Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-04-26][nuasmeninta nutartis byloje][2YT-6635-323-2017].docx
Bylos nr.: 2YT-6635-323/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2YT-6635-323/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04330-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

 

 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. (buv. L. L.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., S. L. (S. L.).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, ir prašo panaikinti antstolės 2017-03-01 patvarkymą Nr. S-17-5-4015 dalyje dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo ir dėl 2017-01-27 nutarties dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo tvarkos, atsižvelgiant į esamą kardomąją priemonę – draudimą S. L. artėti prie pareiškėjos ir bendrauti su ja, išaiškinimo, taip pat prašo panaikinti 2017-03-01 patvarkymą dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjai pateikti įrodymus dėl vaiko ir S. L. bendravimo telefonu ir / ar per „Skype“ programėlę antradieniais ir ketvirtadieniais. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė netenkino pateikto prašymo kreiptis į teismą dėl 2017-01-27 nutarties dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo išaiškinimo bei įpareigojo pateikti įrodymus, ar vykdoma nutarties dalis dėl vaiko tėvo ir vaiko bendravimo komunikacinėmis priemonėmis. Paaiškino, kad antstolei pranešė, jog S. L. yra pritaikyta kardomoji priemonė – draudimas artintis prie pareiškėjos (skolininkės). Laiko, kad toks draudimas neleidžia ir bendrauti bet kokiais klausimais. Tuo tarpu 2017-01-27 nutarties pagrindu pareiškėja yra įpareigota bendrauti su S. L. ir kontaktuoti su juo, nors tokiu būdu būtų pažeista pritaikyta kardomoji priemonė. Tuo pagrindu prašė antstolės, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl 2017-01-27 nutarties vykdymo išaiškinimo, t. y. kaip vykdyti teismo nutartį, kai bet koks bendravimas tarp išieškotojo ir skolininko yra uždraustas. Taip pat nurodė, kad antstolė skundžiamu patvarkymu nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus apie vaiko ir tėvo bendravimą ryšio priemonėmis, kadangi teismas nutartimi neįpareigojo pareiškėjos pirkti vaikui mobilaus ryšio telefoną, jei išieškotojas suinteresuotas bendravimu su vaiku, jis pats turėtų pasirūpinti ryšio priemonėmis. Antstolė negali reikalauti šiam tikslui suteikti pareiškėjos asmeninės ryšio priemonės. Laiko, kad antstolė turėjo atvykti pas skolininkę ir fiskuoti kontaktų buvimą ar nebuvimą tarp vaiko ir tėvo ir tokiu būdu konstatuoti, ar yra koks nors trukdymas jų bendravimui.

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2017-03-17 patvarkymu nustatė, jog skundas yra nepagrįstas, jo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Skundas netenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė B. T. vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00307 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3290-512/2017, kuria nustatyta laikina S. L. ir jo nepilnamečio sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, nustatant, kad S. L. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val., vaiką paimant ir grąžinant iš/į jo gyvenamąją vietą; du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) nuo 19 val. iki 20 val. komunikacinėmis priemonėmis – telefonu ar/ir naudojant programą „Skype“; taip pat S. L. turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų A. L. iš vaiko motinos bei iš visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. 2017-02-28 antstolės kontoroje gautas pareiškėjos 2017-02-25 prašymas, kuriuo pareiškėja prašė kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kad šis išaiškintų nutarties dėl vaiko tėvo ir vaiko bendravimo vykdymo tvarką, atsižvelgiant į pritaikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą S. L. nebendrauti ir nesiartinti prie pareiškėjos. Antstolė skundžiamu 2017-03-01 patvarkymu Nr. S-17-5-4015 netenkino pareiškėjos prašymo bei atsisakė kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtos nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo, informavo pareiškėją, kad ji gali pati kreiptis į teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo, jei nutarties vykdymo tvarka jai neaiški.

Pareiškėja skundu nurodo, jog dėl išieškotojui S. L. taikytos kardomosios priemonės – draudimo artintis ir bendrauti su pareiškėja (skolininke) nėra galimybės vykdyti 2017-01-27 nutarties dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nepažeidžiant paskirtos kardomosios priemonės. Šiuo pagrindu pareiškėja prašo įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Su tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrindo sutikti.

Pirma, pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Taigi, teismas teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką aiškina tik pagal antstolio prašymą, kurį antstolis pateikia teismui tuo atveju, jei vykdymo tvarka jam yra neaiški. Kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra antstolio diskrecija: antstolis kreipiasi į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo tik tuo atveju, kai pačiam antstoliui kyla neaiškumų dėl vykdymo tvarkos; įpareigoti antstolį atlikti šį veiksmą nėra galimybės.

Antra, kaip teisingai nurodė antstolė, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad išieškotojo S. L. atžvilgiu yra pritaikyta kardomoji priemonė - draudimas artintis ir bendrauti su pareiškėja (skolininke) (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu iš byloje esančio Generalinės prokuratūros nutarimo matyti, kad pareiškėja (skolininkė) su išieškotoju S. L. bendrauti gali, išskyrus apie ikiteisminį tyrimą.

Be to, pareiškėja skundu nurodo, jog antstolė skundžiamu 2017-03-01 patvarkymu Nr. S-17-5-4015 nepagrįstai pareikalavo pateikti įrodymus apie vaiko ir tėvo bendravimą komunikacijos priemonėmis, laiko, kad pati antstolė turėjo atvykti ir fiksuoti kontakto tarp vaiko ir tėvo buvimą ar nebuvimą, taip pat konstatuoti, ar yra koks nors trukdymas jų bendravimui. Su tokia pozicija sutikti taip pat negalima. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, įstatymas nustato antstoliui pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad skundžiamu 2017-03-01 patvarkymu informuodama pareiškėją apie jos pareigą vykdyti teismo nutartį (patvarkymo rezoliucinės dalies 3 punktas) bei įpareigodama pateikti duomenis apie teismo nutarties dėl vaiko ir tėvo bendravimo ryšio priemonėmis vykdymą įstatymų reikalavimų nepažeidė, neatliko neteisėtų ar proceso įstatymui priešingų veiksmų.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsnio 2 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjos D. S. (buv. L. L.) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00307 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                 Genovaitė Vaizgėlienė