Administracinė byla Nr. eI3-8561-641/2024

                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2024-5

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 30 d.

Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VSAT) 2024 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį E. S. už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 16 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

2.       Skunde pareiškėja remiasi šiais argumentais, jog:

2.1.  buvo pažeistos esminės procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nes VSAT Teisės skyriaus 2024 m. kovo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniosios specialistės E. S. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas ir buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjamas ir analizuojamas pareiškėjos kaltės klausimas, pareiškėjos duoti paaiškinimai, t. y. nebuvo nustatyti kaltės intelektualinis ir valinis elementai;

2.2. Įsakymas priimta remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada;

2.3. Įsakymas neatitinka nediskriminavimo lyties pagrindu, lygiateisiškumo principų, nes juo buvo grubiai pažeistos LR darbo kodekso (toliau – DK) 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. buvo taikyti nevienodi atleidimo iš darbo kriterijai lyties pagrindu. Pareiškėja tvirtino, jog jai, kaip VSAT pareigūnei (moteriai), buvo taikoma kitokia atsakomybė, nei yra nusistovėjusi tvarka VSAT tarnyboje, kadangi už analogišką veiką (transporto priemonės vairavimą neblaiviems) VSAT pareigūnams (vyrams) tarnybinio patikrinimo pasekoje yra paskiriamos švelnesnės tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, o jai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo ir paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tvirtino, jog teismas šiuo aspektu turi atlikti palyginamąją analizę, tokiu būdu patikrindamas kiekvieną pareiškėjos nurodytą mažiau palankią situaciją ir ją palyginti su situacija, kuri buvo taikoma kitiems pareigūnams arba pačiai pareiškėjai, o atsakovė turi įrodyti konkrečias priežastis, kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas būtent toks Įsakymas, nes, pareiškėjos žiniomis, per 2021-2023 metus buvo nustatyti atvejai, kuomet VSAT pareigūnai ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs ir jiems tarnybinių patikrinimų išdavoje buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai. Tikino, jog atsakovė jos atžvilgiu priimdama Įsakymą, nevykdė pareigos įgyvendinti lyčių lygybės principą, nes netaikė vienodų atleidimo iš darbo kriterijų, kaip ir kitiems VSAT pareigūnams (vyrams).

3.       Atsakovė VSAT pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Rėmėsi šiais argumentais:

3.1. jog pareiškėja buvo atleista iš darbo už pareigūno vardo pažeminimą, o tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjos teisę į gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019). Be to, pagal LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, nes atleidimas iš vidaus tarnybos – nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dabartinė redakcija - 74 str. 1 dalies 7 punktas) – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (LVAT nutartys administracinėse bylose: 2012 m. spalio 4 d. Nr. A438-2659/2012, 2014 m. spalio 16 d. Nr.A146-1449/2014, 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. A-5159-968/2019).

3.2. Atsakovė, tarnybinio patikrinimo metu tiek rengdama išvadą, tiek priimdama Įsakymą, įvertino aplinkybes, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo pradėtas VSAT vado pavaduotojo S. N. 2023 m. lapkričio 16 d. pavedimu (pritarimu), susipažinus su VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado R. T. 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“; Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnioji specialistė, ne tarnybos metu, 2023 m. lapkričio 12 d. apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (0,50 prom. girtumas), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jos atžvilgiu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena; tarnybinio patikrinimo metu patikrinus informaciją Administracinių nusižengimų registre, buvo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 12 d. Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja V. J. surašė E. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – protokolas) dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo, už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 0,5 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 14 punktą; protokole užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad vairuotoja neblaivi, alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARPK-0200, buvo patikrintas jos blaivumas. Pirmo bandymo metu (18.23 val.) E. S. buvo nustatytas 0,56±0,01 promilių neblaivumas. Antro bandymo (18.56 val.) metu buvo nustatytas 0,52±0,01 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje, protokole E. S. paaiškinimo nepateikė; blaivumui nustatyti buvo naudota techninė priemonė alkotesteris „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0200, patikros sertifikatas Nr. 1940758, patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 12 d. Neblaivumo nustatymo rezultatai užfiksuoti 2023 m. lapkričio 12 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame E. S. sutikimas su patikrinimo rezultatais patvirtintas jos parašu; minėtas įvykis taip pat įtrauktas į tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro 2023 m. lapkričio 13 d. pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas suvestinę Nr. (duomenys neskelbtini); iš karto po įvykio E. S. nuvyko VŠĮ Jurbarko ligoninę ir 19.45 val. pridavė savo kraują alkoholio kiekiui jame nustatyti; 2023 m. lapkričio 16 d. atlikus kraujo tyrimą buvo gauta išvada, kad E. S. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,31 prom., kas atitinka alkoholio kiekio kraujyje sumažėjimą natūralios oksidacijos metu; 2023 m. gruodžio 8 d. Jurbarko AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo AN bylą ROIK (duomenys neskelbtini) ir priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. S. už pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė baudą – 950 Eur. Tuo pačiu pareiškėjai pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 12 mėn.; 2023 m. gruodžio 22 d. E. S. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams apskundė Marijampolės AVPR Jurbarko r. PK nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prašydama panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis arba neskirti administracinio poveikio priemonės, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis; 2024 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. S. skundą dėl Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė sprendimą E. S. skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – E. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis šio kodekso 34 straipsnio 5 ir 6 dalimis paskirti 800 Eur administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių; Teismas konstatavo, kad 2023 m. lapkričio 12 d., 18 val. 23 min., pirmojo tikrinimo metu E. S. buvo nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 18 val. 45 min. nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, tačiau įvertinus paklaidą – 0,50 promilių. Teismas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad neblaivumo nustatymas turi būti skaičiuojamas nuo protokolo surašymo momento. Teismo vertinimu toks skaičiavimas negalimas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad E. S. pirmasis neblaivumas buvo nustatytas 18 val. 23 min., o kraujo mėginys paimtas 19 val. 45 min., kas reiškia, kad jau buvo praėjusi daugiau nei valanda laiko, todėl laikytina, kad E. S. buvo fiksuotas administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytas neblaivumas 0,50 promilių, o VšĮ Jurbarko ligoninėje 2023 m. lapkričio 12 d., 19 val. 45 min, paimtame kraujo mėginyje jai nustatytas 0,31 promilių neblaivumas tik patvirtina, neblaivumo vairavimo metu faktą. E. S. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailėjosi dėl to. Priimto teismo nutarimo E. S. per nustatytą apskundimo terminą neskundė. Pareiškėjos įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, sprendimu nušalinti asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos sutikimas su neblaivumo nustatymo rezultatais, patvirtintas jos parašu. Pareiškėjai nustatytas neblaivumo, girtumo laipsnis 2023 m. lapkričio 12 d. 18.23 val. buvo didesnis nei leidžiama riba, numatyta LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse. Taigi, pareiškėja, būdama vidaus tarnybos pareigūnė ir žinodama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviai, yra šiurkštus teisės pažeidimas, netiesiogine tyčia, nepaisydama teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jos profesinė pareiga.

3.3. atsakovė, šio teismo sprendimo 3.2. papunktyje aptartų aplinkybių pasekoje priėjo išvados, jog pareiškėja, kaip pareigūnė, veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, KET 14 punktą. Tai parodo jos nepagarbą įstatymams, ypatingą neatsakingumą, nes automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis net ir tada, kai jį vairuoja blaivus asmuo. VSAT pareigūnės elgesys, kai ji akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviai ir taip elgdamasi kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, negali būti suderinamas su tarnyba VSAT. Tokie pareigūnės neteisėti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos bei pareigūnų tikslams ir uždaviniams, akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei akivaizdžiai diskreditavo VSAT autoritetą. Todėl tokie veiksmai traktuotini kaip priešingi teisei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas) 7 punkte bei 8.9.1, 8.9.2, 8.9.4 papunkčiuose nurodytų imperatyviųjų normų pažeidimas, VSAT pareigūno vardo, o taip pat autoriteto institucijos, kurioje jis dirba, pažeminimas. Pažymėjo, jog Etikos kodekso 7 punkte bei 8.9.1, 8.9.2, 8.9.4 papunkčiuose nurodyta, kad tarnybos pareigūnų profesinė veikla ir etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, kūrybingumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, politinio neutralumo, profesionalumo, teisingumo, konfidencialumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo (7 punktas), pareigūnas laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra teisės aktuose įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų pareigūno vardo ir nemenkintų tarnybos autoriteto (8.9.1 papunktis); visada atminti, kad pareigūnui keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai, paisyti teisės ir moralės, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą tarnybos (8.9.2 papunktis); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, tarnybos prestižas ir pareigūno reputacija (8.9.4 papunktis). Pažymėtina, kad Etikos kodekso 21 punktas numato, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno darbuotojo pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia atsakomybę.

3.4. pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovei pateiktu paaiškinimu bei 2023 m. lapkričio 28 d. Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK pateiktu paaiškinimu dėl įvykio ir juose pateiktų pareiškėjos paaiškinimų skirtingumu bei aplinkybe, jog sąmoningas saldainių su alkoholiu „F. L. Fill“, valgymas vairavimo metu, pagal pateiktą pareiškėjos paaiškinimą, nė kiek neeliminuoja to fakto, kad pareiškėja vairavimo metu buvo neblaivi ir tiesiogiai traktuotinas kaip alkoholio vartojimas vairavimo metu, o gauti pareiškėjos kraujo tyrimo rezultatai tik patvirtina minėtą faktą.

3.5. pabrėžė, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Statutiniams pareigūnams visuomenėje taikomi aukštesni moralės ir etikos normų reikalavimai. Pareiškėja, būdama vidaus reikalų sistemos pareigūnė, prieš sėsdama vairuoti transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, arba vartodama alkoholį (valgydama saldainius su alkoholiu) vairavimo metu privalėjo pagalvoti apie galimas tokio poelgio neigiamas pasekmes, kurios kyla ne tik jai pačiai bei ir visam vidaus tarnybos prestižui. Pareiškėja, būdama vidaus tarnybos pareigūnė ir žinodama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviai yra šiurkštus teisės pažeidimas, netiesiogine tyčia nepaisydama teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jos profesinė pareiga. Ryšium su tuo, kad pareiškėja, ne tik išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ir nurodė, kad vartojo alkoholį (valgė saldainius su alkoholiu) vairuodama transporto priemonę – vykdama į tarnybos vietą, tai tik patvirtina, kad ji suvokė, jog gali būti neblaivi ir prieš vairuodama bei vairuodama transporto priemonę, todėl turėjo įvertinti šią aplinkybę, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Pareigūnė sąmoningai leido susidaryti situacijai, kurioje vairuoja transporto priemonę neblaivi, t. y. pareigūnės kaltė buvo tyčinė, kas ir buvo konstatuota tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareigūnė veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, KET 14 punktą. Tai parodo jos nepagarbą įstatymams, ypatingą neatsakingumą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja tarnybos metu, vykdydama tiesiogines funkcijas privalo būti visiškai blaivi, nes tarnybą vykdo su šaunamuoju ginklu, todėl tai tik patvirtina jos aplaidų požiūrį į galiojančius įstatymus ir tarnyboje privalomus imperatyvius pareigūnams nustatytus reikalavimus.

3.6. Esminiu elementu, suponuojančių nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (dabartinė Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija)) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas (LVAT 2004 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-129-04). Vidaus tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę tarnybos metu, ar laisvu nuo tarnybos laiku, visais atvejais yra eismo dalyvis ir jam galioja visuotinai privalomi eismą keliuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Šiame kontekste primintina, kad VSAT pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, turi laikytis Statuto bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų. Statutiniai santykiai sąlygojantys didesnius reikalavimus VSAT kaip institucijai, lemia, kad iš VSAT pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. Todėl tai, kas galėtų būti pateisinama nesant statutinių santykių, negali būti pateisinama statutiniuose santykiuose. VSAT pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks VSAT pareigūno netinkamas elgesys daro žalą ne tik VSAT interesams, bet ir valstybei apskritai. VSAT pareigūnams keliami griežtesni reikalavimai ir dėl viešo intereso apsaugos, nes VSAT paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti viešąją tvarką ir atlikti teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože. Taigi VSAT pareigūnų elgesiui turi būti taikomi tokie standartai, kurie leistų VSAT tinkamai įvykdyti jai LR įstatymų priskirtas funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėja E. S. neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jos veiksmai šiuo konkrečiu atveju nesietini su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiškėjos elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į valstybei duotą priesaiką, galiojančius teisės aktus ir yra netoleruotinas. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

3.7. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (LVAT 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005, ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Atsižvelgiant į išdėstytą, manė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų – tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjos nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamos pareigūnės veikos įvertinimas, nurodytas nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjos kaltės forma, nusižengimo padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

3.8. dėl skundo argumentų diskriminacijos lyties atžvilgio aspektu pažymėjo, jog priimdama sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos atsižvelgė į tai, kad ji, būdama statutinė valstybės tarnautoja, kuriai Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jos teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jos pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais. Pažymėjo, kad 2021-2023 m. laikotarpyje VSAT buvo nustatyta 18 (15 vyrų ir 3 moterys) neblaivių VSAT pareigūnų padaryti tarnybiniai nusižengimai, kuomet jie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs. Dėl visų šių atvejų VSAT buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai – 15 dėl pareigūno vardo pažeminimo ir trys dėl tarnybinio nusižengimo. 14 pareigūnų, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dabartinė Statuto redakcija) atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. 2021 m. vienam pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kadangi tarnybinio patikrinimo eigoje, po atlikto kraujo tyrimo (tyrimo rezultatas 0.00 promilių) nebuvo nustatyta, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. 2022 m. vienas pareigūnas, neblaivus vairavęs transporto priemonę, buvo teismo išteisintas, kadangi policijos pareigūnai pažeidė alkoholio kraujyje nustatymo (pūtimo) procedūrą. 2023 m. iš 7 neblaivaus vairavimo atvejų tik 2 pareigūnams (vyrui ir moteriai) buvo skirti griežti papeikimai, kadangi jie neblaivūs (abiem nustatytas lengvas girtumo laipsnis) vairavo dviračius. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad dviratis nėra motorinė transporto priemonė ir jos sukeliamas pavojus eismo dalyviams bei aplinkiniams yra žymiai mažesnis nei vairuojant automobilius. Likę 5 pareigūnai (iš jų 1 moteris) atleisti už pareigūno vardo pažeminimą. Pabrėžė, kad tarnyba VSAT grindžiama statutiniais santykiais, kurie apsprendžia didesnius reikalavimus ir lemia, kad iš VSAT pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. VSAT pareigūnas yra valdžios atstovas, todėl bet koks pareigūno netinkamas elgesys tarnyboje ar buityje daro žalą ne tik VSAT interesams, bet ir valstybei apskritai. Visuomenė pareigūnų poelgius vertina kritiškiau nei kitų asmenų. Labai svarbus yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Todėl tai, kas galėtų būti pateisinama nesant statutinių santykių, negali būti pateisinama statutiniuose santykiuose. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, tvirtino, kad dėl pareiškėjos veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir nuodugniai, nepažeidžiant procedūros reikalavimų, pareiškėjos veiksmuose yra nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) sudėties elementai, ji pagrįstai atleista iš vidaus tarnybos, dėl ko pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti Įsakymą nėra.

4.       Pareiškėjai (per atstovus) bei jos atstovėms advokato padėjėjai V. L. ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai, atsakovei 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja skundu prašė, o atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

5.       Byloje kilo ginčas dėl VSAT Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

6.       Remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad:

6.1.        Pareiškėja iki 2024 m. kovo 15 d. dirbo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniąja specialiste (pareigūnė, pareigybių grupės (duomenys neskelbtini) lygis, pareiginės algos koeficientas – (duomenys neskelbtini), tarnybos Lietuvos valstybei ir vidaus tarnybos stažas – (duomenys neskelbtini)).

6.2.       2023 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja V. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas) dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo, už tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,50 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - ir KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Protokole užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad vairuotoja neblaivi, alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARPK-0200, patikros sertifikatas Nr. 1940758, buvo patikrintas jos blaivumas. Pirmo bandymo metu E. S. buvo nustatytas 0,56±0,01 promilių neblaivumas. Antro bandymo metu buvo nustatytas 0,52±0,01 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje, protokole E. S. nurodė, jog vartojo alkoholį vakar vakare, dėl pažeidimo gailisi. 

6.3.       2023 lapkričio 12 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja parašu patvirtino sutinkanti su Protokole užfiksuotais blaivumo pirmojo (atlikto 18 val. 23 min – 0,56 promilės) ir antrojo (atlikto 18 val. 45 min. – 0,52 promilės) patikrinimo rezultatais.

6.4.       VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo VSAT darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto tarnybos vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429, reikalavimų pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pradėtas ir atliktas VSAT vado pavaduotojo pavedimu.

6.5.       VSAT Teisės skyrius 2023 m. lapkričio 16 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ pranešė pareiškėjai apie pradėtą tarnybinį partikrinimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pranešimu dienos pateikti paaiškinimą.

6.6.       2023 m. lapkričio 21 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame sutiko su tuo, kad 2023 m. lapkričio 12 d. vairavo asmeninę transporto priemonę, tačiau nesutiko su jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl vairavimo neblaiviai. Pareiškėja paaiškino, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo, tačiau jį vartojo grįžusi po tarnybos 2023 m. lapkričio 11 d. tarp 21.00 val. – 2.00 val. Prieš vykdama į tarnybą 2023 m. lapkričio 12 d. jautėsi gerai, savo blaivumą namuose pasitikrino alkotesteriu, kuris neblaivumo nerodė, todėl drąsiai vyko į darbą ir dėvėjo tarnybinę uniformą. Su alkotesterio parodymais nesutiko, nes tikrinant pirmus kartus jis rodė klaidą, todėl atliko kraujo tyrimą Jurbarko ligoninės priėmimo skyriuje. Nesutiko su jos veiksmų vertinimu kaip pareigūno vardo pažeminimu, nes nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos. Nesutiko su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir manė, jog jis negali būti laikomas akivaizdžiu pareigūno autoriteto pažeminimu, pasitikėjimo griovimu ar kompromitavimu.  Manė, jog šiuo atveju nėra kumuliatyvių aplinkybių visumos, nes pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas negalėjo pažeminti pareigūno vardo, kadangi: viskas vyko ne tarnybos metu; pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, galinčių pažeminti tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Priimant sprendimą dėl atsakomybės taikymo prašė atsižvelgti į pažeidimo pobūdį (nustatytą lengvą girtumo laipsnį, su kuriuo pareiškėja nurodė nesutinkanti), kaltės laipsnį (netyčinį veikimą), pažeidimo padarymo aplinkybes (pažeidimo padarymą ne tarnybos metu, gydymo įstaigoje nustatyta 0,32 prom. neblaivumą), tai, jog pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių ir žalos tretiesiems asmenims.

6.7.       Protokole, 2023 m. gruodžio 8 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Marijampolės AVPK Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Teismo nutartis), fiksuotos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos atžvilgiu nuo 2023 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. kovo 5 d. (Teismo nutarties įsiteisėjimo dienos) vyko administracinio nusižengimo tyrimas pareiškėjos atžvilgiu dėl Protokole fiksuoto pareiškėjos eismo įvykio (vairavimo neblaiviai). 

6.8.       Teismo nutartyje fiksuotos prejudicinės reikšmės šiai bylai turinčios aplinkybės, jog pareiškėja duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 12 d., 18 val. 23 min. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (kai alkoholio kiekio matuokliu, pritaikius paklaidą, nustatytas 0,50 promilių girtumas) ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalį, už kurį jai buvo paskirta 800 Eur (aštuonių šimtų Eur) administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių. Teismo nutartyje taip pat užfiksuota, jog E. S. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi.

6.9.       VSAT Teisės skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“ bei 2024 m. kovo 5 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ patvirtina aplinkybes, jog ginčo tarnybinis patikrinimas dėl atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo buvo sustabdytas 2023 m. lapkričio 22 d. bei administracinio nusižengimo teiseną užbaigus nedelsiant atnaujintas.

6.10.       2024 m. kovo 14 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniosios specialistės E. S. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai”, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas 2024 m. kovo 15 d. Įsakymas. Tarnybinio patikrinimo išvada pasiūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už tai, kad ji 2023 m. lapkričio 12 d. apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (0,50 prom. girtumas, kai alkoholio kiekis kraujyje viršijo leistiną normą) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokia veika akivaizdžiai pažemino tarnybos pareigūno vardą bei tarnybos autoritetą (Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Išvadoje, be kita ko, detaliai fiksuotos Protokolo, Teismo nutarties, pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. Paaiškinimo turinys, išanalizuotas ir įvertintas pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas bei jo sukeltos pasekmės – pareigūno vardo pažeminimas. Išvadoje, priešingai pareiškėjos teiginiams, yra motyvuota ir konstatuota pareiškėjos kaltės forma – tyčia, pateikti ginčo situacijai aktualių teisės normų bei teismų formuojamos praktikoje išaiškinimų analizė bei detali motyvacija, vertintos jos individualią situaciją charakterizuojančios aplinkybės bei nurodyta, jog pareiškėjos situaciją lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  Konstatuota, jog pareiškėja, būdama vidaus tarnybos pareigūnė ir žinodama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviai, yra šiurkštus teisės pažeidimas, tyčia, nepaisydama teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jos profesinė pareiga. Pareigūnė veikė priešingai, nei turi elgtis kiekviena vairuotoja pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, KET 14 punktą. Tai parodo jos nepagarbą įstatymams, ypatingą neatsakingumą, nes automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis net ir tada, kai jį vairuoja blaivus asmuo. Tarnybos pareigūnės elgesys, kai ji akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviai ir taip elgdamasi kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, negali būti suderinamas su tarnyba. Tokie pareigūnės neteisėti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek tarnybos, tiek apskritai vidaus tarnybos bei pareigūnų tikslams ir uždaviniams, akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei akivaizdžiai diskreditavo tarnybos autoritetą. Todėl tokie veiksmai traktuotini kaip priešingi teisei ir Elgesio kodekso 8.9.1, 8.9.2 ir 8.9.4 papunkčiuose nurodytų imperatyviųjų normų pažeidimas, tarnybos pareigūno vardo, o taip pat autoriteto institucijos, kurioje jis dirba, pažeminimas.

2.       LVAT ne kartą nutartyse yra pasisakęs, kad pareigūnų, kurių profesinė pareiga – užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, sąmoningas KET pažeidimas –vairavimas esant neblaiviam, žemina institucijos, kurioje jie dirba ir visos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja (pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-13897-821/2023). Pareigūno transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių teisės pažeidimų, ir akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro pareigūnas, kelia nepasitikėjimą visa vidaus reikalų sistema ir ją kompromituoja, nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų.

3.       Pareiškėja, būdama vidaus reikalų sistemos pareigūne, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, privalėjo pagalvoti apie galimas tokio poelgio neigiamas pasekmes, kurios kyla ne tik jai pačiai, bet ir visam vidaus tarnybos prestižui. Pareigūnų, kurių profesinė pareiga – užkirsti kelią teisės pažeidimams, daromi nusižengimai, formuoja negatyvų visuomenės požiūrį į vidaus reikalų sistemos, o šiuo atveju konkrečiai ir VSAT pareigūnus, kaip valstybės tarnautojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, bei į VSAT, kaip valstybės sienos saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančią įstaigą. Pareiškėja, būdama vidaus tarnybos pareigūne ir žinodama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviai yra šiurkštus teisės pažeidimas, tyčia, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jos profesinė pareiga. Tokie pareigūno neteisėti veiksmai yra priešingi įstatymuose apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos bei pareigūnų tikslams ir uždaviniams, akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą.

4.       Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 4 dalis) ir tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Sutiktina su atsakove, jog pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pagal ginčui aktualią Statuto redakciją atitinka 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą) – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

5.       Įsiteisėjusia Teismo nutartimi buvo konstatuoti prejudicinės reikšmės šios bylos išsprendimui turintys faktai, jog pareiškėja 2023 m. lapkričio 12 d. apie 18.23 val. vairavo transporto priemonę neblaivi, tokiu būdu padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog minėti pareiškėjos veiksmai buvo atlikti ne tarnybos metu, tačiau pareiškėja nesutinka su tokio jos poelgio vertinimu tarnybinės atsakomybės aspektu kaip pareigūno vardo pažeminimo.

6.       Aiškinant Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi. LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Akivaizdumui Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). LVAT yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės (kaip atleidimas iš pareigų – teismo pastaba) taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017). Tačiau ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.). Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais/neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

7.       Dėl procedūrų, taikomų siekiant nustatyti, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, pažymėtina, kad LVAT yra suformavęs praktiką, kad institucija turi pareigą tinkamai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog tam tikra kalta pareigūno veika buvo pažemintas pareigūno vardas. Paprastai svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą, priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Šiuo atveju taip pat turi būti taikomas atleidimo iš tarnybos pagal aptariamą pagrindą terminas, kuris atitinka terminą, nustatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

8.       Atsižvelgiant į Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. gegužės 10 d.; toliau – Tvarkos aprašas) 1 punktą, šis teisės aktas reglamentuoja tarnybinių patikrinimų atlikimą ir dėl pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Taigi, atsižvelgiant į pareigūno vardo pažeminimo esmę ir pobūdį, asmens veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas, prilygintini tarnybiniam nusižengimui, o teisinių pasekmių pritaikymas už šiuos veiksmus – tarnybinei atsakomybei plačiąja prasme.

9.       Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos atžvilgiu atsakovės atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrinių terminų laikymosi teisėtumo. Bylos medžiaga rodo, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, savalaikiai sustabdytas bei vos tik išnykus stabdymo pagrindui buvo atnaujintas, surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada ir sekančią darbo dieną jos pagrindu priimtas Įsakymas, minėti procedūriniai veiksmai atlikti laikantis Tvarkos apraše numatytos tvarkos bei terminų, pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo Skundžiamą Įsakymą laikyti neteisėtu.

10.       Tačiau pareiškėja ginčija Įsakymą kitu procedūriniu aspektu – teigia, jog Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjamas ir analizuojamas pareiškėjo kaltės klausimas, pareiškėjos duoti paaiškinimai ir dėl to Tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami. Bylos duomenys patvirtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aptartas pareiškėjos teiktas Paaiškinimas, yra aiškiai ir konkrečiai aptartos ginčo situacijai aktualios teisės normos, pareiškėjos veiksmai bei jų sukeltos neigiamos pasekmės vidaus tarnybos sistemos autoritetui. Konstatuotas ne tik jų akivaizdumas, tačiau, priešingai pareiškėjos teiginiams, aiškiai įvardinta kaltės forma – tyčia bei Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai ir konkrečiai išanalizuota ir įvardinta kokiais pareiškėjos veiksmais ši kaltė dėl pareigūno vardo pažeminimo pasireiškė (pastaba: aptarta šio teismo sprendimo 6.10. papunktyje, todėl nebekartojama). Todėl šie pareiškėjos skundo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų padarymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

11.       Pareiškėja taip pat nesutinka su jos atžvilgiu taikytomis tarnybinės atsakomybės pasekmėmis (atleidimas iš tarnybos), laiko jas neproporcingomis. Tvirtina, jog atsakovė Įsakymą priėmė diskriminuodama ją lyties pagrindu (kaip moterį). Tvirtino, jog analogiškoje situacijoje dėl pareigūno vardo pažeminimo VSAT pareigūnams (vyrams) yra skiriamas griežtas papeikimas, o ne atleidimas iš vidaus tarnybos, kaip atsakovė padarė pareiškėjos atveju.

12.       Tačiau su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi šie argumentai paremti tik pareiškėjos subjektyviu vertinimu bei samprotavimais. Į bylą kartu su atsiliepimu į skundą atsakovės pateiktų VSAT ataskaitų dėl atliktų tarnybinių patikrinimų ir bylų nagrinėjimo teismuose per 2021, 2022, 2023 metus duomenys paneigia pareiškėjos teiginius dėl jai, kaip pareigūnei (moteriai), paskirtos nuobaudos neproporcingumo, nelygiateisiškumo ir patvirtina atsakovės atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, aptartas šio teismo sprendimo 3.8. papunktyje, patvirtinančias, jog absoliučia dauguma atvejų VSAT pareigūnų (vyrų), ne tarnybos metu vairavusių transporto priemones esant neblaiviems, kaip ir pareiškėjos atveju, tokie veiksmai buvo pripažinti pareigūno vardo pažeminimu atvejais, už kuriuos buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimas iš tarnybos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto (anksčiau buvusi norma – Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) pagrindu. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma, kaip ir pačios pareiškėjos skunde pateiktų paaiškinimų turinys nesudaro pagrindo manymui, jog pareiškėjos atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo atliktas bei Įsakymas priimtas neobjektyviai, nelygiateisiškai ar diskriminaciniais aspektais. Tokių duomenų byloje nebuvo nustatyta, juos leistinais įrodymais paneigė atsakovė. Be to, pabrėžtina, jog kiekvienas drausminės atsakomybės taikymo atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias, su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes, todėl šie atsakovės argumentai, įvertinus tai, jog teismų praktikoje vidaus tarnybos pareigūnų, kurie ne tarnybos metu vairavo automobilį būdami neblaivūs, tokie padaryti ANK pažeidimai yra laikytini žeminančiais pareigūno vardą bei diskredituojančiais VSAT autoritetą ir jų atleidimas iš vidaus tarnybos yra laikomas adekvačia drausminės atsakomybės poveikio priemone (pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-13897-821/2023), atsižvelgus į anksčiau aptartą, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

13.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad asmuo, tapdamas vidaus tarnybos pareigūnu, prisiekia gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus, taip pat sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pareiškėja, būdama VSAT pareigūne, sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį) esant neblaivumo būsenai (neblaivumo aplinkybė neginčijamai įrodyta įsiteisėjusia Teismo nutartimi), nors ir ne tarnybos metu,  kas sudarė pagrįstą pagrindą atsakovei įvertinti jos galimybę toliau vykdyti VSAT pareigūnės pareigas bei padaryti išvadas, kad jos poelgis neatitinka VSAT pareigūno (-ės) statusui keliamų reikalavimų. Tai, jog pareiškėjai vairuojant neblaiviai nebuvo sukelta žala ar padariniai tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos veiką. Be to, nors pareiškėja tvirtino prieš pradėdama vairuoti transporto priemonę, ginčo dieną pasitikrinusi savo blaivumą namuose turimu alkotesteriu, kuris neblaivumo būsenos neužfiksavo, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Surinktų įrodymų ir atliktos teisinio reglamentavimo bei LVAT jurisprudencijos analizės kontekste, pareiškėjos tvirtinimas, jog jai buvo skirta neproporcinga poveikio priemonė, teismo įsitikinimu, yra nepagrįstas, o byloje ištirtų įrodymų visuma dėl pareiškėjos individualios situacijos nesudaro prielaidų tvirtinimui, kad atsakovė priėmė per griežtą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu.

14.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą jurisprudenciją, daro išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino tarnybos pareigūno vardą bei VSAT autoritetą, buvo teisėtas ir pakankamas pagrindas atsakovei spręsti dėl  drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo pareiškėjai. Apibendrinus tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas tiek nustatytų faktinių aplinkybių analize, tiek ir galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo (ar atskirų jo dalių) naikinti, nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 16 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

15.       Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)  ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos E. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                               Deimantė Andrulytė

          Arvydas Martinavičius

                                                            Rasa Milvydaitė