Civilinė byla Nr. 2-886-122/2012.

Proceso Nr. 2-06-3-08670-2011-6.

Procesinio sprendimo kategorija 119.12.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui T. B., atsakovei Danai A. A., atsakovės atstovei advokatei Vidai Šeikienei, trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovui R. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. A. A., tretiesiems asmenims: Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

n u s t a t ė :

              ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti  atsakovę D. A. A. per  devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo, - per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - atstatyti rekonstruotą ūkinį pastatą, nugriaunant pristatytus medinę malkinę bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Valstybinei
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos
rekonstrukcijos padarinius - nugriauti pristatytus medinę malkinę bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ieškovės) Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas (toliau - Specialistas) 2010 m. gegužės 6 d. atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą ir nustatė savavališkos statybos faktą, surašė savavališko statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savavališkos statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atsakovė neskundė ir neginčijo juose nustatytų aplinkybių. Patikrinimo metu Specialistas nustatė, kad atsakovė D. A. A., savavališkai, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, prie ūkinio pastato pristatė medinį priestatą bei garažą, kurie priskiriami nesudėtingiems statiniams, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau - Reglamentas STR 1.07.01:2002), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 42 punktą. Nors atsakovė nurodo, kad mūrinis garažas pastatytas 1970 m., o malkinė - 1956 m., bet faktiškai neginčija savavališkos statybos. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556 - 465/2010 buvo padaryta išvada, kad įvertinus Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" teisės normas, savavališkos statybos faktas gali būti nustatytas ir tuomet, kai realiai statyba nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai pastatyti. Pripažįsta, kad 2010-10-01 pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms, atsakovei atsirado galimybė įteisinti savo savavališkai pastatytus statinius. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus atsakovės savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, prie ūkinio pastato pristatyto garažo bei medinės malkinės statyba traktuojama kaip ūkinio pastato rekonstrukcija, todėl jai atlikti yra reikalingas leidimas rekonstruoti statinį bei turi būti parengtas rekonstrukcijos projektas. 2010-11-09 ieškovė gavo atsakovės prašymą dėl leidimo įsiteisinti savavališką statybą. Ieškovė 2010-12-28 raštu Nr. (16.9)-2D-15767 informavo atsakovę apie atsiradusią galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, kreipiantis į statybą  leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą  leidžiančio dokumento išdavimo. 2011-05-31 Neringos savivaldybės administracija raštu Nr. (4.16) V15-1310 informavo ieškovę apie priimtą sprendimą leisti atsakovei įteisinti savavališką statybą sudarius žemės sklypo nuomos sutartį bei parengus sklypo detalųjį planą. Mano, kad 9 mėnesių terminas statybos įteisinimui yra pakankamas, todėl prašo tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovę per nustatytą terminą įteisinti savavališkas statybas, o jei tai nebus padaryta – nugriauti statinius. Mano, kad terminą reikia skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo detalaus plano patvirtinimo dienos, nes nėra jokių įrodymų, kad yra atliekami kokie nors realūs detaliojo plano patvirtinimo darbai.

Atsakovė ir jos atstovė su pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. Paaiškino, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius jai nedalyvaujant 2010-05-06 surašė
jai savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100506-0006, kuriuo nustatė, kad atsakovė savavališkai, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, prie ūkinio pastato pristatė medinį priestatą ir garažą, kurie yra priskiriami nesudėtingiems pastatams. Nurodo, kad visi ūkiniai pastatai yra jai nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Taip yra pažymėta ir Nekilnojamojo turto registro išraše. Jie buvo pastatyti dar 1956 m. ir 1970 m. Atliekant kadastrinius matavimus 1964 m. ir 2002 m. visi šie pastatai buvo užfiksuoti kaip esantys natūroje. Šių statinių savininke atsakovė tapo tik 1993 m., kai pagal Butų privatizavimo įstatymo normas privatizavo minėtą butą bei jo priklausinius -ūkinius pastatus. Be to, reikalaujami nugriauti statiniai - ūkinio pastato medinis priestatas (malkinė) ir mūrinis garažas yra po vienu stogu su daržinėmis, kurios žymimos indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei tvartu (duomenys neskelbtini), ir turi su šiais pastatais bendrą sieną. Malkinėje, kurią ieškovė prašo įpareigoti nugriauti, yra įrengtas atsakovės naudojamas lauko tualetas. Kito tualeto jai priklausančiame bute nėra. Šio statinio nugriovimas reikštų esminį atsakovės gyvenimo kokybės pabloginimą, nes ji yra neįgali, gyvena viena, todėl tualeto patalpa jai yra būtina. Be to, pagal naujus Statybos įstatymo pakeitimus, ji turi galimybę įteisinti savavališką statybą ir ji jau pradėjo savavališkos statybos įteisinimo procedūrą – 2010-11-08 ir 2011-02-01 pateikė Neringos m. savivaldybei prašymus dėl statybos įteisinimo, t.y. dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo bei kreipėsi ir į kitas statybą leidžiančius dokumentus išduodančias   institucijas - Kuršių Nerijos nacionalinio  parko   direkciją bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį. Neringos savivaldybės administracija pritarė savavališkai pastatyto garažo, malkinės ir tualeto prie ūkinio pastato įteisinimui, prieš tai parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus. Tai reiškia, kad ginčo statinių įteisinimas bus galimas tik po to, kai bus patvirtintas šios dalies Neringos detalusis planas ir su atsakove bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Todėl ieškinyje nurodyto termino, per kurį atsakovė turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius - Statybos įstatymo numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, skaičiavimo pradžia turi būti siejama  su rengiamo Neringos detaliojo plano įsigaliojimu bei žemės sklypo nuomos sutarties su atsakove sudarymu ir šis terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip dveji metai. Atsakovės duomenimis šiuo metu Neringos miesto savivaldybės užsakymu yra rengiamas teritorijos - Preilos g.10, detalusis planas.

Trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos atstovas su pareikštu ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad norint įteisinti atsakovės savavališkas statybas nėra būtina laukti nei bendrojo detaliojo plano, nei tvarkymo plano patvirtinimo. Atsakovės sklypo bendrasavininkas yra pradėjęs rengti sklypo detalųjį planą, todėl atsakovė šioje teritorijoje negali pradėti rengti kito detaliojo plano. Kada UAB „Albektus“ parengs detalųjį planą nėra aišku, jis rengiamas jau antrus metus, yra nesutarimų tarp Kultūros paveldo ir direkcijos dėl sklypų ribų. Bendrajame plane neturi būti nurodyti atsakovės statiniai, nes jie bus nurodyti tvarkymo plane. Mano, kad 9 mėnesių termino statinių įteisinimui nepakaks, turėtų būti nustatytas 24 mėnesių terminas. Po to, kai bus paruoštas žemės sklypo detalusis planas kurį ruošia UAB „Albektus“, atsakovei nebus kliūčių įsiteisinti statybas, nes generalinis planas to nedraudžia.

Trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas. (b.l. 52).

Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė ieškinį tenkinti (b.l. 38).

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2010-05-06 atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas (b.l.8-9). Šiuo aktu nustatyta, kad atsakovė kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke – atsakovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti be statybos leidimo pastatyti du statiniai: 29,15 m ilgio, 4,20 m pločio, apie 2,5 m aukščio medinis priestatas, kurio bendras plotas 122 kv.m ir  6,4 m ilgio, 4,1 m pločio bei 2,5 m aukščio mūrinis garažas, kurio bendras plotas apie 26 kv.m.  Tą pačią dieną Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė ir Statybos sustabdymo aktą (b.l.20-22), kuriuo reikalavo iš atsakovės tuojau pat sustabdyti bet kokius Nidos – Smiltynės pl. 10, Neringoje statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Paminėtuose aktuose užfiksuotas įvykdytų statybos darbų mastas: apie 1956 metus pastatytas medinis priestatas (malkinė) prie ūkinio pastato bei 1970 metais pristatytas mūrinis garažas, pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, 42 punktą.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2010-05-06 priimdama įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadovavosi tuo metu galiojusiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu (b. l. 8-9). Pažymėtina, kad nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtintas vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nenumatyta galimybė tokią statybą įteisinti.

Dabartiniu metu įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymas Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal Civilinio kodekso 1.123 straipsnio 1 dalį, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas, t.y. esant nepasibaigusiam Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, nėra pagrindo priimti sprendimą ir įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Be to, pažymėtina, jog Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovei galint šia tvarka pasinaudoti, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Prašymas taikyti ieškinio senatį pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį atmestinas, kadangi ieškinio senaties taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso pabaigoje priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės, kadangi tai yra materialinės teisės normų taikymo (Civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis), o ne procesinis klausimas, kuriuo byla nėra išsprendžiama iš esmės (Civilinio proceso kodekso 290 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibendrinimo apžvalga“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 296 straipsniais, teismas

   n u t a r i a  :

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Danai A. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Elena Pauliukienė