Byla Nr. 1S-75-449/2021

    Proceso sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,

gynėjui Laurynui Pakštaičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 14 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

1.       H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B., A. G., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat H. E. E. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. sausio 9 d. jam išduotas Europos arešto orderis. H. E. E.    2018 m. sausio 16 d. sulaikytas Taline, Estijos Respublikoje. Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu jis išduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. E. E. 2018 m. vasario 14 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

4.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 14 d. Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra neišnykęs suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindas, kad būdamas laisvas kaltinamasis H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5.       Kaltinamojo H. E. E. gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, suimtąjį iš suėmimo paleisti, spręsti klausimą dėl adekvačių ir proporcingų kardomųjų priemonių taikymo.

Gynėjas nurodo, kad nei vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų nepagrindžia        H. E. E. dalyvavus padarant inkriminuojamas veikas. Liudytoja V. J. nematė H. E. E. ir jo neatpažino, jokie duomenys iš jokių vaizdo įrašų kartotekų neparodė H. E. E. dalyvavus padarant inkriminuotą veiką, jokios specialisto išvados neparodė jokių H. E. E. sąsajų su jokia veika, o anoniminių liudytojų parodymai tiesiog abejotini dėl jų formos, turinio, leistinumo ir akivaizdžių prieštaravimų, todėl jie negali būti pakankamu pagrindu atimti asmeniui laisvę. Tarnybiniai pranešimai ir juose užfiksuoti duomenys parodė žvalgybinio pobūdžio, deduktyvių samprotavimų lygio duomenis, bet ne įrodymus apie H. E. E. indėlį į jam inkriminuotas veikas. Jokių įrodymų, išskyrus anoniminius, slapta gautus duomenis apie tariamą H. E. E. indėlį nėra. Nors suėmimo tęsimo metu nesprendžiamas nusikaltimo sudėties ir įrodymų turinio klausimas, teismo išvardyti duomenys kaip pagrindžiantys teismo nuomonę yra tendencingi, neištirti, nepakankami išvadoms daryti ir negali būti vertinami iš anksto nepalankia kaltinamajam linkme. Suėmimo skyrimo teisniai pagrindai įvertinti formaliai ir grįsti prielaidomis apie gręsiančią labai ilgą bausmę ir ryšių Lietuvoje nebuvimą. Suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjantis teismas parodo išankstinę nuomonę, įsitikinimą ir motyvuoja išimtinai subjektyviai, o iš motyvacijos matyti galutinis sprendimas byloje. Jokia bylos medžiaga ar žvalgybinė medžiaga nerodo kaltinamojo ketinimo, noro, galimybės slėptis, nes intensyvi kriminalinė žvalgyba Estijoje, H. E. E. gyvenimo būdas, veikla nerodė jokių ketinimų ir norų bėgti, slėptis, trukdyti tyrimui. Pažinčių turėjimas už Lietuvos ribų savaime nerodo jokio noro bėgti, slėptis, nes toks elgesys Europos Sąjungos neduotų laukiamo rezultato pabėgimo nuo teisėsaugos prasme. Todėl teismo vidinis įsitikinimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo susijęs ne su objektyviais duomenimis dėl realaus bėgimo (slėpimosi), o su samprotavimais, kurių nepatvirtina jokia medžiaga. Akivaizdu, kad pagrįsto manymo esmė – policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai apie galimą nužudymo įvykių seką, tačiau ne kokie nors materialūs įrodymai.

Suėmimo pratęsimas motyvuojamas ne įrodymais, t. y. objektyviai egzistuojančiais manymo pagrindais, tuo, kas priklauso nuo paties asmens, tariamai bėgsiančio ar pasislėpsiančio, bet samprotavimais apie galimas nusikaltimo padarymo aplinkybes, suformuluotų kaltinimų sunkumu, inkriminuotų veikų pobūdžiu, inkriminuotų nusikaltimų kiekiu, galimai atliktu vaidmeniu darant inkriminuotas veikas, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Asmuo, kurio visi ryšiai nutraukti dėl ilgalaikio suėmimo, daugiau kaip du metus sėdint suimtam kalėjime (nuo 2018 m. sausio 16 d.), kuris ilgą laiką buvo intensyviai sekamas policijos, kurio visa biografija ir veikla detaliai ištirta, objektyviai neturi tokių galimybių bėgti ir slėptis, kurios nurodomos teismo. Todėl BPK numatytų reikalavimų taikymas yra deklaratyvus, neparemtas faktiniais duomenims, jokiais įrodymais, paremtas subjektyvia nuožiūra, teisiniu formalumu. Gynėjas pažymi, kad bet koks asmens teisių suvaržymas ir sprendimas apie proporcingumą procese turi būti grindžiamas įrodymais, faktais, konkrečiais duomenims, tačiau ne universaliai pritaikomais abstrakčiais svarstymais apie kardomųjų priemonių tikslus.

6.       Teismo posėdyje gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

7.       Kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundas atmetamas.

8.       Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9.       BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant šią kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamame kaltinamojo gynėjo skunde, kaip ir nagrinėjant ankstesnius jo skundus, teigiama, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog H. E. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį, nors kaltinamojo gynėjas skunde teigia priešingai. Tokie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei jų prieduose (H. E. E. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonemento išklotinėse, GPS judėjimo schemose) ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje. Gynėjas skunde kritikuoja liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų leistinumą ir patikimumą. Tačiau teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimo iš esmės nesprendžia, taip pat nevertina byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiamas asmens kaltumo klausimas. Priešingu atveju skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pateiktų byloje surinktų duomenų išankstinį vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo bei nešališkumo principus, realizuojamus bylą nagrinėjant teisme ir priimant sprendimą.

10.       Kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11.       BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog H. E. E. kaltinamas kartu su kitais asmenimis galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog Kauno apygardos teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y., kad H. E. E. galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, kuri galimai veikė su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais; nusikaltimai buvo iš anksto kruopščiai suplanuoti; kaltinamasis iki sulaikymo dirbo ir gyveno Estijos Respublikoje, o Lietuvos Respublikoje jis neturi jokių šeiminių, darbinių ar kitokių socialinių ryšių. Vertinant jo pasislėpimo riziką būtina pastebėti, kad galimai jo padarytų nusikaltimų aplinkybės leidžia spręsti, jog H. E. E. turi ryšių užsienio valstybėse (Ispanijoje, Suomijoje, Airijoje), kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį, jam gresia labai griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, H. E. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo H. E. E. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo H. E. E. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai H. E. E. atimanti galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Nei bendra suėmimo taikymo H. E. E. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam H. E. E. nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad H. E. E. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau šioje (ir ankstesnėse) nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso             130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai         Jolanta Čepukėnienė

        Linas Šiukšta

        Algimantas Valantinas