Civilinė byla Nr. e2-883-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus K. K. atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kasdairas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi pratęsė terminą bankrutavusios UAB „Kasdairas“ likvidavimo procedūrai vykdyti iki 2020 m. gruodžio 31 d.
3. Kreditorius K. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties.
5. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios UAB „Kasdairas“ nemokumo administratorės UAB „Bankrotas“ prašymas dėl termino likvidavimo procedūrai vykdyti pratęsimo, sprendė, kad minėta nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu, kadangi nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Kreditorius K. K. atskiruoju skundu prašo Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 329 straipsnio nuostatas, kadangi rėmėsi negaliojančiomis ĮBĮ nuostatomis.
7.2. Atsisakydamas priimti kreditoriaus atskirąjį skundą, teismas atėmė galimybę pateikti civilinį ieškinį dėl nemokumo administratoriaus neveikimo ir dėl to atsiradusios žalos.
7.3. Skundžiama nutartimi buvo pažeistas protingumo principas, nes buvo panaikinta galimybė inicijuoti apeliacinį procesą, kurio vėliau inicijuoti nebus galima.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, skundžiama nutartimi atsisakė atskirąjį skundą priimti.
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl teismo nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017)..
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovei UAB „Kasdairas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, atsakovės likvidavimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl jos termino pratęsimo klausimas irgi turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ normas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi negaliojančiomis ĮBĮ nuostatomis.
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ĮBĮ normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes apeliantui procesas bankroto byloje priėmus skundžiamą nutartį nėra užbaigiamas. Kaip jau buvo minėta, jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria pratęstas bankrutavusios UAB „Kasdairas“ likvidavimo terminas. Tai, kad nutartys dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo termino pratęsimo yra neskundžiamos apeliacine tvarka savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-781/2019;Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020).
16. Kaip jau buvo nurodyta, šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi.
17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė dėl pagrindo priimti atskirąjį skundą nebuvimo. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka