Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16137-1015/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14367-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P.,

administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui Andriui Juoniui,

nukentėjusiajam Ž. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

J. P. 2016 m. spalio 3 d., apie 16.30 val., Rinktinės g. 4, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Taip J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

J. P. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji atvažiavo į darbą apie 07.00 val., pastatė savo automobilį aikštelėje, kurioje buvo daug mašinų. Jai išvažiuojant iš aikštelės apie 16 val., stovėjo automobilis, kuris kliudė išvažiuoti. Bandydama išvažiuoti ji buvo susikoncentravusi į automobilio priekį ir išvažiuodama iš aikštelės nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Kitą dieną išėjusi iš darbo, rado ant savo automobilio raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad ji vakar įvažiavo į automobilį ir pasišalino, nurodytas telefono numeris. Apžiūrėjusi savo automobilį, ji pamatė įbrėžtą sparną, nedelsiant paskambino nukentėjusiajam raštelyje nurodytu telefonu numeriu. Nukentėjusysis jai pasakė, kad jau buvo iškviesta policija. Tuomet ji paskambino savo vyrui ir jis jai patarė taip pat skambinti į policiją. Sekančią dieną po įvykio, apie 10.00 val. ji su nukentėjusiuoju užpildė eismo įvykio deklaraciją, jie dirba viename pastate. J. P. nurodė, kad ji dirba įmonėje, kuriai priklauso geležinkelių vagonų sąstatai. Į jos pareigas įeina dislokuoti vagonus, darbovietėje ji negali būti išgėrusi, nes taisyklės yra griežtos. Taip pat J. P. pažymėjo, kad toje vietoje ji automobilį stato kiekvieną dieną jau dvejus metus. Ten pašalinių žmonių automobilių nėra, statosi tie patys žmonės ir jie pažįsta vieni kitų automobilius, juose paliekami telefonų numeriai. Gailisi padariusi teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu J. P. nurodė, kad ji 2016 m. spalio 3 d. vairavo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 16.03 val. išvažiuojama iš stovėjimo aikštelės užkabino kitą automobilį, tačiau to nepastebėjo ir negirdėjo. Ryte grįžo į tą pačią vietą. Vakare rado raštelį, kad kliudė automobilį. Radusi raštelį iš karto paskambino policijai ir apgadinto automobilio savininkui (b.l. 11).

Nukentėjusysis Ž. P. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo darbe ir apie 16 val. sulaukė skambučio. Jam paskambino liudytoja ir pranešė, kad į jo automobilį įvažiuota, liudytoja užfiksavo detales, užkišo raštelį, po to pamačiusi jo telefono numerį, paskambino. Priėjęs prie savo automobilio SAAB jis pamatė apgadintą kairį sparną. Liudytoja papasakojo mačiusi, kaip automobilis BMW išvažinėjo iš aikštelės ir galine dalimi kliudė jo automobilį. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Sekančią dieną jis vėl sulaukė tos pačios liudytojos skambučio, kuri jam pranešė, kad tas pats automobilis BMW stovi aikštelėje. Priėjęs prie automobilio BMW ir jį apžiūrėjęs, jis pamatė įbrėžtą dešinį sparną, kuris nebuvo niekuo užmaskuotas. Jis parašė raštelį ir užkišo jį už BMW valytuvo. Teismo posėdžio metu parodžius J. P. pateiktą raštelį, nukentėjusysis nurodė, kad šį raštelį rašė būtent jis. Po to dėl šio eismo įvykio su juo susisiekė moteris, jie su ja susitarė susitikti sekančią dieną, aptarė detales bei užpildė eismo įvykio deklaraciją. Draudimo kompanija jam jau atlygino žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad ant jo automobilio buvo tik įbrėžimai bei nubrozdinimai, jokio smūgio nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad jis su administracinėn atsakomybėn traukiama moterimi dirba tame pačiame pastate ir jis pastoviai jau vienerius metus stato savo automobilį toje pačioje aikštelėje, kaip ir ta moteris. Automobilį jis dažniausiai statosi ant šaligatvio, automobilis tikėtina buvo pastatytas dviem ratais ant šaligatvio.

Ž. P. 2016 m. spalio 3 d. savo paaiškinime nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. jis paliko automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Rinktinės g. 4. Apie 16.36 val. sulaukė skambučio iš moters, kuri matė, kaip į jo automobilį įvažiavo (esant geroms oro sąlygoms) moters vairuojamas tamsiai žalios spalvos automobilis. Liudytoja užsirašė jo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir įvardino, jog tai buvo BMW. Taip pat liudytoja pabrėžė, kad išsigando pajudinto automobilio  į jį įvažiavus. Liudytoja paskambino jam numeriu, kuris buvo paliktas už priekinio automobilio stiklo. Atėjęs į įvykio vietą pastebėjo, kad įvažiuota į jo automobilio priekinę dalį (priekinį bamperį, kairės pusės sparną ir žibintą (b.l. 7). 

Liudytoja A. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji matė nagrinėjamą įvykį. Tą dieną ji ėjo į tą pačią automobilių aikštelę, nes jos automobilis buvo pastatytas šalia. Eidama ji kalbėjosi telefonu. Tuo metu automobiliu važiavo administracinėn atsakomybėn traukiama moteris ir ji išgirdo dviejų automobilių prisilietimo šaižų garsą, nuo kurio atsisuko ir pamatė, kaip sujudėjo nukentėjusiojo automobilis, o moteris nesustodama nuvažiavo toliau. Automobilio greitis nebuvo didelis, jis pristabdė tik prie sankryžos, nes ten yra posūkis į kairę pusę. Nukentėjusiojo automobilis buvo pastatytas ant kampo, todėl jame buvo paliktas jo telefono numeris, kad būtų išvengta įvykių.  Šio eismo įvykio metu buvo kliudytas nukentėjusiojo automobilio priekis, jis buvo nubrozdintas. Nukentėjusiojo automobilis buvo pastatytas ant bordiūro. Liudytojos teigimu, išvažiavusi iš eismo įvykio vairuotoja galėjo pajusti kontaktą, ten kiemas nėra labai triukšmingas.

A. G. 2016 m. lapkričio 28 d. savo paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 16.30 val. ji buvo adresu Rinktinės g. 4, Vilniuje. Eidama link savo automobilio kalbėjo telefonu, sustojo šalia nukentėjusiojo automobilio, kad praleisti važiuojantį BMW automobilį. Stovėjo nugara nusisukusi nuo nukentėjusiojo automobilio. Išgirdo garsą, panašų į mašinos įbrėžimą ar mašinų sąlytį. Atsisuko pažiūrėti ir pamatė, kad nukentėjusiojo automobilis gana stipriai sujudėjo, o BMW automobilis, kurį galimai vairavo mergina, tiesiog ėmė ir nuvažiavo. Ji bandė įsidėmėti automobilio BMW valstybinį numerį. Apžiūrėjusi nukentėjusiajam padarytą žalą pranešė jam, nes rado ant panelės paliktą telefono numerį. 2016 m. spalio 4 d. tą patį automobilį apžiūrėjo vėl. Jis stovėjo tuo pačiu adresu Rinktinės g. 4. Automobilio BMW keleivio pusėje, šone matėsi įbrėžimai, kurie buvo pakankamai gilūs ir ryškūs. Apžiūrėjo tam, kad nukentėjusiajam patikslintų šio automobilio valstybinius numerius. Spalio 25 d. apžiūrėjusi šį automobilį pamatė, kad įbrėžimai jau yra sutvarkyti. Jos nuomone, mergina galimai turėjo justi, kad automobiliai susilietė, nes įbrėžimai buvo gilūs ir jai atsisukus nukentėjusiojo automobilis nuo sąlyčio judėjo (b.l. 8).

Liudytojas J. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra J. P. vyras. Liudytojas nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną žmonai grįžus namo po darbo jokių kalbų apie eismo įvykį nebuvo, buvo įprastas vakaras, kurį jie praleido su savo trimis vaikais. Sekančią dieną apie 16 val. jam paskambino žmona, pasakė, kad už automobilio valytuvo rado raštelį, kuriame nurodyta, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, klausė patarimo, ką jai daryti toliau.  Jis patarė jai skambinti raštelyje nurodytu telefono numeriu bei klausti to žmogaus, ką daryti. Sekančią dieną žmona susitiko su tuo asmeniu ir jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, jis tuo metu buvo šalia. Pagal juodus dažus jis matė, kad pas nukentėjusįjį yra įbrėžimas ant galinės dešinės pusės. Pas juos buvo įbrėžimas ant bamperio priekio, gumytė buvo šiek tiek atplėšta. Matėsi, kad įbrėžimas yra naujas, nes automobilis kasdien nėra plaunamas. Ant automobilio BMW priekio buvo įbrėžimų iš senų laikų, kai uošvis šiuo automobiliu buvo įvažiavęs į kelmą.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, teik nagrinėjant bylą teisme neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje ji, vairuodama automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės galėjo kliudyti stovintį automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinti, nes sekančią dieną po įvykio, radusi užkištą raštelį ir apžiūrėjusį savo automobilį, pastebėjo ant jo naujus įbrėžimus, kurių anksčiau nebuvo.

Be J. P. prisipažinimo, jos kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. spalio 3 d., 16.46 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Olimpiečių g. 1, Vilniuje, pranešėjo automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė žalios spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 4);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės policijos pareigūno 2016 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 3 d., patruliavimo metu apie 18.55 val. iš VPK gavo pranešimą, kad Rinktinės g. 4 apgadintas automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi Ž. P., kuris paaiškino, kad atvairavo automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti Rinktinės g. 4 aikštelėje. Apie 16.36 val. jam paskambino liudytoja (nurodytas telefono numeris) ir pasakė, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Automobilį vairavo moteris (b.l. 3); 

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 6);

- Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenimis, iš kurių matyti, kad žalios spalvos automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas V. M. vardu (b.l. 9);

- V. M. 2016 m. spalio 27 d. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jis yra automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau šiuo automobiliu nesinaudoja, jį vairuoja J. P. (b.l. 12);

- fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti automobilių BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 13-15);

- 2016 m. spalio 27 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad automobiliui BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra rasti techniniai defektai ir sugadinimai: įlenktas ir įbrėžtas galinis sparnas, įbrėžtos priekinės ir galinės durelės, įbrėžtas priekinis ir galinis bamperis dešinėje pusėje (b.l. 16).

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją, liudytojos A. G. parodymais nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad J. P., vairuojant automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuojant iš aikštelės buvo kliudytas bei apgadintas ant kampo stovintis automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinę bylos medžiagą, J. P. pateiktą eismo įvykio deklaraciją, kurioje ji savo parašu patvirtino esanti atsakinga už padarytą žalą, darytina išvada, jog J. P. veiksmai pagrįstai yra kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Vien ta aplinkybė, jog J. P. vėliau susitarė su nukentėjusiuoju bei užpildė eismo įvykio deklaraciją, negali būti pagrindu nutraukti jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes Kelių eismo taisyklės, įtvirtindamos eismo įvykio deklaracijos institutą ir sudarydamos galimybę išvengti administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, imperatyviai nustato ir deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygas: 1) eismo įvykio metu neturi būti žuvusio ar sužeisto žmogaus; 2) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; 3) minėti dalyviai sutaria nekviesti policijos į įvykio vietą; 4) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes; 5) visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo pasirašyti minėtą deklaraciją (KET 220 punktas).

Vadinasi, eismo įvykio deklaracijos teisiniame reguliavime pabrėžta ne tik tai, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje ir visų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių, bet ir tai, kad tai turi būti padaryta nedelsiant. Reikalavimas deklaraciją užpildyti tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Vadinasi, eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio. Kartu pažymėtina, kad teisė surašyti eismo įvykio deklaraciją kyla tik esant visų minėtų sąlygų visumai. Jokių išimčių dėl minėtos eismo įvykio deklaracijos surašymo nustatytas teisinis reguliavimas nenumato. Toks reikalavimas dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo taikomas visiems asmenims: ir sukėlusiems eismo įvykį, ir dėl tokio įvykio nukentėjusiems. Nustatytas eismo įvykio deklaracijos surašymo teisinis reguliavimas paaiškinamas siekiu su mažiausiomis sąnaudomis, greitai, operatyviai likviduoti eismo įvykių, nesusijusių su nukentėjusiųjų gyvybės atėmimu ar sveikatos sutrikdymu, padarinius ir kartu nedelsiant įtvirtinti eismo įvykio vietoje likusius įrodymus, transporto priemonių sugadinimo (apgadinimo) požymius ir pan., t. y. teisingai užfiksuoti eismo įvykį ir išvengti klastojimų, vertimo su eismo įvykiu susijusius asmenis pateikti neobjektyvią, vienpusišką, pavyzdžiui, kaltininkui palankią informaciją. Taigi yra užtikrinama visų su eismo įvykiu susijusių asmenų teisių apsauga, siekiama teisėtų, bet skirtingų, pavyzdžiui, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų suderinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 2AT-7-47-2014).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, darytina išvada, jog J. P. pagrįstai yra traukiama administracinėn atsakomybėn  pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, todėl baustina.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. P. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ji savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, teigdama, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės galėjo kliudyti nukentėjusiajam priklausantį automobilį, tačiau teigė, jog jokio susidūrimo garso nepajuto, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. J. P. teigimu, toje automobilių stovėjimo aikštelėje ji savo automobilį palieka nuolat jau dvejus metus.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. G., buvusi nagrinėjamo įvykio vietoje, nurodė, kad jai einant į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę ir kalbantis telefonu, ji išgirdo šaižų dviejų automobilių prisilietimo garsą. Atsisukusi pamatė, kaip sujudėjo nukentėjusiojo automobilis SAAB, o moters vairuojamas automobilis BMW nesustodamas, nedideliu greičiu nuvažiavo toliau. Apžiūrėjusi nukentėjusiojo automobilį ir pamačiusi ant jo priekinės dalies buvusius apgadinimus, liudytoja paskambino nukentėjusiajam telefonu, kurio numeris buvo paliktas automobilyje, bei pranešė apie eismo įvykį. Sekančią dieną pamačiusi toje pačioje aikštelėje stovintį automobilį  BMW, kurio šone keleivio vietoje matėsi įbrėžimai, ji vėl paskambino nukentėjusiajam bei pasakė, kad tas  automobilis, kuris vakar atsitrenkė į jo stovintį automobilį bei jį apgadino, vėl stovi toje pačioje aikštelėje. Liudytojos teigimu, automobilio BMW vairuotoja turėjo pajusti kontaktą.

Nukentėjusysis Ž. P. patvirtino liudytojos A. G. parodymus bei papildomai nurodė, kad po to, kai liudytoja pranešė jam apie apgadintą automobilį bei pasišalinusią iš eismo įvykio vairuotoją, jis nedelsiant apie tai informavo policiją. Sekančią dieną jis vėl sulaukė tos pačios liudytojos skambučio, kuri jam pranešė, kad tas pats automobilis BMW stovi aikštelėje. Priėjęs prie automobilio BMW ir jį apžiūrėjęs, jis pamatė įbrėžtą dešinį sparną, kuris nebuvo niekuo užmaskuotas. Jis parašė raštelį ir užkišo jį už BMW valytuvo. Tą pačią dieną su juo susisiekė moteris (J. P.), jie su ja susitarė susitikti sekančią dieną, aptarė detales bei užpildė eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusiojo teigimu, ant jo automobilio buvo tik įbrėžimai bei nubrozdinimai, jokio smūgio nebuvo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju J. P. vyras J. P. patvirtino teismui, kad nagrinėjamo įvykio dieną žmonai grįžus iš darbo, jokios kalbos apie eismo įvykį nebuvo, vakarą jie praleido kaip įprasta. Tik sekančią dieną jam paskambino žmona ir pranešė, jog rado už automobilio valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodytas telefono numeris, klausė jo patarimo, kaip ji turėtų elgtis. Vyras jai pasiūlė paskambinti nukentėjusiajam raštelyje nurodytu telefono numeriu bei pasikalbėti, ką ji ir padarė. 

Įvertinęs abiems automobiliams nustatytus mažareikšmius apgadinimus, nukentėjusiojo Ž. P. ir liudytojos A. G. parodymus, iš kurių matyti, kad sekančią dieną po susidūrimo tas pats automobilis BMW vėl buvo pastatytas toje pačioje automobilių aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis ir šio automobilio apgadinimai nebuvo niekuo užmaskuoti, taip pat liudytojo J. P. parodymus, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo eismo įvykio dieną žmona grįžusi iš darbo apie jokį eismo įvykį nekalbėjo, apie jį pranešė tik sekančią dieną, radusi už valytuvo užkištą raštelį, teismas, remdamasis vien liudytojos A. G. prielaidomis, negali daryti kategoriškos išvados, jog J. P. turėjo pajusti kontaktą, nes pačios J. P. teigimu, išvažiuodama iš automobilių aikštelės, ji buvo susikoncentravusi tik į priekį ir apie tai, kad savo automobilio dešinės, t.y. keleivio pusės galine dalimi kliudė stovintį automobilį, ji nepastebėjo bei susidūrimo nepajuto. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. P. automobilį galėjo vairuoti neblaivi, jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat į tai, kad sekančią dieną radusi už automobilio valytuvo užkištą raštelį ji nedelsiant susiekė su nukentėjusiuoju bei užpildė su juo eismo įvykio deklaraciją, kurioje savo parašu patvirtino esanti atsakinga už padarytą žalą, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog J. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. P. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą, gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jos  atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. P. – buvo tik vieną kartą 2006 metais bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda negaliojanti. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. P. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį, jai skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

J. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

J. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16062919390, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Ingrida Mikužytė