Civilinė byla Nr. 2-1610/2010

           Procesinio sprendimo kategorija 106.8.6.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo  akcinės bendrovės  „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2010-153/2010 paliktas nenagrinėtu, ir

 

n u s t a t ė :

 

I.                   Ginčo esmė

 

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, t. y. draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą, pareiškė ieškinį dėl dalies išmokėtų sumų išreikalavimo solidariai iš atsakovų, kaip atsakingų už padarytą žalą asmenų (UAB „Alfis“ vykdė sudegusio hidraulinio krautuvo Liebherr A954 BHD (toliau – Krautuvas) techninį aptarnavimą ir priežiūrą, o SIA „Alfis“ atsakinga už netinkamos kokybės krautuvo pardavimą).

2003-09-29 tarp pirkėjo UAB „Hanza lizingas“, naudotojo/pirkėjo UAB „Malkų įlankos terminalas“ ir pardavėjo SIA „Alfis“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjas SIA „Alfis“ pardavė naudotojui/pirkėjui UAB „Malkų įlankos terminalas“ Krautuvą, kuris 2007-03-29 užsidegė. Kadangi krautuvas buvo apdraustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ Turto visų rizikų draudimu, ieškovas atlygino UAB „Malkų įlankos terminalas“ gaisro padarytą žalą.

Minėtos pirkimo pardavimo sutarties 11.2 punktu, sutarties šalys sutarė iš sutarties kilusius ar su sutartimi susijusius ginčus spręsti Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo institute.

 

II.                Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo AB  „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Alfis“, SIA „Alfis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo ieškovo pusėje UAB „Malkų įlankos terminalas“.

Teismas nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui UAB „Malkų įlankos terminalas“,  reikšdamas  reikalavimą SIA „Alfis“,  privalo laikytis  pirkimo-pardavimo sutarties 11.2 p. reikalavimo, nes  pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, yra įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios reguliuoja draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (subrogacija).

Ieškovas reikalavimą atsakovui  SIA „Alfis“  grindžia tuo, jog atsakovo pagal pirkimo-pardavimo sutartį pateiktas daiktas buvo nekokybiškas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad esant subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Atsakovas SIA „Alfis“ nesutinka, jog ieškovo reikalavimas jo atžvilgiu būtų nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo - ginčą spręsti Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo institute. Kadangi ieškovas reikalauja priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų, todėl šiuo atveju, remiantis CPK 136 straipsniu, reikalavimo išskyrimas ir nagrinėjimas kiekvienam iš atsakovių atskirai yra negalimas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinys paliktinas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

 

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Ieškovas dėl Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo atsisakyti priimti ieškinį. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Alfis“ neegzistuoja susitarimai dėl ginčų sprendimo arbitraže. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad, nesant galimybės išskirti reikalavimų atsakovams į atskiras bylas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad egzistuoja arbitražinė išlyga dėl reikalavimo kitam atsakovui SIA „Alfis“. CPK 24 straipsnyje yra įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioriteto principas. Civilinio proceso kodekso komentare (119 psl.) nurodyta, kad, jeigu dėl vieno reikalavimo yra arbitražinis susitarimas, o kitas reikalavimas yra priskirtinas teismui, abu reikalavimai nagrinėtini teisme. Sistemiškai aiškinant CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 24 straipsnį, darytina išvada, kad solidarus ieškinys dviems atsakovams, iš kurių vienas reikalauja taikyti arbitražinę išlyga, o kitas su ieškovu nėra sudaręs sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, solidarus reikalavimas abiem atsakovams nagrinėtinas teisme.

Atsakovai UAB „Alfis“ ir SIA „Alfis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti atsakovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas, nepaisydamas nacionalinės teisės nuostatų, privalo palikti ieškinį nenagrinėtu vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (šios konvencijos II straipsnio 3 dalis).

2. Atskirajame skunde pateiktas CPK 24 straipsnio ir 296 straipsnio interpretavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

3. Atskirajame skunde nurodomas CPK 24 ir 296 straipsnių sisteminis  aiškinimas paneigtų arbitražo esmę, galimybę susitarti dėl ginčų sprendimo arbitraže. Nurodomas aiškinimas sudarytų sąlygas piktnaudžiavimui siekiant išvengti ginčo nagrinėjimo arbitraže, kadangi arbitražinio susitarimo šalis galėtų į bet kokį procesą nesąžiningai įtraukti ir šalį, nesančią arbitražinio susitarimo šalimi, bei taip išvengti ginčo nagrinėjimo arbitraže.

 

IV.             Apeliacinio teismo argumentai

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

Byloje kilo ginčas, ar solidarus reikalavimas, pareikštas dviem atsakovams, iš kurių vienas nėra arbitražinio susitarimo šalis, nagrinėtinas teisme.

CPK 24 straipsnyje yra įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šia nuostata vadovautinasi ir nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo solidariai dviem atsakovams, iš kurių vienas (UAB „Alfis“) nėra arbitražinio susitarimo šalis.

Ieškovas prašo priteisti skolą solidariai. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia ieškovui teisę nuspręsti, iš kokių solidariai atsakingų asmenų reikalauti solidarios prievolės įvykdymo. Todėl ieškovas turėjo teisę pasirinkti, kuriam atsakovui, ar jiems abiem solidariai reikšti reikalavimą. Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovas nusprendė kreiptis į abu, jo nuomone, solidariai atsakingus asmenis dėl prievolės įvykdymo. Aplinkybė, kad su vienu iš atsakovų ieškovą siejo arbitražinis susitarimas, negali paneigti ieškovo teisės visų solidariai atsakingų asmenų reikalauti įvykdyti prievolę solidariai. Kai teisė reikalauti prievolės įvykdymo yra realizuojama kreipiantis į ginčą nagrinėjančią instituciją (teismą, arbitražą), ieškovas (pareiškėjas) yra saistomas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją realizavimo tvarkos, kuri gali skirtis priklausomai nuo to, į kuriuos asmenis buvo kreiptasi dėl solidarios prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, vienas iš atsakovų nėra arbitražinio susitarimo šalis, todėl jam reikalavimą ieškovas galėjo reikšti teisme.

Teismas yra saistomas ieškovo reikalavimo ir negali išeiti iš jo ribų (dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis)), todėl, kai ieškovas pasirenka reikšti solidarų reikalavimą dviems atsakovams, teismas negali reikalavimų išskirti, atsižvelgęs į tai, kad reiškiant reikalavimą kiekvienam iš atsakovų atskirai, ginčas vieno iš jų atžvilgiu būtų nagrinėtinas teisme, o kito atžvilgiu – arbitraže. Tokiu atveju, kaip jau minėta, taikytinas CPK 24 straipsnis, įtvirtinantis bylos, kurioje reiškiami keli reikalavimai, iš kurių ne visi nagrinėtini teisme,  priskirtinumą teismui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta teismų praktika buvo suformuota civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai šioje byloje. Skirtingai nei šioje byloje, nurodytose bylose nebuvo reiškiamas solidarus reikalavimams keliems skolininkams, dalis kurių nėra arbitražinio susitarimo šalimis. Todėl šioje byloje atsakovų nurodyta praktika nesivadovautina.

Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismas siekia teisinių vertybių balanso. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad CPK 24 straipsnio taikymas šioje byloje paneigtų arbitražo esmę, galimybę susitarti dėl ginčų sprendimo arbitraže. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos netaikymas  nagrinėjamoje byloje paneigtų ieškovo teisę į teisminę gynybą, kadangi ieškovas netektų teisės pareikšti ieškinį, reikalaudamas apginti teisę reikalauti solidariai įvykdyti prievolę. Teisę reikalauti solidariai įvykdyti prievolę jam numato CK 6.6 straipsnio 4 dalis.

Atsiliepime į atskirąjį skundą remiamasi 1958 m. konvencijos  „Dėl užsienio arbitražų sprendimų  pripažinimo ir  vykdymo“ II straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad susitariančiosios  valstybės teismas,  jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinę išlygą,  turi, vienai  iš  pusių  prašant,  pasiųsti puses į  arbitražą, jeigu  nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Ši konvencijos nuostata  taikant CK 24 straipsnio 1 dalį, kolegijos vertinimu,  nėra pažeidžiama, kadangi ji skirta tiems atvejams, kai ginčo šalys yra sudarę arbitražinį susitarimą, o nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Alfis“ nėra arbitražinio susitarimo šalimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

 

Teisėjai                                          Algirdas Gailiūnas

 

          Kazys Kailiūnas

 

          Donatas Šernas