Skundas administracinio nusižengimo byloje

Nr. II-172-1201/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02000-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,

sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P.-B., 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiajai specialistei D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P.-B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-19390-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-19390-2025 K. P.-B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 50 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda K. P.-B. paskirta už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 31 d. 10.18 val. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. 13.46 min., (duomenys neskelbtini), nepasirūpino, kad jai bendrąja nuosavybe priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomas šuo nepatektų į kito asmens žemės valdą, t. y. (duomenys neskelbtini) sklypą, o šuniui išsituštinus ar kitaip priteršus, gyvūno ekskrementai ar kiti teršalai nedelsiant būtų surinkti, taip pažeisdama Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, 4.4 ir 38 punktus.     

2.       Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P.-B. skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.       Skunde nurodoma, kad vaizdo įrašuose, kurie yra vienintelis įrodymas, neužfiksuota, kad šuo išsituštino (nėra matomas joks objektas, panašus į ekskrementus, nefiksuojamas ekskremento iškritimas iš šuns išangės, jo konsistencija, spalva, kiekis, nėra likusio ekskremento), pritūpimas nėra išsituštinimo įrodymas. Be kita ko, vaizdo įrašuose matomi du šunys – vienas baltas, kitas – kitos spalvos, kuris nepatenka į A. K. sklypo pusę. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepateikė jokių veterinarinių duomenų apie baltą šunį, kuriam priskiriama veika, byloje esantys duomenys yra apie kitą šunį, kuris su šia byla nesusijęs, kas reiškia, kad vaizdo įrašuose matomo gyvūno tapatybė nėra nustatyta. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad šuo į teritoriją patenka per tarpą, atsiradusį dėl A. K. veiksmų (tarpas po tvora atsiradęs A. K. pusėje nukasus gruntą), o pareiškėja už tai nėra atsakinga. Be to, šuo pralenda tik iki istorinės tvoros ribos, kuri yra ilgalaikio ribų ginčo objektas. 2025 m. balandžio 15 d. vaizdo įraše matomas paties A. K. aktyvus smurtinis veiksmas – spyris gyvūnui, kuris tuo metu buvo valstybinėje žemėje, kas gali sudaryti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje, sudėtį, tačiau Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, to netyrė ir nevertino. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. K. skundai pateikti praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neturėjo teisės jų nagrinėti. A. K. sistemingai, nuosekliai ir kryptingai piktnaudžiauja skundais, juos naudoja kaip konflikto eskalavimo priemonę, tačiau Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, to neįvertino.

4.       Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

5.       Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne gyvūno (šuns) tapatybę, bet gyvūną laikiusį asmenį. Iš byloje pateikto 2025 m. balandžio 13 d. vaizdo įrašo nustatyta, kad baltas šuo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenka iš greta esančio žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad baltas šuo yra laikomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina 2025 m. balandžio 13 ir 15 d., 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir 2025 m. rugsėjo 14 d. vaizdo įrašai, todėl būtent pareiškėjai, laikančiai baltą šunį bendrąja nuosavybe priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), tenka atsakomybė, kad jos laikomas šuo nepatektų į kito asmens žemės valdą. Aplinkybė, kad K. P.-B. laikomas šuo pateko į greta esančio sklypo teritoriją, yra pagrindas konstatuoti, kad ji yra tinkamas subjektas šioje byloje. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi šunys neišeitų iš jiems priklausančios žemės valdos, o ne kaimyninių sklypų savininkai turi užtikrinti, kad į jų teritoriją nepatektų svetimi šunys. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, vertinimu, byloje esantys vaizdo įrašai ir nuotrauka yra informatyvūs ir jie paneigia skundo teiginius, kad baltas šuo nebuvo patekęs į A. K. priklausančią žemės sklypo dalį ir nesituštino. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų (administracinio nusižengimo protokolo, fotonuotraukos, vaizdo įrašų) yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamu atveju yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

6.       Atsiliepime pažymima, kad K. P.-B. buvo kviečiama atvykti pas Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pareigūną, tačiau neatvyko. Jai buvo pateikta visa bylos medžiaga, taip pat ir vaizdo įrašai. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo papildomų paaiškinimų nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. A. K. skundus pateikė 2025 m. rugsėjo 4 ir 16 d., administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas už 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir 2025 m. rugsėjo 14 d. įvykius, kas reiškia, kad vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas. Administracinis nusižengimas buvo ištirtas, protokolas surašytas ir administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimų terminų, numatytų ANK 39 straipsnyje.

7.       Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P.-B. papildomoje teisinėje pozicijoje (replikoje) nurodo, kad tuo atveju, kai galimybę gyvūnui patekti į kitą teritoriją sukuria trečiojo asmens savavališki veiksmai (vientisos stacionarios tvoros suardymas ir laikino aptvėrimo, paliekant tarpą po juo, įrengimas), pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip nepriežiūra, nes nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų (neveikimo) ir tariamo pažeidimo. Vaizdo įrašuose fiksuojami gyvūnai juda valstybinėje žemėje, ši teritorija užtverta savavališkai, todėl tai jos nepaverčia A. K. nuosavybe, o kai veiksmai vyksta ne privačioje valdoje, ANK 346 straipsniu saugomas objektas neegzistuoja. Yra įprastos fiziologinės situacijos, kai šuns pritūpimas nelemia jokio rezultato (refleksas, stresas ir pan.). Byloje nėra iškritimo momento, išmatų ant žemės, likučių, vėlesnio fiksavimo, vietos nurodymo ar liudytojų. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, vadovavosi veterinarijos įrašu apie kitą gyvūną, kas reiškia, kad ir subjektas nėra nustatytas. Teisinė sistema negali bausti už pritūpimą ir neegzistuojantį ekskrementą, ypač kai patekimo sąlygas sudarė trečiasis asmuo, o dauguma gyvūno veiksmų vyko ne privačioje valdoje, todėl teisingas sprendimas yra nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir įvertinti Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, veiksmų pagrįstumą, inicijuojant vidinį patikrinimą. Šioje byloje neįvardintas nei vienas konkretus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnis ar taisyklė, kuriuos pareiškėja būtų pažeidusi, nenurodyta, koks elgesys sudaro gyvūno gerovės pažeidimą. „Šuo pateko į kitą teritoriją“ nėra gyvūno gerovės pažeidimas. Priešingai, byloje matomas galimas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas A. K. veiksmuose (sąmoningas spyris gyvūnui), kas nebuvo tirta ir vertinta, taip pažeidžiant objektyvumo ir nešališkumo principus. Apie šį veiksmą Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepranešė kompetentingoms institucijoms, neinicijavo tyrimo, neužtikrino gyvūno gerovės, o tokia pareiga numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Toks selektyvus atsakomybės taikymas yra papildomas pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

8.       Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P.-B. parodė, kad yra teigiama, jog nusižengimas padarytas rugpjūčio 31 d.–rugsėjo 14 d., tačiau vaizdo įrašas, kur yra šuns patekimas į teritoriją, yra balandžio mėn. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. nėra vaizdo įrašų, kur būtų fiksuotas iš jos teritorijos į kaimyno tariamą teritoriją patenkantis šuo. Nesutinka, kad jos laikomas šuo kaltinime nurodytu laiku pateko į kaimyno teritoriją. Tokio fakto ji nežino. Nei kaimynas, nei veterinaras nekvietė atsiimti šunį. Nesutinka, kad nurodytu laiku jos šuo išsituštino ar kitaip priteršė (duomenys neskelbtini) sklype. Tokio fakto nematė, jis nėra fiksuotas vaizdo įrašuose. Kai šuo tuštinasi, tai neįvyksta per sekundę. Vaizdo įrašas yra kelių sekundžių trukmės ir matomas tik šuns pritūpimas. Jokio faktiško išsituštinimo nėra fiksuota. Kaimynas ieško bet kokių galimybių patraukti juos atsakomybėn. Savo kieme ji turi šunis, būna, kad sesuo ar mama atsiveža, tačiau negali teigti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas šviesos spalvos šuo yra jos laikomas šuo. Visi tokios veislės šunys yra panašūs. Buvo nustatyta, kad tai yra galimai prancūzų buldogo veislės šuo. Jos šuo yra prancūzų buldogas. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pateikti veterinaro duomenys yra ne apie tą šunį, už kurį jai paskirta bauda. Vaizdo įrašuose fiksuotas šuo tikrai ne smėlio spalvos prancūzų buldogas iš byloje esančių dokumentų. Šio šuns tapatybė nenustatyta. Vaizdo įraše pavadinimu „2+Priedas+2025.09.14+Kaimyny+suo“ šuo eina valstybine žeme – nuo gatvės iki pušies yra užimta valstybinė žemė. Nesutinka, kad vaizdo įraše pavadinimu „Prieas+Nr.+3+2025.09.31+10-18+Tustinasi“ yra tuštinimasis, daro prielaidą, kad tai yra kaimyno kiemas. Vaizdo įrašas pavadinimu „Priedas+Nr.+1+2025.04.13+14-22+isibrovimas“ yra darytas balandžio 13 d. Ten, kur lenda šuo, akivaizdžiai atkasta žemė. Matosi, kad buvo imtasi veiksmų, kad tas patekimas įvyktų. Ten buvo tvora, kurią kaimynas neteisėtai nugriovė. Jis pastatė laikiną tvorelę, akivaizdu, kad ji neužtikrina saugumo. Kairėje esantis sklypas yra (duomenys neskelbtini), o dešinėje – (duomenys neskelbtini). Tamsesnis šuo atitinka aprašymą, kuris fiksuotas dokumentuose, bet jis lieka jų teritorijoje. Tas šuo, kuris lieka jos teritorijoje, ir yra prancūzų buldogas „Roxe“. Ta teritorija, į kurią patenka šuo, yra teismuose ginčijama teritorija. Vaizdo įraše pavadinimu „1+Piedas+2025.09.14+Kaimynu+suo+gamt.reiklai“ mato savo namą, daro prielaidą, kad čia kaimyno teritorija. Skundžiamas nutarimas neatitinka nei objektyvumo principų, nei faktų pagrindimo, nei įrodymų rinkimo momentų. Šioje byloje nėra priežastinio ryšio, kuris yra būtina bet kokios administracinės atsakomybės sąlyga. Nėra nustatyta gyvūno tapatybė, nėra įrodytas tuštinimosi faktas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ignoravo, kad galimybė šunims iš jų teritorijos pateikti į kitą teritoriją atsirado 2024 m. liepos mėn., kai A. K. išgriovė stacionarią tvorą ir padarė tvorą, kuri neužtikrino saugumo. Atsakomybė neturėtų būti perkeliama jai. Pirmiausia, turi būti nustatoma, kas sukūrė patekimo sąlygas, tada įvertinama, ar tas sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo kontroliuoti ir tik po to nustatoma kaltė. Šioje byloje patekimo sąlygas sudarė A. K., sunaikindamas tvorą. Ji neturėjo jokios galimybės kontroliuoti svetimos teritorijos aptvėrimo. Administracinė atsakomybė negali kilti iš kito asmens sukurtos rizikos. Dėl išsituštinimo – tai yra visiška spekuliacija. Nėra aišku, kodėl vaizdo medžiaga yra tokia trumpa. Jeigu gyvūnas atsisėda tuštintis, reikėjo tą faktą filmuoti iki pabaigos. Tuštinimosi fakto ji nemato. Šuns priežiūros nebuvimas nėra įrodytas, nes nėra identifikuotas gyvūnas, nėra nustatytas jo savininkas, priežiūros pareiga. Ji nebuvo informuota, kad ateitų ir surinktų ekskrementus ar šunį. Byla išnagrinėta ir bauda skirta vadovaujantis subjektyviomis prielaidomis, o ne įrodymais. Sprendimas priimtas ne teisės, o fantazijos pagrindu. Šioje byloje nėra nustatytas įvykis, subjektas, priežastinis ryšys, kaltė, nėra objektyvių įrodymų.

9.       Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėja buvo kviesta, kai buvo gautas skundas, tačiau neatvyko. Į bylos nagrinėjimą ji taip pat neatvyko. Nustatė šunį iš vaizdo medžiagos. Balandžio mėn. tas pats šuo buvo tuo pačiu adresu. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. eina kalba apie tą patį šunį. Pareigūnas tikrino Gyvūnų registrą ir nustatė, kad pareiškėja turi vieną šunį. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei Skundžiamame nutarime nenurodyta, kad tai būtent tas šuo. Yra nurodyta, kad šuo, laikomas (duomenys neskelbtini), pateko į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareigūnas apklausė A. K. ir jis paliudijo, kad tą šunį laiko pareiškėja. Teisės aktas nustato reikalavimą užtikrinti, kad šuo nepatektų į kitą teritoriją ne savininkui, o laikytojui. Buvo nustatyta, kad šuo, kuris pateko į kaimyno teritoriją, buvo laikomas pas pareiškėją. Nežino, ar daugiau žmonių gyvena (duomenys neskelbtini), nagrinėjo bylą iš joje esančių duomenų. Vaizdo įraše matyti, kad šuo sėdasi. Nebūna, kad šuo persigalvoja. Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi šunys neišeitų iš jiems priklausančios žemės valdos, o ne kaimynų sklypų savininkai turi užtikrinti, kad į jų teritoriją nepatektų svetimi šunys. Vaizdo įrašuose matomą šviesų šunį galima pavadinti ir smėlinės spalvos, nes ant jo užpakalio yra smėlio spalvos dėmė. Administracinis nusižengimas įrodytas protokolu ir byloje surinkta medžiaga.

Skundas tenkintinas iš dalies.

10.       ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

11.       Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

12.       ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

13.       ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šioje byloje K. P.-B, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 31 d. 10.18 val. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. 13.46 min. nepasirūpino, kad jai bendrąja nuosavybe priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomas šuo nepatektų į kito asmens žemės valdą, t. y. (duomenys neskelbtini) sklypą, o šuniui išsituštinus ar kitaip priteršus, gyvūno ekskrementai ar kiti teršalai nedelsiant būtų surinkti, taip pažeisdama Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, 4.4 ir 38 punktus.

14.       Pirmiausia, pažymėtina, kad ANK 609 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog, be kita ko, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė. Ne teismo tvarka pareigūno priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 608 straipsnio 2 dalis). Tiek iš įstatymo, tiek iš teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad nutarimas (kaip ir administracinio nusižengimo protokolas) yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl konkretaus administracinio nusižengimo padarymo, šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl labai svarbu, kad šis dokumentas būtų tikslus ir aiškus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir galėtų efektyviai gintis.

15.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 30 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-81423-2025, tiek Skundžiamame nutarime nėra tiksliai ir aiškiai nurodytas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas ir jo esmė. Paminėtų procesinių dokumentų grafose, kuriose turi būti nurodomas nusižengimo(-ų) padarymo laikas, nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. rugpjūčio 31 d. 10.18 val. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. 13.46 val., taip tarsi referuojant į trunkamojo nusižengimo padarymą, tuo tarpu grafose, kuriose turi būti nurodoma pažeidimo esmė, pareiškėja kaltinama atitinkamus pažeidimus padariusi 2025 m. rugpjūčio 31 d., apie 10.18 val., ir 2025 m. rugsėjo 14 d., apie 13.46 val., taip tarsi referuojant į dviejų savarankiškų (ar vieno tęstinio) nusižengimų(-o) padarymą. Taigi teismui nėra suprantama, kaip Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, vertino K. P.-B. inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. ar kaip trunkamąjį, ar kaip tęstinį, ar kaip du savarankiškus pažeidimus. Taip pat šioje byloje nėra tiksliai ir aiškiai aprašyti K. P.-B. inkriminuoti neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. grafoje „Pažeidimo esmė“ nenurodyta, ar šuo, patekęs į kito asmens žemės valdą, t. y. (duomenys neskelbtini) sklypą, išsituštino ar jis kitaip priteršė (jei kitaip priteršė, tai kaip), taip pat, ar pareiškėja nepasirūpino, kad šuns ekskrementai ar kad kiti teršalai (jei kiti teršalai, tai kokie) nedelsiant būtų surinkti. Kaltinime palikus alternatyvas („šuniui išsituštinus ar kitaip priteršus“, „gyvūno ekskrementai ar kiti teršalai“), nėra aiškiai apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tenka pačiam pasirinkti nuo gintis, o tokios situacijos yra ydingos. Aptarti aspektai svarbūs asmens kaltės nustatymui, veikos(-ų) kvalifikavimui ir administracinės nuobaudos skyrimui, o taip pat ir efektyviai pareiškėjos gynybai, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta.

16.       Teismo posėdžio metu K. P.-B, paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pirmiausia, kategoriškai tvirtindama, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas šviesios spalvos šuo, kurio veiksmai jai ir yra nurodyti kaltinime, nėra jai priklausantis šuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. P.-B. laiko vienspalvę (smėlio spalvos) prancūzų buldogo veislės patelę „Roxe“ (b. l. 63). Pareiškėjos teigimu, šis šuo yra užfiksuotas vaizdo įraše pavadinimu „Priedas+Nr.+1+2025.04.13+14-22+isibrovimas“, liekantis jos sklypo, t. y. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Akivaizdu, kad visuose kituose byloje esančiuose vaizdo įrašuose, tuo pačiu ir fiksuotuose 2025 m. rugpjūčio 31 d. ir 2025 m. rugsėjo 14 d., yra ne tas šuo. Nors Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad šiai bylai aktualų šunį taip pat galima laikyti smėlio spalvos šunimi, nes ant jo užpakalio yra smėlio spalvos dėmė, vis tik tokie teiginiai yra tik prielaidos, juo labiau, kad K. P.-B. laikomas šuo, kaip užfiksuota Gyvūnų augintinių registre, yra vienspalvis (o ne su dėmėmis). Taigi akivaizdu, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatinėjama vaizdo įrašuose užfiksuoto šviesios spalvos šuns tapatybė, tuo pačiu nebuvo nustatyta, kas yra jo laikytojas, t. y. administracinės atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį subjektas. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teisme paaiškino, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu iš vaizdo medžiagos (teismo past. vaizdo įrašo pavadinimu „Priedas+Nr.+1+2025.04.13+14-22+isibrovimas“) buvo nustatyta, kad šviesios spalvos šuo yra laikomas (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, tai patvirtino ir kaimynas A. K., tokiu būdu buvo nuspręsta, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiama K. P.-B. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, 4.4 punkte, kurio pažeidimu kaltinama pareiškėja, nurodyta, kad gyvūnų laikytojai turi gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte yra apibrėžta, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai, o to paties straipsnio 7 punkte nurodyta, kad gyvūno laikymas yra jo gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad K. P.-B. yra vaizdo įrašuose užfiksuoto ir tuo pačiu kaltinime nurodyto šviesios spalvos šuns savininkė, nebuvo nustatinėjama ir tai, ar ji jį laiko, kaip tai apibrėžiama įstatyme. To, kad šis šuo būna pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, nepakanka konstatuoti, kad pareiškėja yra jo laikytoja. Be kita ko, kaltinime aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklauso bendrąja nuosavybe (dokumentų apie šio sklypo savininkus administracinio nusižengimo byloje nėra), todėl teismui nėra aišku, kodėl būtent K. P.-B. buvo pasirinka administracinės atsakomybės subjektu (iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad rašytinį paaiškinimą teikė pareiškėja ir S. B.). Net ir iš 2025 m. rugsėjo 30 d. A. K. parodymų protokolo matyti, kad jis vaizdo įrašuose užfiksuoto galimai prancūzų buldogo veislės šuns laikytojais įvardina kaimynus, o ne konkrečiai K. P.-B. (b. l. 26). Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teisme negalėjo atsakyti, ar šiame sklype gyvena daugiau žmonių.

17.       Antra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme paaiškino, kad vaizdo įraše pavadinimu „2+Priedas+2025.09.14+Kaimyny+suo“ šviesios spalvos šuo bėgioja valstybinėje žemėje (jos teigimu, nuo gatvės iki pušies yra užimta valstybinė žemė). Administracinio nusižengimo byloje nėra surinkti duomenys, iš kurių būtų matomos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, todėl nėra galimybės neginčijamai nustatyti, kad kaltinime nurodytu laiku šuo pateko į kito asmens žemės valdą, tuo pačiu ir paneigti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad šuo bėgioja valstybinėje žemėje.

18.       Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teisme paaiškino, kad siekiant išsiaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes K. P.-B. buvo kviečiama pas administracinį nusižengimą tyrusį pareigūną, tačiau neatvyko, taip pat ji neatvyko ir į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad tiek K. P.-B., tiek S. B. išties buvo kviečiami 2025 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupę pas vyriausiąjį specialistą E. U. (b. l. 58, 59). Vis tik pastebėtina, kad šiam proceso veiksmui – apklausoms – atlikti pareigūnai neskyrė pakankamai dėmesio ir pastangų. Pagal ANK 577 straipsnio 3 dalies 2 punktą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be kita ko, privalo šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), o to paties straipsnio 4 dalyje numatytos tokios pareigos vykdymo užtikrinimo galimybės (atvesdinimas, paieška), kuriomis nebuvo pasinaudota. Teismo vertinimu, esant tokiems administracinio nusižengimo bylos duomenims, K. P.-B., o tuo pačiu ir S. B., apklausos, nepaisant to, kad jie patys atvykti atsisakė, buvo vienas pagrindinių atliktinų proceso veiksmų. 

19.       Nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, nes šalinant minėtus trūkumus reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai yra Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, o ne teismo prerogatyva. Šioje nutartyje nurodyti trūkumai yra esminiai, trukdantys visapusiškai, objektyviai ir teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, todėl teismas panaikina Skundžiamą nutarimą ir bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymų leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Apylinkės teismui savarankiškai renkant įrodymus, tikslinant kaltinimą, nustatinėjant, ar faktinės aplinkybės atitinka K. P.-B. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų ne tik perimama institucijai deleguota pareiga, bet ir pažeista K. P.-B. teisė į gynybą, nes ji prarastų vieną galimybę priimtą sprendimą skųsti instancine tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P.-B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-19390-2025 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Božena Mozūraitienė