Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9 –1505– 888/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01072-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.; 2.10.8.; 2.14.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. vasario 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir

n u s t a t ė:

2016 m. sausio 17 d., apie 22 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), V. B. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, tai yra paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta išgertuvės, didelis triukšmas, neprižiūrėti vaikai. Nuvykę pagal iškvietimą Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulis P. Š. ir vyr. patrulis A. K. bute triukšmo negirdėjo, mažamečiai vaikai miegojo ir požymių apie vykusias išgertuves nerado. Kauno apskrities VPK dėl melagingo iškvietimo padaryta 1,84 Eur žala.

Apklausta teismo posėdžio metu V. B. pripažino padariusi teisės pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio V. B. pasiaiškinimo matyti, kad ji pripažįsta padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (2 b.l.). V. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (2 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (7 b.l.), R. M. paaiškinimu (8 b.l.), L. K. paaiškinimu (9 b.l.),

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. sausio 17 d., apie 22 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), V. B. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, tai yra paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta išgertuvės, didelis triukšmas, neprižiūrėti vaikai. Nuvykę pagal iškvietimą Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulis P. Š. ir vyr. patrulis A. K. bute triukšmo negirdėjo, mažamečiai vaikai miegojo ir požymių apie vykusias išgertuves nerado. Kauno apskrities VPK dėl melagingo iškvietimo padaryta 1,84 Eur žala. V. B. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. V. B. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta, turi galiojančią administracinę nuobaudą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad V. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo (13 b.l.) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (14 b.l.). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo V. B. iškvietimo policijai buvo padarytas 1,84 Eur turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl dėl melagingo V. B. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija nepatyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui - yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013, 2015 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-754-238/2015, 2015 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-994-317/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 186 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 3024 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

V. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16055010025. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl turtinio nuostolio atlyginimo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                           Laima Šeputienė