Administracinė byla Nr. A-1381-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03656-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. P., V. P., R. K., V. K., R. K.-K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-769 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad šiuo atveju jokių objektyvių priežasčių vienam asmeniui didinti sklypo plotą, o kitam mažinti, nebuvo. Pažymėjo, kad nežinojo apie buvusių sodo sklypo kaimynų R. ir V. K., bei R. K.-K. atliktus kadastrinius žemės matavimus, nebuvo kviesta bei nepasirašė jokių dokumentų dėl sutikimo su kaimyninio žemės sklypo ribomis.

Atsakovas NŽT prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, Ukmergės skyriaus vedėjo įgaliotas darbuotojas suderino žemės sklypo planą, jį 2012 m. balandžio 5 d. pasirašydamas. Vadovaujantis skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 47VĮ-(14.44.2.)-769 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys nuo 2012 m. kovo 30 d. patikslinti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Kadastrinio matavimo metu išmatavus ginčo žemės sklypo plotą, buvo nustatyta ploto paklaida, neviršijanti maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, todėl šio sklypo plotas padidėjo leistinumo ribose.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. P. ir A. P. atsiliepime į skundą nurodė su juo nesutinkantys, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, išmatavus sklypą buvo gauta paklaida +0,0025 ha, t. y. leistinos paklaidos reikalavimai nebuvo pažeisti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas buvo padidintas pareiškėjos sklypo sąskaita.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Išanalizavęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (plotas – 0,0607 ha). Teismas pažymėjo, kad situacija, kai, atlikus sklypo kadastrinius matavimus, pasikeičia (padidėja) sklypo plotas, yra teisėta ir galima, kadangi, atliekant kadastrinius matavimus, yra naudojamos tikslesnės, nei atliekant preliminarius matavimus, matavimų priemonės. Atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas gali pakisti (padidėti arba sumažėti) leistinos paklaidos ribose. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypo, suformuoto kadastrinių matavimų būdu, plotas padidėjo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, suformuoto preliminarių matavimo būdu, ploto sąskaita. Pateiktas pažymėjimas iš VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus, teismo įsitikinimu, objektyviai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos sklypo ploto duomenys nėra pasikeitę. Taigi, nesant duomenų, kad dėl atliktų kadastrinių matavimų būtų sumažėjęs pareiškėjos sklypo plotas, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryto išvadą, jog dėl to būtų pažeistos pareiškėjos teisės.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas R. K., todėl minėtas asmuo, teismo vertinimu, Ukmergės skyriui pateikdamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kartu turėjo prisiimti ir atsakomybę už pateikiamų dokumentų tikrumą, taip pat – patvirtinti, kad, atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, dalyvavo visi Akte nurodyti asmenys ir šių asmenų parašai, esantys Akte, yra tikri. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad Akto 4 –os dalies 4-oje eilutėje „V. L.“ pasirašė ne V. L. (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. 11-122(14)), nagrinėjamu atveju neturi esminės įtakos šioje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias teisines ir faktines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo negavo jokių duomenų apie tai, kad jos 2015 m. liepos 3 d. patikslintas skundas buvo priimtas. Šiuo aspektu akcentuoja, kad trečiųjų asmenų atsiliepimų į patikslintą skundą taip pat negavo. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai atsakomybę perkėlė matininkui R. K., kuris byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Akcentuoja, kad pareiškėjai rūpėjo teisingas sklypo ribų nustatymo procesas, kuriame ji nedalyvavo.

Atsakovas NŽT kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu NŽT Ukmergės skyriumi pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kartoja pirmosios instancijos teismo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-769.

Šiuo sprendimu atsakovas patikslino ginčo žemės sklypo, šiuo metu priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., V. P., kadastro duomenis pagal matininko R. K. 2012 m. kovo 15 d. parengtą kadastro duomenų bylą, atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

              Aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 bei kiti teisės aktai, kurie yra susiję su minėtų teisės aktų įgyvendinimu.

              Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu <...> nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis“.

              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte taip pat nustatyta, kad „Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys), <...> kuriems  „kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku“, o „ kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus“.

              Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas, visų pirma turi būti atstatyti sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai bei kad šis veiksmas turi būti atliekamas dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams,  arba apie tai juos atitinkamai informavus. Šio veiksmo rezultate, turi būti įvertinamos šių asmenų pastabos, pateikti atitinkami atsakymai į šias pastabas bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.

              Toks šio dokumento (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto) statusas reiškia, kad jame užfiksuotos faktinės aplinkybės apie žemės sklypo ribas sudaro sprendimo, kuriuo remiantis į nekilnojamojo turto kadastrą, yra įrašomi  duomenys apie konkretų žemės sklypą, faktinį pagrindą.

              Tai savo ruožtu lemia, jei šiame dokumente yra užfiksuota neteisinga informacija,  tai tokia klaida, gali įtakoti ir  sprendimo, kuriuo remiantis į nekilnojamojo turto kadastrą, yra įrašomi  duomenys apie konkretų žemės sklypą, pagrįstumą bei teisėtumą, o tuo pačiu ir klaidingų duomenų į nekilnojamojo turto kadastrą įrašymą.

              Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo 2012 m. kovo 15 d. ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr.1 yra neatitinkantis tikrovės, nes jame esantis pareiškėjos parašas patvirtinantis, jog  ji sutinka su ginčo žemės sklypo ribomis, yra suklastotas. Byloje duomenų, kad pareiškėja dalyvavo ginčo žemės sklypo ribų suderinime arba, kad buvo nustatyta informuota apie tokių veiksmų atlikimą, nėra.

              Šios aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad nustatant ginčo žemės sklypo ribas jos galėjo būti neteisingai nustatytos, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

              Todėl byloje nagrinėjamu atveju tampa aktualu, ar ginčo žemės sklypo ribos faktiškai buvo nustatytos teisingai, ar tuo nebuvo pažeistos pareiškėjos subjektinės teisės.

              Iš bylos matyti, kad ginčo žemės sklypas ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kaip sodininkų bendrijų žemė, 1993 m. buvo įsigyti privačion nuosavybėn, šiuos žemės sklypus suformavus atliekant preliminarius matavimus.

              Sodininkų bendrijų žemės įgijimo privačion nuosavybėn klausimus reglamentuoja Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatos.

              Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis."

              Šios teisės normos aiškinimui svarbi yra ir „mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvoka, kurios prasmė yra pateikiama Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2182 redakcija). Pagal šią teisės normą „Mėgėjų sodo teritorija - savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).“

              Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas (savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas; žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas), yra tas administracinis teisės aktas, kuriuo yra apibrėžiamos konkrečiai sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos ribos bei šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuos nuosavybės teise valdo sodininkai ir kiti asmenys, ribos bei žemės skirtos sodininkų bendrijai bendram naudojimui, ribos.

Be to, žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiama  įgyti nuosavybėn iš valstybės, tik pagal minėto dokumento sprendinius.

Reikalavimas žemės sklypus parduoti privačion nuosavybėn pagal atitinkamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, lemia, kad ir žemės sklypo ribos turi atitikti šio dokumento sprendinius. Reikalavimas, kad žemės sklypo ribos turi atitikti atitinkamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (21 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija).

              Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad "Žemės  reformos  žemėtvarkos projektuose ir kituose   teritorijų planavimo  dokumentuose  suprojektuoti žemės  sklypai,   numatomi įsigyti   nuosavybėn  ar  naudojimuisi,  vietovėje    ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką."     O  to  paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad   "Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius  matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės,  miško sklypo   ploto  skirtumą,  neviršijantį  Vyriausybės    nustatyto leistino  matavimo  tikslumo,  valstybei  arba  privačios   žemės savininkui  nekompensuojama.  Tuo atveju, jeigu  atlikus   žemės, miško  sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės,  miško sklypo  ploto  skirtumas viršija leistiną matavimo  tikslumą   ir išmatuoto  žemės,  miško sklypo plotas yra mažesnis, šio   žemės, miško  sklypo  savininkui  kompensuojama  pinigais    Vyriausybės nustatyta tvarka."

              Iš   šio  teisinio  reglamentavimo  matyti,  kad  juo   yra įtvirtintos  dvi  taisyklės:  1.  žemės  sklypo  ribų   stabilumo taisyklė  - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų  konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos  projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės  sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau   nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės   sklypo   ploto,  bet  ne  ribų,  duomenis,  atliekant kadastrinius matavimus.

              Byloje nagrinėjamu atveju aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti nustatyta, ar ginčo žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinius, ar formuojant ginčo žemės sklypą ir pareiškėjai priklausantį žemės sklypą pagal preliminarius matavimus, šie žemės sklypai buvo paženklinti vietovėje, ar dabar nustatytos (atlikus kadastrinius matavimus) ginčo žemės sklypo ribos atitinka prieš tai nustatytas šių žemės sklypų ribas.             

              Iš bylos matyti, kad atsakovas ginčo žemės sklypo ploto padidėjimą, o tuo pačiu ir jo kraštinių padidėjimą iš esmės pateisina tuo, jog šie padidėjimai yra leistinos paklaidos ribose, tačiau šios aplinkybės  nesieja su aplinkybe ar naujai nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, atitinka anksčiau nustatytąsias šio žemės sklypo ribas. Tokia atsakovo pozicija yra neatitinkanti minėtų teisės normų reikalavimų, dėl ko negali pripažinta teisinga, o tuo pačiu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu ir ginčijamas atsakovo sprendimas, nes  priimant šį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

                            Dėl šių priežasčių tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimai yra naikinami, priimant naują sprendimą, kuriuo yra tenkinamas pareiškėjos skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjos V. L. skundą patenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-769.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                         Anatolijus Baranovas

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas