Civilinė byla Nr. 2-579-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas A. Š. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ bankroto byloje Nr. B2-55-657/2019,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Timera“ kreditorius A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir juos perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. BUAB „Timera“ kreditorių susirinkime dalyvavo tik du kreditoriai, balsavę raštu, t. y. A. Š. su 432,90 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir A. M. su 83 012,76 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau A. M. yra tik menamas BUAB „Timera“ kreditorius, kuris neturi ir niekada neturėjo realios reikalavimo teisės, todėl jo balsai buvo nepagrįstai ir neteisėtai įtraukti skaičiuojant kreditorių susirinkimo balsus, neteisingai nurodant tiek ir balsavusių BUAB „Timera“ kreditorių skaičių, tiek ir bendrą BUAB „Timera“ kreditorių reikalavimų suminę išraišką. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1747-259/2016, kuria panaikintas 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sandoris, iš kurio A. M. kildino savo reikalavimo teisę. A. M. teisę balsuoti prarado dar 2017 m. lapkritį, kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-508-516/2017 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą dėl minėto pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo.

3.       Be to, pareiškėjo teigimu, BUAB „Timera“ bankroto administratorius priėmė teisės aktuose nenumatytą ir neteisėtą sprendimą – teikiamos tvirtinti ataskaitos trūkumus bandė šalinti surašydamas protokolą. Tačiau administratorius ne tik nepašalino visų A. Š. nurodytų trūkumų, nepateikė informacijos ir toliau ją nuo A. Š. bei kitų BUAB „Timera“ kreditorių slepia, tačiau, neturėdamas teisinio pagrindo, dalį informacijos, kuri turėjo būti nurodoma ataskaitoje, įrašė į kreditorių susirinkimo protokolą. Nors į BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. susirinkimą neatvyko nė vienas kreditorius, raštu balsavo vienas kreditorius ir vienas menamas kreditorius, tačiau į protokolą yra įrašyta įvairi informacija, kuri neaišku, kur buvo aptarta, nebuvo BUAB „Timera“ kreditorių patvirtinta. Ataskaita, kurioje dalis aktualios informacijos yra nuslėpta, dalis joje privalančios būti informacijos yra nurodyta protokole, fiksuojančiame susirinkimą, kuriame gyvai nedalyvavo nė vienas kreditorius, negalėjo būti tvirtinama ir turi būti grąžinta tikslinti. Administratorius toliau piktnaudžiaudamas procesine padėtimi, nepagrįstai atsisakė į darbotvarkę įtraukti A. Š. nurodytus klausimus bei pažeidė balsavimo tvarką.

4.       Atsakovė BUAB „Timera“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, prašė pareiškėjo A. Š. skundą atmesti ir priteisti iš A. Š. atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. BUAB „Timera“ nurodė, kad bankroto administratoriui nebuvo teisinio pagrindo neįtraukti susirinkime raštu balsavusio BUAB „Timera“ kreditoriaus A. M. balsų skaičiuojant susirinkime balsavusių kreditorių skaičių ir bendrą BUAB „Timera“ kreditorių reikalavimų suminę išraišką, nes susirinkimo metu buvo įsiteisėjusi ir galiojo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas A. M. kreditorinis reikalavimas. A. M. kreditorinio reikalavimo dydis gali būti keičiamas tik laikantis imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytų procedūrų. Administratorius, apskaičiuodamas kreditorių balsus susirinkime, laikėsi ĮBĮ reikalavimų ir jų nepažeidė. Susirinkimo metu nebuvo įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-928-480/2017, kuriuo buvo atmestas A. M. ieškinys UAB „Timera“ dėl skolos priteisimo, jis įsiteisėjo tik
2018 m. lapkričio 20 d., todėl neturėjo jokios įtakos A. M. kreditorinio reikalavimo dydžiui ir juo suteikiamų balsų skaičiui susirinkime. A. M. teisė dalyvauti ir balsuoti BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimuose tol, kol nenuginčytas jo kreditorinis reikalavimas, yra įtvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1021-241/2016. Aplinkybė, jog susirinkime buvo priimti ginčijami nutarimai didžiausio kreditoriaus A. M. balsais, kurie sudaro 99,04 proc. visų bankroto byloje teismo patvirtintų reikalavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiami nutarimai buvo priimti pažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį.

5.       BUAB „Timera“ teigimu, administratoriaus ataskaita atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir joje neprivalėjo būti nurodyti duomenys, išvardinti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte. Jei pareiškėjui buvo reikalinga pranešime išvardinta informacija apie BUAB „Timera“ bankroto bylos eigą, jis turėjo teisę kreiptis į administratorių dėl tokios informacijos pateikimo. Dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų administratorius neturėjo galimybių nustatyti BUAB „Timera“ tikrosios veiklos, jos turto, sudarytų sandorių teisėtumo ir jų atvaizduoti ataskaitoje. Įtraukti į susirinkimo darbotvarkę pranešime nurodytus klausimus ir juos svarstyti nebuvo teisinio pagrindo. A. Š. kreditorinio reikalavimo suma (432,90 Eur) sudaro 0,52 proc. visų teismo patvirtintų BUAB „Timera“ kreditorinių reikalavimų sumos, todėl jis neturi BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės. Net ir vertinant, jog A. Š. turėjo teisę papildyti susirinkimo darbotvarkę naujais klausimais, per tokį trumpą laiką kreditoriai nebūtų galėję tinkamai susipažinti su siūlomais klausimais ir jų įvertinti. Susirinkimas įvyko kitą darbo dieną po pranešimo gavimo, todėl kreditoriams nebūtų buvusi sudaryta galimybė susipažinti su naujos darbotvarkės klausimais. Pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų šaukiant ir organizuojant susirinkimą, neturi pagrindo.

6.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius dėl kreditorių nutarimo pripažinimo negaliojančiu prašė spręsti teismo nuožiūra, įvertinus, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, ar priimti nutarimai neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir nepažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtų interesų.        

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą dėl BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė ir priteisė iš pareiškėjo A. Š. BUAB „Timera“ naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Vertindamas pareiškėjo nurodomus procedūrinius pažeidimus, teismas sprendė, kad apie
2018 m. lapkričio 5 d. šaukiamą BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimą buvo pranešta kreditoriams, jie buvo informuoti apie susirinkimo dienotvarkę, jiems buvo išsiųsti nutarimų projektai ir kita medžiaga. Kreditorių susirinkime raštu balsavo 2 kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 83 445,66 Eur, kas sudarė 99,56 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kadangi kreditorius turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir juose balsuoti iki tol, kol nėra išbrauktas iš kreditorių sąrašo, o teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo panaikintas A. M. kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjo tik 2018 m. lapkričio 20 d., A. M. išbrauktas iš kreditorių sąrašo 2018 m. gruodžio 13 d., todėl teismas padarė išvadą, kad A. M. turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti 2018 m. lapkričio 5 d. ir ankstesniuose kreditorių susirinkimuose.

9.       Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus ir dėl darbotvarkės papildymo. Įvertinęs 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 turinį, teismas sprendė, kad susirinkimo metu buvo pateikta informacija pareiškėją dominančiais klausimais, kiti klausimai (dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, A. M. išbraukimo iš kreditorių sąrašo) išspręsti teismo nutartimis, o teismo priteistą sumą A. M. sumokėjo bankrutavusiai įmonei gera valia. Nenustatęs, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ar kreditorių susirinkime nebuvo kvorumo, teismas konstatavo, kad BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimas įvyko nepažeidžiant ĮBĮ nuostatų.

10.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta susirinkimo sekretore išrinkti B. T.. ĮBĮ nėra nustatyta, kas negali būti renkamas kreditorių susirinkimo sekretoriumi, be to, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl B. T. negalėjo būti renkama kreditorių susirinkimo sekretore, todėl nėra pagrindo pripažinti šio nutarimo neteisėtu.

11.       BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą. Teismas nurodė, kad ĮBĮ nenumato, kokia forma turi būti pateikiamos administratoriaus ataskaitos. Bankroto administratoriaus pateiktoje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d pateikti duomenys apie įmonės turėtą ir konfiskuotą turtą, informacija apie administratoriaus veiklą bankroto proceso metu, informacija, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, dėl likvidavimo termino pratęsimo, dirbančiuosius, kreditorių sąrašo tikslinimus, tyčinį bankrotą ir numatomus veiksmus dėl įmonės pabaigos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas iš esmės neginčija ataskaitoje nurodytų faktų, nepateikė jokių argumentų, išskyrus tuos, kad A. M. neturėjo teisės balsuoti kreditorių susirinkime, kuo priimtas nutarimas pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog bankroto administratoriaus ataskaita pažeistų kreditorių teises, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ar būtų patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat nesant išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teismui įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimo ir antruoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo.

12.       Kadangi A. Š. skundas nebuvo patenkintas, teismas priteisė iš jo BUAB „Timera“ naudai BUAB „Timera“ turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Pareiškėjas A. Š. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir juos perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      A. M. finansinio reikalavimo pagrindas, dėl kurio buvo patvirtintas A. M. reikalavimas BUAB „Timera“ bankroto byloje, buvo skolos priteisimas A. M. naudai iš UAB „Timera“ preliminariu sprendimu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012. Lietuvos generalinės prokuratūros prašymu procesas minėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas ir byla sustabdyta, kol Kauno apygardos teismas išnagrinės Lietuvos generalinės prokuratūros ir A. Š. ieškinius dėl 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sandorio, kuris buvo pagrindas A. M. prisiteisti skolą iš UAB „Timera“, pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį, kuria panaikintas minėtas pirkimo–pardavimo sandoris, Kauno apygardos teismas panaikino preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012. Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi. Taigi po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo tapo akivaizdu, jog A. M. prašymu Kauno apygardos teismas visiškai be jokio pagrindo buvo iškėlęs bankroto bylą BUAB „Timera“, nes A. M. niekada jokios realios reikalavimo teisės į BUAB „Timera“ neturėjo. Dėl nurodytų priežasčių A. M. negalėjo balsuoti nė viename kreditorių susirinkime.

13.2.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriaus balsai susirinkime turėtų būti paskaičiuoti pagal faktinį jo ir visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydį, nepriklausomai nuo to, ar dėl atitinkamo kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo yra priimta bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis. A. M. faktiškai teisę balsuoti prarado dar 2017 m. lapkritį, kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-508-516/2017 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą dėl sandorio nuginčijimo. BUAB „Timera“ bankroto administratoriui A. M. reikalavimo teisės pasibaigimo pagrindai buvo žinomi, kadangi BUAB „Timera“ dalyvavo minėtuose teismų procesuose, tačiau bankroto administratorius visus šiuos faktus ignoravo. Tai, jog A. M. jokios reikalavimo teisės į BUAB „Timera“ ginčijamo susirinkimo nutarimų priėmimo metu neturėjo, patvirtina ir tai, jog pats A. M. savanoriškai grąžino BUAB „Timera“ 17 704,86 Eur pagal teismo sprendimą, tad 2017 m. lapkričio mėn. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą pripažino ir tai suvokdamas kreditorių susirinkime balsuoti negalėjo, tačiau, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir norėdamas užglaistyti neteisėtai iškeltos bankroto bylos galimai ateityje kilsiančias pasekmes, balsavo kreditorių susirinkime dėl ataskaitos patvirtinimo. Šis pažeidimas (faktinio reikalavimo kreditorių susirinkimo dieną jau nebeturinčio balsų skaičiavimas) yra esminis, kadangi eliminavus šį menamą kreditorių, kreditorių susirinkime būtų buvę priimti kitokio turinio nutarimai.

13.3.                      A. Š. buvo pateikęs prašymą papildyti susirinkimo darbotvarkę, kurioje nurodė, jog reikia A. M. išbraukti iš kreditorių sąrašo, atnaujinti tyčinio bankroto bylą, ginčyti sandorį, pagal kurį yra parduotos turtinės BUAB „Timera“ teisės, tačiau nurodyti klausimai nebuvo sprendžiami nei 2018 m. lapkričio 5 d., nei po to vykusiame 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime. Taigi buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai ir į 2018 m. lapkričio 5 d. darbotvarkę nebuvo įtraukti įmonei aktualūs klausimai. Šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, tačiau Kauno apygardos teismas į šiuos pažeidimus neatsižvelgė ir laikė jog jie nepažeidžia kreditorių interesų.

13.4.                      A. M., susirinkimo metu faktiškai neturėjęs realios balsavimo teisės, BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimo metu patvirtino BUAB „Timera“ administravimo ir kitas išlaidas, kurios yra aktualios tikriesiems BUAB „Timera“ kreditoriams, kurie šiai ataskaitai nepritarė. Kreditorių susirinkimui tvirtinti nebuvo pateikta informacija, susijusi su gautų lėšų panaudojimu. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. A. M. patvirtinta administravimo išlaidų ataskaita nesuteikia bankroto administratoriui teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepareikalavo iš administratoriaus pagrįsti, kokios administravimo išlaidos realiai buvo patirtos, ir nepagrįstai atmetė A. Š. skundą dėl administravimo veiklos ataskaitos tvirtinimo, kadangi paskirtasis bankroto administratorius nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių šių išlaidų pagrįstumą. Kauno apygardos teismas neteisėtai paliko galioti tokią situaciją, kai administratorius neturi pareigos kreditoriams atskleisti ir įrodyti administravimo išlaidų realumo, protingumo, o kreditorius (niekada neturėjęs realaus reikalavimo) tokias administratoriaus teikiamas išlaidas tvirtina. Neteisėtai patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, kuria be jokių objektyvių įrodymų panaudota 22 654,29 Eur suma, daugiau nei 20 kartų viršija visų BUAB „Timera“ bankroto byloje patvirtintų tikrųjų BUAB „Timera“ kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Ataskaitos trūkumų pašalinimą administratorius bandė imituoti atsakymą į dalį pateiktų klausimų įtraukdamas į susirinkimo protokolą, tačiau, kam tokia informacija buvo pateikta, kai gyvai nė vienas kreditorius BUAB „Timera“ kreditorių susirinkime nedalyvavo, lieka neaišku.

13.5.                      Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas vienas teisinis klausimas, byla iš esmės išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuris truko iki 1 val., ginčas nėra priskirtinas itin sudėtingiems teisiniams ginčams, kuriems išspręsti būtina teikti kompleksines teisines paslaugas ar reikalingos specialios žinios, be to, advokatas R. V. nuo
2014 m. atstovauja A. M. bei BUAB „Timera“, todėl už BUAB „Timera“ pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą nėra pagrindo taikyti maksimalių advokato darbo užmokesčio dydžių. Kauno apygardos teismas privalėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas bent jau iki 400 Eur.

14.       BUAB „Timera“ atsiliepime prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Nors atskirojo skundo pateikimo metu A. Š. dar buvo Bendrovės kreditoriumi, tačiau 2019 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pareiškėjas A. Š. buvo išbrauktas iš BUAB „Timera“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo. Taigi būdamas išbrauktas iš bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo, A. Š. neturi kreditorių teisių, nustatytų ĮBĮ 21 straipsnyje (skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus). Pareiškėjui nesant BUAB „Timera“ kreditoriumi, kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta bendrovės bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ ataskaita, niekaip nepažeidžia A. Š. teisių ir teisėtų interesų. Nebūdamas bendrovės kreditoriumi, jis negali būti ir tinkamu subjektu ginti bendrovės ir jos kreditorių tariamai pažeistas teises.

14.2.                      Kreditorių susirinkimo metu buvo įsiteisėjusi ir galiojo 2014 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas A. M. kreditorinis reikalavimas. Ši nutartis turėjo prejudicinę ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, todėl bankroto administratoriui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti šio kreditoriaus balsų susirinkime. A. M. kreditorinio reikalavimo dydis gali būti keičiamas tik laikantis imperatyvių ĮBĮ nustatytų procedūrų, o jam esant nepakeistam, administratorius privalėjo tai įvertinti, spręsdamas dėl susirinkimo nutarimų teisėtumo.

14.3.                      Esant viešai paskelbtam 2017 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. A2-928-480/2017, kuriuo buvo atmestas A. M. ieškinys UAB „Timera“ dėl skolos priteisimo, teismas, turėdamas pareigą kontroliuoti bankroto proceso teisėtumą, be kita ko, savo iniciatyva spręsti dėl kreditoriaus išbraukimo iš BUAB „Timera“ kreditorių sąrašo, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nemanė, jog minėto neįsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu reikėtų išbraukti A. M. iš BUAB „Timera“ kreditorių sąrašo. Be to, minėtas 2017 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.A2-928-480/2017, kuriuo buvo atmestas A. M. ieškinys UAB „Timera“ dėl skolos priteisimo, kreditorių susirinkimo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl jis negalėjo daryti jokios įtakos A. M. kreditorinio reikalavimo dydžiui ir juo suteikiamų balsų skaičiui. A. M. teisė dalyvauti ir balsuoti BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimuose tol, kol nenuginčytas jo kreditorinis reikalavimas, yra įtvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1021-241/2016. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes į BUAB „Timera“ kreditorių sąrašą jis buvo įtrauktas dar 2018 m. gegužės 25 d. ir jau tada turėjo teisę skųsti 2014 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria, be kita ko, buvo patvirtintas A. M. kreditorinis reikalavimas, tačiau to nedarė.

14.4.                      ĮBĮ nereglamentuoja vėlesnių bankroto administratoriaus teikiamų ataskaitų kreditorių susirinkimams formos ir turinio, taigi ataskaitoje neprivalėjo būti nurodyti duomenys, išvardinti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte. Be to, jei A. Š. buvo reikalinga jo pranešime išvardinta informacija apie BUAB „Timera“ bankroto bylos eigą, jis turėjo teisę kreiptis į administratorių dėl tokios informacijos pateikimo. Šiuo atveju pareiškėjas reikalauja nurodyti tokią informaciją, kurios administratorius negali pateikti dėl objektyvių aplinkybių – paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, konstatuotų įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo
2015 m. gruodžio 10 d. nutartyje dėl BUAB „Timera“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau bankroto administratorius susirinkimo protokole išsamiai nurodė aplinkybes, dėl kurių ataskaitoje nėra nurodyta informacija apie bendrovės turtą, nors to daryti ir neprivalėjo.

14.5.                      Tai, jog į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtraukti pareiškėjo pranešime nurodyti klausimai, savaime nedaro susirinkimo nutarimo dėl ataskaitos tvirtinimo negaliojančiu. A. Š. turėjo teisę tik pateikti administratoriui savo siūlymus susirinkimo darbotvarkėje jau numatytais klausimais, o naujų klausimų svarstymas susirinkimo metu iš esmės nebuvo įmanomas, nes nebuvo pakankamai laiko informuoti apie tai kreditorius. A. Š. kreditorinio reikalavimo suma (432,90 Eur) sudaro 0,52 proc. visų teismo patvirtintų BUAB „Timera“ kreditorinių reikalavimų sumos, todėl jis neturi BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės.

14.6.                      Priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo mažinti, nes priteista suma yra ženkliai mažesnė už rekomenduojamą priteisti sumą, be to, A. Š. nepagrįstai savo skundą vertina kaip atskirąjį skundą. A. Š. skundą pateikė ne dėl teismo nutarties, bet dėl susirinkimo nutarimų, kurių apskundimui taikytinos bendrosios ieškininės teisenos taisyklės. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. Š. prašymą panaikinti BUAB „Timera“ 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių 

17.       2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. M. pardavė UAB „Timera“ žemę ir statinius Kauno r. Kadangi UAB „Timera“ liko skolinga A. M. pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį, Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 priteisė A. M. iš UAB „Timera“ 250 000 Lt skolos, 16 250 Lt delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 163 Lt žyminio mokesčio. 2014 m. balandžio 30 d. UAB „Timera“ iškelta bankroto byla, o 2014 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas A. M. kreditorinis reikalavimas, kurio pagrindas pagal – pagal 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį susidariusi skola, priteista 2012 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 pripažino 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir taikė restituciją – priteisė UAB „Timera“ iš A. M. 14 481 Eur sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-161-157/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl sutarties pripažinimo niekine paliko nepakeistą. 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-928-480/2017 Kauno apygardos teismas panaikino 2012 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą ir A. M. ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė. Šis Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. 2018 m. lapkričio 5 d. įvyko BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimti nagrinėjamoje byloje skundžiami nutarimai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-574-407/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas išbraukė A. M. iš BUAB „Timera“ kreditorių, o 2019 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iš BUAB „Timera“ kreditorių išbrauktas ir pareiškėjas A. Š., bankrutuojančiai įmonei su juo atsiskaičius. 

Dėl A. Š. teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą kvestionuoja A. Š. teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, nes A. Š. šiuo metu jau nėra BUAB „Timera“ kreditorius. Nustatyta, kad iš BUAB „Timera“ kreditorių jis išbrauktas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi.

19.       Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. 

20.       Nors iš dalies sutiktina su BUAB „Timera“ argumentais, kad, pareiškėjui A. Š. šiuo metu nebesant BUAB „Timera“ kreditoriumi, ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad A. Š. į BUAB „Timera“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ir tiek 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimo metu, tiek skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui pateikimo metu vis dar buvo BUAB „Timera“ kreditoriumi, todėl turėjo teisę skųsti tiek kreditorių susirinkimo nutarimus, tiek ir Kauno apygardos teismo nutartį. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjas turi teisę, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tuo labiau, kad skundžiama nutartimi iš A. Š. yra priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 305 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo

21.       ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).

22.       Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ
24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

24.       Byloje kilęs ginčas dėl 2018 m. lapkričio 5 d. BUAB ,,Timera“ kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, susirinkimo metu buvo nutarta susirinkimo sekretore išrinkti B. T. (pirmasis darbotvarkės klausimas) ir patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą (antrasis darbotvarkės klausimas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie 2018 m. lapkričio 5 d. šaukiamą BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimą buvo pranešta kreditoriams, jie buvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, jiems išsiųsti nutarimų projektai ir kita medžiaga, tačiau, apelianto teigimu, nutarimai priimti neteisėtai, nes į kreditorių susirinkimą buvo pakviestas, balsavime dalyvavo ir balsavimo rezultatus nulėmė A. M., kuris, atsižvelgiant į teismų sprendimus, kuriais 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia ir panaikintas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas dėl skolos priteisimo, nėra BUAB „Timera“ kreditorius.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus finansinių reikalavimų, kylančių iš laidavimo sutarties, tikslinimo, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu laidavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, tačiau teismo įsakymas dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo nebuvo panaikintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neneigdamas teismo sprendimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia res judicata galios, išaiškino, kad nagrinėjant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo tikslinimo, reikšmės turi teismo įsakymo teisinė galia. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 18 straipsnis). Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo, įsakymo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tačiau šalys turi galimybę prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo įsakymu, o teismas, įvertinęs teismo įsakymo teisėtumą pagal paaiškėjusias naujas aplinkybes, panaikinti priimtą teismo įsakymą (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taigi tol, kol galioja teismo įsakymas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo įsakymo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis. Tik įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria pakeistas ar panaikintas teismo įsakymas, yra pagrindas kreiptis į teismą kreditoriaus reikalavimo dydžiui pagal pakeistą teismo įsakymą patikslinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs šioje byloje nagrinėjamai situacijai, nes abejose bylose susiklosčiusios faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos.

26.       Kaip minėta, A. M. kreditorinis reikalavimas, kurio pagrindas – pagal 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį susidariusi skola, BUAB „Timera“ bankroto byloje buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi remiantis įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios kilo A. M. reikalavimas, buvo pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl 2012 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo, bet ne pagrindas iš naujo vertinti ir tikslinti bankroto byloje teismo nutartimi jau patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Priešingu atveju būtų paneigiama Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. įsiteisėjusio preliminaraus teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia. Tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas preliminarus sprendimas dėl skolos A. M. priteisimo, galėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl A. M. išbraukimo iš kreditorių sąrašo. Taigi šiuo atveju aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu 2012 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas, kurio pagrindu buvo patvirtintas A. M. reikalavimas, buvo panaikintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susitrinkimo metu A. M. jau buvo praradęs kreditoriaus statusą, nes minėtas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. M. 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimo metu buvo BUAB ,,Timera“ kreditorius (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis,
26 straipsnio 1 dalis) ir turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies
1 punktas) bei jame balsuoti (ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis), todėl skundžiami susirinkimo nutarimai buvo priimti nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų.

28.       Apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimus skundžia ir tuo pagrindu, kad į kreditorių susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtraukti jo pageidaujami klausimai dėl: 1) A. M. išbraukimo iš BUAB „Timera“ kreditorių; 2) A. M. 14 481 Eur įsiskolinimo išieškojimo; 3) kreipimosi atnaujinti bylą dėl tyčinio bankroto; 4) BUAB „Timera“ reikalavimo teisių pardavimo sandorio nuginčijimo; 5) bankroto administratoriaus atstatydinimo. Be to, A. Š. teigimu, kreditorių susirinkime patvirtinta administratoriaus ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes joje nėra pateikta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nurodyta informacija.

29.       Administratoriaus veiklos ataskaita – tai už bankroto procesą atsakingo asmens (administratoriaus) kreditoriams pateikiama informacija apie bankroto proceso eigą ir rezultatus. Nagrinėjamu tveju, administratoriaus ataskaitoje buvo pateikti duomenys apie įmonės dokumentus ir turtą, likvidavimo procedūras, darbuotojus ir darbo santykius, kreditorių sąrašo tikslinimą, teisminius procesus ir bankroto pripažinimą tyčiniu, numatomus atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad įmonės administravo išlaidų klausimas nei administratoriaus veiklos ataskaitoje, nei 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkime sprendžiamas nebuvo. Papildoma informacija pareiškėjui rūpimais klausimais taip pat buvo pateikta kreditorių susirinkimo protokole. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas nustato reikalavimus tik pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamos tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos turiniui. Šiuo atveju vyko ne pirmasis kreditorių susirinkimas, todėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimai bankroto administratoriaus ataskaitai netaikomi. Administratoriaus ataskaita buvo patvirtinta tuo metu didžiausią balsų skaičių turinčio kreditoriaus, o tai, kad, pareiškėjo nuomone, ataskaitoje turėtų būti pateikta papildoma informacija, o susirinkimo protokole neturėtų būti tam tikros informacijos, nedaro pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti ataskaitą neteisėtu.

30.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo būtinybės. Nors pareiškėjas turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tačiau tokie pasiūlymai kitiems kreditoriams ir bankroto administratoriui nėra privalomi. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturėjo BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisės (ĮBĮ 22 straipsnio 2–4 dalys). Pareiškėjo iškeltų klausimų neįtraukimas į darbotvarkę nesusijęs ir nedaro įtakos kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų dėl susirinkimo sekretoriaus paskyrimo ir administratoriaus ataskaitos patvirtinimo teisėtumui. Be to, kaip teisingai pažymi BUAB „Timera“, pareiškėjo siūlomų klausimų įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę nebuvo objektyviai įmanomas, nes pagal BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatorius privalo sudaryti galimybę kreditoriams susipažinti su nutarimų projektais darbotvarkės klausimais ne vėliau kaip dvi darbo dienos prieš susirinkimą, o pareiškėjo siūlomi klausimai buvo gauti paskutinę darbo dieną prieš planuojamą susirinkimą (klausimai pateikti 2018 m. lapkričio 2 d. (penktadienis), susirinkimo data – 2018 m lapkričio 5 d. (pirmadienis).

31.       Apeliantas skunde nekelia klausimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu susirinkimo sekretore išrinkti B. T., todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako (CPK 320 straipsnis).

32.       Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų šaukiant ir organizuojant 2018 m. lapkričio
5 d. kreditorių susirinkimą, neturi pakankamo pagrindo. Taip pat nenustatyta, kad kreditorių susirinkime priimti nutarimai prieštarautų imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo A. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33.       Pareiškėjas taip pat prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo iš pareiškėjo A. Š. BUAB „Timera“ naudai priteistas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą.

34.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

35.       Nors šiuo atveju 800 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus apskaičiuoto maksimalaus išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio (2 316,75 Eur), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ginčas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo tuo pagrindu, kad A. M., pareiškėjo nuomone, neturi teisės balsuoti, vyko ne pirmą kartą, BUAB „Timera“ interesus advokatas R. V. atstovauja taip pat ne pirmus metus, be to, byla nelaikytina sudėtinga, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš A. Š. BUAB „Timera“ naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 400 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių pakeisti ir šią teismo nutarties dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Timera“, juridinio asmens kodas 301170624, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“.

Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas