Civilinė byla Nr. e2YT-4250-547/2020

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00405-2020-4

         Procesinio sprendimo kategorijos:

        3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja O. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jos sutuoktiniui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausanti sodyba.

Pareiškime nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,7164 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus buvo patikslintas sklypo plotas ir nustatyti išlikę statiniai, jų pamatai, sudaryta kadastrinių matavimų duomenų byla. Žemės sklypas su statiniais yra saugomose teritorijose. Pareiškėja siekia gauti statybos leidimą ir atstatyti sodybos pastatus identiškus buvusiems, pirminėse jų stovėjimo vietose.

Pareiškėjos sutuoktiniui J. B. Alytaus apskrities viršininko 2000-06-01 sprendimu Nr. 38-8917 buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko, jo tėvo P. B. turėtą 25 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Tame tarpe jam nuosavybės teisė buvo atkurta grąžinant žemę natūra į 0,70 ha žemės ūkio paskirties sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (dabar(duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype J. B. tėvas P. B. 1943 metais pastatė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kuriame gyveno su šeima iki pat mirties. Tėvui  P. B. mirus (duomenys neskelbtini), šį namą su ūkio pastatais faktiškai priimdamas palikimą, nuosavybės teise valdė jos, pareiškėjos sutuoktinis J. B.. Su J. B. ji susituokė (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko kartu su sutuoktiniu ir vaikais gyveno toje sodyboje ((duomenys neskelbtini)) iki 1979 metų pabaigos. 1979 metų pabaigoje sodybos statiniai, gyvenamojo namo, tvarto, kluono medinės dalys buvo nugriautos, tačiau išliko gyvenamojo namo bei tvarto pamatai sumūryti iš akmenų bei iš akmenų pastatytas rūsys, kiemo šulinys. Šiuos faktus patvirtina Valstybės archyvo Alytaus filialo pateiktos ūkinių knygų įrašų kopijos.

Pareiškėja nurodo, kad po jos sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė dukros D. B. ir J. B., vaikaitė G. B. ir ji, pareiškėja O. B.. Dukros D. B. ir J. B. 2016-04-04 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, savo turtines ir neturtines įpėdinių teises padovanojo jai, jų  mamai O. B.. Tokiu būdu, pareiškėja paveldėjo ¾ dalis savo sutuoktinio J. B. turto, o vaikaitė G. B. ¼ dalį bendro turto, tame tarpe ir ¼ dalį 0,70 ha žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo sodyba. 2019-11-18 G. B. pardavė pareiškėjai jai priklausančią ¼ 0,70 ha sklypo dalį, ir šiuo metu patikslinus plotus visas 0,7164 ha žemės sklypas priklauso jai, pareiškėjai O. B..

Šiuo pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, yra išlikusi dalis statinių: rūsys, šulinys, gyvenamojo namo ir tvarto akmeniniai pamatai, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė sutuoktiniui J. B. . Šio juridinio fakto nustatymas leis jai, pareiškėjai gauti atitinkamus leidimus atstatyti buvusius sodybos pastatus jų pirminėse stovėjimo vietose.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nurodo, kad pagrindinis sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentas yra 1993-10-03 inžinieriaus V. K. parengtas Ribų nustatymo abrisas. Šiame abrise sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip namų valda. Matininkas A. L. atliko sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2020-03-04 parengė žemės sklypo planą. Žemės sklypo, kurio plotas - 0,7164 ha, plane yra išskirta užstatyta teritorija, pažymėtas šulinys bei išlikusių pastatų pamatai: pastatas, pastatas su priestatu, kiti 2 pastatai. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad įvertinus šiuos dokumentus, matyti, kad sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo sodyba, o dabar išlikę tik buvusių sodybos pastatų pamatai.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant bei nurodo, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jos sutuoktiniui J. B. priklausanti sodyba.

Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jos atstovui nedalyvaujant bei nurodo, kad pareiškėjai O. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Merkio kraštovaizdžio draustinyje, specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą (tvarkymo planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11d. nutarimu Nr. 740, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažymėta buvusi sodyba.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. B. savo pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jos sutuoktiniui J. B. priklausanti sodyba.

Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad pareiškėjos O. B. sutuoktiniui J. B. Alytaus apskrities viršininko 2000-06-01 sprendimu Nr. 38-8917 buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko, jo tėvo P. B. turėtą 25 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir jam taikomi Saugomų teritorijų įstatymo numatyti apribojimai ir draudimai. Šiame žemės sklype J. B. tėvas P. B. 1943 metais pastatė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kuriame gyveno su šeima iki pat mirties. Tėvui  P. B. mirus (duomenys neskelbtini), šį namą su ūkio pastatais faktiškai priimdamas palikimą, nuosavybės teise valdė pareiškėjos sutuoktinis J. B.. Su J. B. pareiškėja susituokė (duomenys neskelbtini) (patvirtina santuokos liudijimas) ir nuo to laiko iki 1979 metų pabaigos ten ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu su J. B. ir vaikais. Pareiškėja nurodžiusi, kad 1979 metų pabaigoje sodybos statiniai, gyvenamojo namo, tvarto, kluono medinės dalys buvo nugriautos, tačiau išliko gyvenamojo namo bei tvarto pamatai sumūryti iš akmenų bei iš akmenų pastatytas rūsys, kiemo šulinys. Aukščiau nurodytus faktus patvirtina Valstybės archyvo Alytaus filialo pateiktos 1961-1979 m. Varėnos rajono Merkinės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Jablanavo kaimo ūkinių knygų įrašų kopijos. 1967-1979 m. ūkinių knygų įrašai patvirtina faktą, kad sodyba (duomenys neskelbtini) nuo 1969 metų nuosavybės teise priklausė J. B..

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi,  2020-05-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad pareiškėjai O. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), žemės sklypo plotas 0,7164 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2017-04-03 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-18 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2019-10-31).   

Dėl fakto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus. To paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusio sodybos apibrėžimas - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

Po pareiškėjos O. B. sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė dukros D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), vaikaitė G. B., gimusi (duomenys neskelbtini) bei pareiškėja O. B.. Dukros D. B. ir J. B. 2016-04-04 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, savo turtines ir neturtines įpėdinių teises padovanojo pareiškėjai (jų motinai) O. B.. Tokiu būdu, pareiškėja paveldėjo ¾ dalis savo sutuoktinio J. B. turto, o vaikaitė G. B. ¼ dalį bendro turto, tame tarpe ir ¼ dalį 0,70 ha žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo sodyba. 2019-11-18 G. B. pardavė pareiškėjai jai priklausančią ¼ 0,70 ha sklypo dalį, ir šiuo metu patikslinus plotus visas 0,7164 ha žemės sklypas priklauso pareiškėjai O. B..

Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Byloje nustatyta, kad kartografinių planų, kuriuose galėtų būti atvaizduoti sklype esantys statiniai, archyvuose nerasta. Atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir grąžinant jį natūra buvo nustatytos ribos pagal savininko parodymus. Valstybės archyvo Alytaus filialo pateiktos 1961-1979 m. Varėnos rajono Merkinės apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Jablanavo kaimo ūkinių knygų įrašų kopijos patvirtina faktą, kad sodyba (duomenys neskelbtini) nuo 1969 metų nuosavybės teise priklausė J.B.. Pagrindinis sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentas yra 1993-10-03 inžinieriaus V. K. parengtas Ribų nustatymo abrisas. Minėtame abrise sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip namų valda (abrise pažymėta taškais 5-6-7-8). Nuosavybės teisės atstatymo grąžinant žemę (mišką, ežerą) natūra, ekvivalentine natūra, kompensuojant ir pirkimo bei nuomos suvestinių duomenų lentelėje (Žemės savininkas J. B.) 0,70 ha ploto sklypas taip pat pažymėtas kaip namų valda. Sklypo projektinis Nr. 418-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę lentelėje nurodyta, kad žemės ūkio naudmenų plotas - 0,70 ha, iš jų: 0,40 ha - sodai, 0,20 ha - pievos ir ganyklos, 0,10 ha - kitos naudmenos, nenaudojama žemė. 1999-09-09 Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyta, kad formuojamas žemės ūkio paskirties sklypas, skliaustuose įrašyta - projektuojama namų valda. 1999-10-05 Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės naudotojas - J. B.), parengtoje inžinieriaus V. K., nurodyta, kad sklypas, projektinis Nr. 418-1, kurio plotas - 0,70 ha, yra privačių namų valda. Kaip matyti, jokiuose pirminiuose dokumentuose nėra pažymėti pastatai ar jų liekanos ir sklypas, projektinis Nr. 418-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nors buvo projektuojamas kaip namų valda, buvo suformuotas ir savininkui grąžintas kaip žemės ūkio paskirties sklypas. Manytina, kad taip nutiko dėl to, jog pastatai, esantys sklype, nebuvo inventorizuoti.

Byloje pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matosi, kad matininkas A. L. atliko sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2020-03-04 parengė žemės sklypo planą. Žemės sklypo, kurio plotas - 0,7164 ha, plane yra išskirta užstatyta teritorija, pažymėtas šulinys bei išlikusių pastatų pamatai: pastatas (plane pažymėtas taškais 10-11-12), pastatas su priestatu (plane pažymėtas taškais 13-14-15), 2 pastatai (plane pažymėti taškais 16-17-18).

Taigi, įvertinus visus aukščiau nurodytus dokumentus, matyti, kad sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , anksčiau buvo sodyba, o dabar išlikę tik buvusių sodybos pastatų pamatai.

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Iš aukščiau minimų rašytinių dokumentų, teismas įsitikino, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 0,7164 ha ploto žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), buvo jos sutuoktiniui J. B. priklausanti sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais, kadangi pareiškėjai O. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1993-10-03 Ribų nustatymo abrise žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip namų valda; nuosavybės teisės atstatymo grąžinant žemę natūra bei nuomos suvestinių duomenų lentelėje (žemės savininkas J. B. ), 0,70 ha ploto sklypas taip pat pažymėtas kaip namų valda; 1999-10-05 Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės naudotojas – J. B.), nurodyta, kad sklypas, projektinis Nr. 418-1, kurio plotas – 0,70 ha, yra privačių namų valda; bendrame žemės sklypo plane yra išskirta užstatyta teritorija, pažymėtas šulinys bei išlikusių pastatų pamatai, kurie parodyti 0,7164 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane, fotonuotraukose bei kituose byloje esančiuose bei aukščiau aptartuose dokumentuose.

Dėl fakto juridinės reikšmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2009).

Šiuo pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, yra išlikusi dalis statinių: rūsys, šulinys, gyvenamojo namo ir tvarto akmeniniai pamatai, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjos sutuoktiniui J. B.. Šio juridinio fakto nustatymas leis pareiškėjai gauti atitinkamus leidimus atstatyti buvusius sodybos pastatus jų pirminėse stovėjimo vietose. Nesant išlikusių planų, kitos kartografinės medžiagos, tik tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, suteiks teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl sodybos atstatymo projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo.

Taigi, prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama CPK 445 straipsnyje numatyta sąlyga, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai įgyvendinti statybos teisę, t. y. šio juridinio fakto nustatymas leis pareiškėjai gauti atitinkamus leidimus atstatyti buvusius sodybos pastatus jų pirminėse stovėjimo vietose. Nesant išlikusių planų, kitos kartografinės medžiagos, tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, suteiks teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl sodybos atstatymo projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo jos sutuoktiniui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausanti sodyba.

Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas leis pareiškėjai O. B. įgyvendinti statybos teisę - teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas, gauti atitinkamus leidimus atstatyti buvusius sodybos pastatus jų pirminėse stovėjimo vietose bei suteiks teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl sodybos atstatymo projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja                                                                  Silvana Girdenienė