Civilinė byla Nr. 2S-546-560/2015
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00508-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
95.5; 129.1; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo G. B., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0127/10/00660. Nurodė, kad vykdo Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-917-779/2009 dėl 601,99 EUR išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Skolininkas minėtoje vykdomojoje byloje – G. B.. Mirus skolininkui G. B. jo turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į nurodytą, mano, kad vykdomojoje byloje turi būti pakeistas skolininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. V. prašymą tenkino – vykdomojoje byloje Nr. 0127/10/00660 pakeitė skolininką G. B. nauja skolininke - valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo praktiką laikomasi pozicijos, jog siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.2 straipsnio 1 dalį fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. Mirus fiziniam asmeniui, jo turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės. Šių nuostatų kontekste, mirus skolininkui G. B. ir jo turtą paveldėjus valstybei, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0127/10/00660.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Akcentavo, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar kreditorius nepraleidęs trijų mėnesių termino kreipėsi į notarą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, ar pareiškėjas buvo surašęs turto arešto aktą ir jį tinkamai išviešinęs. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo. Pabrėžė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas apie išieškotojo reikalavimus informavo suinteresuotą asmenį VMI, pranešė notarui ar išviešino viešuose registruose. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantas iš pareiškėjo nebuvo gavęs pranešimo apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarką. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas jį pratęsti. Pabrėžė, kad skolininko pakeitimo vykdomoje byloje klausimas negalėjo būti sprendžiamas neišnagrinėjus, ar kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas laiku.
Pareiškėjas antstolis S. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pagal CPK XLIII skyriaus (Vykdymo proceso dalyviai) nuostatas vykdymo procese šalies, kuri būtų įvardijama kreditoriumi, nėra. Apeliantas nepagrįstai sutapatina sąvokas „kreditorius“ ir „išieškotojas“. Mano, kad įstatymų leidėjas tikslingai išskyrė šias sąvokas. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenumato išieškotojo pareigos skolininko mirties atveju apie esamą skolą informuoti skolininko turto paveldėtojus. CK 5.63 straipsnis taikytinas kreditoriams, kurie dar tik siekia prisiteisti skolas, tačiau neapima asmenų, kurie jau yra pradėję priverstinį vykdymo procesą. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad apelianto nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu, nes iš esmės skiriasi šios bylos ir cituojamų bylų aplinkybės, t. y. nagrinėjamu atveju skolininko turtą paveldėjo valstybė. Akcentavo, kad vykdomųjų bylų ir skolų apskaitai valstybė sukūrė valstybinį registrą, kuris tvarkomas pagal valstybės nustatytas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 18 p. kiekvienas antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo įrašyti šį dokumentą į Vieningą vykdomųjų dokumentų sąvadą, kurį tvarko valstybės įgaliota valstybės įstaiga. Valstybės nustatyta tvarka kiekvieną darbo dieną yra perduodami duomenys apie bylų statuso pasikeitimą (sustabdymas, užbaigimas ir kt.). Iki šios dienos vykdomoji byla Nr. 0127/10/00660 minėtam registre yra įregistruota kaip aktyvi, dėl šios priežasties valstybei nėra pagrindo abejoti jame esančių duomenų teisingumu. Mirusio skolininko turto paveldėtoja valstybė kiekvieną darbo dieną gaudama informaciją apie mirusio asmens atžvilgiu vykdomą išieškojimą negali teigti, jog jai nebuvo išviešintas G. B. skolų egzistavimo faktas. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjas pažymėjo, kad apie priimtą vykdymui vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. B. valstybės įgaliotos institucijos tvarkomas valstybinis registras nuo 2010-02-12 buvo nuolat informuojamas. Dėl šios priežasties laikytina, kad nuo minėtos datos apie skolininko G. B. skolą valstybei buvo išviešinta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Ginčo byloje dėl palikimo priėmimo fakto nekilo, todėl siekiant įvertinti, ar galimas teisių perėmimas, būtina nustatyti teisingam šios bylos išsprendimui reikšmingą aplinkybę, ar palikėjo skola perėjo valstybei, atstovaujamai VMI.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tais atvejais, kai skolininkas yra miręs, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas apie CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pabrėžęs, kad be minėtame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).
Apeliantas laiko, kad pareiškėjas nesilaikė CK 5.63 straipsnyje nustatytos procedūros, teigia, jog nėra duomenų, jog apie išieškotojo reikalavimus buvo informuotas palikimo priėmėjas, pranešta notarui ar išviešinta viešuose registruose. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien tik aplinkybė, jog skolininko turtą paveldėjo valstybė, negali būti vertinama kaip pagrįstas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolininko pakeitimo. Kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, turi būti nustatyta, ar yra kitos sąlygos palikėjo skolinių įsipareigojimų perėmimui. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar skolininko kreditorius ar išieškojimą vykdantis pareiškėjas laikėsi CK 5.63 straipsnio nuostatų dėl nustatyto termino pareikšti reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams. Aptartos aplinkybės sprendžiamam klausimui yra svarbios, todėl turėjo būti patikrintos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš į bylą pateikto VMI 2015-01-07 rašto (b. l. 35) matyti, jog pareiškėjas antstolis S. V. yra (buvo) areštavęs skolininkui G. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjo valstybė. Vis dėlto, byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, ar nekilnojamojo turto areštas buvo taikytas išieškojimui vykdomojoje byloje Nr. 0127/10/00660 užtikrinti, be to, kada buvo priimtas ir išviešintas turto arešto aktas, įregistruojant jį viešuosiuose registruose. Šias, be kitų skundžiamojoje nutartyje nagrinėtų aplinkybių, turėjo analizuoti ir vertinti pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nuo 2010-02-12 duomenys apie vykdomąją bylą Nr. 0127/10/00660 yra paskelbti Antstolių informacinėje sistemoje, kuri yra sukurta bei tvarkoma valstybės institucijų ir įmonių, todėl laikytina, jog nuo minėtos datos valstybei buvo išviešinta apie kreditoriaus reikalavimus palikėjo G. B. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo teiginiu, kadangi tai, jog valstybė yra siejama su minėtos informacinės sistemos sukūrimu, jos tvarkymu bei valdymu, savaime nereiškia, jog vykdomojo dokumento registravimas Antstolių informacinėje sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomąją bylą laikytini tinkamu, CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiškimu apie kreditoriaus reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nėra įtvirtinę, jog informacija Antstolių informacinėje sistemoje gali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog kreditoriaus pareiga, numatyta CK 5.63 straipsnyje, buvo atlikta.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus negalima įvertinti pareiškėjo prašymo pagrįstumo bei nėra galimybės jį tenkinti ar atmesti t. y. negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šių aplinkybių kontekste atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a:
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Dainius Rinkevičius