Civilinė byla Nr. e2A-219-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00477-2019-87
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic CBD“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO T“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EKO T“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltic CBD“ (toliau – ir atsakovė) 46 178,37 Eur skolą ir 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. ieškovės parengto ir atsakovės patvirtinto komercinio pasiūlymo dėl vamzdžių virinimo darbų ir darbų kainos bei jos apskaičiavimo tvarkos pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai. Ieškovė dalį darbų atliko 2019 m. liepos 29 d., pateikė atsakovei atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina 22 505,76 Eur, likusius darbus atliko 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina 37 302,61 Eur. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus per 14 dienų nuo darbų atlikimo, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., tačiau už darbus atsakovė nesumokėjo. Atsakovei 2019 m. rugsėjo 27 d. įteikta pretenzija dėl įsiskolinimo, taip pat pateikti tik ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai, nes atsakovė nepagrįstai vilkino darbų priėmimą.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės ieškinį – iš atsakovės priteisė 46 178,37 Eur skolą, 8 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė pareiškė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais atlyginti už perteklinius pačios ieškovės iniciatyva atliktus darbus, kurie nepagrįstai padidino galutinę darbų atlikimo kainą. Teigė, kad ieškovė atlikdama darbus nesilaikė atsakovės pateiktos darbų atlikimo dokumentacijos bei nurodymų, dėl to suvirinimo darbų atliko daugiau nei buvo būtina. Atsakovės atstovai prašė preliminarų sprendimą pakeisti. Argumentavo, kad ieškovė neįrodė, jog buvo būtinybė padaryti tiek suvirinimo siūlių, kiek ji padarė. Manė, kad ieškovė vykdydama sutartį elgėsi nesąžiningai, nes sutarus darbų kainą už suvirinimo milimetrą turėjo interesą suvirinti kuo daugiau siūlių. Teigė, kad buvo apskaičiavusi, jog suvirinimo darbai galėtų kainuoti apie 20 000 Eur, ir šią įsiskolinimo dalį pripažįsta. Ginčija darbų kainą už 23 444,20 Eur ir šią reikalavimo dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės direktorius G. P. patvirtino ieškovės pateiktą 2019 m. liepos 5 d. komercinį pasiūlymą dėl vamzdynų montavimo, kuriame nurodyta darbų kaina „pagal vamzdžio diametrą 1 mm/1,00 Eur + PVM“. Pagal šio komercinio pasiūlymo 3 pastabą atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus per 14 dienų nuo darbų atlikimo. Ieškovė dalį darbų atliko 2019 m. liepos 29 d., surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina – 22 505,76 Eur ir tą pačią dieną išrašė šios sumos PVM sąskaitą faktūrą, likusius darbus atliko 2019 m. rugpjūčio 16 d., surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina – 37 302,61 Eur ir išrašė šios sumos PVM sąskaitą faktūrą. Abu aktai atsakovei siųsti elektroniniu paštu. Ginčo dėl darbų kokybės nėra, atsakovės direktorius G. P. patvirtino, kad darbai atlikti kokybiškai, sumontuota džiovinimo įranga veikia, pretenzijų ieškovei dėl to neturi. Atsakovės direktorius taip pat nurodė, kad ieškovė užsiima žemės ūkio veikla, kvalifikacijos ir galimybių pati atlikti suvirinimo ir vamzdynų montavimo darbus neturi.
7. Atsakovė argumentavo, kad ieškovė sutarties vykdymo metu elgėsi nesąžiningai, be objektyvios būtinybės suvirino daugiau siūlių ir taip padidino darbų kainą, nes sutartas atlyginimas priklausė nuo vamzdžių suvirinimo siūlių kiekio. Teismas su atsakovės argumentais nesutiko.
8. Teismas nustatė, kad atsakovės užsakymu buvo montuojama Danijoje įsigyta dėvėta džiovinimo įranga, iš viso transportuota 12 vilkikų supjaustytos įrangos detalių.
9. Tiek ieškovės vadovas S. L., tiek liudytojas ieškovės darbų vadovas E. J. paaiškino, kad atsakovės direktorius G. P. parodė krūvą vamzdžių, kuriuos reikia suvirinti ir sumontuoti, darbų vadovo atsisakė nurodęs, kad turės savo darbų vadovą, kuris parodys, kur ir kokį vamzdį nuvesti. Nebuvo darbų projekto, dėl to ieškovė negalėjo pasiūlyti konkrečios darbų kainos ir buvo susitarta standartinė suvirinimo darbų kaina po 1 Eur pagal vamzdžio skersmenį už 1 milimetrą, kiek reikės suvirinimo siūlių, iš anksto suskaičiuoti galimybės nebuvo. Liudytojo E. J. paaiškinimais, trečią darbų vykdymo savaitę (darbai truko apie mėnesį) jis pats paskambino užsakovės direktoriui G. P., šis pasidžiaugė, kad darbai vyksta gerai, o apie pretenzijas dėl kainos sužinojo tik iš 2019 m. rugsėjo 5 d. el. laiško po visų darbų atlikimo. Kaip matyti iš atsakovės direktoriaus G. P. paaiškinimų, atliktų darbų aktų nepasirašė dėl to, kad po visų darbų atlikimo suprato, kad padaryta labai daug suvirinimo siūlių, nes jis manė, kad darbai kainuos apie 20 000 Eur, tiek jie kainavo Danijoje.
10. Atsakovė po preliminaraus sprendimo priėmimo ir prieš pat 2020 m. sausio 7 d. vykusį teismo posėdį pateikė savo pačios atliktus skaičiavimus apie tai, kiek, jos nuomone, turėjo būti padaryta ir kiek padaryta perteklinių suvirinimo siūlių. Teismas vertino, kad atsakovės pateiktos schemos, nesant kitų įrodymų byloje, nėra nei tinkamos, nei pakankamos atsakovės teiginiams pagrįsti. Kaip nurodė pats atsakovės vadovas, įmonė užsiima žemės ūkio veikla ir nei jis, nei įmonė neturi kvalifikacijos ir kompetencijos atlikti suvirinimo darbus, dėl to kreipėsi į specialistus.
11. Atsakovės teiginiai, kad reikėjo tik suvirinti iš Danijos atvežtus supjaustytus vamzdžius per jų pjūvių vietas, nepagrįsti. Byloje nėra duomenų ir atsakovė jų nepateikė, kaip buvo supjaustyti vamzdžiai, dėl to nėra duomenų, ar pjūviai padaryti tinkamai, ar ruošiant virinimui vamzdžiai nesutrumpėjo ir ar dėl to nereikėjo daryti mažų intarpų, ar visus naudotos įrangos vamzdžius buvo įmanoma suvirinti, iš fotonuotraukų matyti, jog dalis įrangos yra pažeista korozijos. Liudytojo M. J. paaiškinimais, į Daniją jis atvyko tuo metu, kai, jo nuomone, didesnioji dalis įrangos jau buvo išmontuota, neišardyti dar buvo vamzdynai, einantys iš džiovyklos iki reguliuojančiosios armatūros, siurbliai, o vamzdžiai buvo pjaustomi, jis žymėjo tik pjaustomų vamzdžių dalis, tačiau kiek iš viso padaryta pjūvių, pjaustymo vietos, atstumai tarp pjūvių žymimi nebuvo. Be to, šalys paaiškino ir visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad patalpa, kurioje sumontuota džiovykla, nėra identiška, kokia buvo Danijoje, yra padaryta pakeitimų, pasikeitė įrangos išdėstymas, siurbliai pasukti, sumontuotos papildomos sklendės, velenai, nuorinimo kranai, jungtys tarp katilinių, izoliacijai turėjo būti palikti atstumai tarp vamzdžių, pakeistas įrangos išdėstymas ir pan. Net ir padarius nežymius pakeitimus, atsakovė neturi pagrindo tikėtis, kad nebus reikalinga atlikti papildomų suvirinimo darbų.
12. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad atsakovė neturi žinių ir kvalifikacijos atskirti naujai suvirintas ir buvusias siūles, o įvertinęs aplinkybes, kad buvo padaryta įrangos išdėstymo pakeitimų, ji įrengta ne tokioje pačioje vietoje ir konstatavo, kad atsakovės pateiktos schemos neįrodo jos teiginių dėl suvirinimo siūlių pertekliaus pagrįstumo.
13. Atsakovės direktorius pripažino, kad darbai žodžiu buvo derinami su juo, kad pats prašė padaryti pakeitimus. Apklausti liudytojai (suvirintojas V. A., atsakovės samdytas surinkimo darbų vadovas M. J., pagalbinis darbuotojas M. B., ieškovės darbuotojas E. J.) nurodė, kad viskam vadovavo, darbus prižiūrėjo atsakovės vadovas G. P., ieškovės siūlomo darbų vadovo jis atsisakė. Liudytojų V. A., M. J., M. B. paaiškinimai nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes ir teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Užsakovė turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, o esant svarbioms priežastims – atsisakyti sutarties, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Kaip nustatyta, pats G. P. neturi kvalifikacijos ir žinių vadovauti suvirinimo darbams, ieškovės pasiūlymo dėl darbų vadovo atsisakė, paprašė savo pasamdyto M. J. prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti pagal technologiją ir įranga veiktų, ir pripažino, kad ieškovės darbuotojai tarėsi su M. J.. Priešingai nei teigė atsakovė, ne rangovė darbus atliko savo rizika, o ją nurodytais veiksmais (atsisakydama ieškovės siūlomo darbų vadovo ir prisiimdama darbų kontrolės funkcijas) prisiėmė užsakovė.
14. Teismas sprendė, jog atsakovė nenustatė užduoties įvykdymo būdų CK 6.645 straipsnio 3 dalies požiūriu, o paliko dėl jų spręsti rangovei. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninis laiškas, kuriuo jis pripažino, kad darbai nevyko pagal jo numatytą planą (nes, atlikti pakitimai, taigi, objektyviai nebebuvo galimybės sumontuoti įrangą identiškai taip pat, kaip ji buvo sumontuota Danijoje), todėl jis leido ieškovės darbuotojams atlikti darbus taip, kaip jiems buvo patogiau ir paprasčiau laikantis duoto projekto, kuris yra principinė veikimo schema ir pagal ją sumontuota įranga veikia.
15. Atsakovei teigiant, kad ieškovė padarė nepagrįstai daug suvirinimo siūlių, būtent atsakovė ir turėjo šiuos teiginius pagrįsti įrodymais bei pateikti ieškovei darbo projektą, kuriame būtų detaliai nurodytos suvirinimo vietos, taškai, kampai, posūkiai, atstumai, aukščiai ir t. t. Atsakovei tokios dokumentacijos ieškovei prieš darbų pradžią nepateikus, po visų darbų atlikimo ji neteko teisės reikalauti, kad darbus ieškovė turėjo atlikti kitu, ieškovės įsivaizduojamu ar suvokiamu būdu (CK 1.5 straipsnis).
16. Atsakovė nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei teigdama, kad ieškovė turėjo įrodyti objektyvią visų jos atliktų suvirinimo siūlių būtinybę. Priešingai, argumentuodama, kad jų per daug, šių teiginių pagrįstumą turi įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis), kuri ne tik nepagrindė savo teiginių įrodymais, bet net ir nenurodė, kiek konkrečiai ir kuriose vietose, jos manymu, padaryta perteklinių suvirinimo siūlių.
17. Atsakovės direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroniniame laiške ir teismo posėdžiuose neneigė ir neginčijo, kad ieškovės darbų aktuose nurodytas darbų (suvirinimo siūlių) kiekis iš tikrųjų yra padarytas. Tuo tarpu iš elektroninio laiško ir pasisakymų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovė siekia mokėti ne sutartą ir akceptuotą kainą, bet ją sumažinti, elektroniniu laišku prašoma net 70 proc. nuolaidos, teigiama, kad valandinis įkainis labai didelis, t. y. iš esmės siekia pakeisti sutartį. Kaip minėta, šalys tarėsi ne dėl valandinio įkainio, todėl, teismas vertino, kad nepagrįsti atsakovės argumentai šiuo požiūriu. Akcentuodama sąžiningumą atsakovė, teismo vertinimu, elgiasi priešingai, nes siekia pakeisti iš anksto sutartą darbų kainą po to, kai darbai yra atlikti ir jai perduoti. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo prievoles pagal sutartį įvykdė, tuo tarpu atsakovė už jai atliktus darbus liko skolinga, t. y. savo prievolės neįvykdė ir liko skolinga 46 178,37 Eur.
18. Teismas vertino, kad nėra tikslinga didinti šalių bylinėjimosi išlaidas ir atlikti ekspertizę. Atsakovės iš Danijos parsigabenta dėvėta džiovinimo įranga buvo supjaustyta, byloje nėra įrodymų, kaip buvo supjaustyti vamzdžiai, į kiek dalių, iš viso transportuotas itin didelis kiekis – 12 vilkikų supjaustytos įrangos detalių, šiuo metu įranga yra sumontuota, montuojant padaryti pakeitimai, montuotos naujos dalys ir įrengimai, įranga sumontuota ne identiškoje aplinkoje, nėra montavimo darbų projektinės dokumentacijos, principinė schema nėra darbų atlikimo schema, iš jos nėra galimybės nustatyti montuojamų vamzdžių ilgių, posūkių, kampų, išdėstymo, konfigūracijos. Nors atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. prašymu prašė atidėti teismo posėdį sudarant galimybę pasinaudoti ekspertizės institutu, nurodė, jog kreipėsi į instituciją, kuri galėtų atlikti ekspertizę, tačiau jos nekonkretizavo, pripažino, kad byloje kilusiu klausimu, t. y. ne dėl suvirinimo darbų kokybės, bet dėl suvirinimo darbų kiekybės, nėra daug ekspertų ir daugiau prašymo dėl ekspertizės paskyrimo nereiškė, teismo posėdžio metu tokio teismo pasiūlymo atsisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė UAB ,,Baltic CBD“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Teismas, nors byloje yra ginčas dėl fakto, kuriam nustatyti yra reikalingos ekspertinės žinios, nepagrįstai neskyrė ekspertizės dėl ieškovės perteklinių darbų atlikimo.
19.2. Sprendimas, esant ekspertizės skyrimo byloje pagrindams, tačiau teismui neskyrus ekspertizės, negali būti laikomas tinkama teisingumo byloje įgyvendinimo forma bei turi būti panaikintas. Teismo argumentai, kuriais buvo grindžiamas ekspertizės neskyrimas, nėra pakankami tokio teismo procesinio veiksmo (neveikimo) pateisinimui. Tik subjektas, turintis specialių žinių, gali konstatuoti, ar įmanoma iš esančių įrodymų nustatyti, ar nebuvo atlikta daugiau suvirinimo darbų nei tai buvo būtina pagal atsakovės nurodymus.
19.3. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė posėdžio metu atsisakė ekspertizės. Teismas, atsakovei 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nurodžius, kad ji norėtų, jog klausimą dėl atliktų darbų kiekio pagrįstumo įvertintų nepriklausomi ekspertai, nurodė, kad tai kainuoja, bei tam, kad padaryt ekspertizę trūksta informacijos. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų atlikti ekspertizę ir tokiu būdu apribojo atsakovės teisę į gynybą nuo pareikštų reikalavimų, liko neištirtas esminis klausimas dėl visų ieškovės atliktų darbų būtinumo. Turėjo būti skiriama ekspertizė ir ekspertui priskirtinas fakto, jog ekspertizę atlikti yra neįmanoma, konstatavimas.
19.4. Teismas nevertino, ieškovės, kaip rangovės, pareigų įgyvendinimo apimties bei tinkamumo, nors rangos teisiniuose santykiuose tinkamas darbų perdavimas yra viena iš rangovui keliamų pareigų. Teismas nevertino ir netyrė, ar ieškovė tinkamai perdavė atliktus darbus atsakovei ir ar ieškovė pareiškė reikalavimą dėl realiai atliktų darbų.
19.5. Ieškovė, prieš atlikdama vienašalį darbų perdavimą privalėjo apie tai informuoti atsakovę (informacijos apie tai atsakovė iš ieškovės nėra gavusi), kartu ieškovė privalėjo organizuoti tinkamą darbų perdavimą – aktų atsiuntimas el. paštu nėra tinkamas darbų perdavimas. Be to, dar iki vienašalio darbų perdavimo (2019 m. rugsėjo 26 d.), atsakovė buvo ieškovei pateikusi pretenzijų. Nors atliktų darbų perdavimas yra svarbi aplinkybė, vertinant ieškovės teisę į atlyginimą už darbus (užmokesčio dydžio pagrįstumas), tačiau teismas šio klausimo nesprendė ir lakoniškai nurodė, kad darbų rezultatas yra perduotas.
19.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė sutiko su aktuose nurodytu suvirinimų kiekiu ir patvirtino, kad visos aktuose nurodytos siūlės yra padarytos. Teigdamas, kad atsakovė neturi reikiamų suvirinimo darbų žinių, teismas konstatavo, kad suvirinimo žinių neturinti atsakovė gali įvertinti ir patvirtinti, kiek faktiškai siūlių atlikta. Priešingai nei nurodyta sprendime, atsakovė nepatvirtino, kad aktuose nurodytas kiekis atitinka faktiškai atliktus darbus. Kadangi liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai įrodymų tikėtinumo kontekste, sprendime klaidingai konstatuota, kad buvo objektyvios sąlygos ieškovei atlikti daugiau virinimo siūlių.
19.7. Teismas nepagrįstai specialias žinias kvalifikavo visiems žinomomis aplinkybėmis ir nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą. Specifinės srities, reikalaujančios specialių įgūdžių, žinios, nėra visuotinai žinoma informacija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) prasme. Teismas teiginį, jog „siekiant vamzdį išlankstyti kampu, darant „alkūnę“, apėjimus yra būtina atlikti daug suvirinimo siūlių“ kvalifikavo visuotinai žinomu faktu, kurio nereikia įrodinėti. Toks teismo kvalifikavimas vertintinas kritiškai, nes teismui pripažinus, kad suvirinimas yra sritis, reikalaujanti specialių kompetencijų, išvada, kad visuotinai yra žinoma, kaip yra atliekami vamzdžio išlankstymo darbai, yra negalima.
19.8. Nors vamzdžio lenkimas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, tačiau teismas nepagrįstai suabsoliutino vamzdžio kampu išlankstymo metodą ir sprendė, kad tam yra būtina daugybė virinimo siūlių. Vamzdžio lenkimas gali būti atliekamas ir be siūlių (virinimo), todėl sprendimo išvada, kad siekiant vamzdį išlankstyti kampu, darant „alkūnę“, apėjimus yra būtina atlikti daug suvirinimo siūlių yra neteisinga ir turinio prasme.
19.9. Atsakovė į bylą pateikė supjaustyto ir ieškovei perduoto vamzdyno su siūlėmis ir ieškovės padarytų ir suvirtintų siūlių schemą, kurioje nurodyti ieškovės pertekliniai darbai (siūlės ir jų kiekis). Šioje schemoje nurodyti suvirinimo siūlių kiekiai jei vamzdynai būtų buvę suvirinti tokių pačių ilgių, kokių buvo atvežti iš Danijos ir suvirinimo siūlių kiekis po ieškovės atliktų darbų ir iš jos aiškiai matyti, kad ieškovė atliko daugiau siūlių nei tai buvo būtina, o atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo susitarusios dėl apmokėjimo už siūlės (vnt.), neprotingai išdidino visų suvirinimo darbų kainą. Teismas, įvertinęs, kad visuotinai žinomas faktas, jog darant vamzdžio lenkimus reikia padaryti daug siūlių bei į asmenų nebuvusių Danijos gamykloje, kai buvo atliekami išmontavimo darbai, paaiškinimus, nepagrįstai sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atmesti schemą kaip nepagrįstą.
19.10. Teismas laikė, kad visuotinai žinomas faktas – vamzdžio lenkimui reikia daug siūlių – suteikia teisę ieškovei atlikti neribotą skaičių suvirinimo siūlių. Teismas neanalizavo ir nevertino svarbios bylai aplinkybės – kiek suvirinimo siūlių buvo būtina atlikti, siekiant užtikrinti atsakovės kaip užsakovės ekonominius interesus. Teismas atmetė atsakovės, kaip specialių žinių neturinčio subjekto, paaiškinimus, kad ieškovė dirbtinai sukūrė papildomų virimo siūlių poreikį, t. y. kadangi nesilaikė projekte nurodytos ir atsakovės sužymėtos sekos, o savo nuožiūra ėmė vamzdžius, juos pagal savo įsivaizdavimą pjaustė ir virino, todėl atliko daugiau suvirinimo darbų nei jų buvo galima atlikti. Kartu atsakovė pateiktose nuotraukose, kaip pavyzdį, nurodė kelis įrangos fragmentus, kuriuose raudonai pažymėjo suvirinimo siūles, kurių neturėjo būti ir kurias ieškovė padarė visiškai savo iniciatyva. Nepaisant to, teismui pakako aplinkybės, kad tokiems darbams yra reikalinga daug siūlių. Teismo padarytos ir bylai svarbios išvados, grįstos klaidingomis prielaidomis, negali būti laikomos tinkamu bylos išnagrinėjimu.
19.11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad liudytojų paaiškinimai patvirtinta patalpų Lietuvoje ir Danijoje skirtumus ir vamzdyno išdėstymo pakeitimo poreikį. Teismas netinkamai taikė tikėtinumo taisyklę, nes laikė, kad asmenys, nebuvę Danijoje (ar atvykę į ją darbams besibaigiant) gali patvirtinti aplinkybę, kad patalpa, kurioje buvo atliekami darbai, skiriasi nuo patalpos Danijoje ir lyginant su Danija, skiriasi išdėstymai, buvo pasukti siurbliai ir kt. Tik vienas liudytojas (M. J.) buvo nuvykęs į Daniją, todėl laikytina mažiau tikėtina, kad liudytojai (suvirintojas V. A., pagalbinis darbuotojas M. B., ieškovės darbuotojas E. J.) galėjo paneigti arba patvirtinti aplinkybes, susijusias su įranga Danijoje. M. J. patvirtino, kad į Daniją jis atvyko, kai didžioji dalis įrangos jau buvo išmontuota, todėl šio liudytojo paaiškinimai apie Danijos ir Lietuvos patalpų ir vamzdyno skirtumus bei pasikeitimus, turėjo būti vertinami kritiškai.
19.12. Atsakovė į bylą yra pateikė projektą (schemą), kurioje nurodyta įrangos elementų sudėliojimo seka ir pagal kurią atsakovė ieškovei nurodė atlikti suvirinimo darbus. Atsakovė projekte raudonai pažymėjo elementus, kurių virinti nereikės ir kurie nėra montuojami atsakovei priklausančiose patalpose. Šie raudonai pažymėti elementai (jų nebuvimas) ir yra skirtumas tarp Danijoje ir Lietuvoje sumontuotos įrangos. Teismas spręsdamas, kad asmenys, nebuvę gamykloje Danijoje, gali įvertinti jos skirtumus su atsakovės pastatu, nepagrįstai laikė, kad ieškovė, atsižvelgiant į skirtumus, turėjo teisę atlikti daugiau suvirinimo darbų, o atsakovė negalėjo tikėtis, kad nebus reikalinga atlikti papildomų suvirinimo darbų.
20. Ieškovė UAB „EKO T“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą; skirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos skiriant ieškovės naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Atsakovė teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 14 d., metu, pripažino dalį ieškinio ir prašė netenkinti ieškinio dalyje dėl 23 444,10 Eur sumos. Atsakovė, nors ir neginčija sutarties, darbų įkainių, atliktų darbų tinkamumo, o taip pat – leidusi ieškovei atlikti visus darbus, ir pripažinusi ieškinį dalyje dėl 22 734,27 Eur, pageidauja už atliktus darbus mokėti iš viso tik 13 630 Eur (avanso suma). Atsižvelgiant į tai, atsakovės skundo dalykas atmesti ieškinį visa apimtimi yra atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą ne vieną kartą – teikė į bylą papildomus dokumentus ir prašymus prieš pat teismo posėdį, nors tam nebuvo objektyvių priežasčių, atsakovės atstovas neatvyko į 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdį, 2020 m. sausio 1 d. pateiktas prašymas kviesti liudytojus, tačiau nebuvo sumokėta teismo nustatyta suma ir analogiškas prašymas buvo reiškiamas kituose posėdžiuose. Atsakovė siekia vilkinti procesą, tikslu skubiai realizuoti turtą, kas šiai dienai yra daroma. Aplinkybės apie atsakovės turto realizavimą, sunkią finansinę padėtį (skolas, darbuotojų atleidimą ir t. t.) nurodytos pirmos instancijos teismui, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20.2. Atsakovės vadovas yra pripažinęs, kad užsakė darbus, kurie generavo papildomų siūlių (nuorinimo kranai, sklendės, jungtys ir t. t.) ir turi už juos sumokėti, o atsakovės atstovas kitame posėdyje šias aplinkybes jau ginčijo, teigdamas, kad minėtus darbus ieškovė atliko nesuderinusi su atsakove.
20.3. Atsakovė turėjo teisę pati, savo jėgomis rinkti įrodymus ir pateikti į bylą, t. y. atsakovės teisė pačiai rasti, samdyti specialistus ir pateikti jų išvadą į bylą dėl siūlių pertekliškumo ar dar kokių nors atsakovei svarbių aplinkybių nebuvo apribota. Atsakovė konkretaus prašymo ekspertizei nesuformulavo viso procesu metu. 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu teismui aiškinantis kokias konkrečiai aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti ekspertas, paaiškėjo, kad ekspertizę skirti netikslinga, kadangi atsakovė neturi pirminių duomenų, kuriuos ekspertas galėtų tirti. Neturint pirminių duomenų (į kiek konkrečiai dalių ir kaip buvo supjaustyti vamzdžiai, kuriuos virino ieškovė) neįmanoma būtų nustatyti ar atsakovės teiginiai dėl perteklinių siūlių yra pagrįsti.
20.4. Atsakovė pripažino, kad ji nėra kvalifikuota specialistė spręsti ir vertinti virinimo darbus. Kaip nustatyta byloje, atsakovė apžiūrėdama ir vertindama atliktus darbus, net pati neatskyrė (nepaisant to, kad ieškovės darbuotojai visas virinimo siūles buvo pažymėję ant vamzdžių) kurie virinimo darbai atlikti ieškovės, o kurie yra likę nuo seno (nes vamzdžiai buvo virinami ne nauji, o naudoti). Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė nuotraukas, kuriose ji nurodė siūles, kurių ieškovė nevirino, į darbų aktus netraukė ir neapskaitė, kaip perteklines. Atsakovė pateiktose nuotraukose visas virinimo siūles nurodo, kaip perteklines, net tas, kurios akivaizdžiai įrodo, kad montuojant vamzdį buvo būtinas posūkis dėl virš jo esančio vamzdžio (kaip nurodė liudytojai, tarp vamzdžių yra būtinas atstumas (1 vamzdžiui 50 cm), kadangi jie yra vėliau dengiami izoliacine medžiaga), vamzdyje papildomai įmontuoti kiti vamzdžiai. Nurodyta nuotrauka akivaizdžiai pagrindžia faktą, kad teismui objektyviai nereikėjo specialisto išvados nuspręsti ar minėtu atveju yra būtina „alkūnė“. Atsakovė neturėjo konkrečios projektinės dokumentacijos, kuri tiksliai nurodytų alkūnes, posūkius ir jų kiekį, vamzdžių ilgius ir pan. Kaip nustatyta byloje, šie nurodymai buvo duodami žodžiu, atsakovės vadovo ar jo samdytų asmenų.
20.5. Tai, kad atsakovei tiko atliekami darbai ir tai, kaip jie atliekami, pagrindžia faktas, kad atsakovė nereiškė pretenzijų iki darbų užbaigimo. Jei atsakovei buvo svarbus konkretus posūkių, alkūnių kiekis, ji turėjo pasirengti atitinkamą projektinę dokumentaciją. Taip pat, jei atsakovė, jos teigimu, žinojo siūlių kiekį prieš darbų pradžią, ji galėjo sudaryti sutartį konkrečiam siūlių kiekiui ar numatyti maksimalią sutarties kainą ar maksimalų siūlių kiekį. Aplinkybės, kad atsakovė neįvertino reikalingo siūlių kiekio, darbų masto, savo finansinės būklės, ir pan. prieš užsakant darbus, yra atsakovė rizika ir ji negali būti perkelta ieškovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
22. Pirmosios instancijos teisme ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 46 178,37 Eur skolos, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Apeliaciniame skunde atsakovė su sprendimu nesutinka, mano, kad ieškinys turi būti atmestas, ieškinio reikalavimų nepripažįsta, nesutinka su sprendimu visa apimtimi. Taigi, šio apeliacinio proceso objektas – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikia iš esmės tris grupes argumentų, kuriais grindžia nesutikimą su sprendimu: 1) dėl ekspertizės neskyrimo; 2) dėl darbų perdavimo; 3) dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo ir klaidingų teismo išvadų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, pasisako atskirai dėl kiekvienos apeliacinio skundo argumentų grupės.
Dėl ekspertizės (ne)skyrimo byloje
24. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismo argumentai, kuriais atsisakyta skirti ekspertizę, nėra pakankami tokio teismo procesinio veiksmo (neveikimo) pateisinimui. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė posėdžio metu atsisakė ekspertizės. Teismas 2020 m. gegužės 19 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad nėra tikslinga skirti teismo ekspertizę, nes tai brangins procesą. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų atlikti ekspertizę ir tokiu būdu apribojo atsakovės teisę į gynybą nuo pareikštų reikalavimų, liko neištirtas esminis klausimas dėl visų ieškovės atliktų darbų būtinumo. Atsakovė mano, kad turėjo būti skiriama ekspertizė ir ekspertui patikėtas fakto, ar ekspertizę atlikti yra įmanoma, įvertinimas. Taigi, šioje dalyje vertintina, ar teismas turėjo procesinę pareigą skirti ekspertizę ir ar atsakovės procesinės teisės buvo pažeistos teismui ekspertizės nepaskyrus.
25. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Dėl teismo pareigos savo iniciatyva skirti ekspertizę teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas yra privataus intereso, teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus, todėl neturėjo pareigos rinkti įrodymų. Ši procesinė pareiga iš esmės priklausė šalims. Ieškovei įrodžius atsakovės įsiskolinimo dydį ir atsakovei nesutikus su ieškovės prašomu priteisti užmokesčiu, būtent atsakovei teko procesinė našta įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Teismas savo iniciatyva paskyręs ekspertizę būtų nepagrįstai aktyvus ir iš esmės įgyvendintų atsakovei priklausančias procesines teises ir pareigas (gintis nuo ieškinio reikalavimų). Taigi, teismas šiuo atveju neturėjo pareigos skirti ekspertizės, priešingai, jos skyrimas prieštarautų rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principams.
27. Dėl atsakovės teisės prašyti paskirti ekspertizę pažymėtina, kad byloje atsakovė tokio prašymo nepareiškė. 2020 m. gegužės 15 d. atsakovė pareiškė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodė, kad atsakovė yra kreipusis į instituciją, kuri potencialiai galėtų atlikti ekspertizę, tačiau dar nėra gavusi iš jos patvirtinimo. Nurodė, kad ekspertizės klausimų suderinimas užtruko, rinkoje nėra daug ekspertų, galinčių atsakyti į klausimus, susijusius su suvirinimo kiekybe. Teigė, kad atsakovė laukia patvirtinimo iš eksperto dėl galimybės atlikti ekspertizę, todėl prašė atidėti paskirtą teismo posėdį, siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti ekspertizės institutu. Tačiau posėdžio metu šalims ir teismui aptarus ekspertizės skyrimo klausimus, atsakovė neteikė prašymo skirti teismo ekspertizę.
28. Kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme, šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu tik svarstė ekspertizės skyrimo byloje klausimą. Tai, kad teismo posėdžio metu teisėja kvestionavo atsakovės poziciją dėl ekspertų nuomonės reikalingumo byloje, nereiškia, kad teismas pažeidė proceso normas ar šalių rungimosi principą, ar būtų netenkinęs atsakovės prašymo byloje skirti ekspertizę, jeigu atsakovė būtų tokį prašymą pateikusi. Atsakovė turėjo teisę teikti prašymą skirti byloje ekspertizę, siūlyti ekspertus, o pirmosios instancijos teismui nutartimi tokio prašymo netenkinus, atsakovė būtų galėjusi argumentus dėl nesutikimo su tokia teismo nutartimi pateikti apeliaciniame skunde (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
29. Aplinkybė, kad byloje kilo ginčas dėl suvirinimo siūlių kiekybės, nereiškia, kad teismas turi pareigą nustatyti byloje objektyvią tiesą ir išsiaiškinti koks siūlių kiekis ir jų ilgis buvo reikalingas, kaip minėta, teismas privačiuose ginčuose nėra aktyvus, o šalių ginčą išsprendžia įvertinęs byloje esančius (šalių pateiktus) duomenis, remdamasis tikėtinumo taisykle. Tokio pobūdžio ginčuose teismas bylą nagrinėja pagal šalių pateiktus įrodymus, o sprendimo neteisėtumui ar nepagrįstumui konstatuoti nesudaro pagrindo aplinkybė, kad teismas savo iniciatyva privačiame ginče neskyrė ekspertizės. Atsakovei pirmosios instancijos teisme nepasinaudojus teise prašyti byloje skirti teismo ekspertizę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti ekspertizės skyrimo klausimo ir dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės neskyrimo bei dėl jos skyrimo galimybės pagal byloje esančius duomenis laikytini nepagrįstais.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės skyrimas galimas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, tokio prašymo atsakovė nereiškia. Skundžiamas sprendimas byloje priimtas 2020 m. rugpjūčio 3 d., o posėdis byloje pagal atsakovės apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirtas 2021 m. kovo 9 d., taigi, atsakovė turėjo pakankamai laiko pareikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokio prašymo nepateikė. Dėl šios aplinkybės plačiau pasisakyti dėl ekspertizės skyrimo byloje, taip pat dėl galimybės ją atlikti pagal byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo.
31. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal byloje šalių iniciatyva pateiktus duomenis, o prašymo skirti teismo ekspertizę nereiškiant ir apeliaciniame procese, apeliacinės instancijos teismas taip pat bylą nagrinėja pagal byloje šalių pateiktus įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus.
Dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų
32. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas nevertino ir netyrė, ar ieškovė tinkamai perdavė atliktus darbus atsakovei ir ar ieškovė pareiškė reikalavimą dėl realiai atliktų darbų. Teigia, kad ieškovė rangos darbų neperdavė tinkamai, atliko vienašalį darbų perdavimą, o teismas laikė, kad toks ieškovės atliktas darbų perdavimas yra tinkamas. Ieškovė, prieš atlikdama vienašalį darbų perdavimą privalėjo apie tai informuoti atsakovę (informacijos apie tai atsakovė iš ieškovės nėra gavusi). Dar iki vienašalio darbų perdavimo (2019 m. rugsėjo 26 d.) atsakovė buvo ieškovei pateikusi pretenzijų dėl kainos.
33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė į bylą pateikė 2019 m. liepos 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliktų darbų aktus. Aktuose yra ieškovės vadovo 2019 m. rugsėjo 26 d. atliktas prierašas „Darbai baigti ir pateikti užsakovui 2019 m. liepos 29 d., užsakovas atsisakė šį aktą pasirašyti“. Ieškovė aktus atsakovei persiuntė elektroniniu paštu.
34. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
35. Pagal minėtą CK 6.694 straipsnio 4 dalį, vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo aktas galioja, tačiau jis gali būti nuginčytas. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, pateiktų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė ieškovės vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų neginčijo (priešieškinio nereiškė), dėl vienašalių darbų perdavimo aktų nepasisakė atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, darbų perdavimo galimą neteisėtumą pagrindžiančių argumentų ir aplinkybių nenurodė. Pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovės reikalavimo, neturėjo pagrindo savo iniciatyva tikrinti ieškovės vienašališkai pateiktų darbų perdavimo aktų teisėtumo ir pagrįstumo ar šiais aktais nesivadovauti, kadangi šie aktai, kol nėra nuginčyti, galioja ir sukuria prievoles atsakovei.
36. Atsakovė argumentus dėl darbų perdavimo aktų neteisėtumo ar nepagrįstumo pateikė tik apeliaciniame skunde. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesirėmusi šio pobūdžio aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme atsakovė negali jomis remtis apeliaciniame skunde. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentų dėl darbų vienašalio perdavimo aktų neteisėtumo negalėjo įvertinti, apeliacinio skundo argumentai dėl šių aktų galiojimo nepatikrinimo pirmosios instancijos teisme šiame apeliaciniame procese taip pat neaptartini. Minėti ieškovės vienašališkai pateikti darbų perdavimo aktai laikytini teisėtais, įrodančiais darbų perdavimo atsakovei faktą ir sukeliančiais teisines pasekmes šalims.
Dėl ginčo esmės
37. Kaip jau minėta, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 46 178,37 Eur užmokestį už atliktus darbus, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovės direktorius G. P. patvirtino ieškovės pateiktą 2019 m. liepos 5 d. komercinį pasiūlymą dėl vamzdynų montavimo, kuriame nurodyta darbų kaina „pagal vamzdžio diametrą 1 mm/1,00 Eur + PVM“. Pagal šio komercinio pasiūlymo 3 pastabą atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus per 14 dienų nuo darbų atlikimo. Rašytinės rangos sutarties šalys nesudarė. Šalys nesusitarė dėl konkrečios sutarties kainos, siūlių kiekio, tačiau nustatė darbų įkainį (1 mm siūlės virinimas – 1 Eur + PVM). Pradėjus darbus ir juos vykdant, nurodymus darbų vykdymui ieškovės darbuotojams davė atsakovės direktorius G. P. ir atsakovės samdytos įmonės darbuotojas M. J.. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina – 22 505,76 Eur ir tą pačią dieną išrašė šios sumos PVM sąskaitą faktūrą. Kiti ieškovės atlikti darbai nurodyti 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliktų darbų akte, šių darbų kaina – 37 302,61 Eur. Abu aktai atsakovei siųsti elektroniniu paštu. Ginčo dėl darbų kokybės nėra, atsakovės direktorius G. P. patvirtino, kad darbai atlikti kokybiškai, sumontuota džiovinimo įranga veikia, pretenzijų ieškovei dėl to neturi. Taip pat nustatyta, kad šalys derėjosi dėl nuolaidos, atsakovei 2019 m. rugpjūčio 16 d. atliktų darbų akte padaryta 2 000 Eur nuolaida. Visa darbų kaina – 59 808,37 Eur, atsakovė buvo sumokėjusi avansą – 13 630 Eur, todėl ieškovė reikalauja tik likusios sumos – 46 178,37 Eur.
38. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, atsakovės vertinimu, ieškovė atliko daugiau suvirinimo siūlių, negu buvo būtina tinkamam vamzdyno funkcionavimui užtikrinti, mano, kad dalis atliktų siūlių yra perteklinės. Atsakovė teigė, kad buvo apskaičiavusi, jog suvirinimo darbai galėtų kainuoti apie 20 000 Eur, ir šią įsiskolinimo dalį pripažįsta. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė ginčija darbų kainą už 23 444,20 Eur ir šią reikalavimo dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog padaryta per daug siūlių, kadangi nebuvo duomenų, kaip įranga buvo supjaustyta, kaip tiksliai turėjo būti suvirinta, nebuvo pateiktas darbo projektas, o tik įrangos schema, be to, buvo atlikti įrangos išdėstymo pakeitimai, lemiantys didesnį siūlių kiekį, o darbų vykdymą prižiūrėjo ir kontroliavo atsakovės direktorius ir samdytas specialistas M. J., kurie pastabų ieškovės vykdomiems darbams neturėjo. Teismas sprendė, kad atsakovės įsivaizdavimas, jog darbai kainuos mažiau, nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovei užmokesčio ar jį mažinti.
40. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal bylos aplinkybes spręstina, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, šiuose santykiuose ieškovė yra rangovė, o atsakovė – užsakovė.
41. Pažymėtina, kad nesutikimą su ieškovės ieškiniu atsakovė pirmosios instancijos teisme grindė dviem argumentų grupėmis: 1) ieškovė atlikdama darbus pažeidė CK 6.644 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė atsakovės užduoties – pateiktos dokumentacijos bei nurodymų, dėl ko atliko ženkliai daugiau suvirinimo darbų nei jų buvo būtina; 2) ieškovė atlikdama darbus pažeidė CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose įtvirtintus prievolių ir sutarčių vykdymo principus: bendradarbiavimo pareigą, pareigą įvykdyti prievolę sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
42. CK 6.200 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi, atsakovei teko procesinė našta (CPK 178 straipsnis) įrodyti preliminaraus sprendimo, tuo pačiu ir ieškinio nepagrįstumą, o atsižvelgiant į tai kokiu būdu atsakovė pasirinko gintis nuo ieškovės reikalavimų, atsakovei teko našta įrodyti, kad: 1) ieškovė nesilaikė atsakovės pateiktos dokumentacijos bei nurodymų, t. y. darbus vykdė ne pagal atsakovės užduotį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis); 2) ieškovė vykdė sutartį neekonomiškiausiu būdu – padarė nebūtinų suvirinimo siūlių.
Dėl darbų atlikimo pagal užsakovės užduotį
43. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad į bylą ji pateikė supjaustyto ir ieškovei perduoto vamzdyno su siūlėmis ir ieškovės padarytų ir suvirintų siūlių schemą, kurioje nurodyti ieškovės pertekliniai darbai (siūlės ir jų kiekis). Užsakovės teigimu, rangovė turėjo vadovautis šia schema atlikdama rangos darbus, kaip užsakovės užduotimi. Šioje schemoje nurodyti suvirinimo siūlių kiekiai jei vamzdynai būtų buvę suvirinti tokių pačių ilgių, kokių buvo atvežti iš Danijos. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atmesti schemą kaip užsakovės užduotį.
44. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovei prieš atliekant darbus buvo pateikta principinė įrangos sujungimo schema, kurioje raudonai pažymėta įrangos dalis, kuri nebus montuojama, o kita, raudonai nepažymėta, įrangos dalis, turės būti ieškovės suvirinta. Vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovė į bylą pateikė dar dvi schemas, darytas minėtos schemos pagrindu, vienoje iš jų sužymėta kiek ir kokių ilgių suvirinimo siūlių turėjo būti atlikta, o kitoje – kiek ir kokio ilgio siūlių ieškovė suvirino. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės pateiktos schemos, nesant kitų įrodymų byloje, neįrodo, kad rangovė turėjo vadovautis jomis kaip užsakovės užduotimi. Teismas sprendė, kad nėra duomenų kaip tiksliai Danijoje buvo supjaustyti vamzdžiai, kuriuos ieškovė virino jau Lietuvoje, be to, teismas nustatė, kad užsakovės nurodymu atlikti vamzdžių sistemos pakeitimai, įterpiant naujus įrenginius ir kt.
45. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė 2020 m. sausio 7 d. į bylą pateikė 2 schemas, vienoje iš jų nurodyta kiek ir kokio ilgio siūlių, atsakovės vertinimu, reikėjo vamzdynų sumontavimui, kitoje nurodyta kiek ir kokio ilgio suvirinimo siūlių padarė ieškovė. Kaip matyti iš šių schemų, atsakovės vertinimu, turėjo būti suvirintos 140 siūlių jei vamzdynai būtų buvę suvirinti tokių pačių ilgių, kokių buvo atvežti iš Danijos, o ieškovė atliko 344 siūles. Atsakovė pateikė ir dalies vamzdyno siūlių nuotraukas, kuriose sunumeruotos ir rodyklėmis sužymėtos, atsakovės manymu, perteklinės ieškovės suvirintos siūlės, taip pat nurodyti atstumai tarp kai kurių siūlių.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užsakovės pateiktos schemos negali būti vertinamos kaip jos suformuluota užduotis rangovei ir šią išvadą pagrindžia bylos įrodymų visetas. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktose schemose įrangos išdėstymas pažymėtas tiesiai, tai yra principinės veikimo schemos (ką, su kuo ir kokia seka sujungti, kad sistema veiktų), tačiau nėra nurodyti vamzdžių posūkiai, kampai, atstumai, padėtys, aukščiai. Byloje nėra duomenų kaip ieškovės Lietuvoje suvirinti vamzdynai buvo supjaustyti ardant įrangą Danijoje (į kiek dalių ir kokiais ilgiais). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei užsakovė būtų galėjusi suformuluoti tikslią rangos sutarties užduotį, šalys būtų sutarusios konkrečią darbų kainą.
47. Aplinkybę, kad užsakovė iš anksto nebuvo suformulavusi užduoties rangovei įrodo ir faktas, kad sutarties vykdymo metu rangovė su užsakovės vadovu nuolat derino, kaip tinkamai atlikti vamzdžių sujungimą. Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu atsakovės direktorius G. P. nurodė, kad darbai žodžiu buvo derinami su juo, kad jis pats prašė padaryti pakeitimus. Apklausti liudytojai (suvirintojas V. A., atsakovės samdytas surinkimo darbų vadovas M. J., pagalbinis darbuotojas M. B., ieškovės darbuotojas E. J.) paaiškino, kad viskam vadovavo, darbus prižiūrėjo G. P., ieškovės siūlomo darbų vadovo jis atsisakė, paprašė atsakovės pasamdyto M. J. prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti pagal technologiją ir įranga veiktų, nurodė, kad ieškovės darbuotojai tarėsi su M. J.. Taigi, galima teigti, kad atsakovės užduotis ieškovei nebuvo suformuluota schemose, atsakovės užduotis buvo pateikta atsakovės direktoriui ir samdytam specialistui M. J. duodant ieškovės darbuotojams nurodymus žodžiu, o pateiktos schemos buvo tik bendro pobūdžio informacija kokie įrenginiai ir kokia seka turi būti sujungti. Dėl šių motyvų pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovė nenustatė užduoties įvykdymo būdų CK 6.645 straipsnio 3 dalies požiūriu, o paliko dėl jų spręsti rangovei.
Dėl darbų atlikimo ekonomiškiausiu būdu
48. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino kiek suvirinimo siūlių buvo būtina atlikti, siekiant įvykdyti rangos sutartį ekonomiškiausiu atsakovei būdu.
49. Kaip jau šioje nutartyje minėta, aplinkybė, kad byloje kilo ginčas dėl suvirinimo siūlių kiekybės, nereiškia, kad teismas turėjo būti aktyvus įgyvendindamas savo pareigą nustatyti byloje objektyvią tiesą. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas turėjo būti sprendžiamas įvertinus byloje esančius duomenis, remiantis tikėtinumo taisykle. Šioje byloje būtent atsakovei, nesutinkančiai su ieškovės reikalavimais, teko procesinė našta (CPK 178 straipsnis) įrodyti koks siūlių kiekis buvo reikalingas vamzdynui suvirinti.
50. Atsakovė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus dalyje dėl prievolės įvykdymo ekonomiškumo. Atsakovė vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad liudytojų paaiškinimai patvirtinta patalpų Lietuvoje ir Danijoje skirtumus ir vamzdyno išdėstymo pakeitimo poreikį. Teismas netinkamai taikė tikėtinumo taisyklę, nes laikė, kad asmenys, nebuvę Danijoje (ar atvykę į ją darbams besibaigiant) gali patvirtinti aplinkybę, kad patalpa, kurioje buvo atliekami darbai, skiriasi nuo patalpos Danijoje ir lyginant su Danija, skiriasi išdėstymai, buvo pasukti siurbliai ir kt. Tik vienas liudytojas (M. J.) buvo nuvykęs į Daniją. M. J. patvirtino, kad į Daniją jis atvyko, kai didžioji dalis įrangos jau buvo išmontuota, todėl ir šio liudytojo paaiškinimai apie Danijos ir Lietuvos patalpų ir vamzdyno skirtumus bei pasikeitimus turėjo būti vertinami kritiškai.
51. Iš dalies sutiktina su atsakove, kad liudytojai, nebuvę Danijoje išmontuojant įrangą, negalėjo objektyviai patvirtinti patalpų Danijoje ir Lietuvoje skirtumo. Tačiau, liudytojas M. J. išmontuojant įrangą Danijoje dalyvavo, pats žymėjo ardomas įrangos dalis, todėl galėjo nurodyti aplinkybę, kad nors buvo siekiama įrangą Lietuvoje surinkti taip, kaip ji buvo surinkta Danijoje, pakeitimai visgi buvo atliekami. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės direktorius, teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad pasikeitė įrangos išdėstymas, siurbliai pasukti, sumontuotos papildomos sklendės, velenai, nuorinimo kranai, jungtys tarp katilinių, izoliacijai turėjo būti palikti atstumai tarp vamzdžių ir pan. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad dalis vamzdyno liko nepanaudota, taigi akivaizdu, kad įranga Lietuvoje nesurinkta taip, kaip ji buvo surinkta Danijoje.
52. Įvertinusi visus šiuos įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad net ir padarius nežymius pakeitimus, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad nebus reikalinga atlikti papildomų suvirinimo darbų. Tačiau pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad byloje apskritai nėra duomenų kaip įranga buvo supjaustyta, todėl net ir teigiant, kad įrangos montavimo ar patalpų skirtumai neturėjo įtakos suvirinimo siūlių kiekiui ar jų ilgiui, vis tiek lieka neaišku kiek ir kokių siūlių atlikti buvo būtina.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė byloje teigė, jog už vamzdyno supjaustymą Danijoje sumokėjo apie 20 000 Eur ir tikėjosi, jog vamzdyno suvirinimas Lietuvoje kainuos panašią sumą. Tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovės atliktų darbų suvirinimo kaina, sprendžiant dėl ieškovės prašomo priteisti užmokesčio dydžio pagrįstumo, neturėtų būti lyginama su atsakovės nurodoma vamzdyno pjaustymo darbų kaina dėl dviejų priežasčių – atsakovė nepateikė įrodymų kokias konkrečiai išlaidas patyrė vamzdyno supjaustymui, be to, suvirinimo darbai pagal savo pobūdį skiriasi nuo pjaustymo darbų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų kainos yra tapačios.
54. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikras aplinkybes vertino kaip visiems žinomas ir kurių nereikia įrodinėti, konkrečiai, kad vamzdžio lenkimas ir tai, jog tokiam darbui reikalinga atlikti daug siūlių, nėra aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Teigia, kad vamzdžio lenkimas gali būti atliekamas ir be siūlių (virinimo), todėl sprendimo išvada, kad siekiant vamzdį išlankstyti kampu, darant „alkūnę“, apėjimus yra būtina atlikti daug suvirinimo siūlių yra neteisinga.
55. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas sprendė, kad visiems žinoma yra aplinkybė, jog siekiant vamzdį išlankstyti kampu, darant „alkūnę“, apėjimus yra būtina atlikti daug suvirinimo siūlių, kitaip to padaryti neįmanoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
56. Visuotinai žinomais paprastai pripažįstami faktai, kuriuos žino visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas vidutinio išprusimo žmogus, arba kuriuos žino tam tikri žmonės tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 40–43 punktai). Teisės doktrinoje nurodoma, kad visiems žinomais pripažįstami faktai, kuriuos žino: 1) visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas, vidutinio išprusimo žmogus, pavyzdžiui, istoriniai įvykiai, mokslo atradimai, geografinės žinios, metų laikai, dienų skaičius metuose ir t. t.; 2) tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pavyzdžiui, avarija, stichinė nelaimė ir panašiai. Taigi pripažįstamos visiems žinomos aplinkybės, kurios: objektyviai žinomos šalims nagrinėjant bylą ir priimant joje sprendimą; žinomos bylą nagrinėjančiam teismui (E. L., V. M., V. N., Civilinio proceso teisė, I tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 443–444). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pritardama minėtai teisės doktrinos pozicijai, yra pažymėjusi, kad visuotinai žinomomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos bylos nagrinėjimo metu objektyviai žinomos bylos šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).
57. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina visuotinai žinoma aplinkybe tai, jog siekiant vamzdį išlankstyti kampu, darant „alkūnę“ yra būtina atlikti daug suvirinimo siūlių. Akivaizdu, kad suvirinimas ir vamzdžių lenkimo virinant technologija yra specifinių žinių reikalaujanti sritis, todėl vamzdžio lenkimų ir apėjimų įrengimas bei siūlių kiekio poreikis negali būti laikytina visuotinai žinoma aplinkybe. Tačiau šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe kaip visuotinai žinoma, tai neturi esminės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsakovei, nesutinkančiai su ieškovės reikalavimu priteisti užmokestį už suvirinimo darbus, teko pareiga pagrįsti šio reikalavimo (ar jo dydžio) nepagrįstumą, o minėtos aplinkybės pripažinimas visuotinai žinoma neturėjo svarios reikšmės ieškinio tenkinimui, kadangi byloje apskritai nebuvo objektyvių duomenų kiek ir kokio ilgio suvirinimo siūlių turėjo būti atlikta.
58. Apibendrinus, byloje nėra ginčo dėl to, kad įranga sumontuota tinkamai ir veikia, dėl ieškovės atliktų darbų kokybės iš atsakovės pusės pretenzijų nėra, o vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 3 dalimi, ieškovei nepateikus darbo projekto, o tik principinę įrangos veikimo schemą, bei atsakovės direktoriui ir samdytam specialistui M. J. prižiūrint suvirinimo darbus, rangovė (ieškovė) savarankiškai nustatė darbų įvykdymo būdus, o atsakovė neįrodė, kad šie įvykdymo būdai buvo neekonomiški.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, kadangi ieškovė darbus atliko kokybiškai, atsakovė vienašališkai perduotų darbų aktų neginčijo, neįrodė, kad darbai atlikti ne pagal atsakovės užduotį, ar atsakovei neekonomišku būdu.
Dėl baudos skyrimo
60. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos skiriant ieškovės naudai. Teigia, kad atsakovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pripažino dalį ieškinio ir prašė netenkinti ieškinio dalyje dėl 23 444,10 Eur sumos. Atsakovė, nors ir neginčija sutarties, darbų įkainių, atliktų darbų tinkamumo, o taip pat leidusi ieškovei atlikti visus darbus ir pripažinusi ieškinį dalyje dėl 22 734,27 Eur, pageidauja už atliktus darbus mokėti iš viso tik 13 630 Eur (avanso suma). Atsižvelgiant į tai, atsakovės skundo dalykas atmesti ieškinį visa apimtimi yra atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą ne vieną kartą – teikė į bylą papildomus dokumentus ir prašymus prieš pat teismo posėdį, nors tam nebuvo objektyvių priežasčių, atsakovės atstovas neatvyko į 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdį, 2020 m. sausio 1 d. pateiktas prašymas kviesti liudytojus, tačiau nebuvo sumokėta teismo nustatyta suma ir analogiškas prašymas buvo reiškiamas kituose posėdžiuose. Atsakovė siekia vilkinti procesą, tikslu skubiai realizuoti turtą.
61. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame apeliaciniame procese atsakovės pateiktas apeliacinis skundas ir jo reikalavimai, vertinant jį pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovo išsakytos pozicijos dėl ieškinio reikalavimų kontekste, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad atsakovės apeliaciniame skunde pateikiama pozicija skiriasi nuo pirmosios instancijos teisme išsakytos pozicijos, nesudaro pagrindo išvadai apie bylos išnagrinėjimo vilkinimą, atsakovės nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
64. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovė, nesutikdama su sprendimu turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir skųsti, jos manymu neteisingą ar nepagrįstą sprendimo dalį ar visą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė gera valia nesumoka net ir pripažintos užmokesčio už suvirinimo darbus dalies ir ją ginčija apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad esant patenkintiems ieškovės reikalavimams atsakovei dėl užmokesčio už suvirinimo darbus priteisimo, taip pat ir reikalavimams dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovės praradimus dėl atsakovės veiksmų vengiant atsiskaityti ar inicijuojant papildomus teisminius ginčus kompensuoja priteistos procesinės palūkanos.
65. Dėl atsakovės veiksmų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šiuos veiksmus, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste, ieškovė galėjo prašyti įvertinti pirmosios instancijos teismo. Dėl nurodytų motyvų netenkintinas ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad patyrė 968 Eur atstovavimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių. Todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO T“ prašymo dėl baudos skyrimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EKO T“, juridinio asmens kodas 302847972, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic CBD“, juridinio asmens kodas 304897924, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Antanas Rudzinskas
Agnė Tikniūtė