Civilinė byla Nr. e2S-1636-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22657-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „EMILĖ“ 2020 m. liepos 31 d. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų; suinteresuoti asmenys: UAB „Interbesta“ ir UAB „EDS INVEST“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą, atšaukti antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 194737 bei skirti pareiškėjai priklausančio turto prekybos paskirties pastato su terasa, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja nurodė, kad antstolis ginčijamu patvarkymu nusprendė parduoti pareiškėjai priklausantį turtą už 1 320 000 Eur. Parduodamo turto kaina nustatyta pagal UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktą, pagal kurį nustatyta tik 6 343,13 kv. m ploto pastato kaina. Pastato plotas pasikeitęs – padidėjo iki 10 094,46 kv. m, todėl padidėjo ir pastato kaina. Pareiškėja nurodė, kad antstolis nustatė per mažą turto kainą, todėl varžytynės turi būti atšauktos.

2.       Antstolis 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, jog turtas įvertintas tinkamai, jam nekilo abejonių dėl nustatytos turto vertės. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė iš esmės analogišką pareiškėjos skundą (civilinė byla Nr. e2YT-17714-862/2020). Dėl turto kainos pasisakyta kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020). Antstolis teigė, kad pareiškėja iš esmės skundžia visus antstolio procesinius veiksmus, teikia analogiškus skundus, todėl piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą, pažeidžia išieškotojo teises. Pernelyg aktyvus naudojimasis savo procesinėmis teisėmis negali būti priežastis skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis nurodė, kad ne tik antstolio nustatyta turto vertė parodo tikrąją turto rinkos kainą, bet ir varžytynių dalyviai, kurie įkainoja parduodamą turtą ir varžydamiesi jo vertę pakelia iki realios rinkos vertės. Antstolis taip pat prašė skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant hipotekos kreditoriaus naudai.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos skundą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės akte įkainojo pirmiau nurodytą skolininkės turtą 2 200 000 Eur. Ekspertas akte įvertino aplinkybę, kad turto plotas faktiškai didesnis, neatitinka kadastro duomenų. Ekspertas taip pat aptarė išduotą statybos leidimą dėl prekybos paskirties pastato rekonstravimo, aplinkybes, kad padidės pastato bendras plotas, tūris, aukštis. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su turto įvertinimu, ne kartą skundė antstolio veiksmus, bet jos skundai atmesti (civilinės bylos Nr. eYT-11334-734/2020, e2S-841-779/2020, eYT-17714-862/2020, eS2-178-855/2020). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašomos atšaukti turto varžytinės 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvyko, jas laimėjo UAB „Primestus“, pasiūliusi didžiausią – 7 321 000 Eur – turto pirkimo kainą. Pasibaigusių varžytynių rezultatai paneigia visus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl turto kainos. Pareiškėjos prašymai atšaukti varžytines ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę netenkintini, nes jie turėjo būti pateikti ne teismui, bet antstoliui CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka.

4.       Paskyrus skundą nagrinėti teismo posėdyje, pareiškėja pateikė teismui papildomą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomą pareiškėjos turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą. Pareiškėja nurodė, kad nustatyta per maža parduodamo turto kaina. Pardavus turtą iš varžytynių už antstolio nustatytą kainą, bus pažeistos pareiškėjos teisės.

5.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime į pareiškėjo papildomą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad varžytynės įvyko nustatytas jų laimėtojas. Dėl to pareiškėjos skundas yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, skyrė pareiškėjai 2 000 Eur baudą ir netenkino pareiškėjos papildomo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas nustatė, kad antstolis turto arešto aktu areštavo ir, remdamasis turto vertės nustatymo ekspertizės akte nustatyta vidutine turto rinkos verte, 2020 m. sausio 20 d. patvarkymu įkainojo pareiškėjos nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti prekybos paskirties pastatą su terasa, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

8.       Teismas nurodė, kad dėl atliktos turto vertinimo ekspertizės bei parduodamo turto įkainojimo ir jo teisėtumo pasisakyta kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020).

9.       Pareiškėjos teiginiai, jog turto plotas pasikeitė, todėl negalima vadovautis UAB „Negrita“ atliktu turto vertinimu, teismo nuomone, nepagrįsti. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet taip pat ir varžytynių dalyviams, varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Dėl to teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad antstolio nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas. Teismas nustatė, kad turtas 2020 m. rugpjūčio 21 d. vykusiose varžytynėse parduotas už 7 321 000 Eur sumą, ir padarė išvadą, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl neteisingos turto vertės bei pardavimo kainos nustatymo.

10.       Teismas pažymėjo, kad turtas parduotas už maksimaliai didelę sumą, kuri viršija net pareiškėjos papildomame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytai turto vertintojo nustatytai kainai (4 813 000 Eur). Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl nustatytos turto rinkos vertės (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020).

11.       Teismas konstatavo, kad vidutinė turto rinkos vertė nustatyta ir turtas įkainotas tinkamai. Teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog turtas parduodamas per maža kaina, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų, antstolis įkainojo turtą vadovaudamasis neaktualiu turto vertinimu. Teismas sprendė, jog antstolis, nustatydamas areštuoto turto rinkos kainą, veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymo, kuriuo paskelbtos antrosios pakartotinės pareiškėjos turto – nebaigto statyti prekybos paskirties pastato su terasa varžytynės.

12.       Teismas nurodė, kad nutarties priėmimo dieną varžytynės pasibaigę ir paskelbtas jų laimėtojas. Kadangi pareiškėjos turtas parduotas iš varžytynių, nėra galimybės skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas nurodė, kad reikalavimų atšaukti įvykusias varžytines, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę tenkinimas nesukeltų jokių teisnių pasekmių pareiškėjai, nes varžytynės įvyko (pasibaigė).

13.       Teismas konstatavo, kad antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, areštuoto turto pardavimas užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

14.       Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad pareiškėjos elgesys laikytinas siekimu vilkinti vykdymo procesą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjos elgesys vykdymo procese laikytinas netinkamu, nesąžiningu ir pripažintas kaip veikimas prieš greitą procesą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-11334-734/2020, e2YT-13429-599/2020; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-841-779/2020). Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, argumentuodama tuo, kad antstolio nustatyta parduodamo turto vertė per maža, pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus. Dėl pareiškėjos parduodamo turto kainos pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teikia nepagrįstus skundus bei vilkina vykdymo procesą, todėl skyrė 2 000 Eur baudą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad išieškotojas būtų patyręs nuostolių, todėl atmetė prašymą skirti 50 proc. baudos išieškotojui.

15.       Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjos skundą ir konstatavus, kad jis nepagrįstas, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad varžytynės įvyko ir turtas parduotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16.       Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas išnagrinėjo skundą į bylą neįtraukęs visų suinteresuotų asmenų, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja skundė antstolio veiksmus, neveikimą vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir 0174/17/03142, kuriose be pareiškėjos skolininkės yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, L. M.. Antstolio patvarkymu pardavinėjamas pareiškėjos turtas, kurio pardavimas turės įtakos ir kitų skolininkių teisėms, pareigoms, nes nuo to, kaip turtas bus parduotas, priklauso ir šių asmenų prievolės mokėti skolą. Dėl to teismas privalėjo šiuos asmenis įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Šį faktą patvirtina skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktas skundas dėl antstolio patvarkymo bei vykdytų pareiškėjos UAB „EMILĖ“ turto varžytinių. Teismas, būdamas aktyvus, galėjo patikrinti LITEKO ir nustatyti, kad nagrinėjamos bylos pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pareiškėjos kreditorės UAB „Idea in“ skundus dėl antstolio veiksmų. Į bylą turėjo būti įtraukti šie suinteresuoti asmenys: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, L. M., UAB „Idea in“.

16.2.                      Pareiškėjos skundas nėra tapatus kitiems pareiškėjos skundams dėl antstolio D. K. veiksmų.

16.3.                      Pareiškėjos teigimu, oficialūs įrodymai patvirtina, kad varžytinėse parduodamo turto rinkos vertė padidėjo daugiau negu dvigubai.

16.4.                      Pareiškėja nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs analogišką skundą, įpareigojo antstolį skirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925- 661/2020).

16.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad, pasibaigus varžytinėms, negalima paskirti turto rinkos vertės ekspertizės.

16.6.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 681 straipsnio nuostatas.

16.7.                      Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis bei neteisėtai paskyrė baudą.

16.8.                      Pareiškėja teigia, kad paskirta bauda naikintina, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skundas pateiktas vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalis nuostatomis bei oficialiais rašytiniais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro 2020 m. liepos 20 d. duomenimis bei UAB „CRE pro“ turto vertinimo ataskaita. Šių aplinkybių nebuvo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-11334-734/2020. Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, nes siekia, kad būtų maksimaliai užtikrinti jos ir hipotekos kreditoriaus interesai. Ginčijamoje nutartyje nurodytos civilinės bylos aplinkybės nėra tapačios pirmosios instancijos teismo nagrinėto pareiškėjos skundo aplinkybėms (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-11334-734/2020, e2YT-13429-599/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-841-779/2020 ir kt.). Negalima teigti, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis remiantis tik kitų bylų nutartimis. Kitų bylų aplinkybės nebuvo svarstomos pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti pagrindu skirti pareiškėjai baudą.

16.9.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodo kitų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriose nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundus (civilinė byla Nr. e2S-740-560/2020). Teismas konstatavo antstolio neteisėtus veiksmus, kai buvo pardavinėjamas jos kitas turtas, esantis Vilniuje, Teatro g., galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.

17.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą, skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos skiriant išieškotojai UAB „EDS INVEST“ ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Pareiškėjos skunde, kurį surašė ir pasirašė advokatė, suinteresuotais asmenimis nurodyti tik išieškotoja UAB „EDS INVEST“ ir skolininkė UAB „Interbesta“. Pareiškėjos skundo argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo grindžiami tik pareiškėjos teisių pažeidimo motyvais. Skundu pareiškėja apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir suinteresuotų asmenų ratą. Pareiškėja, manydama, kad jos skundo nagrinėjimas susijęs su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, turėjo pati apie tai pranešti teismui.

17.2.                      Skundžiama nutartis nepažeidžia kitų asmenų interesų, nevaržo jų galimybių ginti savo teises. Pareiškėjos nurodyti asmenys yra su ja susiję, turi teises skųsti antstolio veiksmus, kuriais yra pažeisti jų teisės ir teisėti interesai. Vykdomosiose bylose nėra vykdomas išieškojimas iš buvusios pareiškėjos akcininkės L. M. įkeisto turto. Kiti pareiškėjos nurodyti asmenys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Idea in“ pasinaudojo galimybe ir pateikė savarankiškus skundus dėl antstolio veiksmų, skelbiant turto varžytynes. Šie skundai kartu su dar trimis pareiškėjos skundais dėl varžytynių nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme kitose civilinėse bylose (civilinės bylos Nr. e2YT-30493-566/2020; e2YT-32063-566/2020; e2YT-32069- 566/2020; e2YT-32071-566/2020; e2YT-32072-566/2020 ir e2YT-32073-566/2020).

17.3.                      Apskųsta nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ne dėl to, kad skundas yra tapatus ankstesniems pareiškėjos skundams dėl antstolio veiksmų. Teismas padarė nuorodą į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos 2020 m. vasario 18 d. skundas bei nuspręsta, kad turtas vykdymo procese yra įkainotas, laikantis turto įkainojimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (CPK 681, 682 straipsniai), ekspertizės išvada atitinka jai keliamus reikalavimus, joje yra visi ekspertizės aktui reikalingi duomenys, visos dalys, pateikti eksperto turto įvertinimui reikalingi išsamūs paaiškinimai, nurodyti objektyvūs duomenys ir jų pagrindu padarytos išvados (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020).

17.4.                      Vykdomojoje byloje pareiškėjos turtas įkainotas 2 200 000 Eur pagal UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktą. Ekspertizės akte įvertinta, kad turto plotas faktiškai skiriasi nuo registre įregistruotų duomenų, aptarti duomenis apie išduotą statybos leidimą dėl prekybos paskirties pastato rekonstravimo padidinant bendrą plotą iki 12 103,57 kv. m, tūrį – iki 56 220kub. m (įrengiant 30 butų), nurodyta, kad virš antro aukšto patalpų pristatyti dar du aukštai, kuriuose, pagal statybos leidimą galbūt numatyta įrengti butus; iš pastato kiemo pusės nugriauta dalis pirmo ir antro aukštų patalpų.

17.5.                      Teismas įvertino pareiškėjos argumentus dėl netinkamo turto įkainojimo ekspertizės aktu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-841-779/2020).

17.6.                      Antstolis ir suinteresuotas asmuo į bylą pateikė duomenis, kad teismas netenkino pareiškėjos 2020 m. balandžio 28 d. skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė atšaukti paskelbtas antrąsias turto varžytynes ir skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nes, patikslinus pastato kadastro duomenis, padidėjo turto plotas ir jo rinkos vertė yra 4 250 000 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-17714-862/2020; Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1278-855/2020). Pareiškėjos teiginiai, kad apskųstoje nutartyje neįvertinti jos pateikti duomenys apie turto vertės padidėjimą, yra nepagrįsti bei neturi įtakos teismo nutarties pagrįstumui.

17.7.                      Pareiškėja visuose savo skunduose, taip pat atskirajame skunde klaidinančiai tapatina turto vertės nustatymą vykdymo procese su turto pardavimo iš varžytynių kaina. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta pagal CPK reikalavimus, bet ji neapsprendžia galutinės turto pardavimo kainos, nes rinkos dalyviai laisvai ir viešai varžydamiesi dėl turto turi galimybę pasiūlyti didžiausią šiuo metu už jį mokėtiną kainą ir būtent tai apsprendžia jo tikrąją vertę.

17.8.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „EDS INVEST“ į bylą pateiktais duomenimis, kad nutarties priėmimo metu žinomi varžytynių rezultatai patvirtina minėtus skirtumus dėl pradinės turto pardavimo varžytynėse ir turto pardavimo iš varžytynių kainos bei nėra pareiškėjos nurodomo jos teisių pažeidimo, nes turto vertė išaugo iki 4 813 000 Eur. Pareiškėjos prašomos atšaukti turto varžytynės pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 21 d., jas laimėjo UAB „Primestus“, pasiūliusi didžiausią turto pirkimo kainą – 7 321 000 Eur.

17.9.                      Nepaisant to, sumokės varžytynių laimėtoja pasiūlytą kainą ar ne, varžytynių rezultatai garantavo pareiškėjai, kad jos turtas nebus parduotas mažesne negu 7 321 000 Eur kaina. Tai reiškia, kad nėra prielaidų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Varžytynių laimėtojui sumokėjus pasiūlytą kainą, patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusios lėšos būtų perduotos pareiškėjai arba skirtos kitų pareiškėjos kreditorių reikalavimams patenkinti. Taigi visos lėšos būtų panaudotos pareiškėjos interesais.

17.10.                      Varžytynių laimėtojos sprendimas nemokėti pasiūlytos kainos taip pat atitiktų pareiškėjos interesus, nes sumokėta 132 000 Eur varžytynių dalyvio įmoka, vadovaujantis CPK 711 straipsniu būtų paskirstoma CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y., šia suma sumažėtų pareiškėjos turtu užtikrinta prievolė, vykdomosios bylos administravimo išlaidos. Varžytynių laimėtoja UAB „Primestus“ įstatyme nustatytu terminu nesumokėjo turto pirkimo kainos, todėl antstolio 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojo sumokėta 132 000 Eur varžytynių dalyvio įmoka paskirstyta CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka.

17.11.                      Pareiškėjos pateikti duomenys apie kitoje vykdomojoje byloje atliktą turto vertinimą neturi įtakos ginčijamo patvarkymo teisėtumui. Hipotekos kreditorius, sužinojęs apie antstolio A. B. pradėtą alternatyvų išieškojimą, apskundė antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0042/20/00530. Antstolio A. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu dalis hipotekos kreditoriaus skundo reikalavimų patenkinta, o dalis dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu nustatytos alternatyvios turto vertės perduota nagrinėti teismui.

17.12.                      Dėl nepagrįstų skundų dėl antstolio veiksmų įvertinant turtą ir skelbiant jo varžytynes pareiškėjai jau buvo skirta bauda. Pareiškėja toliau ginčija jos teisių nepažeidusias varžytynes, kurių panaikinimas reikštų pareiškėjos įsipareigojimų padidėjimą 132 000 Eur. Tai patvirtina, kad tikrasis pareiškėjos siekis kokia kaina vilkinti turto pardavimo procesą.

17.13.                      Pareiškėjos elgesys neatitinka sąžiningo elgesio standartų, vilkina išieškojimo procesą, varžo išieškotojos teises, lemia nepateisinamą teismų laiko eikvojimą. Dėl to yra pagrindas ne panaikinti, bet padidinti pareiškėjai skirtą baudą iki maksimalios 5 000 Eur sumos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo skundą į bylą neįtraukęs visų suinteresuotų asmenų, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja mano, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, L. M., UAB „Idea in“ turės įtakos šioje byloje priimtas procesinis sprendimas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir 0174/17/03142 skolininkės yra pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, L. M., UAB „Interbesta“. Pareiškėja, žinodama vykdomųjų bylų šalis, pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kurį surašė profesionalus teisininkas advokatas, nurodydama tik du suinteresuotus asmenis: UAB „EDS INVEST“ ir UAB „Interbesta“. Taigi pareiškėja nemanė, kad skundas gali turėti įtakos kitų vykdymo proceso dalyvių teisėms ir pareigoms.

20.       Apeliantė siekia nepagrįstai perkelti pareigą teismui tikrinti visas teisme nagrinėjamas civilines bylas, kurios galėtų būti susiję su pareiškėjos ginčijamu patvarkymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų turėjo nurodyti visus byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis, kitus duomenis, numatytus CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Be to, pareiškėja žinodama, kad teisme nagrinėjamos bylos, susijusios su ginčijamo antstolio patvarkymo teisėtumu ir pagrįstumu, pagal kitų asmenų skundus, turėjo informuoti bylą nagrinėjantį teismą. LITEKO duomenimis, ne tik pareiškėja, bet ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Idea in“ pasinaudojo galimybe pateikė savarankiškus skundus dėl antstolio paskelbtų turto varžytynių (civilinės bylos Nr. e2YT-30493-566/2020; e2YT-32063-566/2020; e2YT-32069- 566/2020; e2YT-32071-566/2020; e2YT-32072-566/2020 ir e2YT-32073-566/2020). Vykdomosiose bylose nevykdomas išieškojimas iš buvusios pareiškėjos akcininkės L. M. įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio patvarkymu parduotas tik pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas, daro išvadą, kad ginčijama nutartis nepažeidžia kitų asmenų interesų, nevaržo jų galimybių ginti savo teises. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl naujų įrodymų

21.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

22.       Apeliantė pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus – antstolio A. B. 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo kopiją ir UAB „Krivita“ ekspertizes akto kopiją. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu pridėjo antstolio D. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo, kuriuo varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir paskirstyta varžytynių dalyvio įmoka, skundo dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo ginčijamas pirmiau nurodytas antstolio patvarkymas, kopijas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pateikti duomenys neegzistavo ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo dieną, daro išvadą, kad ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jie neturės įtakos. Nėra duomenų, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys su jais susipažinę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus į bylą.

Dėl pareiškėjai priklausančio turto kainos

23.       Apeliantė teigia, kad, 2020 m. liepos 20 d. atnaujinus pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre, jai nuosavybės teise priklausančio turto plotas padidėjo nuo 6 343,13 kv. m iki 10 094,46 kv. m. UAB „CRE pro“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. turto rinkos vertės ataskaitos duomenimis, padidėjus turto plotui, turto rinkos vertė – 4 813 000 Eur. Antstolis žinojo, kad padidėjo pastato plotas, nes šią aplinkybę nurodė skelbdamas varžytynes, bet neatsižvelgė į padidėjusią pastato kainą.

24.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės akte 2 200 000 Eur įkainojo pirmiau nurodytą skolininkei priklausantį turtą – prekybos paskirties pastatą su terasa, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ekspertas, vertindamas pareiškėjos turtą, nurodė, kad pastato plotas faktiškai skiriasi nuo registre įregistruotų duomenų. Ekspertizės akte taip pat įvertinti duomenys, kad išduotas statybos leidimas dėl prekybos paskirties pastato rekonstravimo padidinant bendrą plotą iki 12 103.57 kv. m, tūrį – iki 56 220 kub. m (įrengiant 30 butų). Ekspertas nurodė, kad virš antro aukšto patalpų gali būti pristatyti dar du aukštai, kuriuose, pagal statybos leidimą, gali būti įrengti butai; iš pastato kiemo pusės nugriauta dalis pirmo ir antro aukštų patalpų. Taigi UAB „Negrita“, nustatydama turto vertę, įvertino ne tik Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, bet ir tikrąją turto būklę. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad turto vertintojo ekspertizės akte nurodyti ir įvertinti ne tik Nekilnojamojo turto registre išviešinti, bet taip pat ir tikrieji pastato duomenys. Dėl to duomenų apie pastato ploto pasikeitimą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturi esminės reikšmės turto nustatymo kainai. Išviešinus duomenis, patikslinti tikrieji pastato duomeny

25.       Be to, pareiškėjos argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo įvertinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-841-779/2020). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog antstolis pardavinėjo 10 094,46 kv. m bendro ploto turtą už 6 343,13 kv. m bendro ploto pastato pardavimo kainą, t. y. 3 751,33 kv. m ploto patalpos parduotos už 0 Eur.

26.       CPK 681 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, jis antstolio patvarkymu gali būti perįkainojamas. Pirmiau nurodyta, kad UAB „Negrita“ ekspertizės akte įvertintos aplinkybės, susijusios su pastato ploto pasikeitimu. Dėl to, įregistravus patikslintus duomenis, antstoliui nekyla pareiga skirti naują ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

27.       Turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma tikrąja turto pardavimo varžytynėse kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antstolis paskelbė varžytynių laimėtoja UAB „Primestus“, kuri pasiūlė didžiausią – 7 321 000 Eur – turto pirkimo kainą. Taigi antstolio nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nepažeidė skolininkės, kuri teigė, kad parduodamo turto vertė yra 4 813 000 Eur, interesų. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirkėjų pasiūlyta kaina nevertintina kaip faktiškai sumokėta kaina, bet kainos nesumokėjimas savaime nepagrindžia, kad antstolio nustatyta turto pradinė pardavimo iš varžytynių kaina per maža.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, įpareigojo antstolį skirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nesusijusi su skolininkei priklausančio turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vertės nustatymu (civilinė byla Nr. 2S-925-661/2020). Byloje, kurioje priimtu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu remiasi pareiškėja, buvo nagrinėjami su kito turto pardavimu susiję klausimai. Dėl to teismas ja nesivadovauja. Sprendžiant klausimą dėl turto įkainojimo pagrįstumo, atsižvelgiama į šioje byloje pateiktus duomenis, susijusius su konkrečiu turtu.

Dėl  piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

29.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

31.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali sukelti dvejopo pobūdžio teisinius padarinius: 1) deliktinės civilinės atsakomybės taikymą – įpareigojimą atlyginti kito dalyvaujančio byloje asmens patirtus nuostolius; 2) procesinės prievartos priemonės, t. y. teismo nuobaudos, taikymą – baudos paskyrimą. Pažymėtina, kad pastariesiems padariniams yra būdingas vienas ypatumas, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) atskleistas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, – teismas, imdamasis aptariamos procesinės prievartos priemonės, gali nustatyti, kad skiriamos baudos dalis atitenka kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad šiame nutarties punkte aptariamiems teisiniams padariniams nėra būdingas subsidiarumas, t. y. vienų padarinių atsiradimo galimybė nepriklauso nuo kitų padarinių atsiradimo galimybės (padariniai gali kilti tiek skyrium, tiek kartu). Kita vertus, pirmųjų padarinių atsiradimas nėra galimas be dalyvaujančio asmens reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, o antrųjų padarinių taikymas gali būti ir teismo veikimo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

32.       Pareiškėja teigia, kad skundas netapatus kitiems pareiškėjos skundams dėl antstolio veiksmų. Pagrindas pateikti pareiškėjai skundą dėl antstolio veiksmų atsirado 2020 m. liepos 20 d., kai turto plotas padidėjimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, skundas pateiktas remiantis UAB „CRE pro“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. turto rinkos vertės ataskaita, pagal kurią, padidėjus turto plotui, turto rinkos vertė nustatyta 4 813 000 Eur. Pareiškėja teigia, kad skundas grindžiamas faktiniais duomenimis ir įrodymais, kurie atsirado po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020).

33.       Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja nuolat teikia skundus dėl antstolio veiksmų, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu būdu pareiškėja siekia sudaryti kliūtis operatyviam išieškojimo procesui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjos procesinis elgesys kitose bylose ne kartą buvo pripažintas piktnaudžiavimu teise.

34.       Pirmiau nurodyta, kad pareiškėjos argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo UAB „Negrita“ ekspertizės aktu įvertinti teismo įsiteisėjusiomis nutartimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-841-779/2020). Apeliantė turėjo galimybę susipažinti su UAB „Negrita“ ekspertizės aktu, todėl jai buvo žinoma, kad iš tikrųjų didesnis jai priklausančio nekilnojamojo turto plotas, kiti pasikeitimai įvertinti eksperto. Pasikeitę nekilnojamojo turto registro duomenys (padidėjęs plotas) savaime nepaneigė eksperto nustatytos turto vertės, nes ekspertas vertino realų pastato plotą ir ekspertizės akte nurodė, kad realūs pastato duomenys neatitinka viešųjų registrų duomenų. Taigi apeliantės nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su pastato ploto pasikeitimu yra formalios. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, dėl pareiškėjos parduodamo turto kainos pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2YT-11334-734/2020). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teikia nepagrįstus skundus bei vilkina vykdymo procesą.

35.       Pareiškėja teisingai nurodo, kad jai negali būti skiriama bauda remiantis kitų bylų duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad bauda skiriama pripažinus pareiškėjos procesinį elgesį piktnaudžiaujančiu šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo nurodytos kitos civilinės bylos patvirtina nuolat pasikartojantį pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, vykdomosiose bylose išieškomas iš pareiškėjos dideles sumas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjai 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskirta bauda pakankama, nėra pagrindo jos didinti iki maksimalios 5 000 Eur baudos.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

37.       Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui UAB „EDS INVEST“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą) sumokėjo 653,40 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.16 punktai), teismas daro išvadą, kad suinteresuoto prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur. Iš viso iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos UAB „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „EDS INVEST“ (kodas 304478449) iš pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kodas 300145575) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.