Civilinė byla Nr. 2-341-931/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37743-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.9.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei padėjėjai Alinai Bissekerskajai-Ruzgei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 4 917,58 Eur skolą, 152,36 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties 319,56 kv. m ploto negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas atlieka ieškovas. Atsakovas yra ieškovo (bendrijos) narys. Atsakovas laiku nesumokėjo ieškovei už patalpoms suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Atsakovo skola už patalpoms suteiktas komunalines ir kitas paslaugas sudaro 4 917,59 Eur. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius teisę reikalauti iš atsakovo įsiskolinimą už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms apskaičiuotus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas bei rinkliavas. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio imtinai (t. I, b. l. 1-6).
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 1 dalį, Bendrijos įstatų 8.1.1 ir 8.1.2. dalis, J. P. neturi teisės veikti bendrijos vardu. Pažymėjo, kad jeigu J. P. buvo išrinkta primininke (duomenys neskelbtini), dviejų metų kadencija baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, J. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje.
Atsakovas teigia, kad jis nėra bendrijos narys. Vienintelis įrodymas, kuris galėtų patvirtinti, kad jis yra bendrijos narys yra narių registravimo knygos nuo 2011 m. lapkričio 7 d. pateikimas.
Atsakovas nurodė, kad Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. KB-10652 nurodyta, kad ji sudaryta 2015 m. gruodžio 1 d. Yra J. P. parašas ir nurodyta, kad pirmininkė. VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodyta, kad J. P. išrinkta pirmininke (duomenys neskelbtini). Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų P. negalėjo pasirašyti Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. KB-10652 ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnyje.
Atsakovas teigia, kad iš ieškovo pateiktų 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d. protokolų matyti, kad A. S. nėra bendrijos narys ir kad narių susirinkime sprendimai priimti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. netinkami pranešus bendrijos nariams ir neturint balsų daugumos. Kadangi A. S. nėra bendrijos narys, ieškovo pateiktose sąskaitose - faktūrose „buhalterinės apskaitos vedimas“, „bendrijos pirmininko darbo užmokestis“, „kaupiamasis fondas teisinėms paslaugoms apmokėti“, „bendrijos finansinės rizikos valdymo fondas“ – kurios nesusiję su pastato priežiūra ir išlaikymu, bei nėra būtinos ir privalomos išlaidos pastatui.
Atsakovui kelia abejonių ką gali administruoti bendrija negyvenamosios paskirties patalpose. Atsakovas pabrėžė, kad bendro naudojimo laiptinėse nėra šiukšlių dėžių. Asmeninės bendrijos narių šiukšlės negali virsti bendro naudojimo šiukšlėmis. Atsakovo patalpose veikia kavinė, kuri turi atskirą šiukšlių išvežimo sutartį ir bendrija atsakovui neteikia šiukšlių išvežimo paslaugos.
Ieškovės PVM sąskaitose - faktūrose nurodyta „Pastato techninė priežiūros paslauga“. Byloje jokių priežiūros dokumentų, žurnalų nėra. Prie ieškinio yra pridėta „Inžinierinių komunikacijų techninio aptarnavimo sutartis Nr. 161006. Prie jos yra pridėtas Priedas Nr. 2. Priede nurodyta, kad paslaugos tiekėjas, vieną kartą per mėnesį atlieka bendro naudojimo elektros įrenginių priežiūrą. Atsakovas nėra matęs jokio prižiūrėtojo prie elektros įrenginių. Priede nurodyta: „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nurašymas į šilumos punkte esantį žurnalą“. Tokio žurnalo atsakovas nėra matęs. Trečiame pastato aukšte yra įsikūrusi kirpykla. Trečiame aukšte yra ir tualeto patalpa, kuriuo naudojasi bendrijos narys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek elektros energija, tiek vanduo tualete - tenkina išimtinai vieno bendrijos nario gamtinius poreikius ir atsakovas neturi jokios teisės dengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikių išlaidų.
Ieškovo sąskaitose - faktūrose nurodyta, kad teikia „bendro naudojimo patalpų valymą“. Atsakovas nežino, kas, kada ir ką bei kur valo, tačiau sniegą aplink pastatą, laiptines tenka valyti atsakovui arba kavinės darbuotojoms. Neaišku, nei kokia kvadratūra „bendro naudojimo patalpų valymo“, nei kieno asmeninius poreikius tenkina ši paslauga. Jeigu trečiame aukšte valo tualetą, pareigos už tualeto valymą atsakovas neturi (t. I, b. l. 175-181).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad pagal susiklosčiusią praktiką sąskaitos bendrijos nariams yra siunčiamos elektroniniais laiškais, nieks niekuomet tokių sąskaitų įteikimo būdo neginčijo. Atsakovui sąskaitos siunčiamos tuo pačiu elektroninio paštu adresu, kurį jis yra nurodęs ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Atstovė paaiškino, kad sąskaitą reikia apmokėti per vieną savaitę nuo pateikimo. Palūkanos buvo paskaičiuotos net ne praėjus 7 dienoms nuo sąskaitų pateikimo, o nuo kito mėnesio paskutinės dienos, t. y. ieškovas skaičiuoja palūkanas už trumpesnį laikotarpį nei galėtų reikalauti.
Pažymėjo, nors kai kuriuose siųstuose laiškuose atsakovui buvo nurodyta vėlesnė apmokėjimo data, jam buvo žinoma per kiek laiko turi apmokėti sąskaitą.
Dėl bylos nagrinėjimo neatvykus atsakovui
Byla 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, šaukimas į teismo posėdį siųstas atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.).
Dėl atsakovo informavimo apie teismo posėdį, teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Teismo šaukimas apie byloje paskirtą 2019 m. kovo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį grįžo neįteiktas (t. I, b. l. 186), parengiamasis teismo posėdis buvo dėl netinkamo atsakovo informavimo apie teismo posėdį. Byloje esantys įrodymai (t. I, b. l. 202) patvirtina, kad atsakovas asmeniškai buvo informuotas apie 2019 m. balandžio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, byloje nedalyvaujantis asmuo informavo teismą, kad atsakovas yra išvykęs, jo atstovas teismo posėdyje negali dalyvauti dėl asmeninių priežasčių, į bylą atstovavimą patvirtinanti sutartis nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas pasirengė bylos nagrinėjimui atsakovui nedalyvaujant ir paskyrė bylos nagrinėjimą teismo siekiant suteikti atsakovui galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės 2019 m. liepos 10 d. teismo posėdyje.
2019 m. liepos 10 d. atsakovas atvyko į paskirtą bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas tenkino atsakovo prašymą siekiant suteikti atsakovui galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (t. II, b. l. 37). Atsakovas pasirašytinai informuotas apie 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdį.
Atsakovas 2019 m. spalio 14 d. teikė teismui papildomus įrodymus (t. II, b. l. 62). Pažymėtina, kad 2019 m. spalio 15 d. 13.00 val. teismo posėdis apie kurį atsakovas buvo informuotas buvo atidėtas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Agnės Stankevičienės teisėto nebuvo darbe. Atsakovui du kartus buvo siųstas teismo šaukimas į 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį, jo nurodytų gyvenamosios vietos ir deklaruotu adresu, tačiau atsakovas teismo šaukimo neatsiėmė (t. II, b. l. 69, 70). Teismas 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį atidėjo.
2020 m. kovo 9 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, paaiškėjus, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir paskyrė bylos nagrinėjimą 2020 m. kovo 20 d. teismo šaukimas į minėtą teismo posėdį atsakovui įteiktas tik pakartotinai persiuntus šaukimą jo nuodytu gyvenamosios vietos adresu 2020 m. kovo 23 d. (t.. II, b. l. 87). 2020 m. kovo 20 d. teismo posėdis buvo perkeltas dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau teismo šaukimai grįždavo atsakovui neįteikti.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš pat 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdį į teisėjos elektroninį paštą atsakovo atstovas pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ir teisę atstovauti suteikianti atstovavimo sutartis, kuri sudaryta taip pat 2020 m. birželio 2 d. atsižvelgus į visą atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2019 m. kovo 13 d., taip pat į tai, kad jau 2019 m. liepos 10 d. teismo posėdyje dalyvavo pats atsakovas ir jo dabartinis atstovas V. Kononov, kuriam nebuvo leista atstovauti nes neturi su atsakovu sudarytos atstovavimo sutarties, ir atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant su V. Kononov tinkamai pasirašyti atstovavimo sutartį, tačiau sutartis pasirašyta tik prieš pat 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdį, teismas tokį atsakovo elgesį vertina kaip siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, o procesinius dokumentus (teismo šaukimą) laiko įteiktais CPK 121 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Teismo posėdžio metu motyvuota protokoline nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą kartu su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą negauta.
Aplinkybė, kad atsakovas pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, teismui nepriėmus nutarties prašymą tenkinti, nesudaro pagrindo proceso dalyviams manyti, kad bylos nagrinėjimas bus sustabdytas.
Ieškovo atstovė neprašė priimti sprendimo už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 7-9).
Negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra įsiteigę Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendriją (t. I, b. l. 10-14). Ieškovas atlieka bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas ir teikia pastato priežiūros, tvarkymo bei administravimo funkcijas.
Atsakovas laiku nesumokėjo ieškovui už suteiktas komunalines, administravimo ir kitas paslaugas laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (t. I, b. l. 50-66)
Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis nemoka už komunalines, administravimo ir kitas paslaugas. Atsakovas atsisako mokėti tuo pagrindu, kad negyvenamosios paskirties patalpų nereikia administruoti, jis nėra bendrijos narys, taip pat teigia, kad ieškinys turi būti paiktas nenagrinėtas, kadangi ieškinį padavęs neįgaliotas atstovauti bendrijai asmuo.
Dėl prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu
Atsakovas teigia, kad ieškovo pirmininkė J. P. neturi patalpų tame pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija. Teigia, kad šios aplinkybės neatitinka bendrijos įstatų 8.1.2 dalies, 10.1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to J. P. negali būti laikoma bendrijos pirmininke ir tinkamu ieškovo atstovu byloje.
Atsakovas taip pat nurodė, kad jeigu J. P. buvo išrinkta primininke (duomenys neskelbtini), dviejų metų kadencija baigėsi (duomenys neskelbtini).
Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai (CPK 55 straipsnis). Juridinio asmens, kurio veiklos forma – bendrija, valdymo organas – pirmininkas yra renkamas bendrijos įstatų nustatyta tvarka bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 1–2 dalys).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu bendrijos pirmininke išrinkta J. P. (t. 1, b. l. 15-18). Vieši registro duomenis patvirtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo protokolas (su visuotiniu bendrijos narių sprendimu), t. y. įregistruotas juridinis faktas, kad J. P. bendrijos narių sprendimu išrinkta ieškovo pirmininke.
Bendrijos narių 2018 m. rugsėjo 21 d. protokolas (t. I, b. l. 37-42) patvirtina, kad susirinkimo metu buvo nuspręsta bendrijos pirmininke palikti J. P.
Teismui patikrinus viešo registro duomenis, nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas juridinis faktas, jog ieškovo pirmininke yra išrinkta J. P. vadovaujantis (duomenys neskelbtini) visuotiniame ieškovo narių susirinkime priimtu sprendimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo pirmininkė yra išrinkta galiojančiu ir nenuginčytu ieškovo valdymo organo – visuotinio ieškovo narių susirinkimo – sprendimu, kas reiškia, jog ji kaip ieškovo vienasmenis valdymo organas turi teisę vesti ieškovo vardu teisme bylą (CPK 55 straipsnis).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jo manymu J. P. galimai padarė nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 2 d. motyvuota nutartimi atmetė atsakovo prašymą pranešti prokurorui apie J. P. galimai padarytas nusikalstamas veikas, išaiškino jam teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl J. P. veiksmų.
Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą, taip pat nenustatė pagrindų kreiptis į prokurorą dėl J. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos.
Dėl bendrijos narių susirinkimų sprendimų teisėtumo
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo argumentus, kad 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d. bendrijos susirinkimų spendimai yra jo nuomone neteisėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-258/2017).
Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas A. S. pats dalyvavo (duomenys neskelbtini) visuotiniame bendrijos narių susirinkime kaip patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau įstatyme nustatyta tvarka ginčyti visuotinį narių sprendimų nepasinaudojo. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nurodomi argumentai, kad apie susirinkime dalyvavusių narių skaičių, apie galimus jo nuomone pažeidimus informuojant apie planuojamą susirinkimą, kuriais jis atsikerta į ieškinį dėl skolos priteisimo, nelaikytini visuotinių narių susirinkimų sprendimų ginčijimų.
Teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusius su tuo, ar atsakovui buvo tinkamai pranešama apie bendrijos narių susirinkimus, juose priimtus sprendimus, ar buvo suteikiama atsakovui galimybė dalyvauti bendrijos susirinkimuose, juos ginčyti, ar ieškovas laikė atsakovą bendrijos nariu tam tikrą laikotarpį, ar jo nediskriminavo kitų narių atžvilgiu, ar pats atsakovas sąmoningai vengė susirinkimų, pranešimų apie susirinkimus/sprendimus priėmimo registruotu paštu ir pan., per se (pačios savaime) nepaneigia bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų galiojimo. Pastarosios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip turinčio/neturinčios įtakos bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų nuginčijimui tuo atveju, jei atsakovas kaip bendrijos narys kreiptųsi į teismą su ieškiniu dėl bendrijos valdymo organo (susirinkimo) sprendimų pripažinimo negaliojančiais vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi.
Teismas pažymi, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad visuotinio ieškovo narių 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. gegužės 23 d. ar 2018 m. rugsėjo 21 d., susirinkimų sprendimai būtų nuginčyti ar ginčijami įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl atsakovo kaip bendrijos nario statuso
Atsakovas teigia, kad iš ieškovo pateiktų visuotinio bendrijos narių susirinkimų protokolų nustatė, kad jis nėra bendrijos narys.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1606-820/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-456-580/2016 (kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas) Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2116-987/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties Nr. 2A-116-430/2019(kuria paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas) motyvų matyti, jog teismas pripažino, kad atsakovas A. S. yra bendrijos narys, dalyvavęs steigiant bendriją, ir byloje nėra duomenų, kad jis iš jos būtų išstojęs. Teismo vertinimu minėtose civilinėse bylose priimti teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad jis būtų išstojęs iš bendrijos. DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais pasibaigia narystė bendrijoje. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo kurį nors konkretų įstatyme įtvirtintą pagrindą, kuriuo remiantis turėjo baigtis jo narystė bendrijoje (CPK 178 straipsnis). Atsakovas tik deklaratyviai teigė, kad susipažinęs su ieškovo pateiktais visuotinių narių susirinkimo protokolais jis nustatė, kad jis nėra bendrijos narys. Teismas atkreipia dėmesį, kad trys iš minimų atsakovo susirinkimų protokolų buvo pateikti ir nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-2116-987/2018 ir Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-116-430/2019.
Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo argumentai dėl jo nebuvimo ieškovo (bendrijos) nariu atmetami kaip prieštaraujantis kitose bylose nustatytiems prejudiciniams faktams bei atsakovui nepateikus įrodymo, kad po kitose bylose priimtų sprendimų jo narystė bendrijoje baigėsi kuriuo nors vienu iš įstatyme įtvirtintų narystės pabaigos (įskaitant išstojimą) pagrindų (CPK 182 straipsnio 2 punktas, DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui skolą
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Ieškovo įstatų (įregistruotų viešame registre nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) 6.6.5, 6.6.6 punktai taip pat nustato bendrijos narių pareigas atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas komunalines paslaugas ir kitas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, taip pat apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimo ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje (t. I, b. l. 158-167). Taigi, įstatymas ir patvirtinti bendrijos įstatai įpareigoja daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkus ir bendrijos narius mokėti skaičiuojamus mokesčius už bendrojo naudojimo objektus, jų priežiūrą, remontą ir kitus nustatytus mokesčius
Nagrinėjamu atveju negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra įsiteigę bendriją „Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija“, kurios nariu yra ir atsakovas.
Pagal DNSBĮ nuostatas prie pastato bendrosios dalinės nuosavybės bei prie bendro naudojimo objektų yra priskiriamos ir pastato bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis laikomos ir laiptinės (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis, 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas).
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas teisines normas, daro išvadą, kad atsakovas kaip pastato, kuriame turi patalpas, bendrasavininkas, privalo dengti išlaidas, patirtas dėl pastato bendro naudojimo laiptinės eksploatacijos ir priežiūros, pavyzdžiui, šios laiptinės apšvietimo (elektros) išlaidas, valymo išlaidas, elektros įvedimo darbus ir pan.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam nėra aišku, ką gali administruoti bendrija negyvenamosios paskirties patalpose. Ieškovė nenurodė kiek kvadratinių metrų ir kur yra pastate bendro naudojimo patalpos.
Bendrijos funkcijos nustatomos bendrijos įstatuose (DNSBĮ 3 straipsnio 9 dalis). Į bendrijos valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo – kompetenciją patenka ir pareiga priimti sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo bei bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); nustatyti pirmininko darbo užmokestį, jei įstatuose nenurodyta kitaip (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas); tvirtinti įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas); tvirtinti kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas); taip pat priimti sprendimus kitais klausimais, numatytais įstatuose (DNSBĮ 10 straipsnio 2 dalis).
Iš į bylą pateiktų ieškovo bendrijos „Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija“ įstatų matyti, kad įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje (įstatų 11.2 punktas), įmokos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra ir jos administravimu, įskaitant profilaktinį patalpų ir kiemo teritorijos valymą, apskaičiuojamos pagal šių darbų aprašą ir atitinkamą kalkuliaciją, kurią sudaro bendrijos pirmininkas ir tvirtina bendrijos narių susirinkimas, arba rinkos vertę, kuri nustatoma bendrijos narių susirinkimo pavedimu, perkant šias paslaugas konkurso būdu (įstatų 11.4 punktas); kaupiamųjų įmokų dydžius nustato, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas (įstatų 11.7 punktas); bendrijos narių susirinkimas renka pirmininką, nustato jo darbo užmokestį, samdomų darbuotojų skaičių bei jų apmokėjimo tvarką (įstatų 9.1.4 punktas), bendrijos narių susirinkimas sprendžia ir kitus DNSBĮ bendrijos narių susirinkimui priskirtus klausimus (įstatų 9.1.2 punktas) (t. I, b. l. 158-167).
Ieškovas į bylą pateikė susistemintą 2018 m. rugsėjo 25 d. pažymą apie A. S. suteiktas paslaugas (t. I, b. l. 45-49), 2017 m. balandžio – 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovui išrašytų sąskaitų (t. I, b. l. 50-66). Iš viso priskaičiuota už paslaugas suma sudaro 4917,68 Eur ir paskaičiuotos 152,3 Eur dydžio palūkanos (t. I, b. l. 67)
Iš pateiktų sąskaitų ir 2018 m. rugsėjo 25 d. susisteminto pažymos (t. I, b. l. 45-48) matyti, kad ieškovas prašo priteisti išlaidas, kurias sudaro vandens suvartojimo ir vandens pardavimo kaina 600,01 Eur (18,36 Eur+581,65 Eur), atliekų išvežimo 427,87 Eur dydžio išlaidos. Tai laikytina atsakovo patirtomis asmeninėmis išlaidomis už naudojimąsi patalpomis.
Atsakovas nurodo, kad bendro naudojimo laiptinėse nėra šiukšlių dėžių, o asmeninės bendrijos narių šiukšlės negali virsti bendro naudojimo šiukšlėmis. Atsakovo nurodo, kad jo patalpose veikia kavinė, kuri turi atskirą šiukšlių išvežimo sutartį ir bendrija atsakovui neteikia šiukšlių išvežimo paslaugos.
Į bylą pateikta 2016 m. vasario 2 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. PS 1.013-16 ir jos 2016 m. birželio 1 d. priedas (t. I, b. l. 76-79) iš kurių matyti, kad UAB „Atliekų tarnyba“ įsipareigojo pastatyti adresu (duomenys neskelbtini) vieną konteinerį, kuris išvežamas tris kartus per savaitę.
Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. vasario 2 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 22-25), bendrijos narių susirinkimas sprendimu Nr. 1 nustatė išlaidų už šiukšlių išvežimą paskaičiavimo tvarką, pagal kurią už šiukšlių išvežimą moka kiekvienas patalpų savininkas proporcingai jo turimų patalpų plotui. Atsakovas pastaruoju sprendimu nustatytos šiukšlių išvežimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos neskundė, o įstatymo leidėjas nedraudžia bendrijos susirinkimui spręsti šio klausimo (DNSBĮ 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovas kaip patalpų savininkas, privalo bendrijos nustatyta tvarka mokėti mokestį už šiukšlių iš jo patalpų išvežimą. Atsakovas įrodymais nepagrindė argumentų, kad jo patalpose įrengta kavinė turi atskirą šiukšlių išvežimo sutartį ir atsakovas neturi pareigos mokėti už šiukšlių išvežimą.
Atsakovas nurodo, kad geriamojo vandens tiekimo sutartis yra negaliojanti, kadangi bendrijos pirmininkė išrinka (duomenys neskelbtini), o sutartį J. P. bendrijos vardu pasirašyta 2015 m. gruodžio 1 d. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad sutartis yra pripažinta negaliojančia ar ginčijama įstatymų nustatyta tvarka.
Jokių konkrečių argumentų dėl atsisakymo mokėti už vandenį, tiektą į atsakovui priklausančias patalpas, atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat nekėlė klausimo dėl pačių išlaidų dydžio netinkamo paskirstymo tarp pastate esančių patalpų savininkų.
Atsižvelgus į tai, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad jo atžvilgiu paskaičiuotos išlaidos už vandenį ir šiukšles yra paskaičiuotos neteisingai, teismas tenkina ieškinį dalyje dėl 1027,88 Eur (600,01 + 427,87) dydžio pastarųjų išlaidų priteisimo.
Antroji išlaidų rūšis, už kurią ieškovas reikalauja iš atsakovo apmokėjimo, yra išlaidos, kurios patiriamos dėl pastato bendro naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros. Šios išlaidos susideda iš 34,39 Eur sumos už bendrų patalpų suvartotą elektros energiją; bendro naudojimo patalpų valymo 389,16 Eur išlaidų; 717,76 Eur sumos už pastato techninės priežiūros paslaugas.
Nustačius, kad atsakovas kaip pastato, kuriame yra jo patalpos, bendrasavininkas privalo prisidėti prie bendro naudojimo objekto – laiptinės – būtinųjų išlaidų, kurias sudaro bendrų patalpų (laiptinės) būtinosios priežiūros ir eksploatacijos išlaidos, atsakovui tenka pareiga mokėti ieškovo paskaičiuotą mokestį už bendrose patalpose sunaudotą elektrą, valymą.
Pažymėtina, kad šių mokesčių paskaičiavimo (paskirstymo patalpų savininkams) tvarka, kaina (jos paskaičiavimas) buvo nustatyti bendrijos narių susirinkimų sprendimais: iš 2016 m. vasario 2 d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo priimti sprendimai dėl patalpų valymo būtinybės, valytojos įdarbinimo, jos darbo užmokesčio nustatymo ir išlaidų paskirstymo (t. I, b. l. 22-25); tame pačiame susirinkime buvo priimtas sprendimas ir dėl bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos apmokėjimo tvarkos bei elektros darbų apmokėjimo. Šių klausimų sprendimas patenka į bendrijos susirinkimo kompetenciją (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, bendrijos įstatų 11.4 punktas).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį cituoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo normas, Statybos techninį reglamentą STR 1.03.07:2017 bei nurodė, kad byloje, išskyrus ieškovo sąskaitas, jokių priežiūros dokumentų nėra.
Ieškovas pateikė 2016 m. spalio 6 d. su paslaugų teikėju uždarąja akcine bendrove „Pastatų ūkio valdymas“ sudarytą Inžinerinių komunikacijų techninio aptarnavimo sutartį Nr. 161006 (t. I, b. l. 118-123); taip pat 2016 m. gegužės 23 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad susirinkime sprendimu Nr. 1 buvo nutarta įsigyti techninės priežiūros paslaugas. Pastarojo sprendimo atsakovas neskundė. Tai, kad atsakovas pats asmeniškai nematė jokio techninę priežiūrą atliekančio asmens, nepaneigia, kad tokios paslaugos yra teikiamos pagal sutarties priede Nr. 2 nurodytą periodiškumą (t. I, b. l. 122).
Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos pareigos prisidėti jam kaip pastato sistemų bendrasavininkui prie pastato techninių/inžinerinių sistemų būtinų išlaikymo išlaidų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
Teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus apie atsakovo pareigą apmokėti išlaidas už pastato bendro naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą ir eksploataciją (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad atsakovas nepaneigė savo įstatyminės pareigos apmokėti ieškovo reikalaujamą priteisti 1141,31 Eur (34,39+389,16+717,76) sumą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti išlaidas, kurios patiriamos dėl bendrijos įsteigimo ir jos veikimo, administruojant pastato bendro naudojimo objektus bei atliekant kitas funkcijas, kurias jai suteikia bendrijos narių susirinkimas (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Šios išlaidos susideda iš 592,96 Eur bendrijos pirmininko darbo užmokesčio; 239,31 Eur buhalterinės apskaitos išlaidų, 14,11 Eur administracinių išlaidų; 1358,13 Eur bendrijos finansinės rizikos valdymo fondo; 543,32 Eur išlaidų kaupiamojo fondo teisinėms paslaugoms apmokėti.
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra bendrijos narys, todėl privalo vykdyti bendrijos sprendimus, kurių nei iki šios bylos nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo metu neskundė, ir prisidėti prie bendrijos administravimo išlaidų dengimo bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų nustatyta tvarka (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis.).
Į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 3 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad susirinkime buvo nustatytas bendrijos pirmininkės darbo užmokestis (t. I, b. l. 15-18); iš 2016 m. vasario 2 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrijos nariai nutarė samdyti buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, taip pat nutarė patirti kitų administravimo išlaidų, nuomojantis biuro techniką, naudojantis telekomunikacijos įranga bei kurjerių paslaugomis (t. I, b. l. 22-25); iš 2016 m. gegužės 23 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrijos nariai nutarė kaupti bendrijos rizikos fondą bei fondą teisinėms paslaugoms apmokėti (t. I, b. l. 30-33). Kaip jau buvo minėta, atsakovas bendrijos narių sprendimų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl pirmininkės darbo užmokesčio, dėl buhalterinės apskaitos vedimo išlaidų, dėl kitų nurodytų administravimo paslaugų bendrijos nariai priėmė sprendimus, todėl teismas daro išvadą, kad tokio pobūdžio išlaidos yra priskirtinos prie administravimo išlaidų. Bendrijos nariai turi teisę nuspręsti, ar jie moka atlyginimą pirmininkui, ar jiems reikalingas buhalteris, teisines paslaugas teikiantis asmuo, taip pat ar jie mato riziką, kad šių išlaidų padengimas apsunkintas dėl kurio nors bendrijos nario atsisakymo mokėti, kas sudaro pagrindą kaupti finansų rezervą tam, kad nesutriktų bendrijos darbas, taip pat bendrijos nariai turi teisę nuspręsti dėl kitų būtinųjų administravimo išlaidų (kaip pašto, telefono, biuro technikos nuomos ir pan.). Pažymėtina, kad atsakovui neginčijus nei vieno bendrijos susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintos minėtos administravimo išlaidos, taip pat atsakovui nepateikus jokių konkrečių prielaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl tokių išlaidų neteisėtumo/neprotingo dydžio ar neteisėtos paskaičiavimo tvarkos, atsakovas kaip bendrijos narys turi pareigą vykdyti galiojančiais bendrijos sprendimais patvirtintas administravimo išlaidas.
Atsižvelgs į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė savo įstatyminės pareigos apmokėti ieškovo reikalaujamą priteisti 2747,83 Eur (592,96 + 239,31 + 14,11 +1358,13 + 543,32) Eur sumą už būtinas administravimo išlaidas, dėl kurių priimti bendrijos narių sprendimai nėra nuginčyti.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra tenkinamas pilnai ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 4917,02 (1027,88 +1141,31 + 2747,83 ) Eur skolos.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo iš viso 152,36 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (t. I, b. l. 67).
Visos sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos el. patu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad būtent tokį savo elektroninio pašto adresą nurodė ir pats atsakovas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teismas laiko, kad ieškovui elektroniniu paštu siunčiamos sąskaitos įteiktos tinkamai. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrijoje yra susiklosčiusi tokia sąskaitų įteikimo praktika. Atsakovas tokio sąskaitų įteikimo būdo neginčijo.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palūkanos atsakovui skaičiuojamos už trumpesnį laiko tarpą, t. y. tik nuo kito mėnesio pabaigos kai atsakovas privalėjo apmokėti sąskaitas. Teismas su tokiu ieškovo skaičiavimu sutinka tik iš dalies.
Teismas iš ieškovo pateiktų elektroninių laiškų išrašų nustatė, kad 2017 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsakovui išsiųsta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išrašytas 2017 m. balandžio 26 d. (t. II, b. l. 6, 7 ). Pranešime nenurodyta iki kada apmokėti nurodytą sąskaitą, todėl laikytina, kad atsakovas sąskaitą privalėjo apmokėti per 7 dienas nuo pateikimo, t. y. iki 2017 m. gegužės 4 d. (CK 1.121 straipsnis, 6.53 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas palūkanas nuo neapmokėtas sumos skaičiuoja nuo 2017 m. gegužės 31 d., t. y. net už trumpesnį laikotarpį, nei turi teisę, todėl šioje dalyje prašomos 17,53 Eur dydžio palūkanos priteistinos.
2017 m. gegužės 24 d. atsakovui išsiųsta 2017 m. gegužės 24 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 8-9). Atsakovas minėtą sąskaitą privalėjo apmokėti iki 2017 m. gegužės 2 d., o ieškovas įgijo teisę reikalauti skaičiuoti palūkanas nuo 2017 m. gegužės 3 d. Ieškovas tuo tarpu prašo priteisti palūkanas skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 30 d., todėl parašymas šioje dalyje priteisti 16 Eur dydžio palūkanas taip pat tenkintinas.
Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikia įrodymų, kad kokiu nors būdu (registruotu paštu, elektroniniu paštu ir pan.) būtų įteikęs atsakovui sąskaitas už 2017 m. birželio ir liepos mėnesius. Aplinkybė, kad nėra įrodymų apie sąskaitų įteikimą atsakovui nepaneigia atsakovo prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pareigos mokėti įstatyme įtvirtintas netesybas, susidariusias dėl termino įvykdyti prievolę pradelsimo. Ieškovui nepateikus įrodymų, kada minėtos sąskaitos buvo įteiktos apmokėti atsakovui, teismas netenkina reikalavimo priteisti palūkanas nuo neapmokėtų 2017 m. birželio ir liepos mėnesių sąskaitų.
2017 m. rugsėjo 26 d. ieškovas atsakovui išsiuntė sąskaitą už išrašytą 2017 m. rugpjūčio 21 d. (t. II, b. l. 10-11) ir nurodė sąskaitą apmokėti iki 2017 m. spalio 3 d., taigi nuo 2017 m. spalio 4 d. įgijo teisę skaičiuoti palūkanas už neapmokėtą sąskaitą. Pagal pateiktą palūkanų skaičiavimo lentelę matyti, kad ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., t. y. už 370 dienų. Šioje dalyje teismas mažina prašomą priteisti palūkanų sumą 13,28 Eur, t. y. už 366 dienas.
2017 m. spalio 24 d. ieškovas atsakovui išsiuntė 2017 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą ir nurodė ją apmokėti iki 2017 m. spalio 30 d. (t. II, b. l. 12-13). Ieškovas pagrįstai prašomas priteisti 12,13 Eur palūkanas skaičiuoja nuo 2017 m. spalio 31 d.
2017 m. lapkričio 28 d. ieškovas išsiuntė 2017 m. spalio 23 d. sąskaitą ir nurodė ją apmokėti iki 2012 m. gruodžio 4 d. (t. II, b. l. 14-15). Todėl šioje dalyje ieškovas nepagrįstai palūkanas skaičiuoja nuo 2017 m. lapkričio 30 d. Ieškovo prašomos palūkanos priteistinos ne už 309 diena, kaip nurodyta palūkanų skaičiavimo pažymoje, o už 304 dienas, t. y. 9,27 Eur.
2017 m. gruodžio 29 d. ieškovas išsiuntė atsakovui 2017 m. lapkričio 24 d. sąskaitą apmokėti iki 2018 m. sausio 5 d. (t. II, b. l. 16-17). Ieškovas nepagrįstai palūkanas skaičiuoja nuo 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi teisę skaičiuoti palūkanas įgijo tik 2018 m. sausio 6 d. Ieškovo prašomos palūkanos priteistinos už 272 dienas, ne už 278, t. y. prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 10,81 Eur.
2017 m. gruodžio 28 d. išrašyta sąskaita atsakovui įteikta 2018 m. sausio 26 d. ir pareikalauta apmokėti iki 2018 m. vasario 2 d. (t. II, b. l. 18-19). Ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 2018 m. sausio 31 d., todėl prašomos priteisti palūkanos mažintinos, priteisiant ne už 247, o už 245 dienas, t. y. 8,30 Eur.
2018 m. sausio 24 d. sąskaita atsakovui išsiųsta 2018 m. vasario 23 d. ir pareikalauta apmokėti iki 2018 m. kovo 2 d. (t. II, b. l. 20-21). Ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 2018 m. vasario 28 d., kai tuo tarpu teisę į palūkanas įgijo 2018 m. kovo 3 d. , t. y. už 216 dienų – 7,07 Eur.
2018 m. vasario 22 d. sąskaitą išsiųsta 2018 m. kovo 30 d., nurodyta apmokėti iki 2018 m. balandžio 6 d. (t. II, b. l. 22-23). Ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 2018 m. kovo 31 d. Atsižvelgus į išdėstytą, prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 6,77 Eur.
2018 m. kovo 27 d. sąskaita atsakovui išsiųsta 2018 m. balandžio 24 d. (t. II, b. l. 24-25). Apmokėjimo data nenurodyta, todėl atsakovas privalėjo sąskaitą apmokėti per 7 dienas, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. ir ieškovas įgijo teisę skaičiuoti palūkanas nuo 2018 m. gegužės 3 d., t. y. už 155 dienas – 5,36 Eur.
2018 m. balandžio 24 d. sąskaita atsakovui išsiųsta 2018 m. gegužės 23 d. (t. II, b. l. 27-28). Apmokėjimo data nenurodyta, todėl atsakovas privalėjo sąskaitą apmokėti per 7 dienas, t. y. 2018 m. gegužės 31 d. ieškovui palūkanos priteistinos nuo 2018 m. birželio 1 d. 4,35 Eur.
2018 m. gegužės 23 d. sąskaita atsakovui išsiųsta 2018 m. birželio 25 d. , nurodyta apmokėti iki 2018 m. birželio 30 d. (t. II, b. l. 29-30). Ieškovas teisę į palūkanas įgijo 2018 m. liepos 1 d., t. y. 3,31 Eur.
2018 m. birželio 25 d. sąskaita išsiųsta 2018 m. liepos 27 d. nurodyta apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (t. II, b. l. 31-32). Ieškovas teisę į palūkanas įgijo 2018 m. rugpjūčio 4 d., todėl nepagrįstai palūkanas skaičiuoja nuo 2018 m. liepos 31 d. ieškovo prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 4,08 Eur.
2018 m. liepos 25 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui išsiųsta 2018 m. rugpjūčio 22 d. (t. II, b. l. 33-35). Kadangi nenurodyta apmokėjimo data, atsakovas sąskaitą turėjo apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovas pagrįstai palūkanas 2,01 Eur skaičiuoja nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Ieškovas prašo priteisti 0,28 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė elektroninio laiško išrašą, kad bendrijos buhalterė nurodo persiunčianti laišką su sąskaita (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia įrodymų, kad kokiu nors būdu (registruotu paštu, elektroniniu paštu ir pan.) būtų įteikęs atsakovui sąskaitas už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Todėl prašymas priteisi 0,28 Eur dydžio palūkanas nuo laiku neapmokėtos 2018 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitos atmestinas.
Atsižvelgus į išdėstytą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 120,27 Eur dydžio palūkanos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teismui tenkinus ieškinio materialinio reikalavimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 5037,29 (4917,02 + 120,27) Eur sumą, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, teismui priėmus ieškinį (2018 m. gruodžio 10 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismui priteisus 5037,29 Eur sumą iš prašytos priteisti 5069,95 Eur sumos, buvo tenkinta 99,35 proc. ieškinio reikalavimo.
Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteisiama 447,07 Eur dalis (450,00 Eur x 99,35 proc.) protingo dydžio advokato padėjėjo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).
Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.
Teismui tenkinus 99,35 proc. ieškinio ir ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 151 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismui tenkinus 99,35 proc. ieškinio, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 22,49 Eur (22,64 Eur x 99,35proc.) teismo patirtos pašto išlaidos, o iš ieškovo šių išlaidų dalis nepriteisiama, nes jų dydis mažesnis negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė:
atmesti atsakovo A. S. prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
ieškovo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4917,02 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų septyniolikos eurų ir 2 cnt) skolą, 120,27 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 27 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5037,29 Eur) sumą, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 447,07 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 7 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 151 (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ) nesumokėtą žyminio mokesčio dalį ir 22,49 Eur (dvidešimt du eurus ir 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė