Civilinė byla Nr. e2-132-381/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01511-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėja įpareigota pateikti naują skundą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stamita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu atsakovei UAB „Antras kartas“, kuriame prašė (1) panaikinti UAB „Antras kartas“
2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimus dėl bendrovės bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka, (2) panaikinti UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka metu, (3) nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Skundas grindžiamas tuo, jog pareiškėja yra bendrovės kreditorė, turinti 7 140 Eur reikalavimą už negyvenamųjų patalpų nuomą ir kitas paslaugas atsakovei, tačiau nebuvo informuota apie bendrovės kreditorių susirinkimą ir ketinimą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka, t. y. bankrotas ne teismo tvarka buvo iškeltas slapta nuo UAB „Stamita“, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio ir 11 straipsnio
3 dalies reikalavimus.

3.       Bankroto procedūra UAB „Antras kartas“ ne teismo tvarka iš viso negalėjo būti keliama ir dėl sąlygų, numatytų JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktuose, pažeidimo, pasireiškusio atsakovės vengimu mokėti susidariusį įsiskolinimą, net ir sudarius su pareiškėja skolos mokėjimo grafiką.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per dešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti naują skundą, kuriame būtų nurodyta, kokius konkrečiai UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus prašoma panaikinti ir nurodyti kiekvieno ginčijamo nutarimo naikinimo faktinį pagrindą, priešingu atveju skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio
12 d. kreditorių susirinkimo sprendimus dėl bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka yra aiškus ir motyvuotas.

6.       Tačiau nustatęs, kad UAB „Antras kartas“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti net penki nutarimai, t. y. nutarta: 1) patvirtinti vadovo pranešimą apie įmonės ūkinės veiklos rezultatus per 2019 m. ir 2020 m. pradžią, 2) pradėti UAB „Antras kartas“ neteisminę bankroto procedūrą,
3) paskirti UAB „Antras kartas“ bankroto administratorių, 4) suteikti bankroto administratoriui įgaliojimus, 5) priimti nutarimą einamaisiais administravimo klausimais, teismas konstatavo, kad pareiškėja, prašydama panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, nenurodė, kuriuos konkrečiai susirinkimo metu priimtus sprendimus (visus ar tik dalį) ji prašo panaikinti, jei visus, tuomet pareiškėja neargumentavo, kodėl reikia panaikinti, pvz., pirmą susirinkimo nutarimą, nenurodė aplinkybių pagrindžiančių kiekvieno nutarimo nepagrįstumą.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Pareiškėja UAB „Stamita“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio
9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

7.1.       Apie pradėtą bankroto procedūrą apeliantė sužinojo tik gavusi atsakovės 2020 m. lapkričio
16 d. pranešimą. Tokia situacija suponuoja akivaizdų JANĮ nuostatų pažeidimą ir tokiu būdu skundo pagrįstumą. Kadangi iš esmės buvo pažeistos įstatymo nuostatos dėl bankroto procedūros pradžios, automatiškai negalioja ir visi kiti šio susirinkimo sprendimai.

7.2.       Prie posėdžio Protokolo nėra pridėta būtina pirmajam kreditorių susirinkimui informacija (JANĮ 60 straipsnio 3 dalis). Protokolo duomenimis kreditorių susirinkime dalyvavo trys bendrovės kreditoriai – vadovas A. J. ir su juo susiję asmenys: E. J. ir UAB „Gumos technologijos” (ši įmonė registruota tuo pačiu adresu kaip ir atsakovė). Tokia situacija kelia abejonių dėl susirinkime dalyvavusių kreditorių nešališkumo ir jų reikalavimų pagrįstumo bei leidžia daryti prielaidą, kad būdamas didžiausiu kreditoriumi UAB „Antras kartas“ vadovas galimai inicijuoja bankrotą, ignoruodamas kitų kreditorių teisėtus interesus.

7.3.       Protokolo nutariamosios dalies 1 punkte priimtas sprendimas patvirtinti UAB „Antras kartas“ vadovo pranešimą apie įmonės ūkinės veiklos rezultatus per 2019 m. ir 2020 m. pradžią nėra tapatus įstatymo reikalavimui pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti juridinio asmens balansą, sudarytą pagal bankroto pradžios dienos duomenis. Pirmojo kreditorių susirinkimo vieta – (duomenys neskelbtini) yra ne bendrovės buveinė, kurioje paprastai vyksta įmonių susirinkimai, o nemokumo administratoriaus M. K. darbo vieta. Tokia aplinkybė taip pat suponuoja nesąžiningą UAB „Antras kartas“ vadovo elgesį kitų kreditorių atžvilgiu.

7.4.       Teismui formaliu pagrindu atsisakius priimti skundą, nebuvo išspęstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Tokiu būdu apeliantės teisės ir toliau grubiai pažeidinėjamos, atsakovės nemokumo administratoriui toliau vykdant neteisėtai pradėtą bankroto procedūrą, eikvojant įmonės lėšas, atleidžiant darbuotojus ir mažinant arba iš viso eliminuojant galimybę apeliantei tenkinti savo kreditorinį reikalavimą teisėtai surengtos bankroto procedūros atveju.

7.5.       Teismo nurodyti skundo trūkumai nesudaro jokios esminės kliūties tolesnei proceso eigai. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK
320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas skundas, kuriuo ji ginčija savo skolininkės – UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus: 1) patvirtinti vadovo pranešimą apie įmonės ūkinės veiklos rezultatus per 2019 m. ir 2020 m. pradžią, 2) pradėti UAB „Antras kartas“ neteisminę bankroto procedūrą, 3) UAB „Antras kartas“ bankroto administratoriumi paskirti M. K.,
4) UAB „Antras kartas“ bankroto administratoriui M. K. suteikti visas JANĮ įtvirtintas teises bei pavesti vykdyti UAB „Antras kartas“ bankroto procedūras, 5) įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per tris dienas po susirinkimo raštu pranešti apie pradėtą neteisminę bankroto procedūrą juridinių asmenų registrui, VMI, VSDFV, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, aptarnaujančioms įmonę; nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo bankroto proceso pradžios, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto proceso pradžios; nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo bankroto proceso pradžios, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą bankroto proceso pradžios duomenimis, ir visus dokumentus; patvirtinti 3 000 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins nuolatinę administravimo išlaidų sąmatą; informuoti įmonės valdymo organus, kad jie netenka savo įgaliojimų, įspėti raštu prieš 15 dienų, ir nutraukti darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu, yra su trūkumais, t. y. pareiškėja nenurodė, kuriuos konkrečiai susirinkimo metu priimtus sprendimus (visus ar tik dalį) ji prašo panaikinti bei nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių kiekvieno nutarimo neteisėtumą.

10.       Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio
2 dalis – jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

11.       Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą, ją apsaugoti, todėl teismui sprendžiant dėl ieškinio trūkumų būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkiją, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latviją).

12.       Iš apeliantės pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad pareiškėja skundžia UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta pradėti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Šį savo reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, jog būdama bendrovės kreditore apie aptariamą UAB „Antras kartas“ kreditorių susirinkimo nutarimą buvo informuota jau po jo priėmimo – 2020 m. lapkričio
16 d., ką įrodo byloje esantis 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimas. Kiti to paties kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai dėl bendrovės ūkinės veiklos rezultatų patvirtinimo, bendrovės bankroto administratoriaus paskyrimo, įgaliojimų bei įpareigojimų jam suteikimo / nustatymo yra tiesiogiai susiję su kreditorių susirinkimo nutarimu vykdyti UAB „Antras kartas“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Pareiškėjai reikalaujant pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka neteisėtu, likusieji, su šiuo nutarimu betarpiškai susiję, kreditorių susirinkimo sprendimai, taip pat turi būti vertinami kaip galimai neteisėti be atskiro jų neteisėtumo pagrindimo. Todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka yra aiškus ir motyvuotas, nebuvo teisinio pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą dėl kitų to paties susirinkimo metu priimtų ir, minėta, susijusių nutarimų, panaikinimo pagrįstumo stokos. Teismui nustačius, kad UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bendrovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka yra neteisėtas, likę susiję nutarimai taip pat laikytini neteisėtais, todėl naikintinais. 

13.       Minėta, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas formaliai. Jei teismas bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje gali išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes, kurios savaime neužkerta kelio tolesnei proceso eigai bei iš esmės yra aišku, ko konkrečiu atveju yra prašoma, nėra pagrindo trūkumų šalinimo institutą taikyti. Šis išaiškinimas koreliuoja su JANĮ reglamentuotu nemokumo proceso greitumu bei efektyvumu (JANĮ 3 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto proceso iškėlimo ne teismo tvarka yra aiškus ir motyvuotas, pareiškėja buvo nepagrįstai įpareigota pateikti naują skundą, kuriame būtų nurodyta, kokius konkrečiai UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus prašoma panaikinti ir nurodyti kiekvieno ginčijamo nutarimo naikinimo faktinį pagrindą. Šias aplinkybes, jeigu toks poreikis būtų iškilęs, pirmosios instancijos teismas galėjo išsiaiškinti pasirengimo bylos nagrinėjimui metu ir tokiu būdu užtikrinti efektyvumo, teisėjo vadovavimo procesui ir profesionalumo principų bendrovės bankroto procese laikymąsi. 

14.       CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK
293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia pirmosios instancijos teismo teisė įstatyme numatyta atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, teismui realizavus teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tam tikrais atvejais gali būti išvengta su apeliaciniu procesu susijusių laiko ir finansinių sąnaudų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092-823/2018, 11 punktas). 

15.       Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties panaikinimo ne tik pakartojo skunde dėl UAB „Antras kartas“ 2020 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo išdėstytas aplinkybes, jog nebuvo informuota apie kreditorių susirinkimą ir tokio pranešimo, jos vertinimu, negavo dėl sąmoningo atsakovės siekio nuslėpti atitinkamą informaciją nuo bendrovės kreditorių, bet kartu išdėstė ir kitas jos skundą grindžiančias aplinkybes. Atskirajame skunde pareiškėja papildomai nurodė, jog skundžiamo UAB „Antras kartas“ kreditorių susirinkimo metu nebuvo pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui būtina informacija (kreditorių ir skolininkų sąrašai, įmonės turto sąrašas, bendrovės balansas, sudarytas pagal bankroto pradžios dienos duomenis (JANĮ
60 straipsnio 3 dalis)), kreditorių susirinkime dalyvavo tik trys bendrovės kreditoriai – jos vadovas A. J. ir tik su juo susiję asmenys, kas kelia abejonių dėl pastarųjų reikalavimų bendrovei pagrįstumo, bendrovės kreditorių susirinkimo vieta nesutapo su bendrovės buveinės vieta, o susirinkimas vyko skundžiamu nutarimu paskirto bankroto administratoriaus buveinės vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 334 straipsnis) nepagrįstai neatsižvelgė į jame išdėstytas aplinkybes, nes atskirajame skunde iš esmės ir buvo pateikti papildomi argumentai, kurių pateikimui teismas nustatė terminą skundo trūkumams ištaisyti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja papildomus argumentus išdėstė ne naujai pateiktame skunde (kaip įpareigojo teismas), o atskirajame skunde, nepašalina pirmosios instancijos teismo pareigos į juos atsižvelgti. Tokiu būdu teismas galėjo, pasinaudodamas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina teise, panaikinti nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų ištaisymo ir išspręsti skundo priėmimo klausimą, o ne dar daugiau užtęsti skundo nagrinėjimą.

16.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos dėstomus argumentus ir dėl to formaliai bei nepagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą.

17.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė pareiškėjos skundo trūkumus, toks teismo procesinis sprendimas naikinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                                Artūras Driukas