų langais yra remontuojama, alyvomis teršiama žemė, kyla triukšmas. Teigia, jog asmenis įspėjus, grasinama fiziniu susidorojimu, namų padegimu arba tvoros išgriovimu. Nurodo, jog teismas savo sprendime šališkai palaikydamas administravimo subjektą, kalba apie vieną garažą ir nurodo, kad „pareiškėjų sklype yra P. M., V. P. priklausantis garažas, kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre“. Tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 63, kurį surašė antstolė A. M., yra nurodyta, jog jų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra du garažai, neteisėtas statinys 16,50 kv. m. viralinė ir 49 kv. m. sublokuoti du garažai, kurie pastatyti be leidimo, be projekto. Tikina, jog nesupranta, kodėl teismas nepasisakė ir neišsiaiškino, kam nuosavybės teise priklauso viralinė, nors, anot teismo, vienas garažas priklauso P. M. ir V. P., kurie yra mirę prieš daugelį metų. Priduria, jog sprendimas yra prieštaringas, nes vienu atveju teigiama, kad išduotas leidimas, o kitu atveju nurodoma, jog leidimo nereikia, tačiau šie teiginiai, pareiškėjų nuomone, yra visiškai nepagrįsti.
Atsakovas Inspekcijos Alytaus skyrius atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 102 – 104) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjų teiginiu, esą teismas nepagrįstai, be jų sutikimo įtraukė į bylą pašalinius trečiuosius asmenis. Šiuo aspektu nurodo, jog pagal ABTĮ 54, 105 straipsnius teismas, spręsdamas tokio pobūdžio nesudėtingus klausimus, tai gali daryti protokolinėmis nutartimis, o dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą pareiškėjų sutikimo nereikia. Pažymi, jog tretieji suinteresuoti asmenys G. S., R. S. ir O. M. yra statytojų V. P. ir P. M. teisių perėmėjai, todėl teismas pagrįstai šiuos asmenis įtraukė dalyvauti šioje administracinėje byloje. Teigia, jog priešingai negu teigia pareiškėjai, teismas pagrįstai ir teisingai sprendime nurodė, jog pateiktų faktinių duomenų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog ant pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtai pastatyti du sublokuoti garažai su pristatyta vasarine virtuve. Remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi bei išdėsto, jog pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus Leidimų individualių gyvenamųjų namų statybai Varėnos rajone / mieste registracijos knygos 1976-1980 m. archyvinius duomenis 1977 m. V. P. ir P. M. buvo išduotas leidimas Nr. 100 garažo (44 kv. m naudingo ploto) statybai (duomenys neskelbtini) (dabartinis šios vietovės adresas – (duomenys neskelbtini)). Varėnos architekto 1977 m. rugsėjo 30 d. patvirtintame žemės sklypo, išskirto V. P. ir P. M., plane – dviejų boksų garažų projekte prie statomo dviejų boksų garažo šeštuoju numeriu yra pažymėta vasarinė virtuvė. Taigi, statytojai teisėtai ginčo statinius pastatė, t. y. turėdami statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat pažymi, jog apie tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) yra kitiems asmenims (V. P. ir P. M.) priklausantys statiniai, pareiškėjai žinojo dar 2004 m. birželio 25 d., pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir sklypo ribų nustatymo abrise bei tuometiniam Alytaus apskrities viršininkui 2005 m. kovo 18 d. priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos Alytaus skyrius surinko dokumentus, patvirtinančius apie ginčo statinių (duomenys neskelbtini), teisėtą statybą, t. y. statytojams turint pagal statybos metu galiojančius teisės aktus išduotą statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcijai (Alytaus skyriui) nebuvo jokio juridinio pagrindo vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų. Nurodo, jog nesutinka ir su pareiškėjų teiginiu, kad sprendimas yra prieštaringas, nes vienu atveju teigiama, jog išduotas leidimas, o kitu atveju teigiama, jog leidimo nereikia, kadangi šis teiginys yra nepagrįstas ir neteisingas. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino ištirtus teismo posėdyje įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Teismas pagrįstai nustatė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo statiniai (duomenys neskelbtini), pastatyti teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą. Be to, teismas teisingai nurodė, jog pagal statybos metu galiojančius norminius teisės aktus ginčo statiniai neturėjo būti privalomai registruojami nekilnojamojo turto registre, o pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, užbaigus nesudėtingo statinio statybą deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir jos pagrindu statinys registruojamas nekilnojamojo turto registre jeigu statytojas to pageidauja. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl įpareigojimo Inspekcijos Alytaus skyrių surašyti savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), aktą, todėl, priešingai negu teigia pareiškėjai, teismas neturėjo vertinti aplinkybių dėl ginčo statinių susidėvėjimo, apdraudimo, taršos, triukšmo, pašalinių asmenų jais naudojimosi ir pan.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0578-2049), esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančio gyvenamojo namo bei ūkinio pastato bendrasavininkai. Sklypas suformuotas ir įregistruotas registre 2005 m. apskrities viršininko įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra pagrindu. 2005 m. apskrities viršininko įsakymų pagrindu žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis keliu, ir statinių servitutas, suteikiantis teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Žemės sklype be minėtų pareiškėjams priklausančių statinių, kitas turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.
2012 m. kovo 22 d. pareiškėjai inicijavo administracinę bylą dėl to, kad, jų tvirtinimu, jiems priklausančiame žemės sklype yra atlikti savavališkos statybos darbai, ką patvirtina pareiškėjų pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nustatyta, kad yra pastatytas garažas ir virtuvė, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl mano, kad yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės netrukdomai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.
2010 m. gruodžio 23 d. į Inspekcijos Alytaus skyrių kreipėsi pareiškėjus atstovaujantis advokatas su prašymu dėl duomenų pateikimo, ar garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra savavališkas statinys ir kam jis priklauso. Inspekcijos Alytaus skyrius 2011 m. sausio 4 d. raštu atsakė į minėtą prašymą.
2012 m. vasario 13 d. į Inspekcijos Alytaus skyrių kreipėsi pareiškėjas V. A. K. ir prašė surašyti savavališkos statybos aktą. Inspekcijos Alytaus skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu atsakė į minėtą prašymą. Rašte paaiškinta, kad pareiškėjų nurodyti statiniai nėra savavališka statyba, nes 1977 m. V. P. ir P. M. buvo išduotas leidimas mūrinio dviejų boksų garažo statybai, projekte pažymėta ir vasarinė virtuvė. Pagal galiojančius teisės aktus, išvardintus atsakyme, statiniai (65,15 kv. m. užstatymo ploto) yra priskirti antros grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai ne mieste nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui ir neprivaloma rengti statybos projektą.
Inspekcijos raštuose bei teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad statiniais naudojasi buvusių statytojų teisų perėmėjai, kurie dalyvauja šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – G. S., R. S., O. M..
Lietuvos teismų informacinės sistemos dokumentai (LITEKO) patvirtina, kad 2010 m. sausio 12 d. pareiškėjai inicijavo Varėnos rajono apylinkės teisme civilinę bylą pagal ieškovų S. I. R., V. A. K., P. K. ir A. Ž. ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Civilinėje byloje yra pareikšti reikalavimai: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. sprendimus dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, nustatytų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) įpareigoti statytoją savavališką statinį, esantį ieškovams priklausančiame žemės sklype, nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovų 1764 Lt servituto nuostolius.
Pareiškėjų inicijuotoje civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Civilinė byla Nr. 2-88-308/2013 (teisminio proceso numeris 2-51-3-00876-2012-7) nėra išnagrinėta.
Inspekcijos atsiliepimo į skundą administracinėje byloje turinys patvirtina, kad 2011 m. liepos 5 d. Inspekcija gavo Varėnos rajono apylinkės teismo pranešimą dėl atsiliepimo civilinėje byloje pateikimo. 2011 m. liepos 12 d. Inspekcijos Alytaus skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė aktą, kuriame konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra akte nurodytų matmenų mūrinis garažas su priblokuota lauko viraline, 1977 metais pastatyti statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl Inspekcijos neteisėto neveikimo po pareiškėjo rašytinio 2012 m. vasario 13 d. kreipimosi į Inspekcijos Alytaus skyrių dėl savavališkos statybos akto surašymo.
Pareiškėjo kreipimosi į viešojo administravimo instituciją metu teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje buvo jau nagrinėjamas pareiškėjų pranešime nurodytas klausimas – dėl savavališkos statybos pareiškėjams priklausančiame žemės sklype.
Statybos įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio statybos valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų pagrindines funkcijas, 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją nenagrinėja skundų ir pranešimų, jeigu skunde ar pranešime nurodyti klausimai nagrinėjami teisme arba šiais klausimais priimtas teismo sprendimas. Skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Inspekcijos Alytaus skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą surašyti savavališkos statybos aktą, negalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymo, nes pranešime nurodytas klausimas buvo nagrinėjamas teisme civilinėje byloje. Todėl turėjo būti taikomas Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatytas apribojimas tuo pačiu metu nagrinėti bylą teisme bei viešojo administravimo institucijoje, suteikiant prioritetą teisminiam bylos nagrinėjimui. Tokia norma įtvirtintas reglamentavimas, kuriuo siekiama, kad nebūtų sukurta tokia situacija, jog bus priimtas tuo pačiu klausimu teismo bei viešojo administravimo subjekto galutinis ir sprendimas, kuriuo tam tikru būdu bus išspręstas klausimas dėl asmenų teisų ir pareigų. Nesivadovaujant Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostata dėl apribojimo nagrinėti tuo pačiu metu bylą teisme bei viešojo administravimo institucijoje, gali būti priimti skirtingo turinio teismo ir administracinis galutinis sprendimas, tokia situacija būtų neteisėta.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato apribojimus nagrinėti skundus viešojo administravimo institucijoje, todėl faktiškai kartu nustatydama atitinkamą apribojimą išnagrinėti šį klausimą – dėl teisių ir pareigų asmeniui nustatymo, administraciniame teisme, neriboja asmenų konstitucinės teisės kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Konkrečiu atveju Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 dalis nustato asmenų teisę kreiptis į teismą su reikalavimais pašalinti statybos, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimų, civilines teisines pasekmes. Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyti apribojimai viešojo administravimo subjektui nagrinėti administracine tvarka skundus ar pranešimus dėl teisminio nagrinėjimo prioriteto arba dėl pasibaigusio vienerių metų termino po administracinio sprendimo priėmimo, nustato apribojimus nagrinėti klausimą administracine tvarka, tačiau neriboja asmens teisės kreiptis į teismą.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies taikymo atveju turi būti nustatomas teisme bei viešojo administravimo institucijoje nagrinėjamų klausimų tapatumas, dėl kurio ginčijamu atveju abejonių nekyla: tiek viešojo administravimo subjektui pateiktas prašymas, tiek atsakovams pareikštas reikalavimas patvirtina, kad pareiškėjai siekė tų pačių pasekmių – pašalinti, pareiškėjų manymu, savavališkai pastatytus statinius jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Todėl Inspekcijos neveikimas buvo iš esmės teisėtas. Inspekcija, gavusi pareiškėjo prašymą, atsakydama į jį informacinio pobūdžio raštu, nepažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nustatyto apribojimo nagrinėti skundą, kuomet klausimas nagrinėjamas teisme. Inspekcija atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, t. y. išnagrinėjo pareiškėjų keliamą klausimą, ne nagrinėdama pareiškėjo prašymą, bet vykdydama teismo reikalavimą civilinėje byloje – pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nėra pagrindo įpareigoti instituciją atlikti veiksmus – surašyti savavališkos statybos aktą, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, nurodydamas neteisingus motyvus, t. y. teismas be pagrindo nagrinėjo klausimus dėl savavališkos statybos pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Tačiau iš esmės teisingas sprendimas neturėtų būti naikinamas formaliais pagrindais, todėl yra paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 straipsnio 1 punktas).
Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi faktais, nustatytais Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime, kuris buvo neįsiteisėjęs. Neįrodinėtinomis aplinkybėmis teismo procese yra laikomi tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai (ABTĮ 58 straipsnis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies taikymo požiūriu taip pat akcentuotina, kad ne tik pareiškėjo kreipimosi į viešojo administravimo instituciją, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, turėjo būti konstatuojama, kad civilinė byla tuo pat metu buvo nagrinėjama teisme, nes sprendimas nebuvo įsitesėjęs, todėl ši norma turėjo būti taikoma.
Pažymėtina, kad pareiškėjai inicijavę šią administracinę bylą, akcentuoja tai, kad yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės. Pareiškėjai dėl nuosavybės teisių gynimo kreipėsi su ieškiniu civilinėje byloje ir siekia išspręsti privatų ginčą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tuomet ir bus išspręstas klausimas, ar yra pagrindas ginti pareiškėjų nuosavybės teises. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti išspręstas klausimas, ar buvo pažeisti statybą reglamentuojantys teisės aktai ir turi būti teisme civilinėje byloje išnagrinėtas reikalavimas reiškiamas Civilinio kodekso 4.103 straipsnio (Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės) pagrindu.
Pareiškėjai skundo pagrindu nenurodė Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies ir atitinkamų faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos po skundo padavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovui teikiant atsikirtimus į skundą. Administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ir sprendimų teisėtumo, ir tuo pačiu vykdančiam viešojo administravimo subjektų kontrolę, yra įtvirtinta teisė išspręsti ginčą įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas), t. y. procesui administraciniame teisme nėra būdingas toks formalizmas (nors ir yra nustatyti reikalavimai skundo turiniui), kuris yra būdingas dispozityviam civiliniam procesui. Nurodytas išvadas patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui nustatyta pareiga patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 straipsnis).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjų S. I. R., V. A. K., P. K. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius