Civilinė byla Nr. 3K-3-10/2008
Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui F. G. dėl iškeldinimo, tretieji asmenys A. S. ir I. B., bei atsakovo F. G. priešieškinį ieškovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tretieji asmenys A. S. ir I. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė teismo prašė iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), CK 6.612 straipsnio pagrindu, nustatančiu, kad asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Atsakovas F. G. priešieškiniu teismo prašė pripažinti jį brolio A. A. G. (mirė 1999 m. rugsėjo 14 d.), gyvenusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 4 dalis) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį CK 6.602 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku.
Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. 12-v tretiesiems asmenims A. S. ir I. B. atkurtos nuosavybės teisės lygiomis dalimis į gyvenamąjį namą su mansarda ir rūsiu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo buto nuomos sutartis su atsakovo broliu A. A. G. nebuvo sudaryta. Atsakovo argumentus, kad jis kartu su broliu nuo buto įrengimo dienos gyveno ir tvarkė bendrą ūkį, teismas laikė neįrodytais, nes atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Faktą, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), nurodė tik 2006 m. kovo 3 d. prašyme, adresuotame ieškovui, atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje. Bylos procesiniai dokumentai – teismo šaukimai atsakovui siųsti adresu: (duomenys neskelbtini) ir jie nebuvo įteikti. Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3199/98 procesiniai dokumentai – teismo šaukimai atsakovui buvo siųsti tik adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nepripažino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tinkamu įrodymu, nes faktinės aplinkybės buvo konstatuotos paties atsakovo prašymu. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ aktu konstatuota, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) niekas negyvena.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2007 m. birželio 5 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikino ir priėmusi naują sprendimą ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto Lenino rajono Vykdomasis komitetas 1970 m. birželio 26 d. sprendimu leido atsakovo broliui įsirengti gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini), mansardoje (b. l. 35). 1995 m. vasario 28 d. Kauno miesto valdybos pažyma nustatyta, kad A. G. 1971 m. vasario 12 d. buvo išduotas statybos leidimas prie (duomenys neskelbtini) statyti mansardą pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto projektą (b. l. 36). Kauno miesto Lenino rajono Vykdomasis komitetas 1970 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 186 4 punktu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės Gyvenamų ir negyvenamų patalpų apskaitos ir skirstymo skyrių užvesti įsirengtam plotui asmeninę buto nuomos sąskaitą (b. l. 35). Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ 2006 m. balandžio 4 d. rašte nurodyta, kad ginčo butas nėra įregistruotas (b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad valstybės institucija neįvykdė savo pačios sprendimų, t. y. įrengto gyvenamojo ploto neinventorizavo, neįregistravo, neužvedė asmeninės buto nuomos sąskaitos.
Aplinkybes, kad atsakovas kartu su savo broliais A. ir P. įsirengė ginčo butą ir jame gyveno, patvirtino liudytojai P. G., V. A., V. A., A. V., A. S.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo pateiktą įrodymą - Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006 m. gegužės 18 d. aktą, nes šiame yra nurodyta, kad aplinkybę, jog atsakovas ginčo bute negyvena, patvirtino namo gyventojas V. A., tačiau jis, apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad tarnybos darbuotojai pas jį nesilankė ir apie asmenis, gyvenančius ginčo bute, neklausė, jo parašo akte nėra. Aktas neatitinka formos ir turinio reikalavimų, nes dokumente nenurodyta komisijos sudėtis, jame nėra pasirašę asmenys, patvirtinę aplinkybę, jog atsakovas ginčo bute negyvena, dokumentas yra atspausdintas, todėl neaišku, kur ir kada buvo surašytas. Asmenys, surašę aktą, yra ieškovui pavaldūs darbuotojai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), tai įrodo, kad jis ginčo bute negyvena. Spręsta, kad pats ieškovas neįvykdė Vykdomojo komiteto sprendimo įrengtam plotui užvesti asmeninę buto nuomos sąskaitą, todėl atsakovas prarado galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis gyveno.
Svarbia bylos aplinkybe laikyta tai, kad Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Naujamiesčio butų ūkio tarnyba 1998 m. liepos 16 d. raštu Nr. 204 pranešė Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai, jog ginčo butas yra inventorizuotas (T. 2, b. l. 123). Savivaldybė nesprendė susidariusios situacijos, Vykdomojo komiteto sprendimo nevykdė. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 24 d. sprendime nurodė, kad ieškovai ir toliau lieka gyvenamosios patalpos nuomos santykiais su savivaldybe (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; T. 2, b. l. 155-156). Padaryta išvada, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. G. tinkamu ieškovu, pripažino ir tai, kad jis yra susijęs nuomos santykiais su savivaldybe.
Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad atsakovui kitoje byloje šaukimai buvo siunčiami tik adresu (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai buvo tik lydraščiai ir pranešimai, kurie neįrodo, kad būtent tuo adresu jie ir buvo atsakovui įteikti (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; T. 2, b. l. 161, 176, 183, 185, 196, 212).
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo ir pripažino, kad ji prieštarauja kitiems įrodymams. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių tai, kad ginčo patalpa yra ir kad ji yra pritaikyta gyventi, bei tai, kad joje buvo rastas atsakovas. Taip pat pažymėta, kad faktines aplinkybes antstolis gali konstatuoti tik kieno nors prašymu.
Padaryta išvada, kad atsakovas įrodė, jog nuo 1972 metų kartu su broliu A. G. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir tvarkė bendrą ūkį, todėl jis pripažintinas A. G. šeimos nariu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nebuvo atsižvelgta į pateiktus įrodymus, kad gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta, inventorizuota, perduota į vietos savivaldos balansą, ji A. G. nebuvo suteikta. Įrodymai patvirtina, kad atsakovas niekada adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, mokesčių nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006 m. gegužės 18 d. aktas Nr. 12-4-36 neatitinka turinio ir formos reikalavimų. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Vadovaujantis šia nuostata, didesnė įrodomoji galia turėjo būti suteikta Savivaldybės įmonės parengtiems dokumentams, o ne liudytojų parodymams. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos akto neatitikties turinio ir formos reikalavimams nepagrįsti jokių teisės normų.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtino, kad F. G. ginčo patalpose buvo rastas, tai gali įrodyti tik epizodinį jo buvimą ginčo bute. Epizodiškai gyvenant bute atsakovas negalėtų būti pripažintas teisėtu buto nuomininku ar savo brolio šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005).
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybės garantijų nuomininkams išdavimo prasmę. Vadovaujantis Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu, valstybės garantijos nuomininkams išdavimo tikslas – kad asmuo, gyvenantis savininkui grąžintame name, jo dalyje, ar bute, neliktų be gyvenamosios vietos. Atsakovas yra registruotas bute (duomenys neskelbtini), ir jis šio fakto neneigia.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniais pagrindais šioje byloje keliami teisės klausimai dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 185 straipsnis), lėmusio civilinių įstatymų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomą, neteisingą taikymą (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).
Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi nurodytame straipsnyje nepateikiama artimųjų giminaičių sampratos, aiškinant šią normą, turi būti laikomasi CK 3.135 straipsnyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių sampratos - artimaisiais giminaičiais yra tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
Atsakovas yra A. A. G., mirusio 1999 m. rugsėjo 14 d., gyvenusio (duomenys neskelbtini), brolis, tačiau nuomininko šeimos nario teisės į nuomos santykių tęstinumą aspektu tiek artimosios giminystės kriterijus, tiek išgyvenimo su nuomininku trukmės ir bendro namų ūkio tvarkymo faktai svarbūs tik tuo atveju, jeigu yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad susiformavę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad gyvenimo tam tikroje patalpoje, kurią vietos savivaldos institucijos sprendimu buvo leista pertvarkyti į gyvenamąją patalpą, faktas negali būti pripažįstamas pakankamu įrodymu, jog yra susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 35) rodo, kad A. G. (mirusiam atsakovo broliui) 1970 m. vietos savivaldos institucijos sprendimu leista įsirengti gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini), mansardoje, techninė įsirengimo priežiūra pavesta namų valdybai, įsirengtos patalpos inventorizuotinos ir, užbaigus darbus, įsirengtam plotui turi būti užvesta asmeninė buto nuomos sąskaita. 1971 m. vasario 12 d. A. G. išduotas statybos leidimas, galiojęs iki 1971 m. gruodžio 31 d. Darytina išvada, kad, vietos savivaldos institucijos sprendimu (b. l. 35) nustačius tokią procedūrą, patalpa gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku taptų tik užvedus asmeninę buto nuomos sąskaitą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad tokios gyvenamosios patalpos būtų įrengtos, inventorizuotos ir, užbaigus darbus, įsirengtam plotui būtų užvesta asmeninė buto nuomos sąskaita, nėra. Įrodymai rodo priešingas aplinkybes, kad patalpos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, kadastro duomenys pradėti formuoti tik 2001 m., po A. G. mirties, butas neapskaitomas savivaldybės balanse. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. G. kada nors būtų mokėjęs nuomos mokestį už gyvenamosios patalpos nuomą. Dėl to kolegija konstatuoja, kad atsakovo šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl nuomininko šeimos nario teisinio statuso pripažinimo nesukelia teisinių pasekmių, nes byloje neįrodyta (CPK 176-185 straipsniai), kad Albinas A. G., miręs 1999 m. rugsėjo 14 d., buvo patalpų, kurios įteisintos kaip gyvenamosios, (duomenys neskelbtini), nuomininkas, o tik gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nario teisinio statuso pripažinimas yra teisinis pagrindas tokios sutarties pakeitimui nuomininku pripažįstant šeimos narį (CK 6.602 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas patenkinęs priešieškinį priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą - neteisingai vertino faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis) ir kvalifikavo teisinius santykius bei taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo priešieškinis atmestas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Kadangi dėl jau nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo konstatuoti buvus gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, vertintina, kokiu teisiniu pagrindu patalpas naudojo miręs A. G. Byloje nėra įrodymų, kad A. G. patalpas (duomenys neskelbtini), naudotų be teisėto pagrindo – savavališkai, todėl, atsižvelgiant į patalpų neatlygintinio naudojimo faktą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovą ir A. G. siejo neatlygintiniai patalpų naudojimo santykiai (panauda), kurie pasibaigė panaudos gavėjui mirus (1964 m. CK 252 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pagal byloje esančius įrodymus nėra panaudos gavėjas, taigi naudojasi patalpomis (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo. Ieškovas nėra šių patalpų savininkas – Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. 12-v tretiesiems asmenims A. S. ir I. B. atkurtos nuosavybės teisės lygiomis dalimis į gyvenamąjį namą su mansarda ir rūsiu (duomenys neskelbtini). Ieškovo reikalavimo teisė kildintina iš Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytų garantijų grąžintinų gyvenamųjų patalpų nuomininkams savivaldybei kylančių prievolių, todėl, teisėtai patalpų panaudai pasibaigus, savivaldos administravimo subjektas, priėmęs sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstai siekia iš iki turto grąžinimo susiformavusių teisinių santykių kilusių ir be pagrindo besitęsiančių turto naudojimo apsunkinimų pašalinimo ir atsakovo tariamos teisės į garantijas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnį paneigimo.
Taikydamas teisę teismas nesaistomas šalių argumentų dėl konkrečių normų taikymo, todėl pripažindamas, kad yra ieškovo nurodomi faktiniai pagrindai atsakovo iškeldinimui iš patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kasacinis teismas paminėtų teisinių argumentų pagrindu ieškovo teisių gynimui taiko bendruosius civilinių teisių gynimo būdus ir atsakovą iškeldina remdamasis CK 1.138 straipsnio 2 punktu.
Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006 m. gegužės 18 d. aktas Nr. 12-4-36 ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pirmiau nurodytų teisinių argumentų kontekste nereikšmingi ginčo išsprendimui, todėl kasacinis teismas dėl šių įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 356 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius