Civilinė byla Nr. e3K-3-237-403/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01016-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.8.8; 2.6.39.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Litcon“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko prievolę sumokėti laidavimo draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, 649 543,41 Eur laidavimo draudimo išmoką ir 6 proc. metines procesines palūkanas.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. kaip užsakovas sudarė su rangove trečiuoju asmeniu UAB „Litcon“ Specialios paskirties pastato statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal rangos sutarties 24.5 punktą, nutraukus rangos sutartį joje nustatytais pagrindais, rangovė įsipareigojo sumokėti užsakovui 10 proc. rangos sutarties kainos dydžio rangos sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Šios sumos sumokėjimui užtikrinti rangovė pateikė atsakovo „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, draudimo sutarties pagrindu išduotus atlikimo laidavimo draudimo raštus. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. informavo rangovę, kad vadovaudamasis rangos sutarties 24.4.1.2 ir 24.4.1.3 punktais nutraukia rangos sutartį nuo 2019 m. birželio 20 d., taip pat paprašė, vadovaujantis rangos sutarties 24.5 punktu, sumokėti iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Rangovei nesumokėjus, ieškovas 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti laidavimo draudimo išmokas pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškovui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 649 543,41 Eur laidavimo draudimo išmoką ir 6 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užsakovo atliktas 2017 m. spalio 5 d. rangos sutarties nutraukimas nuo 2019 m. birželio 20 d. nepripažintas neteisėtu kitoje civilinėje byloje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3658-855/2019. Toje byloje teismo konstatuota, jog rangovė vėlavo atlikti darbus kalendoriniame grafike nustatytais terminais, praleido galutinį darbų atlikimo terminą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, todėl teismas priteisė užsakovui 181 612,87 Eur nuostolių, patirtų dėl rangovės vėlavimo atlikti rangos darbus, atlyginimą.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB „Litcon“ (rangovė, draudėja) 2017 m. spalio 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo per dvylika mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo atlikti sutartyje nurodytus rangos darbus. Šiedu asmenys 2018 m. spalio 25 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo nukėlė statybos darbų baigimo terminą iki 2019 m. balandžio 30 d. Trečiojo asmens UAB „Litcon“ prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas pagal rangos sutartį užsakovui buvo užtikrintas laidavimo draudimo sutartimi, draudimo sutarties terminas nustatytas nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. liepos 30 d. Rangos sutarties 2.1.12 punkte pateikta sutarties šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių sąvoka įtvirtinant, jog tai sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuota ir neginčijama pinigų suma, kurią sutarties šalis įsipareigoja sumokėti kitai sutarties šaliai, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Rangos sutarties 24.5 punktas nustatė atvejus (tarp jų kai rangovė ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja darbų atlikimo kalendoriniame grafike nustatytais terminais atlikti darbus ar nustatytu terminu perduoti darbų rezultatą), kada nutraukus sutartį rangovė per 5 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo ir užsakovo prašymo gavimo dienos turi sumokėti užsakovui 10 proc. sutarties kainos, nurodytos sutarties 4.1 punkte, be PVM, sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Šios sumos sumokėjimui užtikrinti 2018 m. spalio 30 d. atsakovas išdavė ieškovui (užsakovui) trečiojo asmens (rangovės) įsipareigojimų atlikimo laidavimo draudimo raštą. Vėliau užsakovas ir rangovė sudarė susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo ir statybos darbų termino nukėlimo, dėl jų draudikas išdavė 2019 m. sausio 3 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą.

7.       Teismo vertinimu, rangos sutartyje vienareikšmiškai įtvirtinta nuostata, kad rangovės pateikiamas jos įsipareigojimų užsakovui pagal rangos sutartį atlikimui užtikrinti laidavimo draudimas negali būti traktuojamas kaip tiesioginių (realių) ieškovo patirtų nuostolių draudimas, o įvykus draudžiamajam įvykiui, užsakovui (naudos gavėjui) turi būti išmokama iš anksto aptarta tvirta minimalių užsakovo nuostolių suma. Šios sąlygos įtrauktos į rangos sutartį atsižvelgiant į užsakovo – žvalgybos institucijos, veikiančios nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, specifinį statusą ir rangos sutarties specifinio objekto reikšmę, vykdant užsakovo funkcijas valstybėje. 

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas (draudikas) su minėtos rangos sutarties sąlygomis turėjo galimybes susipažinti ir, jei jos jo netenkino, turėjo galimybę atsisakyti jų vykdymą užtikrinti atlikimo laidavimo draudimo raštais. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose nenurodoma, kad laiduojama tik už tiesioginius nuostolius. 2018 m. spalio 30 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte, adresuotame naudos gavėjui (ieškovui), draudikas (atsakovas) nurodė, jog įsipareigoja besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą, patvirtinantį sutarties nutraukimą sutartyje nurodytais pagrindais, per 14 dienų sumokėti 648 920,98 Eur, taip pat nurodė, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotus pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių. Draudimo liudijime draudėju nurodytas trečiasis asmuo, draudiku – atsakovas, naudos gavėju – ieškovas, draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolėmis pagal 2017 m. spalio 5 d. rangos sutartį ir 2018 m. spalio 25 d. susitarimą, draudimo suma – atlikimo laidavimas 648 920,98 Eur. Kitu 2019 m. sausio 3 d. atlikimo laidavimo draudimo raštu tomis pačiomis sąlygomis draudikas įsipareigojo sumokėti 622,43 Eur.

9.       2019 m. birželio 10 d. raštu ieškovas informavo rangovę, kad vadovaudamasis rangos sutarties 24.4.1.2 ir 24.4.1.3 punktais nutraukia rangos sutartį nuo 2019 m. birželio 20 d., taip pat paprašė, vadovaujantis rangos sutarties 24.5 punktu, sumokėti iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Rangovei nesumokėjus, 2019 m. birželio 20 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti laidavimo draudimo išmoką pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus. 2019 m. liepos 2 d. raštu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal minėtus atlikimo laidavimo draudimo raštus nurodęs, kad negali pripažinti įvykio draudžiamuoju, nes pateiktame reikalavime ieškovas nenurodė patirtų tiesioginių nuostolių. Su šiuo argumentu teismas nesutiko, nes ieškovas reikalauja minimalių nuostolių, kurių dydį buvo nustatęs pats atsakovas tiek atlikimo laidavimo draudimo raštuose, tiek draudimo liudijimuose. Draudikas, priimdamas sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, privalo įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu. Kitoje byloje priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažinus, kad ieškovas rangos sutartį su rangove (draudėja) nutraukė teisėtai, ir atmetus draudėjos skundą dėl neteisėto rangos sutarties nutraukimo neliko ginčo, kad draudžiamasis įvykis yra įvykęs.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Aiškindamas draudimo laidavimo teisinius santykius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad draudimo sąlygų, apibrėžiančių draudžiamąjį įvykį ir draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia atsakovo poziciją, kad ginčo draudimo sutartis priskirtina prie nuostolių draudimo sutarčių. Ieškovas šiuo atveju reikalauja minimalių nuostolių, kurių dydį buvo nustatęs pats atsakovas tiek atlikimo laidavimo draudimo raštuose, tiek draudimo liudijimuose, atlyginimo. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei laidavimo draudimo sutartys neįtvirtina, kad atsakovas atsako tik už tiesioginius nuostolius ir draudimo išmoka negali būti mokama už šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius.

13.       Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlikimo laidavimo draudimo raštuose atsakovas įsipareigojo mokėti konkrečią (tvirtą) sumą. Nors laidavimo draudimo sutartyse, sudarytose su trečiuoju asmeniu, nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sumas iki 648 920,98 Eur ir iki 622,43 Eur, tačiau ieškovas nebuvo šių sutarčių šalis ir byloje nėra duomenų, kad jam buvo žinomos šių sutarčių sąlygos. Ieškovui buvo pateikti tik atlikimo laidavimo draudimo raštai, kuriuos išdavė atsakovas, todėl atsakovas neabejotinai galėjo įvertinti jų turinį ir, esant prieštaravimų, šiuos pašalinti. Rangos sutarties, kurios įvykdymui užtikrinti ir buvo išduoti atlikimo laidavimo draudimo raštai, 21.3.2 punkte šalys nustatė, kad draudimo bendrovės laidavimo rašte, kuris pateikiamas užsakovui, negali būti nurodyta, kad laiduotojas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Taigi, rangos sutartyje vienareikšmiškai buvo įtvirtinta nuostata, kad rangovės pateikiamas jos įsipareigojimų užsakovui pagal rangos sutartį atlikimui užtikrinti laidavimo draudimas negali būti traktuojamas kaip tiesioginių (realių) ieškovo patirtų nuostolių draudimas, o įvykus draudžiamajam įvykiui, užsakovui (naudos gavėjui) turi būti išmokama iš anksto aptarta tvirta (konkreti) minimalių užsakovo nuostolių suma.

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors atsakovas ir pagrįstai nurodo, jog jis nedalyvavo sudarant rangos sutartį, bet prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį atsakovas turėjo ir galėjo susipažinti su rangos sutarties sąlygomis, įvertinti užtikrinamos prievolės apimtį, taip pat ir šalių nustatytus minimalius nuostolius, kuriuos ieškovui išduotuose atlikimo laidavimo draudimo raštuose ir įsipareigojo neatšaukiamai bei besąlygiškai sumokėti, draudėjai (trečiajam asmeniui) neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas pagrindė reikalaujamos sumos dydį – tokia konkreti suma nustatyta atlikimo laidavimo draudimo raštuose, išduotuose ieškovui, kurią rangos sutarties šalys laikė minimaliais ieškovo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo.

15.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad rangos sutarties 24.5 punkte lingvistiškai nėra įtvirtinta, jog 10 proc. rangos sutarties kainos suma, kurią rangos sutarties šalys laikė minimaliais nuostoliais, yra bauda. Delspinigių ir baudų sumų dydžiais draudikas neatsako atlikimo laidavimo draudimo raštuose. Atsižvelgiant į laidavimo draudimo sutarčių nuostatas, pagal kurias atsakovas garantavo draudėjai atlyginti naudos gavėjui už draudėją, jei pastaroji nevykdys sutartinių įsipareigojimų ar dels juos vykdyti, į draudimo liudijimo nuostatas, kuriose aiškiai nurodytas draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjos prievolių pagal rangos sutartį neįvykdymu, teismo vertinimu, laikytina, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti būtent ieškovo nuostolius, dėl kurių dydžio šalys rangos sutartyje iš anksto susitarė.

16.       Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad, rangos sutartyje susitardamos dėl rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, šalys nustatė, jog atlikimo laidavimo draudimo rašte, kuris pateikiamas ieškovui, negali būti nurodyta, kad atsakoma tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Atlikimo laidavimo draudimo raštu turi būti įsipareigojama atlyginti konkrečią sumą, nurodytą rangos sutarties 24.5 punkte, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą (rangos sutarties 21.3.2 punktas). Teismas padarė išvadą, kad iš minėtų rangos sutarties nuostatų akivaizdžiai matyti, jog rangovės pateiktu laidavimo draudimu, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone, buvo siekiama užtikrinti būtent šalių sutartų minimalių nuostolių atlyginimą. Būtent dėl šios sumos atsakovas išdavė atlikimo laidavimo draudimo raštus, įvertinęs, kad užtikrina šalių sutartų minimalių nuostolių atlyginimą. Todėl aplinkybė, kad atsakovas atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodė, jog neatsako už ieškovo apskaičiuotas baudas ir delspinigius, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo (draudiko) prievolė sumokėti draudimo išmoką neapima rangos sutarties šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu atsakovas „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismai netinkamai kvalifikavo laidavimo draudimo sutarties prigimtį ir esmę, t. y. pažeidė CK 6.987 straipsnio, Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 2 straipsnio 14 dalies ir 94 straipsnio, 2 straipsnio 85 dalies ir 105 straipsnio normas, nes teismai neįvertino, kad laidavimo draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui sumokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalis). Taip teismai laidavimo draudimą sutapatino su sumų draudimo sutartimis, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalis).

17.2.                      Teismai netinkamai taikė CK 6.987 straipsnio, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalies ir 92 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, netaikydami Draudimo taisyklių 6.3 punkto sąlygos, kuri nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas (šiuo atveju ieškovas) nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir neįrodė realiai patirtų nuostolių bei jų dydžio, taigi, nepagrindė jų, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, ar ieškovas realiai patyrė nuostolių ir, jeigu tokių buvo patirta, kokio dydžio jie buvo, o priteisdami maksimalią draudimo išmoką nepaisė turto draudimo sutarties nuostolių kompensavimo paskirties. Teismai, neįvertinę ieškovo realiai patirtų nuostolių, priteisė pagal laidavimo draudimo liudijimus ir atlikimo laidavimo draudimo raštus juose nurodytas konkrečias draudimo sumas.

17.3.                      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutarčių atribojimo, kadangi nesiaiškino ir nevertino ieškovo realiai patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Turto draudimo sutartis yra kompensuojamojo pobūdžio – už vieną draudimo įvykį draudėjas negali gauti didesnės draudimo išmokos negu faktiškai jo patirti nuostoliai; draudimo sutartimi suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, o suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2012; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis, kuriais priteista maksimali laidavimo draudimo išmoka, neatitinka nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisės doktrinoje taip pat laikomasi požiūrio, kad nuostolių draudimo sutartims yra būdingas kompensacijos principas, kuris draudžia draudėjui arba naudos gavėjui gauti draudimo išmoką, didesnę už realiai patirtą nuostolį (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 48).

17.4.                      Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai). Teismai netinkamai aiškino rangos sutarties 24.5 punkto sąlygą ir neįvertino, kad šiame punkte nurodyti minimalūs nuostoliai savo esme yra netesybos (bauda), kaip jas apibrėžia CK 6.71 straipsnis. Rangos sutarties 24.5 punkto sąlyga, nustatanti, kad nutraukus rangos sutartį trečiasis asmuo per 5 darbo dienas nuo rangos sutarties nutraukimo ir ieškovo prašymo gavimo dienos turi sumokėti ieškovui 10 (dešimties) procentų rangos sutarties kainos (be PVM) dydžio sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, reiškia, jog ieškovas ir trečiasis asmuo rangos sutartyje susitarė dėl baudos taikymo už rangos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodyta, kad atsakovas nemoka draudimo išmokos už delspinigius ir baudas, apskaičiuotas pagal rangos sutartį. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodytos 648 920,98 Eur ir 622,43 Eur draudimo sumos yra sumos, kurių draudimo išmoka negali viršyti, tačiau tai nėra draudimo išmokos suma. Atsakovas įsipareigojo pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus sumokėti ieškovui jo reikalaujamas sumas atitinkamai iki 648 920,98 Eur ir iki 622,43 Eur. Teismai aiškino atsietai nuo kitų draudimo dokumentų laidavimo draudimo sutarties sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atlikimo laidavimo draudimo raštuose atsakovas įsipareigojo mokėti konkrečią (tvirtą) sumą.

17.5.                      Teismai pažeidė įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies normas, taip pat CPK 263 straipsnio 1, 2 dalių ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto normas, konstatuodami, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui buvo žinomos laidavimo draudimo sutarčių sąlygos, tačiau ieškovui buvo pateikti tik atlikimo laidavimo draudimo raštai. Tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo pateikti šie visi dokumentai ir jam buvo žinomos jų sąlygos. Ieškovas kartu su ieškiniu kaip priedus pateikė ir abu atlikimo laidavimo draudimo raštus, abu draudimo liudijimus ir abi laidavimo draudimo sutartis.

18.       Ieškovas Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ginčo laidavimo draudimo sutartys priskirtinos prie nuostolių draudimo sutarčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, jog nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei laidavimo draudimo sutartys nenustato, kad atsakovas atsako tik už tiesioginius nuostolius ir draudimo išmoka negali būti mokama už šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius (apeliacinės instancijos teismo nutarties 25, 26 punktai).

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovui buvo pateikti atlikimo laidavimo draudimo raštai, laidavimo draudimo sutartys ir draudimo liudijimai, kuriuose nebuvo nustatytos nuostolių įrodinėjimo sąlygos, priešingai, atlikimo laidavimo draudimo raštuose, pateiktuose ieškovui, yra aiškiai nurodyta, jog draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, konkrečias nustatytas sumas sumokėti besąlygiškai ir neatšaukiamai, nekonkretizuojant, kad draudikas atlygina tik naudos gavėjo (ieškovo) patirtus nuostolius. Ieškovas pažymi, kad sudarydamas tam tikrą draudimo sutartį draudikas prisiima konkrečius įsipareigojimus dėl draudimo išmokų mokėjimo, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtas draudžiamasis įvykis, šios bylos atveju – gavus ieškovo raštišką reikalavimą, patvirtinantį rangos sutarties nutraukimą joje nurodytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Atlikimo laidavimo rašte apibrėžtas konkretus draudžiamasis įvykis – rangos sutarties nutraukimas joje nurodytais pagrindais. Iš draudimo liudijimų ir atlikimo laidavimo draudimo raštų matyti, kad atsakovas neįvardijo, jog užtikrina tik ieškovo realiai patirtus nuostolius. Tuo tarpu su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ne ieškovas, o draudėja. Todėl laidavimo draudimo sutarties sąlyga – besąlyginis įsipareigojimas išmokėti nurodytas sumas – turi būti aiškinama ieškovo (naudos gavėjo) naudai (pagal CK 6.187 straipsnyje nustatytą contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklę, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms). Be to, kaip kasacinio teismo išaiškinta, draudikas, išduodamas laidavimo raštą su besąlyginiu ir neatšaukiamu įsipareigojimu sumokėti pagal reikalavimą, tokiu būdu atsisako draudimo taisyklėse nustatytos draudžiamojo įvykio apibrėžties ir praplečia ieškovui suteikiamą draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Net ir sutikus su kasacinio skundo teiginiu, kad draudimo versle yra įprasta nedraudžiamuoju įvykiu laikyti tiesioginių nuostolių nepagrindimą, vien tai neleidžia daryti išvados, kad kitokio turinio susitarimas laidavimo draudimo sutartyse yra neleistinas ir neteisėtas.

18.3.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir aiškino rangos sutarties 24.5 punktą, pasisakydamas apie tai, kad jame lingvistiškai nėra įtvirtinta, jog 10 proc. rangos sutarties kainos suma, kurią rangos sutarties šalys laikė minimaliais nuostoliais, yra bauda. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti būtent ieškovo nuostolius, dėl jų dydžio šalys sutartyje iš anksto susitarė (apeliacinės instancijos teismo nutarties 34 punktas). Tokią išvadą darydamas teismas nenukrypo nuo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, tarp jų – sąžiningo sutarčių aiškinimo.

18.4.                      Atsakovas klaidingai vertina abiejų teismų išvadas, esą byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo žinomos draudimo sutarčių sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas žinojo draudimo sutarčių sąlygas ir pats jas pateikė teismui, tačiau šios sąlygos, skirtingai nei atlikimo laidavimo raštų turinys, jam tapo žinomos tik tada, kai trečiasis asmuo UAB „LitCon“ (rangovė) pateikė atlikimo laidavimo draudimo raštus kartu su laidavimo draudimo sutartimis, draudimo liudijimais, pasirašytais atsakovo ir trečiojo asmens. Tuo tarpu atlikimo laidavimo raštų turinys buvo derintas iš anksto su ieškovu, kadangi jo turinys turėjo atitikti rangos sutartyje nustatytas sąlygas, priešingu atveju ieškovas nebūtų galėjęs jų priimti. Taigi, teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

18.5.                      Atsakovo kasaciniame skunde paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi, todėl jomis remtis nėra pagrindo. Atsakovo paminėtoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-611/2020 nagrinėjami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš žalą padariusio asmens subrogacijos tvarka, taikytinos teisės sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už eismo įvykį; nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010 nagrinėjami klausimai dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties ypatumų ir kt. Šioje byloje esančios faktinės aplinkybės labai panašios į faktines aplinkybes, nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008, kurioje nustatyta, kad draudiko (atsakovo) išduotame laidavimo rašte buvo apibrėžtas draudžiamasis įvykis, t. y. atsakovas įsipareigojo, gavęs ieškovo raštišką reikalavimą, sumokėti ieškovo nurodytas ir draudėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį priklausančias mokėti sumas, jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų arba juos įvykdys netinkamai; be to, teismas konstatavo, kad iš tokios laidavimo rašto sąlygos matyti, kad atsakovas neįvardijo, jog užtikrina tik ieškovo realiai patirtus nuostolius. Taigi, šioje byloje teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

18.6.                      Nors atsakovas (draudikas) teigia, kad nedalyvavo sudarant rangos sutartį ir nėra jos šalis, tačiau, prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartis su draudėja ir išduodamas atlikimo laidavimo draudimo raštus naudos gavėjui (ieškovui), jis susipažino su rangos sutartimi ir įvertino jos 21.3 punkte ieškovo nustatytas rangos sutarties užtikrinimo sąlygas, įskaitant ir sąlygą, kad laidavimo draudimas neturi būti siejamas su tiesioginių nuostolių atlyginimu, taip pat sąlygą dėl minimalių nuostolių nutraukus rangos sutartį joje nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laidavimo draudimo kaip nuostolių draudimo atribojimo nuo sumų draudimo

19.       Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą tik pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti.

20.       Atsakovas kasaciniame skunde ir ieškovas atsiliepime į kasacinį suformulavo teisės klausimus: pirma, dėl laidavimo draudimo kaip nuostolių draudimo atribojimo nuo sumų draudimo; antra, dėl draudiko prievolės sumokėti laidavimo draudimo išmoką apimties; trečia, dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo laidavimo draudimo sutarties sąlygoms. Nurodytais teisės klausimais kasacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisakys šioje nutartyje.

21.       Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės) (CK 6.997 straipsnio 1, 2 dalys). Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (Draudimo įstatymo 105 straipsnis).

22.       Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 18 punktą).

23.       Pagal Draudimo įstatymą, ne gyvybės draudimo sutartims priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (91 straipsnio 1–4 dalys). Pagal Draudimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, laidavimo draudimas patenka į ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę (7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, laidavimo draudimas yra siejamas su prievolių įvykdymo užtikrinimu.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių; laidavimo draudimo sutarties šalys yra užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo (draudikas) ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama (draudėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022, 17 punktas).

25.       Teisės doktrinoje pažymėta, kad sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo sutartys yra turto draudimo sutarčių verslo klientams rūšis. Kai nėra materialaus draudimo intereso objekto, draudimo vertė yra nuostolio, kurį gali patirti draudėjas, dydis. Nuostolių draudimo sutartims yra būdingas kompensacijos principas, kuris draudžia draudėjui arba naudos gavėjui gauti draudimo išmoką, didesnę už realiai patirtą nuostolį (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 48, 170, 173).

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB „Litcon“ (rangovė, draudėja) 2017 m. spalio 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo per dvylika mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo atlikti sutartyje nurodytus rangos darbus. 2018 m. spalio 25 d. papildomu susitarimu užsakovas ir rangovė atidėjo statybos darbų baigimo terminą iki 2019 m. balandžio 30 d. Iš statybos rangos sutarties kylančių rangovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymas tiek, kiek statybos rangos sutarties 24.5 punktu buvo nustatyta, kad nutraukus sutartį rangovė turi sumokėti užsakovui 10 proc. sutarties kainos sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, buvo užtikrintas 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. sausio 3 d. laidavimo draudimo sutartimis. 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. sausio 3 d. draudimo sutarčių pagrindu draudikas „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, išrašė du laidavimo draudimo liudijimus, kuriuose draudimo objektu įvardyti užsakovo (ieškovo) kaip naudos gavėjo pagal draudimo sutartį turtiniai interesai, susiję su draudėjos prievolių pagal rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą neįvykdymu. Draudikas pateikė ieškovui (naudos gavėjui) 2018 m. spalio 30 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą, kuriuo patvirtino, kad draudikas atsako naudos gavėjui už draudėją 648 920,98 Eur suma. Kitu tokio paties turinio 2019 m. sausio 3 d. atlikimo laidavimo draudimo raštu draudikas patvirtino, kad atsako naudos gavėjui už draudėją 622,43 Eur suma. 

27.       Vadinasi, laidavimo draudimo sutartimis, jų pagrindu išduotais draudimo liudijimais, atlikimo laidavimo draudimo raštais draudikas įsipareigojo sumokėti draudimo išmoką užsakovui (naudos gavėjui), jeigu rangovė (draudėja) neįvykdys prievolių pagal rangos sutartį. Kadangi, kaip minėta, laidavimo draudimas priskirtinas nuostolių draudimui, todėl draudikas įsipareigojo atlyginti dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsiradusius nuostolius.

Dėl draudiko prievolės sumokėti laidavimo draudimo išmoką apimties ir sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo laidavimo draudimo sutarties sąlygoms

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti draudimo sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise (liudijime). Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019, 19 punktas).

29.       Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022 22 punktą).

30.       Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

31.       Atsakovas kasaciniame skunde ginčija savo pareigą išmokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad neįvyko atsakovo patvirtintų laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 8.2 punkte nustatytas draudžiamasis įvykis, kadangi ieškovas nepatyrė realių nuostolių.

32.       Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 50 punktas; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-823/2022, 18 punktas).

33.       Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus).

34.       Aiškinant draudimo sutarties sąlygas, be CK 6.193–6.195 straipsniuose nurodytų bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, atsižvelgtina į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, kad tai yra sudėtingos sutartys, kuriose yra tiek individualių, tiek standartinių sąlygų, sudaromos prisijungimo būdu ir draudėjas turi ribotas galimybes derėtis dėl tokių sutarčių sąlygų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik šias sąlygas atskleisti kitai sutarties šaliai, tačiau yra atsakinga už jų aiškumą ir nedviprasmiškumą. Ši šalis negali remtis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir nedviprasmiškumo kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 26 punktas; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019, 23 punktas).

35.       Pagal draudiko patvirtintų laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 4.2 punktą, draudimo objektas sudarant atlikimo draudimo sutartį yra draudėjo prievolė pagal pasirašytą sutartį su užsakovu. Draudimo taisyklių 5 punkte išvardyti draudžiamieji įvykiai, tarp jų įrašyti 5.2.1 punkte – draudėjo atliktų darbų neatitikimas rangos sutartyje iškeltų reikalavimų; 5.2.2 punkte – draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas. Draudimo suma yra draudimo sutartyje nurodyta didžiausia pinigų suma, kurią draudikas turi išmokėti draudžiamojo įvykio atveju (draudimo taisyklių 7.1 punktas). Draudimo išmokos suma yra pagal draudiko atsakomybės dokumentą užsakovui išmokėtina suma (draudimo taisyklių 14.1 punktas). Draudimo išmoka mokama, kai yra nustatyta draudiko nuostolių atlyginimo prievolė bei jų dydis, jeigu draudimo polise ar atsakomybės dokumente nenustatyta kitaip (draudimo taisyklių 14.4 punktas). 

36.       2018 m. spalio 30 d. laidavimo draudimo sutarties 2.1 punktu draudikas įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui (ieškovui) jo reikalaujamas sumas iki 648 920,98 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą, jei draudėja delsia įvykdyti pagal rangos sutartį ir papildomą susitarimą rangos darbus arba jų neįvykdo. Šios draudimo sutarties pagrindu išduotame draudimo liudijime nurodytas draudimo objektas – naudos gavėjo (ieškovo, užsakovo) turtiniai interesai, susiję su draudėjos prievolių pagal rangos sutartį ir papildomą susitarimą neįvykdymu; draudimo liudijime įrašyta draudimo suma – 648 920,98 Eur. Prie nurodyto draudimo liudijimo draudikas pateikė 2018 m. spalio 30 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą, skirtą naudos gavėjui (užsakovui), kuriame draudikas nurodė suteikiantis draudėjai atlikimo laidavimo draudimą ir patvirtino, kad atsako naudos gavėjui už draudėją 648 920,98 Eur suma. Atlikimo laidavimo draudimo rašte draudikas nurodė, kad įsipareigoja besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą, patvirtinantį rangos sutarties nutraukimą rangos sutartyje nustatytais pagrindais, per 14 dienų sumokėti 648 920,98 Eur draudimo sumą; draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotus pagal rangos sutartį ir jos nevykdymą dėl neįveikiamos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių. Tokio paties turinio laidavimo draudimo sąlygos išdėstytos ir vėlesnėje 2019 m. sausio 3 d. laidavimo draudimo sutartyje, draudimo polise, atlikimo laidavimo draudimo rašte, kuriais draudikas patvirtino, kad atsako naudos gavėjui už draudėją 622,43 Eur draudimo suma.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas (draudikas), turėdamas galimybę įvertinti rangos sutarties turinį, pirmiausiai tą dalį, kurioje aptarta rangovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, dėl kurių užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, kaip profesionalus verslo subjektas laidavimo draudimo verslo srityje, privalėjo įvertinti draudimo riziką ir, tik ją įvertinęs, spręsti dėl laidavimo draudimo sutarties, kurioje būtų nurodyta draudimo suma, atitinkanti rangos sutartyje nustatytą rangovės atsakomybės apimtį už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, sudarymo.

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimų, kai su laidavimo draudimo taisyklėmis buvo supažindintas draudėjas, o ne naudos gavėjas, taikoma CK 6.187 straipsnyje nustatyta contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik šias sąlygas atskleisti kitai sutarties šaliai, tačiau yra atsakinga už jų aiškumą ir nedviprasmiškumą. Ši šalis negali remtis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir nedviprasmiškumo kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 26 punktas; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019, 23 punktas).

39.       Pažymėtina, kad draudimo sutarties ir draudimo liudijimo šalimis įvardyti draudikas „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, ir rangovė UAB „Litcon“. Užsakovas nėra draudimo sutarties šalis, jis draudimo liudijime įvardytas kaip naudos gavėjas, todėl, vadovaujantis sutarčių uždarumo principu, negali būti saistomas sutarties sąlygų, kurios jam nebuvo žinomos. Ieškovas (užsakovas) atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad draudimo sutarčių sąlygos jam tapo žinomos, kai rangovė kartu su atlikimo laidavimo draudimo raštais pateikė ir laidavimo draudimo sutartis, draudimo liudijimus, pasirašytus atsakovo ir trečiojo asmens. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė faktinių aplinkybių, kad ieškovas anksčiau, nei iš rangovės gavo šiuos dokumentus, būtų žinojęs apie laidavimo draudimo sutarčių turinį. Nesant byloje duomenų apie tai, kad ieškovas žinojo apie laidavimo draudimo sutarčių turinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadą, jog ieškovui nebuvo žinomos draudimo sutarčių sąlygos, nes sudarant šias sutartis jos nebuvo jam pateiktos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (inter alia (be kita ko), pareigą visapusiškai ištirti ir įvertinti bylos rašytinius įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis ir 185 straipsnio 1 dalis). 

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas nurodyta pirmiau, prieina prie išvados, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas (draudikas) privalo išmokėti ieškovui (naudos gavėjui) atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodytą draudimo sumą, kurią draudikas įsipareigojo besąlygiškai ir neatšaukiamai naudos gavėjo pareikalavimu jam sumokėti.

41.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad netesybos atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir civilinės atsakomybės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018, 36 punktas). Netesybos yra sutartyje įtvirtinama sankcija už sutarties nevykdymą; netesybos baudos forma pagal CK 6.71 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatomos pinigų suma konkrečiais skaičiais arba gali būti nustatomos kitu šalių sutartu apskaičiuojamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 29, 30 punktai).

42.       Byloje nustatyta, kad rangovė atliko 40,40 proc. visų darbų, darbus vėlavo atlikti, todėl užsakovas nutraukė visą rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Užsakovui nutraukus rangos sutartį, pagal sutarties 24.5 punktą rangovei atsirado prievolė sumokėti užsakovui (ieškovui) 10 procentų rangos sutarties kainos dydžio rangos sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kuriuos dengia (apima), bet jų neviršija atitinkamai 648 920,98 Eur ir 622,43 Eur laidavimo draudimo sumos, nurodytos laidavimo draudimo sutartyse, draudimo liudijimuose ir atlikimo laidavimo draudimo raštuose. Rangos sutarties 24.5 punkte šalių sulygtas susitarimas rodo, kad, jų vertinimu, 10 procentų rangos sutarties kainos dydžio suma būtų pakankama kompensuoti nuostoliams, kuriuos neabejotinai patirtų užsakovas, jeigu jam rangos sutartyje aptartais atvejais dėl šioje sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo, kurį būtų pagrindas vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą, tektų nutraukti rangos sutartį. Taigi, užsakovo (ieškovo) žalos (nuostolių) dydį įrodo būtent užsakovo (naudos gavėjo) pateiktas reikalavimas draudikui, grindžiamas pagal rangos sutarties 24.5 punktą dėl sutarties nutraukimo atsiradusia rangovės prievole sumokėti 10 proc. sutarties kainos minimalius nuostolius, būtent šios rangovės prievolės įvykdymą apdraudė draudikas (atsakovas), sudarydamas laidavimo draudimo sutartis ir pagal jas išduodamas nurodytų minimalių nuostolių dydį atitinkančius atlikimo laidavimo draudimo raštus.

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų bylose pažymimas terminų rangos santykiuose reikšmingumas: CK įtvirtinti prievolių įvykdymo principai lemia, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nuostatas; prievolių įvykdymas laiku yra viena iš tinkamo prievolių įvykdymo sąlygų; prievolių pagal sutartį įvykdymo termino reikšmė tais atvejais, kai sutartyje terminas neįvardytas kaip esminė sutarties sąlyga, gali būti vertinama pagal pačios prievolės pobūdį, pagal tai, kaip skubiai kreditoriui reikia įvykdymo, kiek svarbi pati prievolė ir pan., vertinant kiekvienos konkrečios sutarties sąlygas; verslininkas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas ją įvykdyti per nustatytą terminą, paprastai gali protingai numatyti, kad, sutarties tinkamai neįvykdžius, kita šalis gali patirti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 38, 44 punktai).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, statant tokius, kaip nagrinėjamoje byloje, specialios paskirties pastatus, dydį, skirtingai nei nustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, statant komercinės, gyvenamosios ar kitos paskirties civilių asmenų poreikiams tenkinti skirtus pastatus, dydį, yra labai sudėtinga. Todėl suprantama, kad užsakovas, sudarydamas naudojimo aspektu su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusio specialios paskirties pastato statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusia rangove, susitarė dėl su sutarties kaina susietų minimalių nuostolių. Nei ikisutartiniai santykiai, nei šalių elgesys sudarant ir vykdant rangos sutartį nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl baudos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad rangos sutarties 24.5 punktu šalys susitarė ne dėl minimalių nuostolių atlyginimo, o dėl baudos ir kad dėl to neatsirado draudiko (atsakovo) prievolė sumokėti atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodytų sumų dydžio draudimo išmoką, yra nepagrįsti.

45.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog atsirado atsakovo pareiga išmokėti draudimo išmoką, yra pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad įvyko laidavimo draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisiškai pagrįstai nusprendė priteisti viso dydžio draudimo išmoką, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47.       Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas turėtų būti priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                Alė Bukavinienė