Civilinė byla Nr. e2A-673-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00162-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.2; 2.6.9.2; 2.6.18.5; 3.3.1.18.1;
3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ ir tarptautinės Belgijos bendrovės Jan De Nul N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ ir tarptautinės Belgijos bendrovės Jan De Nul N. V. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir uždaroji akcinė bendrovė „Hidrosfera“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MT Group“ ir tarptautinė Belgijos bendrovė Jan De Nul N. V. (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovėms lygiomis dalimis iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 607 775,69 Eur skolą (arba, alternatyviai, nuostolius dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo), 21 879,92 Eur dydžio delspinigius, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės nurodė, kad jos (jungtinės veiklos pagrindu veikiančios partnerės) dalyvavo atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 453639 (toliau – Pirkimas) ir buvo pripažintos Pirkimo pirmos vietos laimėtojomis. Šalys 2020 m. vasario 28 d. sudarė Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties fiksuota kaina – 3 051 825,70 Eur su PVM, kuri atitiko ieškovių pasiūlytą kainą pagal Pirkime nustatytą Pirkimo objekto apimtį bei ieškovėms priskirtą iki 15 proc. darbų kiekio padidėjimo riziką.
3. Pažymėjo, kad ieškovės, laikantis Sutarties 3.3.2–3.3.3 papunkčiuose suformuluotų užduočių, iki 2020 m. balandžio l d. atliko Palangos tilto – Rąžės upės žiočių (šiaurinė darbų dalis) ir nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (pietinė darbų dalis) kranto ruožų niveliaciją, tikslinosi reikiamo išpilti smėlio kiekį Palangos paplūdimyje bei rengė darbo projektą. Paaiškėjus, jog techniniame projekte ir Pirkimo dokumentuose nustatyto preliminaraus (orientacinio) 180 000 kub. m smėlio kiekio nepakaks Sutartyje numatytiems darbams atlikti apie tai buvo informuota atsakovė.
4. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. buvo faktiškai užbaigti visi pietinio ir šiaurinio ruožų papildymo atvežtiniu smėliu darbai. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovės pateikė atsakovei šiaurinės darbų dalies dokumentaciją. Šiaurinei daliai papildyti atvežtiniu smėliu buvo išpiltas, iš viso 75 709 kub. m smėlio kiekis. 2020 m. birželio 15 d. ieškovės pateikė atsakovei pietinės dalies dokumentaciją. Pietinei daliai papildyti atvežtiniu smėliu buvo išpiltas, iš viso 197 732 kub. m smėlio kiekis. 2020 m. birželio 15 d. ieškovės pateikė atsakovei smėlio kiekio apskaičiavimo lentelę, apskaičiuotą pagal sertifikuotus laivo lentelių apskaitos duomenis, kurioje paaiškinti bei detalizuoti ieškovių išpilto smėlio kiekiai šiauriniame ir pietiniame darbų ruožuose. Ieškovės išpylė, iš viso 273 441 kub. m (75 709 kub. m + 197 732 kub. m) smėlio. Jų išpiltas bendras 273 441 kub. m smėlio kiekis Palangos paplūdimiui papildyti iš esmės atitinka 1,46 rodiklį, kurį ieškovės nustatė pasiūlymų teikimo dieną Pirkime iš techninio projekto duomenų. Atsakovė atsiskaitė su ieškovėmis tik už jų išpiltą smėlio kiekį, kuris buvo nurodytas darbo projekte kaip skaičiuotinas smėlio kiekis 165 837,10 kub. m (118 920,2 kub. m pietinėje darbų dalyje, 46 916,9 kub. m šiaurinėje darbų dalyje). Atsakovė nesumokėjo ieškovėms už likusią jų išpilto smėlio kiekio dalį, t. y. nesumokėjo už: papildomą smėlio kiekį, susidariusį dėl smėlio nuostolių transportuojant į priekrantę; paskleisto smėlio susitankinimo po smėlio išpylimo; smėlio paskleidimo leistinų nuokrypių bei paplūdimio stovio pasikeitimo. Atsakovė turi papildomai sumokėti ieškovėms už 66 441 kub. m išpilto smėlio kiekį (180 000 kub. m preliminarus smėlio kiekis + 15 proc. prisiimta rizika lygu 207 000 kub. m, faktiškai išpilto smėlio kiekis – 273 441 kub. m).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis 41 628,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutarties 5.4 papunktyje šalys susitarė, jog už smėlio papildymo darbus bus atsiskaitoma du kartus tik visiškai (100 proc.) pasiekus projekte nustatytas užduotis, kranto ruože Palangos tiltas – Rąžės upės žiotys ir kranto ruože Birutės kalnas – Palangos tiltas, pateikus išpildomąsias geodezines nuotraukas ir sulyginus atliktų darbų kiekius su išpildomąja geodezine dokumentacija. Išpildomojoje dokumentacijoje turi atsispindėti: kranto reljefo pokytis, pasiektas formuojamo paplūdimio aukštis apsauginio kopagūbrio papėdėje ir paplūdimio plotis, išpilto smėlio kiekis. Ieškovės 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsakovei parengtą trūkstamą išpildomąją dokumentaciją (geodezines nuotraukas), paplūdimyje išpilto smėlio tūrio skaičiavimus, iš viso 165 837,10 kub. m. Geodezinėse nuotraukose fiksuojama, kad darbo projekto nurodytose šiaurinio ruožo ribose, t. y., 52 000 kv. m plote išpiltas ieškovų deklaruojamas 46 816,90 kub. m tūris, pietinio ruožo ribose, t. y., 128 000 kv. m plote išpiltas ieškovių deklaruojamas 118 920,20 kub. m tūris. Iš ieškovių pateiktų geodezinių nuotraukų teismas nustatė, kad ieškovės neviršijo išpilto smėlio kiekio paplūdimyje, numatyto techniniame projekte (180 000 kub. m +15 proc. lygu 207 000 kub. m).
7. Teismas, pasisakydamas dėl byloje 2022 m. spalio 19 d. teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu į bylą pateiktos 2023 m. kovo 6 d. teismo ekspertizės akto Nr. 23/03/06-01 (toliau – Ekspertizės aktas) išvados, nurodė, kad teismo ekspertas E. L. smėlio kiekį apskaičiavo pagal biometrines nuotraukas, projektinius duomenis, išpildomosios dokumentacijos duomenis. Atsakovė teismo ekspertui suformulavo klausimą dėl iškasto smėlio kiekio, o ieškovės – dėl paplūdimyje išpilto smėlio kiekio. Teismo ekspertas pateikė tokius atsakymus: skaičiavimus atlikus programa „Autodesk Civil 3D 2023“ buvo gauta, kad bendras išpilto smėlio kiekis Palangos paplūdimyje – 192 411,61 kub. m. Skaičiuojant išpilto smėlio kiekį kita „Bentley OpenSite Designer“ programa, bendras Palangos paplūdimyje išpilto smėlio yra 185 606,79 kub. m. Skirtumas tarp rezultatų yra 6 804,82 kub. m. Šis skirtumas galėjo susidaryti dėl skaičiavimo paklaidos naudojant skirtingas skaičiavimo metodikas ir programas. Teismo ekspertas teismo posėdyje patikslino, kad teismo Ekspertizės akte sąvoka smėlis yra ne tik smėlis, bet smėlio ir vandens mišinys, koks 270 000 kub. m santykis yra smėlio ir vandens atsakyti negali. Smėlio ir vandens mišinys užima didesnį tūrį, vanduo išgaruoja.
8. Teismas, įvertinęs liudytojų R. Z. (R. Z.) ir dr. N. B. teismo posėdyje duotus parodymus (ieškovės supylė apie 190 000 kub. m smėlio, iškasė apie 194 000 kub. m smėlio), Ekspertizės akto išvadas ir geodezinių matavimų duomenis, padarė išvadą, kad ieškovės Palangos paplūdimyje supylė ne daugiau kaip 194 000 kub. m, smėlio, o tai neviršija išpilto smėlio kiekio paplūdimyje, numatyto techniniame projekte, todėl teismas nusprendė, jog negali daryti išvados, kad ieškovės atliko papildomus smėlio supylimo darbus. Teismas atmetė ieškovių argumentą, kad išpilto smėlio kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis (angl. hopper sounding tables), nes toks skaičiavimo būdas nebuvo numatytas nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje.
9. Teismas, vadovaudamasis bylai aktualiais aukštesnių teismų išaiškinimais, nurodė, kad rangos sutartimi sutartų darbų kainą galima keisti tik išimtiniais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Šalys Sutartyje susitarė dėl fiksuotos 3 051 825,70 Eur su PVM kainos už atliktus darbus. Kadangi šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, sutartis galėjo būti keičiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis (pvz., VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintų pirkimo sutarties pakeitimo sąlygų). Išimtinė galimybė keisti sutarties sąlygas buvo įtvirtinta Sutarties 10.1., 10. 2., 10.3, 10.4. punktuose aptartais atvejais. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad šalys susitarė dėl Sutartyje nustatytos rangos darbų atlikimo kainos keitimo, t. y. atsakovė nepatvirtino ieškovių surašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų dėl 66 441 kub. m papildomo smėlio kiekio; ieškovės nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jų teiginius apie būtinumą atlikti papildomus darbus, kurie buvo suderinti su atsakove. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad inicijavo viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties pakeitimą.
11. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 ieškovės atsakovei nereiškė pretenzijų dėl papildomų darbų atlikimo, reiškė tik reikalavimus dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą, priteisimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovėmis pagal Sutartį visiškai atsiskaitė. Iš šios bylos prejudicinių faktų, teismas nusprendė, kad atsakovė su ieškovėmis yra atsiskaičiusi už atliktus darbus pagal Sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Vadovaujantis tik išpildomąja dokumentacija (geodezinėmis nuotraukomis) neįmanoma apskaityti viso darbams atlikti sunaudoto smėlio kiekio, nes joje neatsispindi nuostolingas smėlio kiekis. Tikslų darbams atlikti sunaudoto smėlio kiekį galima nustatyti tik pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis. Sertifikuotos laivo lentelės, kaip apskaitos šaltinis, buvo numatytos darbo projekte. Darbo projektą patvirtino projekto vykdymo priežiūrą atliekanti UAB „Hidrosfera“ ir nepriklausomas ekspertas B. N. (2020 m. balandžio 30 d. individualios įmonės „Arkanlita“ dalinės ekspertizės aktas Nr. 27-04). Be to, šis apskaitos metodas yra įtvirtintas aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (toliau – Taisyklės), jomis vadovaujantis turėjo būti vykdomi Sutartyje numatyti darbai (Pirkimo sąlygų 2.5.3 papunktis, techninio projekto konstrukcijų dalies techninė specifikacija). Pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis apeliantės Sutartyje numatytiems darbams atlikti sunaudojo, iš viso 66 441,00 kub. m nuostolingo smėlio kiekio daugiau nei apeliantėms buvo priskirtina pagal Sutartį 15 proc. smėlio kiekio padidėjimo rizika, todėl už jį turi būti atsiskaityta.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, šalims formaliai nepasirašius Sutarties pakeitimo dėl padidėjusio smėlio kiekio poreikio, ieškovės prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Fiksuota Sutarties kaina gali ir turi būti keičiama, jeigu Palangos paplūdimiui papildyti sunaudotas smėlio kiekis viršija 15 proc. nuo techniniame projekte nurodyto preliminaraus (orientacinio) 180 000 kub. m smėlio kiekio. Ieškovių reikalavimas atlyginti nuostolius dėl papildomo sunaudoto smėlio kiekio, viršijančio 15 proc. (darbams atlikti reikalingų medžiagų, t. y. smėlio kiekio padidėjimo) darbams atlikti, negali būti tapatinamas su atlyginimu už papildomus darbus. Dėl to, anot apeliančių, ginčijamame sprendime nepagrįstai remtasi Sutarties 10 skyriaus nuostatomis dėl papildomų darbų įsigijimo. Ieškovės visuomet informavo atsakovę apie reikalingus didesnius smėlio kiekius darbams atlikti bei, atitinkamai parengė darbo projektą, kurį suderino su projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusia UAB „Hidrosfera“, tokiu būdu suderino papildomą smėlio kiekį su atsakove per jos įgaliotą atstovą.
12.3. Teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti Ekspertizės akto išvadomis dėl iškasto smėlio kiekio (220 131,50 kub. m), motyvuojant tuo, kad tai nėra išpiltas smėlio kiekis Palangos paplūdimyje. Ekspertizės akto išvados dėl sunaudoto smėlio kiekio yra objektyvesnis įrodymas, už vieno ar kelių liudytojų parodymus. Nėra pagrindo remtis liudytojo R. Z. parodymais, nes jis nedalyvavo atliekant smėlio kiekio kontrolę ar smėlio kiekio priėmimo procese. Liudytojas nėra techninės darbų priežiūros atstovas. Be to, jo pateikti parodymai nėra pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 apeliantės nereiškė pretenzijų dėl papildomų darbų atlikimo, reiškė reikalavimus tik dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą, priteisimo, nusprendė, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už visus Sutartyje numatytus darbus. Civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 apeliantės reiškė atsakovei ieškinį tik dėl delspinigių priteisimo, nes buvo paskutinė diena pareikalauti delspinigių, nepraleidžiant 6 mėn. ieškinio senaties termino. Tačiau minėtoje byloje ieškovės buvo nurodžiusios, kad planuoja atsakovei reikšti ieškinį dėl skolos už papildomus darbus.
12.5. Atsakovės naudai priteistos neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidos. Byla nebuvo sudėtinga, nes nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja, reikalaujanti specialiųjų žinių, teisės praktika. Kai kurios atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos (ieškinio, dubliko ir su šiais dokumentais pateiktų įrodymų analizė, strategijos su klientu aptarimas, teismo nutarties, kuria pasiūlyta apsvarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo analizė, A. S. išvadų ginčo klausimais analizė ir komunikacija su klientu) priteistos nepagrįstai, nes tokios kategorijos išlaidos nenumatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Atsakovės atstovų pateiktas prašymas atlyginti kelionės į Klaipėdą išlaidas (kelionė į teismo posėdį 7 val.) neatitinka Rekomendacijų 3 punkto kriterijaus.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atliktų darbų (paplūdimyje išpilto smėlio) kiekis neturi būti skaičiuojamas pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis. Toks atliktų darbų (išpilto smėlio) kiekio skaičiavimo būdas, priešingai, nei teigia apeliantės, nebuvo numatytas nei Pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje. Ieškovių parengtas darbo projektas ir jame numatyta pastaba apie smėlio kiekio skaičiavimo metodiką negali modifikuoti šalių tarpusavio sutartinių santykių. Darbo projektas yra išimtinai techninio pobūdžio dokumentas, detalizuojantis, kokie darbai turės būti atlikti.
13.2. Atsakovė neneigia, kad gavo ieškovių informaciją apie reikalingus papildomus darbus, tačiau atsakovė su ieškovėmis papildomo susitarimo dėl Sutarties kainos pakeitimo nesudarė, nes ieškovės nepateikė nei kartografinės medžiagos, įrodančios smėlio poreikio padidėjimą, nei projekto vykdymo priežiūrą vykdančios UAB „Hidrosfera“ ir techninės priežiūros vadovo V. J. rašytinių patvirtinimų dėl papildomų darbų poreikio.
13.3. Teismas, spręsdamas, kad ieškovės Sutarties vykdymo metu nesunaudojo daugiau smėlio kiekio nei 207 000 kub. m, pagrįstai vadovavosi geodezinėmis nuotraukomis. Pirkimo dokumentai ir Sutartis numatė, kad atliktų darbų (paplūdimyje išpilto smėlio) kiekis vertinamas geodezinių kontrolinių matavimų rezultate gaunama išpildomąja dokumentacija – geodezinėmis nuotraukomis.
13.4. Trys proceso dalyviai – ieškovės Jan De Nul N. V. atstovas S. B., teismo ekspertas E. L. ir liudytojas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Pajūrio tyrimų instituto (toliau – Institutas) projektų organizatorius R. Z. patvirtino, kad laive buvo gabenamas ne smėlis, bet smėlio ir vandens mišinys (pulpa). Šio mišinio sudėtis nustatyta nebuvo. Tai reiškia, kad skirtumas tarp laive apskaičiuoto tūrio (273 441 kub. m) ir jūros dugne iškasto tūrio (194 600 kub. m) yra jūros vanduo, už kurį atsakovė neįsipareigojo apmokėti. Sutartyje buvo susitarta tik dėl grynojo smėlio išpylimo paplūdimyje. Į teismo eksperto apskaičiuotą iškasto smėlio kiekį (pagal skirtingas metodologijas) buvo įtraukti ir natūralūs dugno nelygumai, atsiradę aplink duobes tarp 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. birželio 11 d., ir todėl jo skaičiavimai nebuvo tokie tikslūs, kaip Instituto. Teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius ekspertinių žinių turinčių asmenų paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl vykdant Sutartį faktiškai iškasto smėlio kiekio. Teismo išvada, kad vykdant Sutartį Palangos paplūdimyje išpilta ne daugiau kaip 194 000 kub. m smėlio, padaryta visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.
13.5. Teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 priimtu sprendimu ir teisingai įvertino jo reikšmę vertinant šioje byloje ieškovių pareikštų reikalavimų nepagrįstumą. Tai, kad minėtoje byloje ieškovės buvo nurodžiusios, jog planuoja atsakovei reikšti ieškinį dėl skolos už papildomus darbus, niekaip nekeičia priimto sprendimo prejudicinės reikšmės šiai bylai.
13.6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės nekėlė argumentų dėl Taisyklių taikymo ginčo teisiniams santykiams. Todėl šios tik apeliaciniame skunde pradėtos dėstyti aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalis). Taisyklės reglamentuoja paraiškų teikimo, leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo galiojimo panaikinimo tvarką ir aplinkosaugines sąlygas vykdant grunto kasimo darbus jūroje ir jūrų uostų akvatorijose, iškasto grunto šalinimą į jūrą. Ginčo smėlio kasimo darbai nebuvo atliekami jūrų uosto akvatorijos teritorijoje, todėl ieškovės nepagrįstai remiasi Taisyklių nuostatomis.
13.7. Teismas tinkamai įvertino ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai bylą pirmosios instancijos teisme laimėjusiai atsakovei priteisdamas visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra paremtos turint tikslą atgrasyti ieškoves nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo. Šiuo atveju, ieškovėms pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, jos turi prisiimti iš to kylančias pasekmes – visiškai atlyginti bylą laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus galimus priteisti maksimalaus dydžio užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą kriterijus. Byla yra sudėtinga, joje sprendžiami kompleksiniai teisiniai ir techniniai klausimai, susiję tiek su rangos sutarčių aiškinimu ir vykdymo teisiniais klausimais, tiek ir su smėlio kasimo iš jūros technologija, matavimais Baltijos jūros dugne, geodeziniais matavimais paplūdimyje ir smėlio paplūdimio papildymo ir išgaravimo iš jūros specifika. Visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu.
14. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Agentūra, 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovių pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 15 apmokėjo. Kitų mokėjimų prašymų apmokėti papildomus darbus Agentūra nėra gavusi. Darbų sutarties keitimų nėra tikrinusi, taip pat nėra gavusi geodezinių matavimų, įrodančių papildomai išpiltą smėlio kiekį, kaip yra apibrėžta Sutartyje. Dėl to nėra pagrindo tenkinti apeliančių reikalavimų dėl apmokėjimo už tariamai atliktus papildomus darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių (rangovių) ieškinys dėl perkančiosios organizacijos (užsakovo) pareigos atsiskaityti tiekėjui už atliktus didesnės apimties darbus, nei nurodyta viešojo pirkimo sąlygose, sudarant rangos sutartį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties keitimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl bylai nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 19 d. vykdė Pirkimą. Vienas iš uždavinių būsimam rangovui buvo, vadovaujantis UAB „Hidrosfera“ parengtu Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu techniniu projektu, dirbtinai papildyti kranto ruožus nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (ilgis – 1,68 km) ir Palangos tilto – Rąžės upės žiočių (ilgis – 0,7 km) atvežtiniu smėliu. Kartu su Pirkimo dokumentais paskelbtas techninis projektas suteikė papildomos ir tikslinančios informacijos apie Pirkimo sąlygose nurodytą 180 000 kub. m orientacinį smėlio poreikį ir iki 15 proc. smėlio kiekio padidėjimą. Techninės sąlygos buvo pateiktos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus administruojančios institucijos – Agentūros – vertinimui. Projekto įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų – iki 4 646 996,74 Eur.
18. Šalys 2020 m. vasario 28 d. pasirašė Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartį Nr. 57-K. Sutarties fiksuota kaina 3 051 825,70 Eur su PVM. Ši kaina atitiko ieškovių pasiūlytą kainą pagal Pirkime nustatytą Pirkimo objekto apimtį bei ieškovėms priskirtą iki 15 proc. darbų kiekio padidėjimo riziką.
19. Ieškovės 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. MT-IJa-1456 informavo atsakovę, kad Sutarties įvykdymui reikės didesnio smėlio kiekio, nei yra numatyta techniniame projekte.
20. Atsakovė 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 4.21.D3-1327 iš esmės pritarė ieškovėms, kad nustačius, jog smėlio poreikis didesnis už Pirkime nustatytą, t. y. didesnis nei 207 000 kub. m smėlio kiekis, Sutarties vertė gali būti peržiūrėta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Atsakovė raštu prašė pateikti topografines geodezines nuotraukas, įrodančias smėlio poreikio padidėjimą bei projekto vykdymo priežiūrą vykdančios bendrovės UAB „Hidrosfera“ rašytinį patvirtinimą dėl atsiradusio papildomų darbų poreikio.
21. Ieškovės 2020 m. balandžio 10 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl smėlio kasimo darbų sustabdymo nuo 2020 m. balandžio 15 d., jei atsakovė nepriims atitinkamų sprendimų dėl papildomų darbų įsigijimo ir apmokėjimo už juos.
22. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.21)-D3-1357 dėl pretenzijos nurodė, kad ieškovės atsakovei nepateikė su projekto priežiūrą vykdančiu asmeniu suderinto dokumento, įrodančio išaugusį smėlio poreikį reikalingą techniniame projekte numatytoms užduotims atlikti.
23. Ieškovės, suderinusios darbo projektą su projekto vykdymo priežiūrą vykdančia bendrove UAB „Hidrosfera“, pradėjo vykdyti Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbus vadovaujantis patvirtintais techniniu ir darbo projektais. Visų 32 vnt. laivo kelionių metu Palangos paplūdimio papildymui atvežtiniu smėliu sunaudojamas kiekis buvo apskaitomas pagal sertifikuotas laivo lenteles (angl. hopper sounding tables). Darbai užbaigti 2020 m. gegužės 11 d. Ieškovės atsakovei pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Atsakovė 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.21)-D3-2020 atsisakė priimti ieškovių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3 bei Nr. 4, nes juose nurodyti atlikti papildomų darbų kiekiai yra apskaičiuoti pagal laive fiksuotus tūrius, o toks smėlio kiekio apskaičiavimo metodas nebuvo numatytas nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje. Ieškovės 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl atsakovės atsisakymo priimti ieškovių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4. Atsakovė 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. (4.21)-D3-44 nesutiko su ieškovių pretenzija.
24. Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovių reikalavimo atsakovei atsiskaityti už papildomai sunaudotą smėlio kiekį Sutartyje numatytiems darbams atlikti. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas, formaliai vertino aplinkybes, kad šalys nesudarė rašytinės Sutarties pakeitimo, netinkamai atliko įrodymų visumos analizę, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį dėl 607 775,69 Eur už papildomai atliktus darbus priteisimo. Be to, ieškovės nesutinka ir su priteistu atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
25. Ieškovės apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, be to, byloje gausu techninių klausimų bei jų tinkamas įvertinimas, remiantis rašytine medžiaga, yra itin sudėtingas.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
27. Teisėjų kolegija nenustatė poreikio apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nors skunde teigiama, kad byloje gausu techninių klausimų, tačiau šalys išsamiai savo poziciją dėl išpilto smėlio kiekio Palangos paplūdimyje išdėstė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o žodžiu pasisakyti galėjo ir tai padarė pirmosios instancijos teismo surengtuose žodiniuose teismo posėdžiuose (2022 m. spalio 17 d., 2023 m. gegužės 29–31 d.). Todėl teisėjų kolegija netenkina ieškovių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl užsakovo (perkančiosios organizacijos) pareigos atsiskaityti rangovui (tiekėjui) už (ne)atliktus didesnės apimties darbus, nei nurodyta viešojo pirkimo sąlygose (rangos sutartyje)
28. Byloje kilo ginčas dėl ieškovių reikalavimo atsakovei atsiskaityti už padidėjusį darbų kiekį pagal šalių Pirkimo sutartį, 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2020 m. birželio 15 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 3 ir Nr. 4. Ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės Sutartyje numatytiems darbams atlikti sunaudojo, iš viso 273 441 kub. m smėlio kiekio (smėlio kiekis apskaitytas pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis), o ne 207 000 kub. m (Techninėse sąlygose numatytas kiekis). Atsakovė apie tai buvo informuota, tačiau už padidėjusį smėlio kiekį nesumokėjo. Atsakovė teigia, kad nors ji buvo informuota, kad ieškovės galbūt išpils didesnį smėlio kiekį nei buvo numatyta techninėse sąlygose, tačiau šalys dėl padidėjusio smėlio kiekio ir apmokėjimo už jį nesitarė, sutarties kaina ir darbų apimtis buvo nustatyta paplūdimio papildymo smėliu rezultatą fiksuojant atitinkamu metodu.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės neinicijavo viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, iš esmės ginčo darbus atliko savo rizika.
30. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
31. CK 6.380 straipsnyje įtvirtinta vienos iš civilinių sutarčių rūšių – viešojo pirkimo–pardavimo sutarties – samprata. Tokiai sutarčiai yra būdingi šie ją sudarančių subjektų ir sutarties objekto požymiai: tokią sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija; šios institucijos (įmonės) už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus arba paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.381 straipsnis).
32. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, nors sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau nepasibaigia perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai, taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ tiek, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Pirkimo sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu reglamentuotas VPĮ 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.
34. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje (žiniaraščiuose) buvo nurodytas perkamas orientacinis smėlio darbų kiekis – 180 000 kub. m (47 000 kub. m Šiauriniame ruože ir 133 000 kub. m Pietiniame ruože) ir iki 15 proc. galimas smėlio kiekio padidėjimas, iš viso iki 207 000 kub. m. Techniniame projekte nurodyta pastaba: skaičiuojant smėlio kiekį įvertinti galimi smėlio nuostoliai transportuojant į pakrantę, paskleisto smėlio susitankinimas po išpylimo, smėlio paskleidimo leistini nuokrypiai bei galimi paplūdimio stovio pasikeitimai 2020 m., kai bus atliekami darbai. Prieš darbų pradžią turi būti atlikta atstatomų paplūdimio ruožų niveliacija, patikslintas užpilamo smėlio kiekis.
35. Šalys 2020 m. vasario 28 d. Sutarties 2.1 ir 4.1 punktuose susitarė, kad rangovės savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atliks Palangos paplūdimio atvežtiniu smėliu darbus už 2 522 170 Eur be PVM. Sutarties 4.4 punkte rangovės patvirtino, kad jų pasiūlymas yra pateiktas visai darbų apimčiai fiksuotos kainos kainodaros sutarties pagrindu, t. y. kiekių ir kainų svyravimo riziką prisiėmė rangovės. Sutarties 4.1 punkte nurodyta fiksuota pirkimo objekto kaina, kuri apima visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas. Perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus, jeigu faktiniai ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje nurodyti darbų kiekiai nesiskiria daugiau kaip 15 proc. Šalys susitarė, kad, jei reikia įsigyti daugiau nei 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 proc. ribą, yra laikomi papildomais darbais ir turi būti įsigyjami vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis (Sutarties 4.5 punktas, 10.1–10.4 punktai).
36. Įvertinusi Pirkimo dokumentų turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Palangos paplūdimio atvežtiniu smėliu papildymo darbų apimtis Pirkimo sąlygose buvo nurodyta aiškiai ir konkrečiai. Pirkimo sąlygose buvo tiesiogiai įtvirtinta nuostata dėl pirkimo objekto apimties preliminaraus pobūdžio, kad darbų kiekis gali keistis (didėti iki 15 proc.). Taigi tiekėjai pasiūlymų kainas turėjo pateikti įvertinę visų jiems nurodytų darbų apimtis, techninės specifikacijos reikalavimus, inter alia (be kita ko) darbų kiekį. Akivaizdu, kad ieškovės, kaip ir kiti Pirkimo dalyviai, atsakovei pasiūlymus pateikė ir tarpusavyje varžėsi būtent dėl 180 000 kub. m orientacinio smėlio poreikio ir galimo iki 15 proc. jo kiekio padidėjimo. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad smėlio Sutartyje numatytiems darbams atlikti kiekis negali didėti daugiau nei 15 proc. nuo orientacinio smėlio kiekio.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties sąlygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ieškovės Sutartyje numatytiems darbams atlikti sunaudos (iškas) didesnį smėlio kiekį nei buvo numatyta techninėse sąlygose, turėjo būti tariamasi dėl papildomų darbų pirkimo. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šalių sudarytos Sutarties sąlygas, Pirkimo dokumentų turinį bei padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad Sutarties kaina ir pradinė sutarties vertė galėjo būti keičiama tik Sutartyje nustatyta tvarka ją siejant su papildomų darbų įsigijimu. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovių apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė turi apmokėti ieškovėms už daugiau nei 15 proc. padidėjusį smėlio kiekį nuo techninėje specifikacijoje numatyto orientacinio kiekio. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės, siekdamos gauti apmokėjimą už daugiau nei 15 proc. padidėjusį smėlio kiekį nei techninėje specifikacijoje numatyto orientacinio, privalėjo inicijuoti Sutarties pakeitimą vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nustatyta procedūra, tačiau ieškovės neiniciavo Sutarties pakeitimo.
38. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovės 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. MT-IJa-1456 informavo atsakovę, jog Sutarčiai įvykdyti reikės didesnio smėlio kiekio, nei yra numatyta techniniame projekte. Atsakovė 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 4.21.D3-1327 prašė pateikti topografines geodezines nuotraukas, įrodančias smėlio poreikio padidėjimą bei projekto vykdymo priežiūrą vykdančios įmonės UAB „Hidrosfera“ rašytinį patvirtinimą dėl atsiradusio papildomų darbų poreikio. Ieškovės atsakovei nepateikė UAB „Hidrosfera“ rašytinio patvirtinimo, kad Sutartyje numatytiems atlikti darbams reikia įsigyti papildomų darbų (didesnio smėlio kiekio paplūdimyje išpylimo). Byloje nėra duomenų, kad šalys siekė susitarti dėl fiksuotos kainodaros principu sudarytos Sutarties pakeitimo atsiradus poreikiui įsigyti papildomų darbų, juolab kad ieškovės žinojo, koks yra sutarties darbų apmokėjimo finansavimas, t. y. kad fiksuotą kainą mokės Agentūra.
39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės Palangos paplūdimyje išpylė ne daugiau kaip 194 000 kub. m smėlio, o tai neviršija išpilto smėlio kiekio paplūdimyje, numatyto techniniame projekte, todėl nusprendė, jog nebuvo poreikio keisti Sutartį. Apeliantės su šia teismo išvada nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindžia netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Tikslus darbams atlikti sunaudoto smėlio kiekis galėjo būti apskaičiuotas tik pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis. Vadovaujantis tik išpildomąją dokumentacija (geodezinėmis nuotraukomis) neįmanoma apskaityti tikslaus smėlio kiekio, nes jame neatsispindi nuostolingas smėlio kiekis. Šie apeliančių argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
40. Projekto dalies aiškinamajame rašte pateikti statybos darbų kokybės kontrolės metodai, kuriuose nurodoma, kad statybos metu rangovės privalo vykdyti geodezinę statybos montavimo darbų kontrolę. Geodezinės kontrolės vykdymo tikslai yra projektinių paplūdimio profilių erdvinės–planinės projektinės padėties užtikrinimas. Geodezinė kontrolė vykdoma prieš pradedant statybos darbus ir periodiškai prieš priduodant kiekvieną pasirinktą ruožą. Geodezinių kontrolinių matavimų rezultatai įforminami išpildomųjų nuotraukų pavidale, parengiamos ataskaitos.
41. Sutarties 5.4 ir 6.3 punktuose šalys susitarė, kad rangovės, atlikusios Sutartyje numatytus darbus atsakovei, turi pateikti užpildytą statybos darbų žurnalą, pateiktą kartu su įvykdymą patvirtinančia išpildomąją geodezine dokumentacija, iš kurios būtų galima nustatyti išpilto smėlio kiekį.
42. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad smėlio kiekio skaičiavimo būdas pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis nebuvo numatytas nei Pirkimo sąlygose, nei Sutartyje.
43. Aplinkybė, kad ieškovių parengtame darbo projekte yra nurodomas kitoks smėlio kiekio apskaičiavimo kontrolės būdas neturi teisinės reikšmės vertinant Pirkimo sąlygose ir Sutartyje nustatytą smėlio kiekio apskaičiavimo metodą.
44. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).
45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizės akto išvadas (nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo 56–57 punktuose), nustatė, kad atsakovė ir ieškovės ekspertui uždavė du skirtingus klausimus, t. y. atsakovė klausė, koks smėlio kiekis buvo iškastas (Ekspertizės akto pirma išvada), o ieškovės – koks smėlio kiekis buvo išpiltas paplūdimyje (Ekspertizės akto antroji išvada). Vertinant Ekspertizės akto antrąją išvadą aiškiai matyti, kad ekspertas nustatė, jog išpilto smėlio kiekis paplūdimyje neviršijo techniniame projekte numatyto išpilto paplūdimyje smėlio kiekio (t. y. 207 000 kub. m). Vertinant pirmąją ekspertizės akto išvadą matyti, kad ekspertas nustatė, kad ieškovės iškasė smėlio daugiau nei išpylė paplūdimyje (iškasė 220 131,50 kub. m, išpylė ne daugiau nei 192 411,61 kub. m). Skirtumas tarp iškasto smėlio kiekio ir išpilto paplūdimyje smėlio kiekio susidaro smėlį transportuojant į pakrantę, sutankinant smėlį po jo išpylimo pakrantėje, paskleidžiant smėlį ir dėl paplūdimio stovio pasikeitimo.
46. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Ekspertizės akto išvadas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje svarbu įvertinti ne tik Ekspertizės akto išvadas, bet ir išpildomąją dokumentaciją, liudytojų parodymus. Įvertinus byloje esančius įrodymus dėl iškasto ir išpilto paplūdimyje smėlio kiekio, nė vienas iš jų nepatvirtino ieškovių teiginių, kad jos iškasė 273 441 kub. m smėlio kiekį, pvz., teismo ekspertas nurodė, kad ieškovių nurodytas iškasto smėlio kiekis, kuris buvo apskaičiuotas rankiniu būdu, yra ne grynas smėlis, o smėlio ir vandens mišinys (Ekspertizės akto 314 psl., CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad fiksuota pirkimo objekto kaina apėmė visą darbų apimtį (Sutarties 4.1 ir 4.4 punktai). Sutarties 4.1 punkte nurodyta kaina apėmė visas tiesiogines ir netiesiogines su objekto darbų atlikimu susijusias išlaidas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal išpildomąją dokumentaciją (geodezines nuotraukas) paplūdimyje išpilto smėlio tūrio skaičiavimus, paplūdimyje išpilta iš viso 165 837,10 kub. m, pagal techninį projektą išpilti paplūdimyje turėjo iki 207 000 kub. m smėlio tūrio (skirtumas tarp šių duomenų yra 41 162,9 kub. m). Taigi net ir nustačius aplinkybę, kad išpildomojoje dokumentacijoje (geodezinėse nuotraukose) nėra matyti „nuostolingo“ smėlio kiekio, nėra pagrindo daryti byloje išvadas, jog ieškovės išpylė smėlio daugiau nei 207 000 kub. m.
47. Sutiktina su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis vertinant, ar papildomi darbai buvo atlikti.
48. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-540-460/2021 pagal ieškovių UAB „MT Group“ ir Jan De Nul N.V. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, UAB „Hidrosfera“, UAB „GEO 9“, 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu jį atmetė.
49. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
50. Taigi viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą).
51. Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytame teismo procesiniame sprendime nustatyta tik tai, kad atsakovė su ieškovėmis atsiskaitė nepažeisdama Sutarties 5.5 punkte nustatyto 60 kalendorinių dienų termino, todėl nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-540-460/2021 priimtame teismo 2021 m. gruodžio 20 d. procesiniame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieškovėmis pagal Sutarties 5.5 punktą neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
52. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad sunaudoto smėlio kiekio apskaitos metodas pagal sertifikuotų laivo lentelių apskaitos duomenis įtvirtintas Taisyklėse, kuriomis vadovaujantis turėjo būti vykdomi Sutartyje numatyti darbai.
53. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui, vykstančiam pirmosios instancijos teisme. Dar daugiau, CPK 312 straipsnyje yra įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
54. Tokio procesinio reglamentavimo paskirtis yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teismas tikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų naujus šalių argumentus ir naujas aplinkybes bei įrodymus, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis nagrinėtų bylą visiškai naujais aspektais, o tai akivaizdžiai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
55. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės naujais argumentais apeliaciniame procese remtis negali. Kadangi apeliantės pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių argumentų, susijusių su Taisyklėse galbūt įtvirtintu sertifikuotų laivo lentelių apskaitos metodu, teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad apeliaciniame skunde ieškovės nurodo naujas aplinkybes.
Dėl atsakovei iš ieškovių priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
56. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byla buvo sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, atsakovė skyrė daug laiko pateikti teismo ekspertui didelės apimties duomenis, atsakovės atstovų darbo vieta yra Vilniuje, taip pat ieškinio suma yra didelė, atsakovės prašymą priteisti 42 428,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, patenkino iš dalies. Atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteisė 41 628,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.
57. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atsakovės naudai priteisė neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Byla nebuvo sudėtinga, nes nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuoja nauja, reikalaujanti specialiųjų žinių, teisės praktika. Be to, dalis priteistų atsakovei bylinėjimosi išlaidų nėra numatytos Rekomendacijose. Šie apeliančių argumentai laikytini pagrįstais.
58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
60. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 59 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
61. Pirmiau aptartos teisės aktų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi pirmiausia nustatyti, ar prašomos atlyginti išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); antra, teismas turi nustatyti pagal išvardytus reikalavimus jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); trečia, teismas turi paskirstyti nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 60 punktas).
62. Iš atsakovės atstovių pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad 10 483,02 Eur dydžio išlaidas sudaro: 1) ieškinio analizė ir vertinimas (7 val.), prašymo dėl termino pratęsimo rengimas (1 val.), atsiliepimo į ieškinį rengimas (37 val.), komunikacija su kliento atstovais dėl bylos strategijos ir įrodymų (5 val.). Vertinant šias išlaidas daroma išvada, kad 10 483,02 Eur dydžio išlaidos yra patirtos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už 2022 m. birželio 21 d. advokačių parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 4 198,25 Eur (2,5 koef. x 1 679,3 Eur (2021 m. IV ketv.)).
63. Detalizacijoje nurodoma, kad 6 302,04 Eur dydžio išlaidas sudaro ieškovių dubliko analizė, darbas su ieškovių pateiktais įrodymais, A. S. išvados ginčo klausimais analizė bei vertinimas, komunikacija su kliento atstovais dėl A. S. išvados ir kontrargumentų jai paieškos, 9 874,81 Eur išlaidas sudaro prašymo dėl termino pratęsimo rengimas, tripliko rengimas. Taigi už tripliko parengimą ir pateikimą buvo prašoma priteisti, iš viso 16 176,85 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.3 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už 2022 m. rugpjūčio 22 d. advokačių parengtą tripliką yra 2 594,85 Eur (1,5 koef. x 1 729,9 Eur (2022 m. I ketv.)).
64. Detalizacijoje dėl teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties skirti byloje teismo ekspertizę, taip pat išskirta daug detaliai aprašytų darbų: teismo nutarties analizė ir strategijos analizė dėl ekspertizės galimybės (6,7 val., valandinis įkainis nenurodomas), 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl pateikto įrodymų prijungimo, komunikacija su kliento atstovais dėl reikalingo įrodymo (1,2 val.), 2022 m. spalio 6 d. prašymo dėl ekspertizės skyrimo rengimas ir potencialių ekspertų apklausa (9,5 val.). Už šias detalizacijoje suteiktas paslaugas atsakovei apskaičiuota suma didesnė nei 4 000 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.16 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už 2022 m. spalio – lapkričio mėn. advokatės teiktus prašymus, paaiškinimus, pranešimus yra 712,2 Eur x 5, iš viso 3 561 Eur (0,4 koef. x 1 780,5 Eur (2022 m. II ketv.)). Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.16 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už 2022 m. rugsėjo 5 d. advokatės parengtą prašymą dėl įrodymo prijungimo 691,96 Eur (0,4 koef. x 1 729,9 Eur (2022 m. I ketv.)). Už 2023 m. sausio 20 d. teiktus paaiškinimus yra 719,60 Eur (0,4 koef. x 1 799 Eur (2022 m. III ketv.)).
65. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdis truko 1 val. 40 min., 2023 m. gegužės 29 d. teismo posėdis truko 2 val. 4 min., 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdis truko 5 val. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdis truko 2 val. 8 min. (neįskaitant pertraukų). Advokatės taip pat prašė atlyginti kelionės į teismą išlaidas 7 val. Pažymėtina, kad detalizacijoje nėra išskirta valandinis įkainis, suteiktos teisinės paslaugos viena nuo kitos skiriasi (t. y. į tą pačią sumą yra įskaičiuotos ir atstovavimo teisme išlaidos ir 2022 m. spalio 14 d. prašymų pateikimas teismui, 2022 m. spalio 14 d. pranešimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir kt.). 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, tad atsakovių dviejų advokačių fizinis dalyvavimas teismo posėdyje buvo jų pasirinkimas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtinumą atsakovei viename teismo posėdyje atstovauti dviem advokatėms ar vykti į teismo posėdį (2022 m. spalio 17 d. posėdis vyko nuotoliniu būdu), todėl laikytina, kad atsakovei teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 11 val. 30 min. (Rekomendacijų 9, 10 punktai) atstovavo advokatė. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokatės 11 val. trukmės atstovavimą teismo posėdžiuose šioje byloje yra 2 056,25 Eur (2 val x 0,1 koef. x 1 729,9 Eur (2022 m. I ketv.) 345,98 Eur; 9 val. x 0,1 koef. x 1 900,3 Eur (2022 m. IV ketv.) 1 710,27 Eur).
66. Įvertinus pirmiau nurodytų paslaugų pobūdį, pažymėtina, kad jos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, netinkamai taikė CPK ir Rekomendacijų nuostatas, todėl 41 628,59 Eur suma – išlaidos už atsakovei suteiktas advokato teisines paslaugas – mažintina.
67. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų turinį konstatuoja, kad atsakovės sumokėtas advokatėms už pagalbą pirmosios instancijos teisme 41 628,59 Eur užmokestis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista pirmosios instancijos teismo suma iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovei mažintina iki 18 000 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Dėl procesinės bylos baigties
68. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir įvertino įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias viešojo pirkimo (rangos) sutartį, jos keitimo sąlygas ir pasekmes, kartu ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl materialiųjų reikalavimų išsprendimo, naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
69. Nustačius bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, konstatuotinas pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, nurodant, kad atsakovės naudai iš ieškovių lygiomis dalimis priteisiama 18 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
71. Ieškovių apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą patyrė 7 422,08 Eur išlaidas.
72. Atsakovės prašoma priteisti 7 422,08 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydį (1 947,9 Eur × 1,3 lygu 2 532,27 Eur), todėl atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis priteisiamas 2 532,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo, sumažinant iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ (juridinio asmens kodas 302203568) ir Jan De Nul N. V. lygiomis dalimis 41 628,59 Eur priteistas atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 125196077) bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 125196077) iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ (juridinio asmens kodas 302203568) ir Jan De Nul N. V. lygiomis dalimis 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ (juridinio asmens kodas 302203568) ir Jan De Nul N. V. atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 125196077), 2 532,26 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus ir dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Irmantas Šulcas
Alma Urbanavičienė