Administracinė byla Nr. P-14-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02956-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. G. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-9249-208/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei E. G. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. G. J., atstovaujamos įstatyminių atstovų J. J. ir A. J., 378,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam yra pavesta administruoti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) pagrindu. Atsakovė nesumokėjo 378,19 Eur dydžio vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektus Klaipėdos miesto savivaldybėje, esančius (duomenys neskelbtini).
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino ir priteisė iš atsakovės E. G. J. 378,19 Eur pareiškėjo naudai.
4. Teismas nustatė, kad atsakovei nuo 1999 m. birželio 1 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (negyvenamoji patalpa – Kūrybinės dirbtuvės, bendras plotas 28,52 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), bei nuo 1998 m. spalio 15 d. nekilnojamojo turto objektas (51,14 kv. m butas), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovei siuntė mokėjimo pranešimus, o iš pareiškėjo pateiktos 2015 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-1314 matyti, jog nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už abu nekilnojamojo turto objektus susidarė 378,19 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.
5. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, ir priteisė 378,19 Eur iš atsakovės E. G. J. pareiškėjo naudai.
III.
6. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas ir priimtas nagrinėti atsakovės E. G. J. prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. I-9249-208/2015. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
7. Atsakovės nuomone, yra akivaizdu, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į tai, jog iš atsakovės yra prašoma sumokėti vietinę rinkliavą už tą laikotarpį, kurio metu ji neturėjo civilinio veiksnumo, t. y. buvo nepilnametė. Teismui pakako nustatyti, jog atsakovė yra fizinis asmuo, tačiau neįvertino, ar šis fizinis asmuo geba įgyti teises ir prisiimti pareigas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 metų. Pareiškėjas iš atsakovės skolos už vietinę rinkliavą reikalavo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu atsakovė yra gimusi 1998 m. vasario 1 d. ir tai reiškia, jog iki 2012 m. vasario 1 d., ji buvo mažametė (nepilnametė iki 14 metų), o pilnametystės sulaukė tik 2016 m. vasario 1 d. Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus CK nustatytus atvejus. Atsakovei būnant nepilnamete jos įstatyminiais atstovais laikytini jos tėvai, todėl iki jos pilnametystės, jie turėjo atsakyti už atsakovės prievoles, įskaitant ir už prievolę mokėti vietinę rinkliavą Klaipėdos savivaldybei. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad reikalavimas byloje buvo pareikštas netinkamam atsakovui, o teismo priimtu sprendimu skola priteista asmeniui, kuris neturėjo pareigos šios skolos mokėti. Atsakovės nuomone, atsakovais šioje byloje turėjo būti jos įstatyminiai atstovai – tėvai. Tokią atsakovės poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
9. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, nustatančias nepilnamečių asmenų gebėjimą įgyti teises ir prisiimti pareigas, tačiau kartu ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos administracinių teismų praktikos. Atsakovės nuomone, šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į teismų praktiką civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami panašaus pobūdžio klausimai.
10. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į atsakovės prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Pareiškėjas nurodo, kad vietinė rinkliava Klaipėdos miesto savivaldybė teritorijoje buvo įvesta nuo 2008 m. liepos 1 d. Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai. Vietinė rinkliava yra privaloma įmoka, jai nėra būdingas atlygintinumo požymis, tai yra rinkliavos mokėjimas, o ne apmokėjimas už paslaugas. Pareiškėjas, nustatęs, kad turto objektai, kurių pagrindu apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nuosavybės teise priklauso E. G. J., pripažino ja vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovės įstatyminiams atstovams nemokant vietinės rinkliavos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės E. G. J., atstovaujamos įstatyminių atstovų J. J. ir A. J., nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą. ABTĮ 47 straipsnio 7 dalis numato, kad, jeigu proceso šalis yra nepilnametis, jo interesams turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovės E. G. J., atstovaujamos įstatyminių atstovų J. J. ir A. J., 378,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovės teiginiai, jog administracinė byla išnagrinėta netinkamam atsakovui, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
12. Atsakovė E. G. J. siekia atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. I-9249-208/2015 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.
13. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.
14. Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Anksčiau paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
15. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.
16. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-36-552/2017).
17. Atsakovė teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į tai, jog iš atsakovės buvo prašoma sumokėti vietinę rinkliavą už tą laikotarpį, kurio metu ji neturėjo civilinio veiksnumo, t. y. buvo nepilnametė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t, y. kai jam sueina 18 metų. Iki kol vaikams sueina 18 metų, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (CK 3.157 str. 1 d.). ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovauti pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė prašymą nepilnametei atsakovei E. G. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė E. G. J. yra nepilnametė, 2015 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 54) nepilnametės atsakovės E. G. J. atstovais į bylą įtraukė jos motiną J. J. ir tėvą A. J.. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei pačiai atsakovei nei jos atstovams, nebuvo įteiktas pareiškėjo prašymas, prašymas ir jo priedai buvo įteikti viešojo paskelbimo būdu (b. l. 60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymo pateikimo teismui metu atsakovei buvo 17 metų, vadovaujantis CK 2.8 straipsnio 2 dalimi, tokio amžiaus nepilnamečiai turi teisę savarankiškai disponuoti savo turtu bei pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, sudaryti smulkius buitinius sandorius, tai lemia ir atsakomybę už prievoles savo turtu, tarp jų ir vietinės rinkliavos mokėjimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą įtraukdamas pareiškėjos tėvus įstatyminiais atstovais, ir priteisdamas nesumokėtą vietinę rinkliavą iš atsakovės materialiosios teisės normų nepažeidė; neįteikus pareiškėjo prašymo atsakovei ir jos įstatyminiams atstovams, jį įteikė viešojo paskelbimo būdu. Taigi, nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs akivaizdų materialiosios teisės normos pažeidimą, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
18. Atsakovė taip pat siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.
19. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tik tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Taip pat akcentuotina, kad atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Todėl būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-36-552/2017).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1594-146/2016 išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Minėtoje byloje teismas sprendė nuo kurio momento atsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą už nepilnamečiams priklausantį paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vietinę rinkliavą iš atsakovės, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsižvelgiant tai, konstatuotina, kad atsakovė taip pat nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.
21. Įvertinusi teisinio tikrumo, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. I-9249-208/2015 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės E. G. J. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-9249-208/2015 netenkinti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. I-9249-208/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei E. G. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė