Civilinė byla Nr. 2S-1845-343/2016

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00996-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.2.1.8.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. S. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-514-418/2016 pagal pareiškėjų V. S. ir S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Swedbank“, antstoliui R. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai V. S. ir S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“, skirti pareiškėjams 620 Eur sumą jų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad jų finansinė padėtis atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankrotui iškelti.

Nurodė, kad pablogėjus finansiniai padėčiai nuo 2007 m. labai ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos iš individualios veiklos, todėl pradėjo vėluoti mokėti įmokas bankui, tačiau įsigytą namą  buvo būtina apšildyti, įrengti valymo įrenginius. Nuo 2007 m. name gyveno 4 asmenų šeima, buvo 2 nepilnamečiai vaikai, gyveno iš vyro gaunamų pajamų, todėl pradėjo kauptis skola bankui, dėl ko buvo nutraukta kreditavimo sutartis. Pareiškėja nuo 2006 m. dirbo nekilojamojo turto agentūroje, kuri bankrutavo, gaunamos pajamos buvo nedidelės. Šiuo metu jų įsigyto namo kaina yra apie 30000 Eur. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pablogėjus motinos sveikatai, jai reikalinga priežiūra, todėl šeima gyvena kartu su ja Leipalingio mstl., Druskininkų sav. Gautus pinigus už parduotas UAB A&A akcijas atidavė dukrai.

Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašė pareiškimo netenkinti, kadangi pareiškėjai laikytini nesąžiningais. Jiems atsisakytina iškelti bankroto bylą dėl to, kad pareiškėjai tapo nemokiais nesąžiningai, kreipdamiesi į teismą, nepateikė visos informacijos apie savo pajamas, nemokumo priežastis ir kitas reikšmingas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

            Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjų skola kreditoriui AB Swedbank yra 63 746,93 Eur; pareiškėjų turtą sudaro: 1) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai: pastatas – sodo namelis su kiemo statiniais, įkeisti bankui; UAB ,,Ober_Haus“ šis turtas įkainotas 37 650,60 Eur; 2) automobiliai: Opel Corsa 1300Eur vertės, MAZ 8114  300 Eur vertės,  OPEL ASTRA 1000 Eur vertės, automobilio priekaba 145 Eur vertės. Pareiškėjos pajamos per mėnesį yra 57,94 Eur, o pareiškėjo – 634 - 712 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pagal jų turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų pareiškime nurodytam kreditoriui, skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjai negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismas taip pat nustatė, kad kredito sutartis su pareiškėjais nutraukta 2012 m. birželio mėnesį ir pradėtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, tačiau pareiškėja 2013 04 04 iš UAB A&A gautų 7240 Eur dividendų nepanaudojo įsiskolinimui, kuris tuo metu sudarė 52527,85Eur, padengti ir taip sumažinti skolą. Teismas pripažino, kad mirusio sūnaus pargabenimas iš Olandijos ir laidotuvės buvo būtinosios išlaidos (4152,48 Eur), kurių pareiškėjai negalėjo numatyti ir suplanuoti, tačiau sprendė, kad, net ir įvertinus šias neplanuotas būtinąsias išlaidas, pareiškėjai turėjo realią galimybę 3805 Eur iš gautų dividendų skirti skoloms padengti ir taip jas sumažinti, o to nedarydami elgėsi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu ir leido didėti įsiskolinimams. Teismas taip pat nustatė tokias aplinkybes, kad: 1) pareiškėjai 2015 09 09 sudarė ne akcijų pirkimo – pardavimo, o įskaitymo sandorį, kuriuo suteikė prioritetą kreditorei O. N. S., nors tokio sandorio sudaryti neprivalėjo, ir taip elgėsi nesąžiningai kreditoriaus banko atžvilgiu; 2) pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir kas mėnesį mokėjo nustatytą įmokų sumą, kuri galėjo būti skirta kreditoriniams įsipareigojimams dengti, todėl šis sandoris pažeidė kreditoriaus AB Swedbank interesus; 3)  pareiškėjui J. D. per 3 kartus 2014 metais pervedė 2 029,83 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai skola, o teismui paaiškino, kad pervestos lėšos skirtos jų sūnaus kapavietės sutvarkymui, tačiau teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sūnaus kapavietės sutvarkymui buvo panaudoti dividendai, gauti iš UAB ,,A&A“; 4) pareiškėjai, teikdami prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad jokių santaupų ar pajamų išskyrus darbo užmokestį neturi, tačiau bylos nagrinėjimo metu 2016 m. atliko 1 500 Eur mokėjimą grynaisiais. Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad pareiškėjai neatskleidė teismui savo tikrosios finansinės padėties, buvo nesąžiningi ir nenuoširdūs, todėl LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau –FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu  atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių prašomą skirti 620 Eur sumą kas mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjai prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jiems bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „Bankroto valdymas“; skirti pareiškėjams 620 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bankas su pareiškėjais kredito sutartį nutraukė 2012 m., t. y. jau 2012 m. pareiškėjai buvo nemokūs, todėl tai, kad pareiškėja 2013 m. prašyme bankui nurodžiusi galinti mokėti po 579,24 Eur, nesudarė pagrindo vertinti, kad 2012 m. pareiškėjai buvo mokūs.
2. Teismas neįvertino, kad pareiškėjai, siekdami kiek įmanoma padengti įsiskolinimus ir  išsaugoti sutartinius santykius, su banku buvo sudarę eilę susitarimų, teikė bankui informaciją apie savo turtinę padėtį ir taip siekė bendradarbiauti su banku. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjus buvus sąžiningus banko atžvilgiu.
3. Teismo motyvu laikant pareiškėjus nesąžiningais, kadangi 2013 04 04 gautą dividendų sumą panaudojo būtiniesiems poreikiams — sūnaus mokslams ir išlaikymui, taip pat visiškai nenumatytoms išlaidoms — žuvusio sūnaus pargabenimui iš Olandijos, palaikų laikymui Olandijoje ir laidotuvėms, negalima laikyti pagrįstais ir konstatuojančiais pareiškėjų nesąžiningumą. Taip pat negalima laikyti reikšmingu teismo nurodytą motyvą, kad pareiškėjai yra nesąžiningi, kadangi panaudojus 7 240 Eur dividendų skolos dengimui, įsiskolinimas būtų sumažėjęs nuo 52 527,85 Eur iki 45 287,87 Eur.
4. Teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Todėl tam, kad pareiškėjų 7240 Eur dividendų panaudojimas būtinosioms ir nenumatytoms išlaidoms būtų laikomas pareiškėjų nesąžiningumu, teismas privalėjo neginčijamai nustatyti, kad būtent 7240 Eur dividendų išleidimas buvo pasekmė pareiškėjų nemokumo. Tačiau tai neįrodyta, priešingai, pareiškėjai dar 2012 m. buvo nemokūs, todėl nėra pagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi panaudoję 7240 Eur dividendų būtinosioms ir nenumatytoms išlaidoms. Tik nustačius nesąžiningumą, turėjusį reikšmingą įtaką asmens nemokumui, gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.  
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neatskleidė savo finansinės padėties. Visi įrodymai apie pareiškėjų finansinę būklę yra byloje, be to, teismui nutartimi neįpareigojus pareiškėjus pateikti įrodymus, jų nepateikimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjų nesąžiningumas.

         Suinteresuotas asmuo AB Swedbank atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą, pasireiškusį pareiškėjų naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimu jau jiems būnant nemokiais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų      (CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iškelti apeliantams bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, skunde ginčijant teismo išvadas dėl pareiškėjų sąžiningumo.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų turimi skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija jų turimo turto vertę, konstatavo pareiškėjų nemokumo faktą. Tačiau teismas atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą konstatavęs FABĮ 5 str. 8 d. 2 punkte nurodytas aplinkybes. Pareiškėjai su nutartimi nesutinka, argumentuodami, kad byloje nėra konstatuotas pareiškėjų nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys kaip būtina atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą sąlyga ir tai neatitinka teismų praktikos. Apeliantų argumentai laikytini pagrįstais.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str. FABĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 01 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes, iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 07 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-434-686/2015). Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Fizinis asmuo pripažintinas nesąžiningu,  jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 11 19  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2015 07 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-434-686/2015). Atsižvelgdamas į išdėstytą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad teismo išvada dėl pareiškėjų nesąžiningumo nėra pakankamai pagrįsta, kadangi padaryta detaliai ir išsamiai neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir dėl to, kad pareiškėjai, teikdami prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad jokių santaupų ar pajamų išskyrus darbo užmokestį neturi, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu 2016 m. atliko 1500 Eur mokėjimą grynaisiais ir tai sukėlė teismui pagrįstų abejonių; kad pareiškėjai neatskleidė teismui savo tikrosios finansinės padėties: pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kodėl pelningai dirbančios įmonės akcijos buvo perleistos būtent už nurodytą sumą; nepateikti jokie duomenys apie priklaususios įmonės finansinę būklę akcijų perleidimo metu; ar nebuvo gauti dividendai 2012 m., 2014 m., 2015 m.; nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus būtų siekę sumažinti aktyviai ieškodami geriau apmokamo darbo. Tokius duomenis teismui gali pateikti patys pareiškėjai. Teismas turi visas procesines priemones pareikalauti papildomų įrodymų kilusioms abejonėms pašalinti. Vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prisiimtų prievolių vykdymą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 11 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; kt.). Tačiau, kaip pagrįstai teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad reikšmingoms byloje aplinkybėms nustatyti trūksta duomenų, nepasiūlė pareiškėjams pateikti papildomų įrodymų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tiek objektyvių, tiek subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjų sąžiningumą. Teismas pareiškėjus laikė nesąžiningais dėl jų sudarytų sandorių – sutarties su UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ir UAB ,,A&A“ akcijų perleidimo sutarties, kadangi šie sandoriai pažeidė kreditoriaus AB Swedbank interesus. Tačiau, kaip išaiškinta aukščiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse, teismas, atsisakydamas kelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl jo nesąžiningumo, turi nustatyti aplinkybes, sudarančias pagrindą asmens nesąžiningumą vertinti esminiu, nulėmusiu to asmens nemokumą ir dėl to esmingai pažeidžiantį kreditoriaus interesus. Vertinant teismo argumentus dėl kreditoriaus AB Swedbank interesų pažeidimo, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas šiam bankui, todėl atsižvelgiant į FABĮ nuostatas, reglamentuojančias turto pardavimą fizinio asmens bankroto proceso metu, spręstina, ar yra pagrindas pareiškėjus laikyti nesąžiningais pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkindamas pareiškėjų atskirąjį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjams V. S. ir S. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

   Teisėja                                                                            Rūta Palubinskaitė