Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji
byla Nr. 1A-193/2013
Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio
proceso Nr. 1-10-1-00360-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.1.7.1.;
1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4. (S)

V I L N I A U S
A P Y G A R D O S T E I S M A S
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
teisėjų Artūro Šumsko, Lauretos
Ulbienės,
sekretoriaujant Linai Žalaitei,
Violetai Semaškienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui
Kunigėliui,
nukentėjusiajam ir civiliniam
ieškovui M. D.,
gynėjams advokatams Gediminui
Skaisčiui, Elenai Žilėnienei,
nuteistiesiems R.
J. (R. J.) ir V. B.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R.
J. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
R. J. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182
str. 1 d. (dėl „Mercedes Benz“ automobilio) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems
metams.
Taip pat
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl „Citroen
C5“ automobilio) ir nubaustas laisvės atėmimu vienerių metams.
Taip pat
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nubaustas laisvės
atėmimu dvejiems metams.
Taip pat
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nubaustas laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus
dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems
metams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirtą bausmę
subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d.
nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė R. J. paskirta
laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos
namuose.
Tuo pačiu
nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos
Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt
(vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Taip pat pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 3061 str. 1 d. ir nubaustas 10
MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos
dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė V. B. paskirta
20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda, ją
sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniam
ieškovui M. D. priteista 43 000,00 Lt (keturiasdešimt trys
tūkstančiai litų) turtinės žalos atlyginimo iš R. J. ir 15
000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo solidariai iš R. J. ir V. B..
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas
už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas
tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. vasario 18 d., telefonu
įtikino E. O. savo vardu su UAB „A. C. G.“ sudaryti automobilio
nuomos sutartį, pažadėdamas automobilį sutartyje nurodytą dieną nuomos įmonei grąžinti,
po to, 2012 m. vasario 18 d., UAB „A. C. G.“ būstinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. O. savo vardu sudarė automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis
numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Ž., 12 000,00 Lt vertės, nuomos sutartį laikotarpiui iki
2012 m. kovo 18 d., po to, 2012 m. vasario 18 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
E. O., būdamas apgaule suklaidintas, perdavė jam, R. J., minėtą automobilį, kurio R. J. sutartyje
nurodytą dieną negrąžino.
Taip pat
nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą,
t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m.
vasario 29 d., UAB „A. C. G.“ būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
pateikęs N. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys
neskelbtini) ir leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs
UAB „A. C. G.“
direktorių A. L., kad N. G. yra jo
senelis ir minėtam sandoriui neprieštarauja, laikotarpiui iki 2012 m. kovo 4 d.
su UAB „A. C. G.“ N. G. vardu, iš anksto
žinodamas, kad automobilis nebus grąžintas, sudarė automobilio „BMW 730“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 52 000,00 Lt vertės, nuomos sutartį, po to, 2012 m.
vasario 29 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. C. G.“ direktorius A. L. apgaule suklaidintas perdavė jam, R. J.,
minėtą automobilį, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau nuomos
sutartyje nurodytą dieną jis, R. J., automobilio
negrąžino.
Taip pat
nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas
tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas UAB „A. C. G.“
direktoriaus A. L. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį
laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2012 m. kovo 8 d. išnuomoti jam automobilį,
pažadėdamas ateityje tinkamai įforminti sandorį, po to, 2012 m. kovo 4 d. (duomenys
neskelbtini), apgaule suklaidintas A. L. perdavė jam, R. J. automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį M. D.,
17 000,00 Lt vertės, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau
automobilio nuomos sutarties nepasirašė ir sutartu laiku automobilio negrąžino,
tokiais savo veiksmais įgijo svetimą turtą.
Taip pat
nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje
vietoje, įgijęs I. A. vardu išduotą DnB banko mokėjimo
kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vardu išduotą
SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Č. S. vardu
išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), T.
L. vardu išduotą Swedbank banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini),
ir jas neteisėtai laikė iki 2012 m. kovo 27 d., kol buvo sulaikytas policijos
pareigūnų.
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 23 d., apie
17.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš R. J. nusipirko
automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 17 000,00 Lt vertės, žinodamas
apie tai, kad jis gautas nusikalstamu būdu, kadangi įgytas apgaule iš UAB „A. C. G.“
ir yra ieškomas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Vilniuje, (duomenys
neskelbtini)-ojo namo kieme, automobilį išrinko dalimis.
Taip pat
nuteistas už tai, kad sunaikino lipduką su automobilio „Citroen C5“, valstybinis
numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeriu (duomenys
neskelbtini), esantį šalia automobilio kairės pusės priekinių durelių
tvirtinimo vietos, tai pat sudaužė automobilio priekinį automobilio stiklą ir
sunaikino po juo esantį matomą automobilio identifikacinį numerį (duomenys
neskelbtini), tokiais savo veiksmais sunaikino automobilio „Citroen C5“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinį
numerį (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniu skundu nuteistasis R.
J. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, taip pat
išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str.
1 d.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką dėl automobilio „BMW 730“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos
Respublikos BK 182 str. 2 d., nes teismo posėdžio metu apklaustas
nukentėjusysis M. D. parodė, kad minėtą automobilį pirko
už 30 000,00 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi
vidutine automobilio rinkos kaina ir jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos
BK 182 str. 2 d., nes jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos
Respublikos BK 214 str. 1 d. jis turėtų būti išteisintas, nes teismo posėdžio
metu apklausti banko kortelių savininkai parodė, kad korteles pametė Kalvarijų
gatvėje, Vilniuje, prie parduotuvės IKI, kur visada apsiperka, kas
neprieštarauja ir nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad kortelių savininkai taip pat parodė, kad
kortelės nė karto niekur nebuvo panaudotos. Nuteistasis taip pat teigia, kad
kortelių negalėjo grąžinti iš karto, nes išvyko dirbti į užsienį, o grįžo tik
rudenį ir nepastebėjo, kad kortelės vis dar guli jo krepšyje, nurodo jas
pastebėjęs tik tada, kai buvo sulaikytas. Nuteistasis prašo įvertinti visas
aplinkybes ir jį išteisinti, nes ir prokuroras už šį nusikaltimą prašė
nuteistajam paskirti dvidešimties parų arešto bausmę, tačiau teismas paskyrė
šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per
griežta ir todėl, kad būdamas laisvėje, jis buvo teistas tik vieną kartą pagal
Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., teistumas nebuvo susijęs nei su laisvės
apribojimu, nei su atėmimu, jam buvo paskirta bauda, o likusius teistumus
nuteistasis nurodo gavęs tik kai jau buvo sulaikytas ir jam paskirta
griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Nuteistasis taip pat teigia, kad neturėjo galimybės
pasitaisyti ir susikurti sau normalų gyvenimą, nes jau beveik metus yra
laikomas nelaisvėje, šešių kvadratinių metrų kameroje, kur sėdi dar trys
suimtieji, sąlygos yra labai blogos. Nuteistasis nurodo per tą laiką pilnai
suvokęs visas savo klaidas, jis nori pasitaisyti, nes būdamas laisvėje, jis
tokios galimybės neturėjo. Jam nebuvo skirta jokia laisvės apribojimo bausmė ir
jis laisvės nevertino, nežinojo kas yra kalėjimas, todėl prašo teismo suteikti
jam galimybę parodyti, kad jis gali pasitaisyti. Skunde nuteistasis nurodo, kad
jam dar tik dvidešimt vieneri metai, jis jaunas ir darė klaidas, tačiau
laisvėje jis turi pastovią gyvenamąją vietą kartu su tėvais, kurie nėra
įtraukti į jokią rizikos grupę, abu tėvai dirba, tėvas yra antros grupės
invalidas. Laisvėje nuteistojo tėvai galėtų jį paveikti, kad jis gyventų
normalų gyvenimą. Išėjęs į laisvę jis turėtų oficialų darbą ir eitų dirbti, nes
nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Dėl padarytų nusikaltimų kaltę
pripažįsta pilnai ir dėl jų gailisi. Išėjęs į laisvę jis nori mokytis, sukurti
šeimą, todėl prašo suteikti jam tokią galimybę, nurodo nenorintis visos savo
jaunystės sugadinti kalėjime, nes kol ten nepapuolė, nežinojo ką tai reiškia.
Skundu apeliacinės instancijos teismui nuteistasis V. B. prašo Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam
mažesnę baudą bei sumažinti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį.
Skunde
nuteistasis nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka iš dalies. Nuteistojo
nuomone, skirdamas bausmę, teismas neįvertino aplinkybės, kad jis tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir padėjo
ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesą, atpažindamas R. J. kaip
asmenį, jam pardavusį vogtą automobilį ir atskleidė visas jam žinomas
aplinkybes. Todėl šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti kaip švelninančią jo
atsakomybę. Be to, nuteistasis nurodo, kad nuo 2011 m. lapkričio 20 d. yra
senatvės pensininkas ir gauna nepilnai 700,00 Lt dydžio pensiją, todėl tokia
didelė teismo paskirta bauda dar pablogins jo ir taip sunkią finansinę padėtį.
Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau niekada nebuvo teistas.
Skunde taip
pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo 15
000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo
grąžinta dalis automobilio „Citroen C5“ detalių, t. y. iš nuteistojo buvo
paimta ir grąžinta šios detalės, kurios vertinamos sąvartyno kainomis
sekančiai: variklis (dyzelinis) – 2000,00 Lt; automatinė greičių dėžė – 1000,00
Lt; priekinė pakaba – 500,00 Lt; užpakalinė pakaba – 200,00 Lt; bagažinės
dangtis – 1000,00 Lt; galiniai žibintai (kairys ir dešinys) – iš viso 400,00
Lt; vairo kolonėlė – 150,00 Lt; salonas – 300,00 Lt; keturios durys – 500,00
Lt; starteris – 250,00 Lt; generatorius – 250,00 Lt; galinis bamperis – 500,00
Lt – iš viso 7550,00 Lt. Be to, liudytojas M. P. grąžino
nukentėjusiajam padangas, kurias buvo paėmęs pardavimui iš nuteistojo - jų
vertė kartu su lietais diskais yra 1500,00 Lt. Taigi, iš viso nukentėjusiajam
buvo grąžinta detalių 9050,00 Lt sumai, o teismas, priteisdamas ieškinį
sumažino jį tik 2000,00 Lt. Todėl, įvertinus visas iš nuteistojo paimtas
detales, civilinis ieškinys turėjo būti sumažintas iki 7950,00 Lt.
Vilniaus
apygardos teisme taip pat gauti rašytiniai nukentėjusiojo
M. D. paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad
išnuomotos transporto priemonės – „BMW 730D“ ir „Citroen C5“ taip ir nebuvo
grąžintos nukentėjusiajam asmeniui. Pagal bylos duomenis matyti, kad „BMW 730D“
net nebuvo surastas, tuo tarpu „Citroen C5“ buvo surastas išardytas pas V. B.. Nukentėjęs asmuo atsiėmė išardytą „Citroen C5“, t. y.
jo likučius. Nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta žala dėl „BMW 730D“ 43 000,00
Lt sumai R. J. veiksmais ir 15 000,00 Lt sumai bendrais R. J. ir V. B. veiksmais. Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus
tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų R. J. ir V. B. skundai tenkintini iš
dalies.
Pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str.
3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose
skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių
tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo R. J. apeliacinio
skundo argumentų, jis nesutinka su dėl automobilio „BMW 730“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaulės
būdu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos
Respublikos BK 182 str. 2 d., taip pat su jo nubaudimu pagal Lietuvos
Respublikos BK 214 str. 1 d. bei su nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu. Apeliaciniame
skunde nuteistasis V. B. ginčija priteisto civilinio
ieškinio dydį bei prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį.
Bylos
nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas nukentėjusysis M. D. papildomai parodė, kad automobilis BMW, kurį jis, jo
manymu, įsigijo 2011 metais, jam kainavo apie 33 000,00 Lt, tiksliai nepamena,
automobilį pirko pagal skelbimą iš fizinio asmens. 43 000,00 Lt – tokia buvo
automobilio BMW rinkos vertė jo pagrobimo dieną. Už minėtą automobilį jis
mokėjo 33 000,00 Lt, tada darė kapitalinį remontą, jis buvo su defektais
– variklio defektas, pakabą reikėjo remontuoti, apibraižymai, dažymai. Viską
pagrinde pats remontavo, nes tuo verčiasi, dirba autoservise. Dalis automobilio
buvo keista naujomis detalėmis, dalis dėvėtomis. Variklį pirko dėvėtą, už jį
mokėjo apie 4500,00 Lt, čia tik variklis tiek kainavo, neskaičiuojant darbų ir
jo laiko. 43 000,00 Lt tikrai buvo investavęs į automobilį BMW, gali būti, kad
ir daugiau. Jokių dokumentų dėl variklio pirkimo neturi, nes nesaugojo, nemanė,
kad tokio dalyko prireiks. Automobilio „Citroen“ padangas pasiėmė iš
automobilių vagysčių skyriaus, o visa kita buvo supjaustyta, nebuvo panašu į
automobilį, buvo metalo laužo krūva. Tuo metu jis atostogavo, todėl kolegų
paprašė padėti iš policijos atsiimti automobilį. Vėliau jis automobilį nuvežė į
sąvartyną ir už jį gavo 2000,00 Lt. Maždaug 2012 m. balandžio mėnesį automobilį
pridavė pats sąvartyne, esančiame (duomenys neskelbtini) prospekte, Vilniuje.
Ten jam davė kažkokį čekį, bet jis jo neturi. Gal ir galėtų pateikti teismui
kažkokius duomenis, už kiek pridavė tą automobilį. Jeigu būtų „Citroen“
pardavęs detalėmis, tai galbūt būtų gavęs ir apie 5000,00 Lt, tačiau jis
neužsiima prekyba dėvėtomis detalėmis. Automobilio „Citroen“ vertė yra apie 17 000,00
Lt. Jį įsigijo panašiai kaip automobilį BMW, gal kiek ankščiau. Pirkimo kaina
atsispindi pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau šių automobilių
pirkimo-pardavimo sutarčių neturi. Su pardavėju atsiskaitė grynais pinigais. Automobilį
pirko už 10 000,00 Lt. Į jį investavo, nes buvo daužtas automobilio galas, keitė
variklį, todėl ir susidarė maždaug 17 000,00 Lt vertė. Padangas ir ratlankius
atsiėmė pats. Kaip įformino automobilio priėmimą nematė, atrodo buvo tik pinigų
orderis, jo neprašė jokio dokumento, jo ir neturi. Pridavė į (duomenys
neskelbtini) sąvartyną, tikslaus adreso nepamena, bet tai galėjo būti (duomenys
neskelbtini), prie bazės „Norfa“. Padangas įskaičiavo į 2000,00 Lt, kuriais
sumažino ieškinį. Padangos buvo išmontuotos ir jas pridavė į sąvartyną kartu su
automobiliu.
Dėl
nuteistojo R. J. veikos apgaule įgyjant automobilį „BMW
730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Apeliantas R. J. teigia, kad jo veiksmai apgaule įgyjant nukentėjusiojo M. D. automobilį
„BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisingai
kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kaip didelės vertės
svetimo turto įgijimas. Pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis ta
automobilio verte, kurią nurodė nukentėjusysis, t. y. mažesne nei 250
MGL, o ne automobilio rinkos kaina, kuri yra didesnė negu 250 G.
T. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Pažymėtina,
kad pagrindinis kriterijus, padedantis atriboti nusikalstamos veikos
kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ar šio straipsnio 2
d. yra apgaulės būdu įgyto turto vertė. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos
Respublikos BK 182 str., apgaule įgyto turto vertė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą,
nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo)
kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte
veikos padarymo metu ir tai yra bendroji taisyklė. Šia taisykle pirmosios
instancijos teismas nesivadovavo. Kaip matyti iš
baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio,
nukentėjusysis negalėjo pateikti automobilio įsigijimo kainą patvirtinančių
dokumentų. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis nurodė už automobilį
mokėjęs daugiau negu 30 000,00 Lt (t. 4, b. l. 10). Apeliacinės instancijos
teisme nukentėjusysis patikslino, kad už automobilį „BMW 730“ jis mokėjo
33 000,00 Lt. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (t. 1, b. l. 35) matyti, kad vidutinė
transporto priemonės „BMW 730“ kaina Lietuvoje 2012 m. balandžio 23 d. buvo 40
100,00 Lt. Tačiau automobilio vertę, t. y. 52 000,00 Lt, pirmosios instancijos
teismas nustatė pagal jo nuomos sutarties priede nurodytą vertę (t. 1, b. l.
38). Toks automobilio vertės nustatymas, apeliacinės instancijos teismo
vertinimu, nelaikytinas patikimu, nes nuomos sutartyje nurodyta automobilio
vertė ne tik ženkliai viršija automobilio vidutinę rinkos vertę, bet ir paties
nukentėjusiojo nurodytą automobilio vertę, t. y. 43000,00 Lt. Nurodytos
aplinkybės kelia abejonių, kad automobilio „BMW
730“ vertė yra tokia, kaip nurodyta jo nuomos
sutartyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje
esančios 2012 m. vasario 28 d. automobilio nuomos sutarties (t. 1, b. l. 39-40)
matyti, kad automobilis „BMW 730“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomininkui, t.
y. R. J., buvo perduotas tvarkingas ir geros techninės
būklės, su visais papildomais priedais, įskaitant automobilio dokumentus. Taigi,
netikėti ir nesivadovauti oficialiu VšĮ „Emprekis“ publikuojamu automobilio „BMW 730“ įvertinimu, atsižvelgiant į iškilusias
abejones dėl tikrosios automobilio vertės, pirmosios instancijos teismas
neturėjo pagrindo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
vadovavosi įstatymu, nustatydamas automobilio „BMW 730“ vertę, tačiau R. J. nusikalstamą veiką
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikavo tinkamai, nes vidutinė
minėto automobilio rinkos vertė vis tiek yra didesnė nei 250 G.
K. vertus, ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad automobilį „BMW 730“
įsigijo už 250 MGL viršijančią sumą, kas yra būtinoji nusikalstamos veikos
kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sąlyga. Taigi
konstatuotina, kad R. J. nusikalstama veika, apgaulės
būdu įgyjant automobilį „BMW 730“ pirmosios instancijos teismo buvo teisingai
kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., tačiau atsižvelgiant
į pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytą automobilio „BMW 730“ vertę, nusikalstamos veikos, už kurią jis yra
nuteistas formuluotė yra keistina, joje nustatant ne 52 000,00 Lt, o 40
100,00 Lt automobilio „BMW 730“ vertę.
Dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo
išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str.
3 p.).
Dėl
R. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1
d.
Pažymėtina, kad banko mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko
kortelę išdavusiai institucijai (pavyzdžiui bankui), kuri pagal elektroninės
mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis
mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė
yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas apie tos priemonės
priklausomybę tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2007,
2K-197/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai
įvertino nuteistojo R. J. veiksmus ir juos kvalifikavo
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kolegijos vertinimu, pirmosios
instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į paties nuteistojo prisipažinimą ir teisme apklaustų asmenų parodymus, rašytinius
baudžiamosios bylos duomenis, kortelių skaičių, jų laikymo trukmę, nepranešimą
apie rastas korteles nurodytiems asmenims. Akivaizdu, kad nuo pat mokėjimo
kortelių radimo momento nuteistasis suprato, jog elektroninės mokėjimo kortelės
jam nepriklauso, tačiau toliau jas laikė, kol 2012 m. kovo 28 d. vykusios R. J. asmens kratos metu jos buvo
rastos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kortelių savininkai parodė, kad kortelės nė karto
niekur nebuvo panaudotos, jis pats kortelių negalėjo grąžinti iš karto, nes
išvyko dirbti į užsienį, o grįžo tik rudenį ir nepastebėjo, kad kortelės vis
dar guli jo krepšyje, šios aplinkybės nelaikytinos šalinančiomis nuteistojo atsakomybę,
nes Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos
sudėtis yra formali, o kilę padariniai šios veikos kvalifikacijai reikšmės
neturi.
Dėl
R. J. paskirtos bausmės dydžio ir V. B.
paskirtos baudos dydžio
Teisėjų
kolegija nesutinka su nuteistojo R. J. teiginiu, kad jam
paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis
rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos
Respublikos BK 41 str. įstatymo
leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį.
Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo
nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti
ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti
bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo
įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad
bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės
skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo
nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas
bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus,
nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei
sunkinančias aplinkybes.
Apeliantas
padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkių, vienas
apysunkių ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, kad pirmosios
instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai,
kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai
gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę
nuteistajam nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. J. nusikalstamas
veikas padarė būdamas anksčiau kartą teistas (t. 3, b. l. 59-63), šiuo metu jis
teistas tris kartus (t. 3, b. l. 179-182), naujas nusikalstamas veikas padarė
neišnykus teistumui, iki veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka,
įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 57-58),
jis nevedęs, nedirbantis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone,
kad jo padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, skaičius ir intensyvumas
rodo polinkį pažeidinėti teisės normas. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina
nuteistąjį. Nepaisant to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas
atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų
nusikalstamų veikų ir nuteistajam paskyrė bausmes, švelnesnes nei Lietuvos
Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. sankcijose
numatytų bausmių vidurkiai. Galutinė bausmė nuteistajam taip pat subendrinta
tinkamai. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs
visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos
BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. padarymą, nuteistajam paskyrė
pakankamai švelnią bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas už Lietuvos
Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam R. J. griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, tačiau ir ši
bausmė nelaikytina per griežta. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad
teismai nėra saistomi kitų proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro pozicijos, dėl
nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skiriamų bausmių dydžio. Tai seka iš
Lietuvos Respublikos BPK 6 str. įtvirtintos nuostatos, kad teisingumą vykdo tik
teismas. Kolegijos vertinimu, likę nuteistojo R. J. apeliacinio
skundo argumentai taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Kolegija
taip pat pažymi, kad bausmės švelninimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis
aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės
paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų
teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008,
2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių išimtinių aplinkybių,
leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta.
Kolegijos
vertinimu, skirdamas bausmę V. B., pirmosios instancijos
teismas taip pat tinkamai vadovavosi įstatymu, nuteistajam paskirta bausmė nėra
laikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę
nuteistajam atsižvelgė į tai, kad praeityje jis neteistas ir nebuvo atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 124), padarė du tyčinius
nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis baustas
administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų
neturėjo (t. 3, b. l. 122-123), oficialiai nedirba, yra pensininkas. Akivaizdu,
kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas nurodytas
aplinkybes, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 55 str. ir už pirmą kartą
padarytus tyčinius nusikaltimus jam skyrė švelniausias sankcijoje numatytas
bausmės rūšis - pinigines baudas, kurias subendrino dalinio bausmių sudėjimo
būdu. Kolegijos vertinimu, parinkdamas švelniausią bausmės rūšį nuteistajam,
pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis prisipažino padaręs
nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, nes už dviejų nesunkių nusikaltimų
padarymą nuteistajam paskyrė subendrintą 20 MGL dydžio t. y. 2600,00 Lt baudą. Atsižvelgiant
į tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numato galimybę
už nesunkų nusikaltimą nuteistajam skirti iki 500 MGL dydžio baudą, V. B. paskirta bausmė yra pakankamai švelni ir paskirta
įvertinus jo turtinę padėtį. Dar labiau švelninti nuteistajam V.
B. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra
pagrindo.
Dėl
civilinio ieškinio
Kaip yra
konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisė į žalos atlyginimą realiai
gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus,
proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai,
kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo
turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą
nepateikimas apsunkina bylos parengimą teisminiam nagrinėjimui, atsakovas laiku
nesusipažįsta su konkrečiais ieškovo reikalavimais ir dėl to kartais atidedamas
bylos nagrinėjimas arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reglamentuojančių
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose
apžvalga).
Kaip matyti iš
baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis M. D. ikiteisminio
tyrimo metu pateikė pareiškimą, kuriame prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu
byloje dėl 60000,00 Lt dydžio civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 45). Šio
dokumento pagrindu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 46), o ir
pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi kaip civiliniu ieškiniu. Pirmosios
instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu M. D. parodė,
kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 43 000,00 Lt už prarastą automobilį „BMW
730“ ir 17 000,00 Lt už prarastą automobilį „Citroen C5“, turtinės žalos
reikalavimą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas teisme sumažino iki 58 000 Lt
dėl grąžintų automobilio „Citroen“ detalių. Teisme civilinis ieškovas
patikslino, kad žalą dėl automobilio „BMW 730“ prašo priteisti iš R. J., o žalą dėl automobilio „Citroen C5“ prašo priteisti
solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Jokių patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų
nukentėjusysis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui
nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas už automobilį
„BMW 730“, nesant jokių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo žodžius,
nukentėjusiajam priteisė didesnę sumą, nei byloje nurodyta šio automobilio
vidutinė rinkos vertė. Bylos medžiagoje duomenų apie vidutinę automobilio
„Citroen C5“ vertę iš viso nėra. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos
medžiagoje esančios 2012 m. vasario 28 d. automobilio nuomos sutarties (t. 1,
b. l. 39-40), automobilis „BMW 730“ buvo draustas KASKO ir transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „Citroen
C5“ nuomos sutartis į bylą nėra pateikta, taigi, nėra aišku, ar ir šis
automobilis taip pat buvo draustas KASKO draudimu. Akcentuotina, kad
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, draudimo bendrovė į procesą
įtraukta nebuvo, taip pat nebuvo aiškintasi, ar draudimo bendrovė
nukentėjusiajam jau neatlygino padarytos žalos. Nors nukentėjusysis apeliacinės
instancijos teisme nurodė, kad automobilio „Citroen C5“ detales, tame tarpe ir
padangas, pridavė į (duomenys neskelbtini) sąvartyną,
teismui iš sąvartyno gautą sumą patvirtinančio dokumento nepateikė, tačiau
nurodė, kad galėtų jį gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant
tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį
visa apimtimi tenkino nepagrįstai, nesant pakankamai padarytą turtinę žalą
įrodančių duomenų. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numato, kad
išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti
neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos,
teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam
ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti
nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas
aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog žala dėl
automobilio „BMW 730“ praradimo nukentėjusiajam tiesiogiai padaryta kaltinamojo
R. J. nusikalstamais veiksmais, t. y. ji tiesioginiu
priežastiniu ryšiu susijusi su R. J. veika, įrodyta
teisme ištirtais įrodymais. Žala dėl automobilio „Citroen C5“ praradimo
ieškovui padaryta tiek nusikalstamais R. J., tiek
nusikalstamais V. B. veiksmais, todėl nukentėjusiajam
pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau klausimas dėl
ieškinio dydžio yra perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo R. J. veiką dėl automobilio „BMW 730“ įgijimo apgaulės būdu
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., jį pagrįstai nuteisė pagal
Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas
nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir
Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų,
nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą. Vis dėlto,
pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė byloje pareikštą civilinį
ieškinį, tinkamai nenustatė ieškinio dydžio, todėl nuosprendis keistinas dėl
netinkamai išspręstų kitų (civilinio ieškinio) nuosprendžio klausimų (Lietuvos
Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.,
n
u t a r ė:
nuteistųjų R.
J. (R. J.) ir V. B. apeliacinius
skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio
aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes
išdėstyti taip:
„Nustatyti,
kad R. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės
svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą
turtą, 2012 m. vasario 29 d., UAB „A. C. Group“
būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikęs N.
G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir
leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs UAB „A. C. Group“ direktorių A.
L., kad N. G. yra jo senelis ir minėtam sandoriui
neprieštarauja, laikotarpiui iki 2012 m. kovo 4 d. su UAB „A. C. G.“ N. G. vardu, iš anksto žinodamas,
kad automobilis nebus grąžintas, sudarė automobilio „BMW 730“, valstybinis
numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 40 100,00 Lt vertės, nuomos sutartį, po to, 2012 m.
vasario 29 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. C. G.“ direktorius A. L. apgaule
suklaidintas perdavė jam, R. J., minėtą automobilį, jo
registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau nuomos sutartyje nurodytą
dieną jis, R. J., automobilio negrąžino.“
Panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria iš R. J. M. D. naudai
priteista 43 000,00 Lt (keturiasdešimt trys tūkstančiai litų) turtinės
žalos atlyginimo ir iš R. J. ir V. B. M. D. naudai solidariai priteista 15 000,00 Lt (penkiolika
tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti civiliniam
ieškovui M. D. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o
ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
Likusioje
dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Teisėjai Artūras Šumskas
Laureta Ulbienė